Search

The verbs Lith. mirti / Latv. mirt ‘to die’ and Lith. (-)miršti / Latv. (-)mirst ‘to forget’ share several features in historical morphology: both take sta-present stem, in spite of their Indo-European cognates in the *-ye/o-present stem; the root-aorist in the middle voice inflection can be reconstructed in PIE; and both are also semantically middle. However, they are contrastive in the past tense in Baltic, taking different preterit stems, i.e., Lith. mirė / Latv. miru(ē) and Lith. miršo / Latv. mirsu(ā). This article will investigate what led them to choose the different preterit stems by comparing their semantic and phonological properties, and will contribute to the reconstruction of the entire prehistory of the Baltic preterit system. In this article, it will be proposed that Lith. mirė / Latv. miru(ē) is probably descended from the older imperfect, while its aoristic nature led Lith. miršo / Latv. mirsu(ā) to inherit the older aorist stem, and this historical difference may be reflected in their different preterit stems. Du veiksmažodžiai–liet. mirti /latv. mirt ‘mirti’ ir liet. (-)miršti / latv. (-)mirst ‘pamiršti’ – turi keletą bendrų istorinės morfologijos ypatybių: abu šie veiksmažodžiai turi esamojolaiko sta- kamieną, nepaisant giminiškų indoeuropietiškų esamojolaiko *-ye/o-kamienų formų; iš indoeuropiečių prokalbės galima rekonstruoti, kad šių veiksmažodžių šakniniai aoristai linksniuojami kaip medijai; abu šie veiksmažodžiai pasižymi medijų semantika. Vis dėlto palyginus baltų kalbas matyti, kad jų preteritų kamienai skiriasi: liet. mirė / latv. miru (ē) ir liet. miršo / latv. mirsu (ā). Šiame straipsnyje lyginant semantines ir fonologines ypatybes tiriama, kodėl šie veiksmažodžiai įgijo skirtingus preterito kamienus, bei prisidedama prievisos protobaltų kalbos preterito sistemos rekonstrukcijos. Straipsnyje teigiama, kad liet. mirė / latv. miru (ē) tikriausiai yra kilęs iš senojo imperfekto kamieno, o liet. miršo / latv. mirsu (ā) dėl aoristinių semantinių ypatybių galėtų būti kilęs iš senojo aoristo kamieno. Šis istorinis skirtumas atsispindi skirtinguose jų preterito kamienuose. The prehistory of the Baltic preterit system － diachronic changes and morpho-semantics

Du veiksmažodžiai – liet. mirti / latv. mirt ‘mirti’ ir liet. (-)miršti / latv. (-)mirst ‘pamiršti’ – turi keletą bendrų istorinės morfologijos ypatybių: abu šie veiksmažodžiai turi esamojo laiko sta- kamieną, nepaisant giminiškų indoeuropietiškų esamojo laiko *-ye/o- kamienų formų; iš indoeuropiečių prokalbės galima rekonstruoti, kad šių veiksmažodžių šakniniai aoristai linksniuojami kaip medijai; abu šie veiksmažodžiai pasižymi medijų semantika. Vis dėlto palyginus baltų kalbas matyti, kad jų preteritų kamienai skiriasi: liet. mirė / latv. miru (ē) ir liet. miršo / latv. mirsu (ā). Šiame straipsnyje lyginant semantines ir fonologines ypatybes tiriama, kodėl šie veiksmažodžiai įgijo skirtingus preterito kamienus, bei prisidedama prie visos protobaltų kalbos preterito sistemos rekonstrukcijos. Straipsnyje teigiama, kad liet. mirė / latv. miru (ē) tikriausiai yra kilęs iš senojo imperfekto kamieno, o liet. miršo / latv. mirsu (ā) dėl aoristinių semantinių ypatybių galėtų būti kilęs iš senojo aoristo kamieno. Šis istorinis skirtumas atsispindi skirtinguose jų preterito kamienuose. The verbs Lith. mirti / Latv. mirt ‘to die’ and Lith. (-)miršti / Latv. (-)mirst ‘to forget’ share several features in historical morphology: both take sta-present stem, in spite of their Indo-European cognates in the *-ye/o- present stem; the root-aorist in the middle voice inflection can be reconstructed in PIE; and both are also semantically middle. However, they are contrastive in the past tense in Baltic, taking different preterit stems, i.e., Lith. mirė / Latv. miru(ē) and Lith. miršo / Latv. mirsu(ā). This article will investigate what led them to choose the different preterit stems by comparing their semantic and phonological properties, and will contribute to the reconstruction of the entire prehistory of the Baltic preterit system. In this article, it will be proposed that Lith. mirė / Latv. miru(ē) is probably descended from the older imperfect, while its aoristic nature led Lith. miršo / Latv. mirsu(ā) to inherit the older aorist stem, and this historical difference may be reflected in their different preterit stems.

Straipsnio tikslas – išanalizuoti lietuvių kalbos žodžio tekėti ir su juo susijusių formų reikšmę, kilmę ir raidą. Autorius remiasi E.Jakulio studija, kurioje pateikta Baltų-slavų veiksmažodžių sistemos rekonstrukcija. E.Jakulis teigia, kad liet. tekėti, teka formos yra rytų baltų palikimas. Straipsnio autorius pateikia keletą Jakulio nepaminėtų, bet įtikinamų atvejų iš senosios Prūsų kalbos: skellānts prieš skallīsnan, kurie identiški liet. skelėti „būti skolingam“, ir veiksmažodis giwīt, giwa. Darbe minimas ir primirštas, bet novatoriškas straipsnis, kuriame Herman`as Kolln`as teigė, kad slaviškos šaknies veiksmažodžiai turi originalią sigmatinę aoristą, jeigu jie abu yra tranzityviniai, bet jeigu intranzityviniai – tai turi tematinę aoristą. Taigi liet. tekėti, teka formos grįžta į baltų-slavų laikus tais atvejais, kai intranzityviniai veiksmažodžiai reiškia neterminuotus dinaminius procesus, tokius kaip tekantis, bėgantis, gyvenantis, žydintis, šviečiantis, kvepiantis. The purpose of the article is to analyse the meaning, origin and development of the Lithuanian word ‘tekėti’ (flow, rise, marry, etc.) and related forms. It is based on a study by E. Jakulis, which provides a reconstruction of the system of Balto-Slavic verbs. According to E. Jakulis, the Lithuanian verbs ‘tekėti’ and ‘teka’ are the legacy of the Eastern Balts. The author of the article provides several convincing examples of Old Prussian words not mentioned by Jakulis: ‘skellānts’ v. ‘skallīsnan’, which are identical to Lithuanian ‘skelėti’ ‘to owe’, and the verb ‘giwīt’, ‘giwa’. It also mentions a forgotten but innovative article, in which Herman Koll says that Slavic root verbs have an original sigmatic aorist if both of them are transitive, but if they are intransitive, they have a thematic aorist. Therefore, Lithuanian forms 'tekėti’ and ‘teka’ can be derived from the Balto-Slavic branch if intransitive verbs mean indefinite dynamic processes, such as tekantis (flowing), bėgantis (running), gyvenantis (living), žydintis (blooming), šviečiantis (shining), kvepiantis (smelling).