Search

Karolingų renesansas – specifinė istorijos atkarpa, siejusi ir savitai transformavusi antikos ir viduramžių švietėjišką bei kultūros paveldą, naujai traktavusi mokyklos ir ugdančiojo mokymo idėją. Šiuo laikotarpiu, kai kultūra iš Britų salų kėlėsi į Frankų imperijos teritoriją, svarbų vaidmenį suvaidino Biskopo (Biscop), Bedos Garbingojo (Venerable) bei Alkuino (Alcuin) teorinis ir praktiškasis pedagoginis palikimas, pagrįstas mokyklų steigimu ir realaus pedagoginio proceso konstravimo sudėtingumu. Tai buvo naujas žvilgsnis į patį žmogų, pasaulio suvokimą ir žmogaus vietą kosmoso erdvėje. Straipsnyje išryškinama septynių laisvųjų menų svarba ugdant asmenybę, formuojant protingą ir dorovingą žmogų. Analizuojami kai kurių Palatine mokyklos vadovėlių turinio ypatumai, atskleidžiantys mokymo principus ir tikslus. Aptariami Karolingų renesanso kultūros ir mokyklos aspektai bei pagrindinės žmogaus lavinimo idėjos, besiremiančios sokratiškosios didaktikos metodu. Carolingian Renaissance is a very special period of consolidation and transformation of an ancient and medieval educational and cultural heritage, which re-interpreted the idea of school and developing teaching. During this period, when culture moved from the British Isles to the territory of the Frankish Empire, Biscop’s, the Venerable Bede’s and Alcuin’s theoretical practical pedagogic legacy, based on opening of schools and complexity of actual pedagogical process construction, played an important role. This was a new insight into a human being, perception of the world and place of the human being in the universe. The article emphasizes the importance of the seven liberal arts to the development of personality, a rational and moral person. Peculiarities of contents of certain textbooks of Palatine School are analyzed, which reveal the principles and objectives of teaching. Aspects of the Carolingian Renaissance culture and school are discussed as well as the main ideas of educating people, built upon the Socratic method of didactics.