Search

Magistro baigiamajame darbe analizuojamos nevyriausybinės organizacijos aplinkosaugos srityje ir jų indėlis aplinkos apsaugos politikos kūrime ir įgyvendinime. Darbo tikslas - atskleisti Lietuvos nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų vaidmenį aplinkos apsaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo procese. Analizuojant mokslinę literatūrą šia tema pateikta teorinė darbo dalis, kurioje analizuojami pagrindiniai su aplinkosauginių NVO veikla susiję aspektai bei aplinkos apsaugos politikos sistema Lietuvoje. Pirmojoje darbo dalyje pateikiama išsami teisės aktų, reglamentuojančių NVO veiklą, analizė, aprašoma nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų sistema, analizuojamos pagrindinės veiklos formos bei problemos, su kuriomis susiduria organizacijos. Antrajame skyriuje aprašoma aplinkos apsaugos politikos sistemos ypatumai Lietuvoje. Čia analizuojami aplinkosauginių NVO ir valstybinių institucijų bendradarbiavimo klausimai bei pateikiama užsienio valstybių patirtis. Atlikto Lietuvos nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų vaidmens aplinkos apsaugos politikoje tyrimo analizė pateikiama trečiojoje darbo dalyje. Šį tyrimą sudaro trys dalys: Aplinkosauginių NVO teikiamos informacijos internetiniuose tinklapiuose analizė, Aplinkosauginių NVO pozicija aplinkos apsaugos politikos klausimais, ir Valstybinių institucijų požiūris į aplinkosauginių NVO vaidmenį aplinkos apsaugos politikoje. Pirmoji dalis atskleidžia aplinkosauginių NVO vykdomas veiklas, jų pagrindinius... [toliau žr. visą tekstą] This master’s thesis analyses and highlights the non governmental organizations in the range of environmental protection and their input into the environmental policy-making and implementation. The aim of this paper is to reveal Lithuania‘s non-governmental environmental organizations‘ part in the process of forming and implementing politics of environment protection. The theoretical part of this paper consists in a synthesis of scientific literature on this topic, which analyses the key to the environmental activities of non-governmental organization and related aspects of environmental policy in Lithuania. In the first part of work it is given comprehensive analysis of the right, regulating NGOs actions, also described non-governmental environment protection scheme, analysed the main forms and problems of the actions, which organisation faces. In the second part it is given the singularities of the politics of environment protection in Lithuania. Here are analysed the topics of collaboration of environment protection NGOs and governmental institutions and also presented experience of foreign countries. The analysis of The non-governmental environmental organizations‘ part in environmental policy in Lithuania research is given in the third part of this paper. It is made out of three sections: The analysis of environmental NGOs given on the internet webpages, The environmental NGOs attitude towards environmental policy, and The governmental institutions‘ attitude towards... [to full text]

Darbe nagrinėjama Europos Sąjungos ir Lietuvos aplinkos apsaugos politika, jos vystymosi raida nuo pirmosios ES aplinkos programos priėmimo iki darnaus vystymosi principų įgyvendinimo. Pagrindinis dėmesys skiriamas aplinkos apsaugos politikos formavimui, panaudojant įvairių ES fondų, programų, kitų finansinių instrumentų paramą galutiniams aplinkos apsaugos tikslams pasiekti. Lietuvos aplinkos apsaugos politikos vystymui nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio didelė įtaką turėjo vykdoma ES aplinkos apsaugos politika. Lietuva, derėdamasi dėl narystės ES, prisiėmė įsipareigojimus suderinti savo teisyną su ES aplinkos apsaugos teisine baze. ES teisės normų perkėlimas pareikalavo papildomų asignavimų į daugumą aplinkos apsaugos sričių: vandens, oro apsaugos, atliekų tvarkymo, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo ir kt. Priešderybiniu ir derybų laikotarpiu Lietuva sėkmingai pasinaudojo ES finansine PHARE, SAPARD ir ISPA fondų parama aplinkos apsaugos politikos vystymui. Tapus ES nare, atsirado galimybės aplinkos apsaugos politiką įgyvendinti naudojant Struktūrinių, Sanglaudos fondų ir LIFE programos, skirtos išimtinai gamtos apsaugai, finansine parama. The work deals with the environmental policy of the European Union and Lithuania, its development from the adoption of the first EU environmental programme to the application of the principles of sustainable development. The major focus is on the formation of the environmental policy using the support of various EU funds, programmes and other financial instruments to achieve the final environmental objectives. The development of the environmental policy in Lithuania has been largely influenced by the EU environmental policy being implemented since the last decade. In its negotiations over the EU membership, Lithuania undertook to harmonize its acquis with the EU environmental protection framework legislation. The transposition demanded additional appropriations to the majority of the environmental areas: protection of water and air, waste management, preservation of biological diversity and landscape, etc. Pre-negotiation and negotiation period saw the successful use of the PHARE, SAPARD and ISPA financial support by Lithuania for the development of the environmental policy. The EU membership offered the possibilities to enlarge the environmental policy using the financial support of the Structural and Cohesion Funds and LIFE programme designed exceptionally for the protection of nature. The work analyses the particularities of EU supporting and uptake and explains, through the expert contribution, the principle problems and impediments predetermining a rather unfavourable... [to full text]