Search

Straipsnyje aiškinamasi, kada, kokiais pavidalais, kokiomis aplinkybėmis ir kokiuose kontekstuose atsiranda tokie žodžiai kaip Lietuva, lietuvis, lietuviškas, arba senąsias baltų gentis įvardijančios sąvokos, posakiai, apibūdinimai įvairių epochų ir skirtingų žanrų prancūzų tekstuose – XI a. pabaigos „Rolando giesmėje“, Guillaume’o de Machaut (~1300-1377) kūriniuose „Sakmė apie liūtą“ ir „Draugo paguoda“, Philippe’o Desportes’o (1546-1606), eilėraštyje „Atsisveikinimas su Lenkija“, Michelio de Montaigne’io (1533-1592) „Esė“, Jeano-Jacques’o Rousseau (1712-1778) traktate „Apie visuomenės sutartį, arba Politinės teisės principai“ ir Deniso Diderot bei Jeano Le Rond d’Alembert’o 1751-1772 m. leistoje enciklopedijoje. Konstatuojama, kad Lietuvos paminėjimai yra gana reti. Viduramžių kūriniuose ją „paslepia“ bendresni aisčių arba baltų genčių (prūsų, sembų) pavadinimai. Tikrinis Lietuvos vardas, nedidelių teritorinių vienetų pavadinimai ir valdovų vardai pirmą kartą iškyla vėlyvųjų viduramžių poeto Guillaume’o de Machaut epinėse poemose. Padėtis nepakinta ir kitų epochų kūriniuose, tik Lietuva būna „pasislėpusi“ nebe už baltų genčių, bet už Lenkijos. Daugiausia informacijos apie Lietuvą, kaip apie atskirą valstybę, pateikiama XVIII a. Enciklopedijoje. Beveik visais analizuotais atvejais Lietuvos paminėjimai įgyja kito, svetimo, pagonio, kurį reikia apkrikštyti bei paversti civilizuotu ir savu, konotacijas. Net Enciklopedijos straipsnyje, kuris turėtų išlaikyti objektyvumo siekį, neišvengiama gana subjektyvaus vertinimo, ir Lietuva priskiriama barbariškajai Europos daliai. The article attempts to clarify when, in which circumstances and contexts did various epochs and written genres of the French language made reference to such words as Lithuania and Lithuanian or concepts, sayings and descriptions of old Baltic tribes. In the Song of Roland (11th cent.), in works by Guillaume de Machaut (~1300–1377) “Dit du Lion” and “Confort d'ami”, in the poem by Philippe Desportes (1546–1606) “Au revoir la France”, “Au revoir la Pologne”, Essay by Michel de Montaigne (1533–1592), treatise by Jean-Jacques Rousseau (1712–1778) “Du contrat social ou Principes du droit politique” and encyclopaedia published by Denis Diderot and Jean Le Rond d’Alembert from 1751 to 1772. It is stated that very few references were made to the name of Lithuania. In Medieval works its name was “hidden” under more general names of Aistian or Baltic tribes (Prussians and Sembs). The proper name of Lithuania and small territorial units or rulers were first mentioned in epic poems by Medieval poet Guillaume de Machaut. Situation remained unchanged in works of later epochs, the only difference being that the proper name of Lithuania was now “hidden” not under the names of Baltic tribes but under the name of Poland. Most of information about Lithuania as an individual state is presented in the encyclopaedia of 18th century. In almost all analysed cases references to Lithuania have connotations of something alien, pagan which needs to be baptised and civilised and made one of us. Even in the encyclopaedic article which should primarily seek to present an impartial account, the description is rather partial and Lithuania is attributed to the barbaric parts of Europe.