Search

Šiame straipsnyje yra nagrinėjami etiniai atliekų tvarkymo aspektai žiedinės ekonomikos kontekste. Straipsnio autorės siekia papildyti technologinį ir ekonominį atliekų tvarkymo diskursą, kuris vyrauja žiedinėje ekonomikoje, ontologine ir etine santykio su atliekomis analize. Pasitelkiant rūpesčio etiką, straipsnyje akcentuojamas reliacinis santykio su atliekomis aspektas, pagal kurį pirmenybė teikiama dėmesingumui, atsakomybei, kompetencijai, atsakui ir dalyvavimui sprendžiant atliekų problemą. Nagrinėjant penkias rūpesčio pakopas, kurias išskyrė Joan Tronto, straipsnyje analizuojama, kaip etiniai sumetimai gali turėti įtakos individualiems ir kolektyviniams veiksmams žiedinės ekonomikos paradigmoje. Straipsnyje į atliekas žvelgiama kaip į neatskiriamą mūsų moralinio ir etinio kraštovaizdžio dalį ir laikomasi nuostatos, kad tvarios atliekų tvarkymo praktikos siejasi su atsakomybe, kurią turėtų prisiimti tiek atskiri žmonės, tiek verslai, tiek politinės institucijos.

Straipsnyje nagrinėjama įmonių socialinės atsakomybės atskleidimo svarba ir reglamentavimas. Remiantis GRI standartais ir Lietuvos Banko pateiktomis rekomendacijomis, parengta įmonių socialinės atsakomybės indekso skaičiavimo metodika ir kokybės vertinimo modelis. Straipsnyje pristatomi atlikto empirinio tyrimo rezultatai, kurio metu buvo vertinamas įmonių socialinės atsakomybės atskleidimas trijų didžiausių Lietuvos bankų finansinėse ataskaitose 2018–2022 m. laikotarpiu. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos bankai linkę atskleisti daugiau kaip 91 % rekomenduojamos socialiai atsakingos informacijos, o ataskaitų kokybė, pagal pasirinktus kriterijus, siekia 64–82 %. Nepaisant to, pastebėta, kad kai kurie bankai nesudarinėja įmonių socialinės atsakomybės ataskaitų, o skelbia įmonių grupės ataskaitas ne lietuvių kalba. Dalyje ataskaitų stebimi nekokybiškų ataskaitų požymiai: keliami tikslai nėra konkretūs ir išmatuojami, o tekstinė informacija per visą tyrimo laikotarpį kartojasi.