Search

A common European identity is an important part of the European political lexicon; however, at the institutional level, it was taken seriously only when the economic crisis, the legal challenges of EU integration, and the Brexit story encouraged a fresh look into the problem. Moreover, the European identity problem may be viewed differently from the Western and Eastern European perspectives, which helps to identify the roots of contemporary “official” and “sociological” perceptions of a common European identity. The Standard Eurobarometer (EB) questionaries were used as a proxy to analyze the interest of the EU in a common European identity. We analyzed the types of questions asked from 2004 to 2020 and took a look at the responses. The shifts in the composition of the Standard EB questionaries signal that the “official” understanding of identity is gaining ground against the “sociological” approach. The promotion by official bodies of the EU of a one-sided understanding of a common European identity, based on the Western approach, narrows the field and creates certain risks. In the face of a permanent EU-ropean unity crisis, it would not be wise to lose one of the important instruments that could be successfully used to identify the hidden challenges of the future.

This article serves as an introductory note to the “Lithuanian chapter” of the journal. A brief description of the electoral history after the restoration of Lithuanian independence in 1990 is provided, the most important political parties are introduced and their interactions shortly explained. The article also describes basic research on electoral topics in Lithuania.

The discussion of the communicational aspects of the freedom of information may be related to the most important traditions of communication research, that is, semiotics and the so-called “process” school. This would enable distinguishing quantitative and qualitative aspects of the freedom of information, and creating a coordinate system for the analysis and evaluation of the attempts to limit the freedom of media. It seems that the dependence on quantitative principles of the freedom of information in a so-called marketplace of ideas undermines the importance of society’s qualitative principles of information spread and disturbs the fragile balance between the right to know and the freedom of information. Inevitably, the following question arises: who, in the marketplace of ideas, will guarantee the right of a consumer to receive quality news? Democratic traditions condemn any censorship attempts. Do the changing role of the media and its place in the modern society require the expansion of the concept of the freedom of media? Perhaps, along with concepts such as the freedom of speech and the freedom of information, the discussion should also include considerations about the preservation of the right to know. Since in practice the right to know is usually passive, but the freedom of information is active, the society’s right to know is often individualized down to the level of a single person’s rights, whereas the freedom of information follows the reverse trend and is most commonly rolled up to a group, party, or corporate level. In this context, the proposed concept of “the freedom of media as an institution” relies on the assumption that the weaker side should be defended. By associating public interest and the quality of media with the right to know, this article aims to show that these two factors are no less important to the functioning of a democratic society than pluralism and diversity, which are directly linked to the freedom of information. The search for the balance between the right to know and the freedom of information is one of the most important issues concerning the functionality of the media, especially in Central and Eastern Europe. Aptariant komunikacinius informavimo teisės aspektus, juos galima sieti su svarbiausiomis komunikacijos tyrimo tradicijomis – semiotika ir vadinamąja „proceso“ mokykla. Tai leistų skirti kiekybinius ir kokybinius informavimo laisvės principus bei kurti savotišką koordinačių sistemą, kurioje ir analizuojami bei vertinami bandymai riboti žiniasklaidos laisvę. Atrodo, kad, vadinamojoje idėjų rinkoje pasikliaujant kiekybiniais informacijos laisvės principais, sunyksta kokybinių visuomenės informavimo principų svarba, pažeidžiama trapi pusiausvyra tarp teisės žinoti bei laisvės informuoti. Todėl neišvengiamai kyla klausimas, kas idėjų rinkoje laiduos vartotojo teisę gauti kokybiškas žinias. Demokratinė tradicija smerkia bet kokius cenzūros bandymus. Ar kintantis žiniasklaidos vaidmuo ir vieta šiuolaikinėje visuomenėje nereikalauja plėsti žiniasklaidos laisvės sampratos, kalbėti ne tik apie žodžio, informavimo laisvę, bet ir apie teisės žinoti išsaugojimą? Kadangi praktikoje teisė žinoti dažniausiai yra pasyvi, o laisvė informuoti – aktyvi, visuomenės teisė žinoti dažnai individualizuojama iki atskiro asmens teisės, o laisvė informuoti, atvirkščiai, – dažniausiai institucionalizuojama iki grupinės, partinės, korporacinės ir pan. laisvės. Tokiame kontekste siūloma institucinės žiniasklaidos laisvės koncepcija remiasi silpnesniojo gynimo nuo stipresniojo prielaida. Straipsnyje žiniasklaidos kokybę ir viešąjį interesą siejant su teise žinoti siekiama parodyti, kad žiniasklaidos kokybė ir viešasis interesas demokratiniam visuomenėsfunkcionavimui yra ne mažiau svarbūs nei su laisve informuoti tiesiogiai siejamas pliuralizmas ir įvairovė. Pusiausvyros tarp teisės žinoti ir laisvės informuoti paieškos šiandien būtų viena opiausių visų pirma Vidurio ir Rytų Europoje kylančių visaverčio žiniasklaidos gyvavimo problemų.

The 2014 European Parliament elections in Lithuania were successful for mainstream political parties: no new-born political movement came up in the political scene; no open Euro-sceptic party was able to gain any seats. But such a victory came at a price: the major European topics (joining the euro- zone, land-ownership by the foreigners) were left aside; the EP electoral campaign was overshadowed by Presidential elections with populist discussions about Russian threats and national security. The coincidence of two political campaigns boosted the voter turnout and made a significant impact on the distribution of MEP seats; because of the higher turnout, smaller parties were able to enter the EP, while two established parties with devoted core voters suffered some losses compared to the 2009 EP elections.

Nagrinėjant šiandienos Lietuvos žiniasklaidos būklę, dažnai kyla klausimas – kodėl vadinamoji bulvarinė spauda išlaiko tokias tvirtas pozicijas, o kokybinė spauda taip sunkiai randa vietą žiniasklaidos rinkoje. Į šį klausimą bandoma ieškoti atsakymo pasitelkiant „informacijos vakuumo“ kategoriją, kuri nagrinėjama ne tiek kiekybinėje, kiek kokybinėje plotmėje. Daroma prielaida, kad informacinėje erdvėje labiausiai konkurencingi yra faktų prisodrinti pranešimai. Informacijos vakuumas ir jo užpildymas ne visavertėmis žiniomis, o informacijos surogatu daro tiesioginę įtaką ir žiniasklaidos objektyvumui. Informacijos vakuumo problema siejama su fakto ir komentaro painiojimo tradicija, šiandienos žiniasklaidos komercialėjimo tendencijomis. When examining the state of today’s media in Lithuania, a question often arises: why does the so-called tabloid press hold on to such a strong position, while quality press has difficulties in finding a place in the media market? An attempt is made to find an answer to this question by using the informational vacuum category, which is examined not only in a perspective of quantity, but also quality. A premise is made, that reports with a large concentration of facts are more competitive in the information arena. The informational vacuum and the filling of it with uneven information, and this informational substitute have a direct influence on the objectivity of the press. The problem of the informational vacuum is linked with a tradition of the confusion of fact and commentary, and today‘s trends concerning the commercialisation of the press.

Straipsnyje aptariamas ritualinis teatro meno aspektas, svarstoma, kokią vietą teatro ritualas užėmė sovietmečio ir kokią – dabartiniame lietuvių teatre, kokią įtaką jis daro scenos meno funkcionavimui visuomenėje apskritai, kiek ritualas veikia patį scenos meną. During the Soviet period of rule Lithuania was often called “the theatre republic”. Data from the 90’s indicates that eleven Lithuanian professional theatres showed more than 4000 performances per year, which were attended by 2 million spectators. Today thirteen state theatres show 2,500 performances and have about 600 thousand spectators. Quantity is not the best indicator for the arts, but as the author assumes, in Soviet times the popularity of theatre arts in Lithuania was based not only on aesthetic factors, but also on the influence of rituals. The Soviet ideology neglected religion, folk holidays, so the theatre remained the only official institution with a high potential for rituals. In theatre, a ritual could be expressed in four spaces: on the stage, in the hall, in the lobby and in the buffet. Comparison of the changes of the ritual in these spaces shows that growth of the accessibility of the theatre and the loss of its “deficit” status contributed to the decline of theatre rituals. The other factor is the expansion of the possibilities of ritual activities after the collapse of the Soviet regime. Such a situation created new possibilities for the Lithuanian theatre: losing some ritual background allowed the aesthetic potential to strengthen.

Straipsnyje aptariamas ritualinis teatro meno aspektas, svarstoma, kokią vietą teatro ritualas užėmė sovietmečio ir kokią – dabartiniame lietuvių teatre, kokią įtaką jis daro scenos meno funkcionavimui visuomenėje apskritai, kiek ritualas veikia patį scenos meną. During the Soviet period of rule Lithuania was often called “the theatre republic”. Data from the 90’s indicates that eleven Lithuanian professional theatres showed more than 4000 performances per year, which were attended by 2 million spectators. Today thirteen state theatres show 2,500 performances and have about 600 thousand spectators. Quantity is not the best indicator for the arts, but as the author assumes, in Soviet times the popularity of theatre arts in Lithuania was based not only on aesthetic factors, but also on the influence of rituals. The Soviet ideology neglected religion, folk holidays, so the theatre remained the only official institution with a high potential for rituals. In theatre, a ritual could be expressed in four spaces: on the stage, in the hall, in the lobby and in the buffet. Comparison of the changes of the ritual in these spaces shows that growth of the accessibility of the theatre and the loss of its “deficit” status contributed to the decline of theatre rituals. The other factor is the expansion of the possibilities of ritual activities after the collapse of the Soviet regime. Such a situation created new possibilities for the Lithuanian theatre: losing some ritual background allowed the aesthetic potential to strengthen.

Straipsnyje aptariamas būsimųjų Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjų vaidmuo XX a. pradžios Vilniaus lietuvių scenoje. Nagrinėjamas lietuvių dramos teatro periodizacijos klausimas – profesinio teatro pradžios problema. Lietuvių profesinio teatro pradžia įprasta laikyti 1920 m. Juozo Vaičkaus pastatytas „Jonines“. Pabrėžiama, kad ši data teatro istoriografijoje įsitvirtino gana atsitiktinai, šio fakto išskyrimas grindžiamas organizaciniais, o ne meniniais kriterijais. The deepest link of Lithuanian theater in Vilnius to the future Lithuanian state should be traced to the organizational but not the artistic level. In the beginning of the 20th century the stage of Vilnius’ Lithuanian amateur theater was occupied by prominent individuals, such as M. Sleþevièius, A. Smetona, K. Grinius, A. Janulaitis, M. Birþiška, K. Šakenis, and others. Most of them later became influential politicians – presidents, ministers. One could consider their desire to associate their youth activities to the national movement, and not to artistic work, as a factor that influenced the peculiar understanding of professional Lithuanian theater. In the history of Lithuanian theater, professional theater is traditionally considered to be the state-supported theater. In the article, the question of Lithuanian drama theater periodization, the problem regarding the beginning of professional theater is examined. The beginning of professional Lithuanian theater is commonly assumed to be the play “Joninės” produced by Juozas Vaičkus in 1920. It is highlighted that this date found its place in theater history rather accidentally, since the fact’s emphasis is based on the organizational but not on the artistic criteria. Controversies regarding the beginnings of Lithuanian professional drama theater once again show that, unfortunately, the artistic criterion does not always outweigh the others.

Straipsnyje aptariamas dviejų 1931-1934 m. lietuvių teatrą atnaujinti bandžiusių sąjūdžių susidūrimas. Apžvelgiamos svarbiausių šių sąjūdžių vadovų - režisieriaus Andriaus Olekos-Žilinsko ir publicisto Juozo Keliuočio - programų ištakos bei svarbiausios nuostatos. Nurodoma, kad esminis nesutarimų pamatas buvo skirtingi požiūriai á meno visuomeninį vaidmenį. The Lithuanian professional drama theatre in its first decade was a stage for several debates between traditional realists and modernists. Theatre reforms initiated by A. Oleka-Žilinskas in 1929 were at first opposed by followers of traditional theatre. The discussion on theatre ideologies in the magazine "Naujoji Romuva" and the harsh critique of the public theatre reforms could be considered the first debate in which the arguing parties were not tradition upholders and modernists, but rather two revolutionary movements openly determined to modernize Lithuanian theatre. The "homeopathic" way to modernization proposed by the practical director A. Oleka-Žilinskas could be called a view of reforms rather typical of a person of his kind. One of the key ideas of the "Naujoji Romuva" Catholic modernist movement was to prompt people to face the West. Theatre art is regarded as a social phenomenon, a tool to raise the consciousness of people. The "Naujoji Romuva" magazine's support of the theatre restructuring program changed into an opposition to the reforms carried out by A. Oleka-Žilinskas'. The ideological questions (nationality, cultural orientation) raised in the discussion overpowered matters having to do with creativity. The possibilities to compromise or resolve the issues between the two modernist movements were not made full use of. Personal issues and a conflict of generations influenced the discussion to a certain degree. The debate between two different modernist movements: its repercussions and its influence on the future development of Lithuanian theatre.

Disertacijoje yra analizuojami šiuolaikiniai visuomenės įtikinėjimo procesai ir teigiama, kad šiuolaikinės informacinės kampanijos, orientuotos į pozityvių pokyčių skatinimą visuomenėse, neturi siekti konstruoti tvirtų identitetų ir nekintančių socialinių nuostatų, nes tokio pobūdžio įtikinėjimas yra susijęs su masių visuomenei būdingais informacijos vartojimo būdais ir nebeatitinka šiandieninio mobilaus, atviro pokyčiams individo poreikių. Disertacijoje siekiama įrodyti, kad šiuolaikinės pozityviojo visuomenės įtikinėjimo kampanijos turi būti paremtos silpnuoju tinkliniu įtikinėjimu; darbe toks įtikinėjimo būdas yra konceptualizuojamas, pasiūlomas tinklinio silpnojo visuomenės įtikinėjimo modelis ir aprašomas jo veikimas. Šis modelis pristatomas kaip praktinis ir analitinis instrumentas, galintis padėti organizuoti komunikacines pozityvių socialinių pokyčių programas bei jas tirti. Teorinės ir metodologinės disertacijos idėjos yra patikrinamos atliekant 2011 m. Lietuvoje vykusio savanoriškos veiklos populiarinimo, susieto su tuo metu visoje Europos Sąjungoje vykusiais Europos savanoriškos veiklos metais, analizę, savanorystės idėjų sklaidą šalyje vertinant kaip pozityvių visuomenės pokyčių skatinimo programą. Remiantis kritinės diskurso analizės ir socialinio tinklo analizės tyrimo technikomis, yra įvertinama savanoriškos veiklos populiarinimo akcijų turinys bei organizacinės jų kūrimo formos tinklinio silpnojo visuomenės įtikinėjimo modelio požiūriu. Darbas gali būti... [toliau žr. visą tekstą] Contemporary society persuasion processes are analysed in the Dissertation and it is stated that the contemporary informational campaigns, oriented towards the encouragement of positive processes within societies, should not seek for the construction of solid identities and not changing social provisions, because the persuasion of such type is linked with ways of the information consumption, characteristic to society of masses and does not correspond to contemporary needs of the mobile individual, open for changes. It is strived to prove in the Dissertation that contemporary campaigns of the positive society persuasion should be based on the soft networked persuasion; such way of persuasion in the Work is conceptualised; the model of the soft networked society persuasion is presented and its operation is described. This model is introduced as the practical and analytical instrument able to help organising the communicative programmes of positive social changes as well as to analyse them. Theoretical and methodological ideas of Dissertation are verified by implementing analysis of the voluntary activity promotion that took place in Lithuania in 2011, linked with the Year of European Voluntary Activities Promoting of the European Union, assessing the spread of ideas of volunteering in the country as the programme for promoting positive changes within the society. Under research techniques of the critical discourse analysis and social network analysis, the content of voluntary... [to full text]

Klimato kaitos keliami iššūkiai yra aktualūs ir visuotinai pripažinti. Klimato kaita verčia prisitaikyti netik gyventojus, gamtą, bet verčia atitinkamai pritaikyti ir vykdoma politiką. BŽŪP reformų eigoje iš maisto gamybai skatinti skirtos politikos tapo į vartotojų poreikius bei aplinkosaugą orientuota politika. Kyla klausimas, kokią įtaką klimato kaita daro ES Bendrosios žemės ūkio politikos formavimui ir koks klimato kaitas vaidmuo yra netik dabartinėje BŽŪP, bet ir artimiausioje šios politikos perspektyvoje. Šio magistro baigiamojo darbo tikslas yra įvertinti klimato kaitos vaidmenį ES Bendrojoje žemės ūkio politikoje. Darbe nagrinėjama užsienio ir Lietuvos mokslinė literatūra padėjo suformuoti darbo uždavinius ir įsitikinti darbo temos pasirinkimo pagrįstumu. LR ir ES teisės aktų bei kitų dokumentų analizė leido identifikuoti kovos su klimato kaitos rizikomis instrumentus ir sąlygas jiems atsirasti BŽŪP, o taip pat įvertinti klimato kaitos rizikų teisinį reglamentavimą. Ši literatūros analizė bei Lietuvos ekspertų nuomonės leido patvirtinti iškeltą hipotezę, kad klimato kaita ES Bendrojoje žemės ūkio politikoje vaidina vis didesnį vaidmenį. BŽŪP gali būt tam tikras pagrindas tiek kovojant su klimato kaita, tiek prisitaikant prie jos, tačiau su šiuo ateities iššūkiu susijusių priemonių įgyvendinimas turi būti betarpiškai koordinuojamas su kitomis ES vykdomomis politikos sritimis. Climate change challenges are relevant and universally accepted. Climate change requires not only accommodation of people and nature, but also it requires the adaptation of policy. During the development of CAP reforms this policy became more oriented towards needs of consumer and environment than addressing promotion of food production. The question is what kind of impact makes climate change to the development of the Common Agricultural Policy of the EU and what role climate change plays not only the current period of the CAP, but in the nearest future of this policy as well. The purpose of this work is to evaluate the role of climate change in the Common Agricultural Policy of the EU. The scientific literature of foreign and Lithuanian authors helped to indicate and set the tasks for this work and to support the validity of the chosen subject. Lithuania and the EU legislation and analysis of other documents allowed to identify the instruments for the fight against risks of climate change and evaluate the conditions for rise of these instruments in the CAP, as well as assessing the risks of climate change in the legal framework. This literature review and expert opinion of Lithuania has confirmed the hypothesis that climate change plays an increasingly important role in the Common Agricultural Policy of the EU. The CAP may be applied to a certain extent in the fight against climate change and adapting to it, but the implementation of the measures related to this... [to full text]

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje yra dažniausia mirtingumo priežastis. Pasiekti geresnių sveikatos rodiklių galima įtraukiant kuo daugiau gyventojų į sveiką gyvenseną skatinančias programas, tačiau svarbi visuma - programas reikalinga ir tinkamai valdyti. Darbo tikslas - įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos vykdymo efektyvumą Šiaulių mieste. Darbo uždaviniai: Išnagrinėti Asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programos reikalingumą, Lietuvos teisės aktus, reglamentuojančius programos įgyvendinimą. Išanalizuoti sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų duomenis ir statistikos rezultatus bei įvertinti programos įgyvendinimo situaciją Lietuvoje ir Šiauliuose. Įvertinti širdies ir kraujagyslių programos efektyvumą jos vartotojų ir vykdytojų požiūriu Šiaulių mieste ir pateikti programai pasiūlymus. Tyrimo objektas: Asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa. Tyrimo dalykas: Asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programos efektyvumas, įgyvendinimas bei problemos. Darbo metodai: aprašomasis, palyginamosios analizės, istorinis, ir 3 sociologiniai tyrimai: kokybinis gydytojų ir pacientų nuomonės tyrimas ir kokybinis tyrimas – pusiau struktūruotas ekspertų interviu. Išvados:... [toliau žr. visą tekstą] Heart and vascular diseases are the most frequent cause of mortality in Lithuania as well as in the whole world. It is possible to achieve better health rates involving as many people into programs encouraging and stimulating healthy lifestyle as possible, however the totality is also important – it is also necessary to manage appropriately the programs. Objective of the paper - to assess the efficiency of performance of the prevention program of heart and vascular diseases in Šiauliai City. Tasks of the paper: To consider the necessity of the program of financing of the measures of selection and prevention of people attributed to the group of high risk of heart and vascular diseases, as well as to analyse Lithuanian law acts regulating implementation of the program. To analyse data and statistical results on morbidity and mortality caused by cardiovascular diseases as well as to assess the situation of the program implementation in Lithuania and Šiauliai. To assess the efficiency of the program of cardiovascular diseases from the point of view of the users and implementers thereof as well as to give suggestions and advises to the program. Object of the research: the program of financing of selection and prevention measures of people attributed to the group of high risk of cardiovascular diseases. Subject of the research: the efficiency, implementation and problems of the program of financing of the selection and prevention measures of people attributed to the group... [to full text]

Benamių gyvūnų globos ir teisių apsaugos problemos yra aktualios viso pasaulio mastu. Europos Sąjungos erdvėje benamiai gyvūnai vertinami skirtingai, atsižvelgiant į nacionalinius įstatymus, tradicijas, istoriją ir elgesio kultūrą. Benamių gyvūnų reprodukcijos problema yra visuotinai pripažinta, tačiau nėra globali. Visuomenės pasirengimas globoti ir rūpintis benamiais gyvūnais rodo jos sąmoningumo ir atsakingumo lygį. Šio baigiamojo darbo tikslas - išanalizuoti benamių gyvūnų teisių ir globos problemas, jų atsiradimo priežastis ir sprendimo būdus, remiantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės srities ekspertų nuomone bei Europos Sąjungos šalių gerąja patirtimi. Darbe nagrinėjama užsienio ir Lietuvos mokslinė literatūra, kuri padėjo suformuluoti darbo uždavinius ir įsitikinti darbo temos pasirinkimo pagrįstumu. LR, ES, Jungtynės Karalystės ir Vokietijos Federacijos teisės aktų bei kitų dokumentų analizė padėjo įvertinti benamių gyvūnų globos ir teisių reglamentavimo pakankamumą, palyginti Lietuvos ir kitų Bendrijos šalių praktiką šioje srityje. Administracinės sistemos ir viešųjų įstaigų veiklos rezultatų analizė, Europos šalių benamių gyvūnų problemų sprendimų praktika, Lietuvos ekspertų nuomonės, leido patvirtinti iškeltą tyrimo hipotezę, kad nepakankamai efektyviai sprendžiamos benamių gyvūnų globos ir teisių apsaugos problemos (o tai leidžia daryti prielaidą, kad šios problemos nėra tiek aktualios, kiek reikalauja dabartinė situacija). Darbo siūlymuose pristatyti... [toliau žr. visą tekstą] Care for and rights protection of homeless animals are the pressing problems of today’s World. The attitudes of EU members towards homeless animals do differ depending on national policies and legislation, local traditions, history and culture. The problem of homeless animals’ excessive reproduction is recognised at some level but not yet globally. Society is ready to care and protect homeless animals, which shows the level of its consciousness and responsibility. The purpose of this master’s work is to analyze the issues concerning the rights and protection of homeless animals; define the root of the problems and suggest the solutions relying on the expertise of Lithuanian specialists who work for the animal welfare, and incorporating the successful experience of EU countries. The literature of both foreign and Lithuanian authors has been studied in the project in order to help to indicate and set the tasks for this work and to support the validity of choosing the topic. In order to evaluate the efficiency of regulations concerning the welfare and rights of homeless animals, the analysis of legal (and other types) documents of Lithuanian Republic, European Union, United Kingdom and German Federation has been undertaken. The information gathered from observing the activity of the administrative and public structures as well as the experience of problem-solving in the EU and summarizing the views of Lithuanian experts have all supported the hypothesis that the problems of... [to full text]

Magistro baigiamasis darbas skirtas aptarti vietos savivaldos ir biudžetinių įstaigų bendradarbiavimo teorinius ir teisinius aspektus, tiriant Anykščių r. savivaldybės ir rajone veikiančių biudžetinių įstaigų atvejį. Siekiant įgyvendinti šio darbo tikslą- ištirti praktinį teorinių ir teisinių bendradarbiavimo principų įgyvendinimą Anykščių r. savivaldybėje ir nustatyti veiksnius, turinčius įtakos bendradarbiavimo plėtrai rajone- buvo analizuojama mokslinė ir teisinė literatūra. Praktiniai bendradarbiavimo aspektai Anykščių r. atskleisti naudojant interviu metodą. Tyrimo metu apklausta 10 Anykščių r. savivaldybės darbuotojų ir 10 rajone veikiančių biudžetinių įstaigų darbuotojų. Autorė analizuoja vietos savivaldos ir bendradarbiavimo vietą viešosios politikos kontekste. Sujungdama viešojo administravimo ir naujosios viešosios vadybos principus, autorė tiria kokie veiksniai ir kokios sąlygos būtinos, norint užtikrinti sėkmingus bendradarbiavimo rezultatus. Akcentuojant tai, kad Lietuva ES nare tapo jau nuo 2007 m., darbe atskleidžiama teisniai, bendradarbiavimą vietos savivaldoje reglamentuojantys, aspektai. Analizuojami tarptautiniai, nacionaliniai ir Anykščių r. savivaldybės išleisti teisės aktai, vertinamas jų adekvatumas vienas kitam. Tyrimo metu gauti duomenys rodo, kad bendradarbiavimo praktikoje Anykščių r. ypatingai pasigendama teorinės bendradarbiavimo apibrėžties, teisinio reglamentavimo ir skatinimo sistemos vykdyti bendradarbiavimo projektus. Buvo patvirtinta... [toliau žr. visą tekstą] The subject of the master's thesis is about the budgetary institutions and municipal cooperation analyzed in theoretical and legal aspects by studing the case of Anyksciai district. In order to achieve the objective of the work - to analyze theoretical and legal principles of cooperation in Anyksciai district and to identify the factors affecting the development of cooperation in the area - were analyzed the scientific and legal literature. Practical aspects of cooperation in Anyksciai district were disclosed by use interview method. The study surveyed 10 employees in Anyksciai municipal and 10 budgetary institutions employees operating in the area. The author analyzes the cooperation and local government place in the context of public policy. Combining the public administration and new public management principles, the author examines the factors and conditions which are necessary to ensure the successful results of the cooperation. The emphasis on the fact that Lithuania became an EU member since 2007, author Analyzes the international, national and Anyksciai municipalities to issue laws, evaluates the adequacy of one another. The study showed that in Anyksciai district particularly lack theoretical definition of cooperation, legal and regulatory framework to promote co-operation projects. It was confirmed the hypothesis that the legal regulation and also the incentive system would promote the initiation of cooperation projects. The results show that Anyksciai municipal... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, nes Europos Sąjungos bendrosios pinigų politikos sukūrimas bei funkcionavimas yra ypatingai svarbus žingsnis Europos integracijoje, atveriantis kelią galutiniam politiniam valstybių narių suartėjimui. Todėl detali šios Europos Sąjungos politikos srities studija yra būtina siekiant pažinti ateities integracinių procesų galimybes bei iššūkius. Paskutinė euro zonos plėtra įvyko 2009 m. sausio 1 d., kuomet Slovakijoje įvesta euro valiuta. Europos Bendrijos valiutą naudojančių ES valstybių narių skaičius padidėjo ik šešiolikos. Nors Estija kol kas dar nėra pasiekusi visiškos integracijos EPS procese, tačiau 2010 m. gegužės mėn. Europos Komisija oficialiai pasiūlė Estijai nuo ateinančių metų sausio 1 d. prisijungti prie euro zonos. Tyrimo tikslas – įvertinti Slovakijos ir Estijos ekonominę ir teisinę konvergenciją. Atsižvelgiant į tyrimo tikslą ir iškeltus uždavinius, darbe teoriniu aspektu apžvelgiami Europos ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo etapai, išryškinami dalyvavimo ekonominėje ir pinigų sąjungoje privalumai ir trūkumai; išanalizuojama Europos centrinio banko bei kitų Europos Sąjungos institucijų politika euro zonos plėtros procese; įvertinamas Slovakijos ir Estijos makroekonominių rodiklių atitikimas Mastrichto konvergencijos kriterijams bei Europos Sąjungos ir šių šalių nacionalinės teisės harmonizavimas, bei pateikiamas Slovakijos naudos euro zonoje įvertinimas ir Estijos pasiruošimas prisijungti prie ekonominės ir pinigų... [toliau žr. visą tekstą] Subject of the final master’s thesis is topical, because development and functioning of the common European Union monetary policy is especially important step in European integration, opening the way for final political approach of the member states. Thus a detailed study of this sphere of the European Union politics is necessary striving to cognize possibilities and challenges of the future integration processes. The last expansion in the Euro-area happened on 1 January 2009, when the euro was introduced in Slovakia. A number of the EU member states that use the currency of the European Union increased up to sixteen. Though Estonia still hasn’t reached complete integration in the EMU process, yet in May 2010 European Commission officially suggested Estonia to join the Euro-area from 1 January 2011. Objective of the research is to assess Slovakia’s and Estonia’s economic and legal convergence. Considering the objective of the research and set tasks, stages of development of the Economic and Monetary Union in Europe are covered in the work in theoretical aspect, advantages and disadvantages of participation in the Economic and Monetary Union are highlighted; policy of the European Central Bank and other institutions of the European Union in the process of euro-area expansion is analysed; conformity of Slovakia’s and Estonia’s macroeconomic indices to criteria of Maastricht convergence and harmonization of the European Union Law and national law of the mentioned countries and... [to full text]

Informacinės visuomenės vystymas glaudžiai susijęs su šalies ekonomikos raida, todėl šio sektoriaus plėtra aktuali kiekvienai ekonomikos raidos siekiančiai valstybei. Darbo tyrimo iškelta problema siekiama atsakyti į klausimą, kokių veiksmų ir priemonių reikia imtis, siekiant paspartinti Lietuvos informacinės visuomenės plėtros procesą ir tokiu būdu pasiekti bent ES vidurkį šioje srityje. Darbo tyrimo objektas yra informacinės visuomenės plėtros procesas ir jo rezultatai ES valstybėse narėse. Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos informacinės visuomenės plėtros galimybes ir perspektyvas pasivyti ES rodiklių kontekste. Darbe keliami šie uždaviniai: išanalizuoti informacinės visuomenės plėtros ES valstybėse narėse politiką bei teisinį šios srities reglamentavimą; įvertinti informacinės visuomenės plėtros rodiklius ES ir Lietuvoje, atlikti jų lyginamąją analizę. Tyrimo hipotezė: Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2009 m. rezultatai atsilieka nuo ES vidurkio dėl organizacinių ir socialinių priežasčių. Magistro darbe iškeltų uždavinių siekiama teoriniais bei analitiniais tyrimo metodais ir priemonėmis. Darbe pateikiama glausta ES valstybių narių informacinės visuomenės plėtros lyginamoji analizė: lyginamos lygiagrečios sritys, įgyvendintos iniciatyvos, pasiekti rezultatai. Atlikta lyginamoji analizė tarp ES valstybių narių parodė, kaip skirtingai formavosi informacinės visuomenės plėtra Europoje, kaip netolygiai vystėsi ir vystosi šio sektoriaus plėtra. Visos ES valstybės... [toliau žr. visą tekstą] Development of information society is closely linked with the country's economic development, the development of this sector is relevant to each country seeking economic development. The research aims to answer what steps and measures must to be taken to accelerate the development of Lithuanian information society process and thus to achieve at least the EU average in this area. The research object of information society development process and its results in the EU Member States. Research aim – to assess the Lithuanian information society development opportunities and prospects for the EU to catch up in the context of indicators. The work must meet the following objectives: to analyze the information society development in the EU policy and legal regulation in this area and assess the development of information society indicators for the EU and Lithuania, the performance of their benchmark. Research hypothesis: The Lithuanian Information Society Development in 2009 Results below the EU average on institutional and social reasons. Master's thesis of the tasks to the theoretical and analytical research methods and tools. The paper gives a brief outline of the EU Member States in the Information Society Benchmarking: comparison of parallel fields, implemented initiatives to achieve results. A comparative analysis between EU Member States has shown how different formation of information society development in Europe, as unevenly developed and developing the sector's development... [to full text]

Masinės komunikacijos priemonių (žiniasklaidos) ir šiuolaikinės demokratijos santykis yra aktuali tema dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia, ji aktuali dėl masinės komunikacijos priemonių technologinės raidos sukeliamų pokyčių visuomenės ir žiniasklaidos tarpusavio santykiuose. Antra, sparčiai besivystanti žiniasklaida keičia demokratijos funkcionavimo sąlygas. Trečia, reikšmingi pokyčiai turi įtakos ne tik žmonių, valdžios atstovų ir žiniasklaidos santykiams, bet ir viešajam gyvenimui. Pasirinkta magistro baigiamojo darbo tema nėra plačiai ištirta ir išanalizuota. Nuosekliausiai žiniasklaidos įtaką politiniam gyvenimui yra analizavęs Lauras Bielinis knygoje „Visuomenė, valdžia ir žiniasklaida”. Todėl ši tema pasirinkta, tikintis, kad ji taps dar vienu atspirties tašku žiniasklaidos iššūkių ir jų įtakos demokratijai tyrinėjimams Lietuvoje. Masinės komunikacijos pokyčiai sudaro palankias sąlygas bendravimui, demokratijos vystymui, suteikiant išskirtinę reikšmę žinioms. Tačiau sparčiai besivystanti masinė komunikacija iš dalies tampa sudėtingu iššūkiu demokratijai. Tai pasireiškia piliečių apatiškumu bendriems reikalams, mažėjančiu rinkėjų aktyvumu, per didele informacijos gausa, augančia propaganda piliečių apsisprendimams. Todėl ypatingai svarbu yra išanalizuoti esamą žiniasklaidos padėtį Lietuvoje, nustatyti visuomenės poreikius bei lūkesčius žiniasklaidos atžvilgiu. Naudoti tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė buvo pritaikyta analizuojant ir aiškinant masinės... [toliau žr. visą tekstą] The relation of mass Media and modern democracy is a topic for several reasons. First of all, it is urgent for the mass communications technology development changes in the public and media relations. Secondly, the rapidly evolving media changes the funcionality of democracy. Third, significant changes affect not only people, politicians, and media relations, but also public life. Selected Master's thesis is not widely studied and analyzed. The most consistent analysis about media influence to political life is given in Lauras Bielinis book "The public, government and the media." Therefore, this subject has been chosen in the hope that it will be a springboard for the challenges of the media and their impact on democracy studies in Lithuania. Changes in mass communication facilitate communication, development of democracy, giving exceptional value for knowledge. However, a rapidly developing mass communication becomes complex challenge for democracy. It occurs like citizens apathy about common matters, decreasing voter turnout, a great abundance of information, increasing citizens' propaganda of self-determination. Therefore it is extremelly important to analyze the current situation of media in Lithuania, determine the public needs and expectations, posed for media. Such research methods were used: analysis of literature sources was applied for explaining and interpreting the positive and side effects of mass media; survey method with experts was performed to obtain useful... [to full text]