Search

Copyright of Science: Future of Lithuania / Mokslas: Lietuvos Ateitis is the property of Vilnius Gediminas Technical University and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)

Lithuania is not the only country where public contribution to urban planning and urban design processes is highly procedural and formalistic. Unidirectional and inflexible cooperation between participants of urban planning activities is common in various countries. Cross-purposes and conflict situations once boosted emergence of innovative and effective methods for decision making in urban planning processes in developed countries. Now it's time to learn from these examples and creatively adopt them for purposes of long-term optimization of our national urban planning system. Paper describes some marginal activities in urban planning and design processes and disputes a growing impact of public participation in development of cities and urban regions. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

Copyright of Science: Future of Lithuania / Mokslas: Lietuvos Ateitis is the property of Vilnius Gediminas Technical University and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)

The article deals with the problems of brownfield in Lithuania. The paper overviews Lithuanian and foreign experience of integrating the introduced areas into the urban framework based on social, economic, ecological and cultural contextuality. The main problem, on Lithuanian scale, is the absence of an official definition of urban brownfield. The legal framework in Lithuania does not contain any provisions to be processed. The article is aimed at identifying potential threats to the areas in respect of criteria for urban brownfields, and, according to this review, at revealing possible uses of this land. One of the most effective ways of urban sustainable development is the conversion of former military, industrial and other land accepted as the legacy of the Soviet regime. The authors have established a causal relationship resulting in the emergence of the urban areas of wilderness and developed guidance on using them. The authors have analysed and evaluated the existing real estate developers and current trends towards opportunities for private and public partnership (PPP) in Lithuania. Although PPP is widespread in most of European countries, it is a rare phenomenon in Lithuania, and has no deep-rooted tradition of this kind of investment in urban infrastructure; however, evaluation is one of the most potential ways to revitalize abandoned urban territories. Based on practices of foreign countries, the authors have identified PPP as a priority. Santrauka Straipsnyje nagrinėjama apleistų teritorijų Lietuvoje problematika, apžvelgiama tokių teritorijų integravimo į miestų urbanistinį karkasą, atsižvelgiant į socialinį, ekonominį, ekologinį ir kultūrinį kontekstualumą, Lietuvos ir užsienio patirtis. Pagrindinė vyraujanti problema yra informacijos, kaip vertinti apleistas teritorijas, stoka. Lietuvos teisinėje bazėje nėra jokių jų tvarkymo nuostatų. Šio straipsnio tikslas – įvertinus Europos šalių patirtį apibrėžti tokių teritorijų keliamas grėsmes ir atskleisti panaudojimo galimybes Lietuvos miestuose. Buvusių karinių, pramoninių ir kitų teritorijų, susiformavusių mieste sovietinio režimo metais, konversija – tai vienas efektyviausių tvariosios plėtros būdų. Autoriai identifikavo priežastinį ryšį, lėmusį miesto dykrų atsiradimą, ir parengė jų panaudojimo metodines rekomendacijas. Atlikdami analizę autoriai įvertino esamą bendrąją Lietuvos miestų urbanistinę situaciją bei privataus ir viešojo sektorių partnerystės (angl. Public Private Partnership – PPP) taikymo galimybes. Lietuvoje toks investavimo į miesto infrastruktūrą būdas, priešingai nei Europos šalyse, yra retas, neturi gilių tradicijų, tačiau vertinamas kaip potencialus. Atlikę užsienyje taikomų modelių apžvalgą autoriai šį partnerystės būdą išskyrė kaip prioritetinį. Reikšminiai žodžiai: „rudosios dėmės“, viešojo ir privataus sektorių partnerystė, miestų planavimas, teritorijų pertvarkymas, darni plėtra, kompaktiškas miestas.

Lithuania is not the only country where public contribution to urban planning and urban design processes is highly procedural and formalistic. Unidirectional and inflexible cooperation between participants of urban planning activities is common in various countries. Cross-purposes and conflict situations once boosted emergence of innovative and effective methods for decision making in urban planning processes in developed countries. Now it’s time to learn from these examples and creatively adopt them for purposes of long-term optimization of our national urban planning system. Paper describes some marginal activities in urban planning and design processes and disputes a growing impact of public participation in development of cities and urban regions. Santrauka Lietuva yra viena iš tų šalių, kuriose visuomenės dalyvavimas planuojant teritorijas yra formalus ir griežtai procedūriškai reglamentuotas procesas. Vienakryptis ir nelankstus bendravimas tarp urbanistinio planavimo ir projektavimo darbų organizatorių ir tiesioginį planavimo veiksmų poveikį patiriančių gyventojų grupių yra būdingas daugeliui pasaulio šalių. Nesutarimai ir konfliktinės situacijos prieš pusę amžiaus paskatino naujų urbanistinio planavimo proceso organizavimo metodų atsiradimą išsivysčiusiose šalyse. Dabar mes galime pasimokyti iš šių šalių patirties ir kryptingai taikyti efektyvesnius visuomenės dalyvavimo planavimo procesuose modelius. Tiesa, nereikėtų idealizuoti svetimų planavimo sistemų ir kopijuoti tiek jų privalumus, tiek trūkumus – turėtume suvokti savo gyvenamojo laiko ir erdvės realijas, įvertinti regiono savitumus bei patirtį ir orientuotis į ilgalaikius kokybinius urbanistinio planavimo bei projektavimo sistemos pokyčius. Straipsnyje apžvelgiami kai kurie urbanistinio planavimo ir projektavimo procesai, perteikiantys visuomenės įtakos augimo tendencijas su miestų ir jų regionų vystymusi susijusiose srityse. Visa tai nagrinėjama VGTU Urbanistikos katedros Urbanistinės analizės mokslo laboratorijos mokslinės ir praktinės veiklos kontekste. Raktiniai žodžiai: urbanistinis planavimas; urbanistinis projektavimas; visuomenės dalyvavimas; dalyvaujamasis planavimas