Search

The article discusses experimental investigations of wind effects and use of design codes for solving aerodynamic problems. It provides data regarding wind-tunnel tests conducted on three buildings with poorly streamlined shapes, including: methodology and test conditions, aerodynamic properties of the designed structures, features of physical models and research results. All three civil buildings are multi-purpose stadiums of the European level. Despite the identical functional purpose, each building has a unique shape and volume. The paper analyses and compares testing conditions in the wind tunnel and some selective results. The authors propose a criterion for estimating aerodynamic properties of the overhanging roof over spectator stands. The article also considers dependencies of model surface pressures on airflow directions under various test conditions. Santrauka Darbe trumpai apžvelgti vėjo poveikių eksperimentiniai tyrimai ir projektavimo normų taikymas aerodinamikos uždaviniams spręsti. Pateikti duomenys apie trijų sudėtingo pavidalo statinių maketų eksperimentinius tyrimus aero-dinaminiame vamzdyje: metodika ir bandymų sąlygos, projektuojamų statinių aerodinaminės savybės, ypatingi maketų bruožai, bandymų rezultatai. Visi trys statiniai – europinio lygio universalieji stadionai. Nepaisant bendrosios funkcinės paskirties, kiekvieno statinio pavidalas ir tūrinis sprendinys yra originalūs. Darbe gretinamos bandymų sąlygos ir pasirinktiniai rezultatai, pasiūlytas sportinių ir pramoginių statinių gembinio stogo virš žiūrovų tribųnų aerodinaminių savybių nagrinejimo kriterijus. Išanalizuotos slėgio ant maketų paviršių priklausomybės nuo oro srauto krypties, esant įvairiems bandymų variantams. Reikšminiai žodžiai: aerodinaminis vamzdis, eksperimentiniai tyrimai, sudėtingas pavidalas, sporto ir pramogų statiniai, stadionai, gembinis stogas, gretinimo kriterijai

The article examines an algorithm used for processing the results of laboratory tests when experimental data was obtained in the aerodynamic tunnel. The paper deals with information when data about pressure distribution on the surfaces of a designed building are recalculated into wind loads required for calculating a virtual model for the finite element method. Due to differences in methodology between experimental airflow testing in the aerodynamic tunnel and the simulation of wind loads for a complex facility referring to the finite element method, the proposed investigations are actual while taking into account the current design codes and climatology conditions for an individual site. A review of similar problems, design conditions, the principles of the conducted experiment, a concept of the algorithm, basic assumptions and some results are briefly described in the paper. The final conclusions and recommendations can help with choosing the right solution during such calculations. Santrauka Straipsnyje nagrinėjamas laboratorinio bandymo rezultatų apdorojimo algoritmas, kai aerodinaminiame tunelyje gauti eksperimentiniai duomenys apie oro slėgio pasiskirstymą ant pastato maketo paviršių perskaičiuojami šio vėjo apkrovas, reikalingas baigtinių elementų metodo virtualiajam modeliui skaičiuoti. Duomenu perkėlimo uždavinys yra aktualus, nes laboratorinių tyrimų metodika ir priemonės iš esmės skiriasi nuo skaitinio modeliavimo baigtiniais elementais eigos ir principų, kai atsižvelgiama šių realiai projektuojamo statinio vietovės klimatologines sąlygas ir galiojančių projektavimo normų reikalavimus. Straipsnyje apžvelgta eksperimento duomenų apdorojimo problematika, nagrinejama konkretaus statinio konstrukcijų skaičiavimo situacija, aptarti pagrindiniai laboratorinio aerodinaminio bandymo principai, paaiškintas duomenų perkėlimo inžinerinis algoritmas bei esmines prielaidos, pasirinktinai pateikti rezultatai uždavinio sprendimui vaizduoti. Baigiamosios išvados ir siūlymai pades rasti tinkamiausius sprendinius kuriant panašaus pobūdžio algoritmus. Reikšminiai žodžiai: perskaičiavimo algoritmas, vėjo inžinerija, sudėtingas statinys, aerodinaminiai bandymai, baigtinių elementų metodas