Magistro darbo rengimo metu atliekamo tyrimo tikslas yra pagaminti biokompozito pavyzdžius su įvairių rūšių rišamosiomis medžiagomis ir įvairiomis organinėmis atliekomis, juos kietinant natūraliai ir CO2 dujų aplinkoje, ir nustatyti šių medžiagų fizikines ir mechanines savybes, panaudojant eksperimentų metu gautus rezultatus. Pagrindinę bandinių sudėtį sudaro kanapių spalių užpildas. Rašto darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, naudotų medžiagų, įrangos, ir bandinių gamybos aprašas, tyrimų metodologija, eksperimentų rezultatai ir jų analizė, išvados. Atliekant literatūros analizę buvo išnagrinėti presuotų biokompozitų gamybos variantai, naudojant skirtingus užpildus ir rišiklius, skirtingi gamybos būdai ir įvairūs kietinimo procesai. Analizuojant šaltinius aprašytos biokompozito savybės, panaudojimo sritys ir presuoto biokompozito sudėties įtaka šios medžiagos savybėms. Magistro baigiamasis darbas tęsiamas aprašant naudotas medžiagas, įrangą ir bandinių gamybos procesą. Visas gamybos procesas išskaidomas į keturias dalis pagal naudoto rišiklio rūšį, pateikiant naudingą informaciją lentelėse su bandinių nuotraukomis. Tyrimų metodologijos dalyje išnagrinėjami atliekami eksperimentai, paaiškinamos skaičiavimų formulės, nurodomi panaudoti kietinimo būdai, bandinius kietinant natūraliai ir CO2 aplinkoje. Eksperimentų rezultatų analizės metu nustatyta, jog bandiniai pagaminti su apdorotais kanapių spaliais atlaiko didesnę gniuždymo jėgą nei bandiniai su sausais neapdorotais spaliais. Stipriausios medžiagos, tinkamos laikomoms konstrukcijoms formuoti, buvo gaminamos iš cementinio rišiklio, dolomito atsijų ar malto smėlio ir apdorotų kanapių spalių užpildo, jų gniuždomasis stipris siekė 6,5 MPa. Eksperimentų metu nustatyta, jog didelę įtaką gniuždomajam stipriui turėjo karbonizacija, geriausi rezultatai tiek karbonizacijos gylyje, tiek gniuždomojo stiprio bandyme gauti karbonizuojant CO2 kameroje. Šilumos izoliacijai tinkamos medžiagos gautos į sudėtį nededant sunkiųjų užpildų, jų tankis buvo nuo 260 kg/m3 iki 500 kg/m3, šilumos laidumo koeficientas svyravo nuo 0,07 W/mK iki 0,12 W/mK. Išpildžius visus darbo metu užsibrėžtus tikslus ir uždavinius, pateikiamos 8 išvados apie atliktą literatūros analizę, presuoto biokompozito sudėties projektavimą, gamybos procesą, eksperimentų rezultatus bei panaudojimo galimybes. Baigiamojo magistro darbo apimtis yra 58 puslapiai. Rašto darbą sudaro 13 lentelių, 40 paveikslų ir 46 literatūros šaltiniai., The aim of the research carried out during the preparation of the master’s thesis is to produce biocomposite samples with different types of binders and various organic wastes, curing them naturally and in a CO2 gas environment, and to determine the physical and mechanical properties of these materials using the results obtained from experiments. The main composition of the samples consists of hemp shives filler. The thesis consists of an introduction, a literature review, a description of the materials used, the equipment, and the production of the samples, the methodology of the studies, the results of the experiments and their analysis, and conclusions. The literature analysis examined the production options for the production of pressed biocomposites using different fillers and binders, different production methods and different curing processes. The analysis of the sources describes the properties of the biocomposite, the applications and the influence of the composition of the pressed biocomposite on the properties of the material. The master’s thesis continues with a description of the materials used, the equipment and the sample production process. The whole production process is broken down into four parts according to the type of binder used, providing useful information in tables with photographs of the samples. The methodology section examines the experiments carried out, explains the calculation equations and indicates the curing methods used, with samples cured both naturally and in a CO2 environment. The analysis of the experimental results shows that the specimens made with treated hemp shives withstand a higher compressive force than those made with dry untreated shives. The strongest materials suitable for forming load-bearing structures were made of cementitious binder, dolomitic siftings or fine sand and treated hemp shives filler, with a compressive strength of 6,5 MPa. The experiments showed that the compressive strength was strongly influenced by carbonisation, with the best results in both the depth of carbonisation and the compressive strength being obtained from carbonisation in a CO2 chamber. The materials suitable for thermal insulation were obtained without the addition of heavy fillers, with densities ranging from 260 kg/m3 to 500 kg/m3 and thermal conductivities ranging from 0,07 W/mK to 0,12 W/mK. Having fulfilled all the aims and objectives of the work, 8 conclusions are presented on the literature analysis, the design of the composition of the pressed biocomposite, the results of the experiments, on the production process and the possibilities of application. The final master’s thesis is 58 pages long. The thesis consists of 13 tables, 40 figures and 46 references.