Search

Tautinių mažumų vaizdavimas žiniasklaidoje – svarbus veiksnys analizuojant, kaip žiniasklaida prisideda prie Tautinių mažumų įstatymo svarstymo. Ši visuomenės grupė dažnai jaučiasi diskriminuojama, su tautinėmis mažumomis susiję įvykiai yra daug dažniau pastebimi ir aptarinėjami visuomenės, dėl to neigiamas jų vaizdavimas gali didinti socialinę atskirtį bei dezintegraciją. Žiniasklaida gali kiek paaštrinti tokią situaciją, todėl jos daromam poveikiui išsiaiškinti buvo atliktas skaitomiausių interneto dienraščių Delfi.lt, 15min.lt ir Lrytas.lt turinio tyrimas. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tautinės mažumos vaizduojamos neigiamai. Tautinių mažumų vaizdavimo turinio analizė atskleidė, kad daugiausia neigiamai vaizduojama lenkų tautinė mažuma, kuri tapatinama su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, siekiančios priimti įstatymą, vykdoma politika, konstruojamas lenkų mažumos kaip priešo įvaizdis. Jis kuriamas apibūdinant tautinę mažumą neigiamą konotaciją turinčiais posakiais, pristatant kaip viešojoje politikoje kylančių problemų kaltininkę, kuriant stereotipus. Tokie vaizdavimo ypatumai dažnai matomiausiose naujienų vietose gali sukurti negatyvų šios mažumos paveikslą ir turėti įtaką viešajai politikai bei tam, kad Tautinių mažumų įstatymo nepriimama penkerius metus. Žiniasklaida, neigiamai vaizduodama lenkų tautinę mažumą ir išskirdama ją iš kitų, taip pat gali lemti šios mažumos dezintegraciją. The representation of ethnic minorities in the internet media is an important contributor analyzing how powerful media to public policy is. Therefore it is meaningful to analyze the content of media and to reveal assumptions on how media can affect the Law on National Minorities. Ethnic minorities often feel discriminated so media by negatively portraying them can contribute to the disintegration of the minorities and the development of its exclusion. For this reason, the research of media content has been conducted to analyze the characteristics of representation of ethnic minorities in the Internet news portals Delfi.lt, 15min.lt and Lrytas.lt during the period of 2010–2014. The purpose is to reveal the characteristics of representation of ethnic minorities in the Internet media while the Law on National Minorities was considered and to outline the influence of media assumptions on the public policy. Having analyzed the content of internet media related to this Law using qualitative method, it was concluded that ethnic minorities are portrayed negatively. Ethnic minorities’ content analysis showed that the most negatively portrayed minority is the Polish ethnic minority which is identified with the Lithuanian Poles’ Electoral Action and its policies. The negative image of Polish minority is created by describing it using negative connotation expressions, stating that public policy problems arise from it, creating stereotypes. These characteristics of ethnic minorities’ representation are often submitted in the most prominent news sites. It may create a negative image of them and have an impact on public policy and the Law on National Minorities which has not been passed for five years. By negatively portraying the Polish ethnic minority the media can contribute to the disintegration and the development of its exclusion.

Klientų elgsena pasirenkant teisinių paslaugų teikėją literatūroje mažai analizuota tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Supratimas, kaip vyksta teisinių paslaugų teikėjo pasirinkimo procesas ir kokie kriterijai yra lemiantys kliento pasirinkimą, svarbūs planuojant ir organizuojant teisinių paslaugų kompanijos veiklą, nustatant teisinių paslaugų teikėjo veiklos sėkmės veiksnius. Straipsnio aktualumą lemia tai, kad nėra aiškiai suprantama ir pamatuojama, kokią įtaką renkantis teisinės paslaugos teikėją turi žiniasklaida, kokie kriterijai svarbiausi konkrečiuose teisinių paslaugų teikėjo pasirinkimo etapuose. Analizuojant teisinių paslaugų teikėjo pasirinkimo proceso etapus ir svarbiausius pasirinkimo kriterijus kiekviename etape galime nustatyti, kiek žiniasklaida daro įtakos šiai veiklai. Buvo atliktas empirinis tyrimas siekiant nustatyti Lietuvos įmonių, neturinčių vidinių teisininkų, elgsenos specifiką (pasirenkant teisinių paslaugų teikėją). Tyrimo informacijai surinkti pasirinktas kokybinis metodas – giluminis interviu. Metodo pasirinkimą lėmė tai, kad būtų galima suprasti ir išsiaiškinti skirtingų klientų teisinių paslaugų teikėjo pasirinkimo procesą, elgesio priežastis, taip pat veiksnius, kurie nulemia tokį elgesį. Interviu buvo atliekamas su įmonių, neturinčių vidinių teisininkų, vadovais, t. y. asmenimis, kurie dažniausiai organizuoja pasirinkimo procesą ir priima sprendimus dėl teisinių paslaugų teikėjo pasirinkimo. Atliekant tyrimą, respondentams buvo pateikiami klausimai, kuriuos galima sugrupuoti į tris pagrindines klausimų grupes pagal tyrimo uždavinius: išsiaiškinti, kaip, kokiais etapais vyksta Lietuvos įmonių teisinių paslaugų teikėjo pasirinkimo procesas; nustatyti, kokiais kriterijais remdamiesi klientai renkasi teisinių paslaugų teikėją skirtinguose pasirinkimo etapuose; išsiaiškinti, kas labiausiai veikia jų pasirinkimą (prioritetų nustatymas). Gautų duomenų apdorojimui ir interpretacijai pasirinktas grindžiamosios teorijos konstravimo metodas (angl. grounded theory). Legal services are numbered among the services provided by specialists whose experience and trustworthiness are difficult to measure. Since it is hard to evaluate the quality of legal services even after said are rendered, client trust becomes a key factor in overall assessment. The task of marketing in this field is to facilitate the perception of quality and create a more effective process for the selection of a legal service provider. The goal of the article is to evaluate the influence of the media in selecting a legal service provider, touching upon the stages of the legal service provider selection process as well as the key selection criteria at each stage. Within this article was performed the survey of selection of the companies presented in literature sources process and selection criteria, The article also presents empirical research on how Lithuanian companies which have in-house lawyers select legal service providers. The summary of the empirical research and the results of literary analysis emphasizes the specific stages of client behaviour in selecting legal service providers in Lithuania as well as the key selection criteria at each stage. The legal problem itself influences the stages, criteria, and requirements of the selection process. References and other lawyers were the main source of information in selecting lawyers. For clients who do not have personal recommendations, the media helps fill the information gap. A general trend was observed which indicates that the internet will increasingly become the primary source of information. Experience, expertise, efficiency and reputation are the most important criteria in selecting a legal service provider.

The aim of the work is to analyze how sexual minorities were presented in the press of Lithuania (dailies “Lietuvos rytas” and “Respublika”) during the period of 2008-2013. The data of a research was collected to write a bachelor’s work in 2014 and was analyzed in the context of previous researches. 580 publications were used (343 were published in “Lietuvos rytas”, 237 – in “Respublika”). It was noticed that two dailies of Lithuania presented two different approaches to the problems of sexual minorities. “Lietuvos rytas” gives an impression that members of sexual minorities are a normal part of our society. They were presented either neutrally or sympathetically in the context of human rights and freedom. Sexual minorities in “Respublika” were presented as perverts. Their depravity was emphasized by putting them against nation, family, morality and Catholic Church. The results also show that the problems of sexual minorities remain abstract and deindividualized. Most attention is paid to the questions of samesex marriages, adoption, partnership, march of “Baltic Pride” and “Gender Loops” program.