Search

Baigiamajame projekte yra naudojami perdirbti pelenai gaminant dirbtinius užpildus. Šie užpildai yra gaminami granuliavimo būdu, naudojant skirtingas sudėtis ir karbonizavimo metodus. Gauti dirbtiniai užpildai ir jų savybės yra lyginami su keramzito užpildais. Magistro baigiamasis projektas susideda iš trijų dalių: literatūros analizės, naudojamų metodų ir medžiagų apžvalgos, bei rezultatų apžvalgos. Literatūros analizėje yra apžvelgiama kokios medžiagos yra tinkamos granuliavimui ir kokie veiksniai įtakoja granuliavimosi procesą. Taip pat yra išnagrinėjamas karbonizacijos procesas, kokie metodai yra taikomi karbonizuoti betoniniams bandiniams ir kokios medžiagos yra tinkamos karbonizacijai. Metodų ir medžiagų apžvalgoje yra aprašomi metodai kurie bus naudojami pelenų granuliavimo procese, kaip bus tiriamos bandinių savybės ir kokios medžiagos, bei sudėtys yra naudojamos tyrime. Paskutinėje, eksperimentinių rezultatų dalyje, analizuojama kaip keitėsi dirbtinių užpildų, bei jų betoninių gaminių, fizikinės ir mechaninės savybės naudojant skirtingus rišiklius, bei kietinimo metodus., In the final project recycled ash is used in the production of artificial aggregates. These aggregates are produced by granulation using different compositions and carbonization methods. The obtained artificial aggregates and their properties are compared with expanded clay aggregates. The master's final project consists of three parts: literature analysis, review of methods and materials used, and review of results. In the literature analysis, suitable materials for granulation and factors which influence the granulation process are reviewed. Also, different methods and suitable materials are examined which can be used in the carbonization process. The review of methods and materials describes the methods that will be used in the fly-ash granulation process, how the properties of the samples will be examined and what material compositions are used in the study. The last part, the experimental results, analyzes how the physical and mechanical properties of artificial aggregates and their concrete products changed using different binders and curing methods

Magistro darbo rengimo metu atliekamo tyrimo tikslas yra pagaminti biokompozito pavyzdžius su įvairių rūšių rišamosiomis medžiagomis ir įvairiomis organinėmis atliekomis, juos kietinant natūraliai ir CO2 dujų aplinkoje, ir nustatyti šių medžiagų fizikines ir mechanines savybes, panaudojant eksperimentų metu gautus rezultatus. Pagrindinę bandinių sudėtį sudaro kanapių spalių užpildas. Rašto darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, naudotų medžiagų, įrangos, ir bandinių gamybos aprašas, tyrimų metodologija, eksperimentų rezultatai ir jų analizė, išvados. Atliekant literatūros analizę buvo išnagrinėti presuotų biokompozitų gamybos variantai, naudojant skirtingus užpildus ir rišiklius, skirtingi gamybos būdai ir įvairūs kietinimo procesai. Analizuojant šaltinius aprašytos biokompozito savybės, panaudojimo sritys ir presuoto biokompozito sudėties įtaka šios medžiagos savybėms. Magistro baigiamasis darbas tęsiamas aprašant naudotas medžiagas, įrangą ir bandinių gamybos procesą. Visas gamybos procesas išskaidomas į keturias dalis pagal naudoto rišiklio rūšį, pateikiant naudingą informaciją lentelėse su bandinių nuotraukomis. Tyrimų metodologijos dalyje išnagrinėjami atliekami eksperimentai, paaiškinamos skaičiavimų formulės, nurodomi panaudoti kietinimo būdai, bandinius kietinant natūraliai ir CO2 aplinkoje. Eksperimentų rezultatų analizės metu nustatyta, jog bandiniai pagaminti su apdorotais kanapių spaliais atlaiko didesnę gniuždymo jėgą nei bandiniai su sausais neapdorotais spaliais. Stipriausios medžiagos, tinkamos laikomoms konstrukcijoms formuoti, buvo gaminamos iš cementinio rišiklio, dolomito atsijų ar malto smėlio ir apdorotų kanapių spalių užpildo, jų gniuždomasis stipris siekė 6,5 MPa. Eksperimentų metu nustatyta, jog didelę įtaką gniuždomajam stipriui turėjo karbonizacija, geriausi rezultatai tiek karbonizacijos gylyje, tiek gniuždomojo stiprio bandyme gauti karbonizuojant CO2 kameroje. Šilumos izoliacijai tinkamos medžiagos gautos į sudėtį nededant sunkiųjų užpildų, jų tankis buvo nuo 260 kg/m3 iki 500 kg/m3, šilumos laidumo koeficientas svyravo nuo 0,07 W/mK iki 0,12 W/mK. Išpildžius visus darbo metu užsibrėžtus tikslus ir uždavinius, pateikiamos 8 išvados apie atliktą literatūros analizę, presuoto biokompozito sudėties projektavimą, gamybos procesą, eksperimentų rezultatus bei panaudojimo galimybes. Baigiamojo magistro darbo apimtis yra 58 puslapiai. Rašto darbą sudaro 13 lentelių, 40 paveikslų ir 46 literatūros šaltiniai., The aim of the research carried out during the preparation of the master’s thesis is to produce biocomposite samples with different types of binders and various organic wastes, curing them naturally and in a CO2 gas environment, and to determine the physical and mechanical properties of these materials using the results obtained from experiments. The main composition of the samples consists of hemp shives filler. The thesis consists of an introduction, a literature review, a description of the materials used, the equipment, and the production of the samples, the methodology of the studies, the results of the experiments and their analysis, and conclusions. The literature analysis examined the production options for the production of pressed biocomposites using different fillers and binders, different production methods and different curing processes. The analysis of the sources describes the properties of the biocomposite, the applications and the influence of the composition of the pressed biocomposite on the properties of the material. The master’s thesis continues with a description of the materials used, the equipment and the sample production process. The whole production process is broken down into four parts according to the type of binder used, providing useful information in tables with photographs of the samples. The methodology section examines the experiments carried out, explains the calculation equations and indicates the curing methods used, with samples cured both naturally and in a CO2 environment. The analysis of the experimental results shows that the specimens made with treated hemp shives withstand a higher compressive force than those made with dry untreated shives. The strongest materials suitable for forming load-bearing structures were made of cementitious binder, dolomitic siftings or fine sand and treated hemp shives filler, with a compressive strength of 6,5 MPa. The experiments showed that the compressive strength was strongly influenced by carbonisation, with the best results in both the depth of carbonisation and the compressive strength being obtained from carbonisation in a CO2 chamber. The materials suitable for thermal insulation were obtained without the addition of heavy fillers, with densities ranging from 260 kg/m3 to 500 kg/m3 and thermal conductivities ranging from 0,07 W/mK to 0,12 W/mK. Having fulfilled all the aims and objectives of the work, 8 conclusions are presented on the literature analysis, the design of the composition of the pressed biocomposite, the results of the experiments, on the production process and the possibilities of application. The final master’s thesis is 58 pages long. The thesis consists of 13 tables, 40 figures and 46 references.

Šio magistro baigiamojo darbo tikslas – ištirti savaime atsinaujinančio betono užsitaisymo efektyvumą naudojant priedus, kurių poveikis betono atsinaujinimui nėra pilnai ištirtas. Taip pat išbandyti alternatyvius plyšį betone galinčių užtaisyti kristalų susidarymo būdus bei naują užsitaisymo efektyvumo vertinimo metodą. Darbo metu atlikta literatūros bei mokslinių tyrimų analizė. Surinktos bendrosios žinios apie pagrindinius savaiminio betono atsinaujinimo principus, reikalingas sąlygas bei tyrimų metodus. Išanalizuoti atliktų mokslinių tyrimu rezultatai bei mažai tirtų medžiagų teorinis pritaikomumas betono atsinaujinimui. Eksperimentinės darbo dalies metu atlikti bandymai, kuriais siekiama išsiaiškinti įvairių mineralinių bei organinių priedų įtaką plyšio užsitaisymui. Atliekant bandymus su cementinės tešlos bandiniais nustatyta, jog bandinių sudėtyje naudoti amorfinio silicio dioksido, kalcio stearato bei natrio alginato priedai nėra efektyvūs siekiant pilno plyšio užsivėrimo bandinyje. Darbe tirtos betono bandinių su skeltu plyšiu atsinaujinimo galimybės, bandinių sudėtyje naudojant priedus, kurių veikimas paremtas singenito, etringito bei kalcio karbonato susidarymu plyšyje. Šio tyrimo metu gauti rezultatai parodė, jog efektyviausiai taisėsi bandiniai, kurių sudėtyje naudotas kalio sulfato bei anhidrito mišinys, o betono atsinaujinimo efektyvumas labai priklauso nuo vandens kiekio plyšyje. Baigiamajame darbe plyšio užsivėrimo efektyvumas vertintas plyšio pločio matavimo bei vandens pralaidumo metodais. Vis dėlto, atlikti bandymai parodė, jog plyšio užsivėrimo efektyvumo vertinimas matuojant plyšio plotį bandinio paviršiuje nėra tinkamas patikimai kiekybinei analizei atlikti. Darbo metu taip pat išbandyta plyšį galinčių užtaisyti kristalų susidarymo galimybė, taikant priešpriešinės medžiagų difuzijos metodą. Gauti rezultatai parodė, jog medžiagų vandeniniuose tirpaluose gali susidaryti plyšį užpildančios medžiagos kristalai, o kristalų auginimo medžiagų vandeniniuose tirpaluose metodas gali būti pritaikomas naujų kristalinių priedų kūrimo procese. Atsižvelgiant į tai, jog betono atsinaujinimo efektyvumo vertinimas vis dar nėra standartizuotas, magistro baigiamojo projekto metu sukurta nauja atsinaujinimo efektyvumo vertinimo metodika. Bandymo metu nustatyta, jog betono bandiniuose suformuotame lygiame plyšyje, panaudojant vandenį užlaikančias priemones, gali būti pasiekiamas net ir lygaus plyšio užsitaisymas. Taikyta metodika gali būti perspektyvi, tačiau, siekiant atlikti itin tikslią kiekybinę analizę, metodiką reikia tobulinti., The aim of this master's thesis is to investigate the efficiency of self-healing concrete using additives whose effect on concrete regeneration has not been fully investigated. Also to test alternative ways of forming crystals that can fill a crack in concrete structures and to test a new method for evaluating the effectiveness of self-healing concrete. An analysis of literature and research was performed during the work. General knowledge about the basic principles of self-healing concrete, necessary conditions and test methods has been collected. The results of scientific research and the theoretical applicability of little-studied materials for concrete healing are analyzed. In the experimental part of the work, tests were performed to find out the influence of various mineral and polymer additives on crack sealing. During the tests with cement paste samples, it was found that the additives of amorphous silica, calcium stearate and sodium alginate used in the samples were not effective in closing the crack. The possibilities of selh-healing of cracked concrete specimens were investigated using additives based on the formation of syngenite, ettringite and calcium carbonate in the crack. The results of this study show that the samples consisting of a mixture of potassium sulfate and anhydrite were the most effective in self-healing, however the efficiency of self-healing concrete is highly dependent on the amount of water in the crack. In this master‘s final degree project, the crack closure efficiency was evaluated by the crack width measurement and water permeability methods. However, the tests showed that the evaluation of the crack closure efficiency by measuring the crack width on the sample surface is not suitable for reliable quantitative analysis. In the experimental part of the work it was also tested the possibility of the formation of crack-filling crystals using the method of liquid-liquid diffusion. The results show that crystals of the crack-filling material can be formed in aqueous solutions of materials, and the method of crystal growth materials in aqueous solutions can be adapted to the development process of new crystalline additives. Taking into account that the assessment of self-healing concrete efficiency is still not standardized, a new methodology for self-healing efficiency assessment was developed during the master's final project. During the test, it was found that full crack closure can be achieved even in a smooth crack by using water-retaining means. The methodology used may be promising, but the methodology needs to be improved in order to perform a highly accurate quantitative analysis.

Lietuvoje, betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų gamyboje, vis dažniau naudojami savaime atsinaujinančio betono priedai. Tačiau jų efektyvumui užtikrinti nėra paruoštų normatyvinių dokumentų. Tai sąlygoja mažas Lietuvos mokslininkų susidomėjimas šia kryptimi, atliekamų tyrimų trūkumas. Šiame magistro baigiamajame projekte apžvelgiamas kristalinių priedų veikimas bei jų efektyvumas gamtinėmis sąlygomis, pristatomi Europos tarpvyriausybinio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje (COST asociacijos) tyrimai su savaime atsinaujinančio betono priedais. Gelžbetoninės konstrukcijos savo gyvavimo laikotarpiu yra veikiamos įvairių aplinkos veiksnių ir cheminių elementų. Šie poveikiai turi didelę įtaką konstrukcijų gyvavimo trukmei, kadangi gali sukelti tiek armatūros, tiek pačio betono koroziją. Lygiai taip pat šie veiksniai gali neigiamai arba teigiamai sąlygoti betono priedų veikimą. Šio projekto tiriamasis objektas yra betoniniai ir gelžbetoniniai bandiniai, kurie buvo gaminami su kristaliniais priedais. Bandymų metu buvo nustatinėjamas cheminių tirpalų poveikis plyšių užgydymui, palygintos plyšių užgydymo efektyvumo vertinimo metodikos, priedų įtaka armatūros korozijos procesams, susitraukimo deformacijoms. Be to, nustatomas karbonizacijos gylis bandiniuose su priedais ir be jų. Atlikti bandymai gali būti panaudoti savaime atsinaujinančio betono plyšių užgydymo efektyvumui vertinti. Be to, atsižvelgiant į veikiančias aplinkos sąlygas, kuriose bus naudojamos konstrukcijos, galima nustatyti, ar racionalu naudoti kristalinius priedus konstrukcijų ilgaamžiškumui padidinti, kadangi tam tikromis sąlygomis yra sumažinamas šių priedų veikimas., In Lithuania, self-healing concrete additives are increasingly used in the production of concrete and reinforced concrete structures. However, there are no prepared regulatory documents to ensure their effectiveness. This is caused by the low interest of Lithuanian scientists in this direction and the lack of research. This master's final degree project reviews the performance of crystalline admixtures and their effectiveness under natural conditions, and presents the European Cooperation in Science and Technology (COST Association) research on self-healing concrete additives. Reinforced concrete structures are exposed to various environmental factors and chemical elements during their lifetime. These effects have a major impact on the life span of the structures, as they can cause corrosion of both the reinforcement and the concrete itself. Similarly, these factors can negatively or positively influence the performance of concrete admixtures. Concrete and reinforced concrete samples, which were made using crystaline admixtures, are the subject of this project. During the experiments, the effect of chemical solutions on healing of cracks was determined, methods of evaluation of crack healing efficiency were compared, influence of additives in reinforcement corrosion processes, shrinkage deformations were considered. In addition, the depth of carbonation in samples with and without additives is determined. Performed tests can be used to evaluate the crack healing efficiency of self-healing concrete. In addition, considering the environmental conditions under which the structures will be used, it can be determined whether it is rational to use crystalline additives to increase the durability of the structures, since under certain conditions the performance of these additives is reduced.

Baigiamojo darbo tikslas buvo įvertinti kristalinių priedų įtaką betonui ir betono gaminiams. Nustatyta, jog kristalinių priedų naudojimas neturi įtakos betono mišinio temperatūros, tankio ir įtraukto oro kiekiui, tačiau nuo priedų sudėties ir koncentracijos gali pasikeisti mišinio slankumas. Taip pat kristaliniai priedai turi neigiamą įtaką ankstyvam betono stiprumui, kuris praėjus vienai dienai po bandinių suformavimo vidutiniškai pasiekia 85% stiprio lyginant su kontroliniais bandiniais. Tačiau, po 7 ir 28 parų kietėjimo, bandiniai su kristaliniais priedais pasiekia didesnį stiprį nei kontroliniai. Tiriant šalčio poveikį betoniniams gaminiams pirmiausia buvo atliktas įgėrio kinetikos bandymas, kurio metu nustatyta, jog pradinis bandinių iš savaime atsinaujinančio betono atsparumas šalčiui gaunamas mažesnis, nei kontroliniuose bandiniuose. Tačiau atlikus 1 – 3 mėn. „betono gydymą“, bandiniai su kristaliniais priedais pasiekė ne mažesnį teoriškai nustatytą atsparumą šalčiui lyginant su kontroliniais bandiniais. Svarbu pastebėti, kad bandymo metu nustatyta, jog apgniuždyti bandiniai iš savaime atsinaujinančio betono po gydymo atsparumą šalčiui atgauna žymiai greičiau nei kontroliniai. Toliau atlikus paviršinio šaldymo bandymą nebuvo pastebėta jokių skirtumų, tačiau tūrinis šaldymas parodė, kad bandiniai su kristaliniais priedais šiam šaldymo metodui yra atsparesni. Paskutinis su ardančiu šalčio poveikiu susijęs bandymas buvo kapiliarinis šaldymas, kuriuo metu nustatyta, kad kristaliniai priedai lemia žymiai didesnį betono atsparumą kapiliariniam šaldymui. Toliau buvo tiriamas skirtingų sudėčių betono karbonatizacijos gylis prieš ir po 21 paros karbonatizacijos kameroje. Šiuo bandymu nustatyta, jog betono karbonatizacija kontroliniuose bandiniuose pasiekė iki 3 mm gylį, tuo tarpu bandiniuose iš savaime atsinaujinančio betono ji nepasireiškė. Paskutinis atliktas eksperimentas buvo chloridų migracijos bandymas, kuriuo gauta, kad chloridų jonai mažiau paveikia betoną su kristaliniais priedais, lyginat su betonu be jų. Viską apibendrinant galima daryti išvadą, jog savaiminį atsinaujinimą skatinančių kristalinių priedų naudojimas nors ir neigiamai veikia ankstyvąjį betono stiprį ir atsparumą šalčiui, tačiau po 28 parų kietėjimo šie parametrai praktiškai susilygina. Tuo tarpu bandiniai iš savaime atsinaujinančio betono yra atsparesni karbonatizacijos ir chloridų poveikiui bei daugeliu atvejų geriau atlaiko ardomąjį šalčio poveikį., The aim of thesis is to evaluate crystalline admixtures influence to concrete and its products. Results of tests show that usage of the crystalline admixtures does not determine temperature, density and air content of concrete mixtures, but different consist of admixtures and concentration can change the slump of mixed concrete. Also, crystalline admixtures decrease concrete`s early strength comparing with control tests and reach about 85% after 1 day of curing. But after 7 and 28 days of consolidation these specimens became stronger. The impact of frost for concrete products was examined with hydration kinetics test. Results of this test shows that specimens with crystalline additives have less resistance to frost than control specimen. But the resistance is changed after 1-3 months of curing. Specimens with crystalline additives reach not lower theoretically calculated resistance to frost than control specimen. It is important to notice that damaged specimens of self- healing concrete recover from frost resistance faster after curing than control specimen. Results of freezing slab test do not show any significant differences, but freezing cube test shows that specimens with crystalline additives are more resistance than control specimen. The last test related to frost impact was capillary suction test which shows that crystalline admixture determines higher resistance of concrete. Other tests were done to examine carbonation depth and chloride ion ingress in concrete with different consist. The carbonation depth of specimens was measured before and after 21 days in carbonization chamber. Results show that carbonation is up to 3 mm depth in control specimen, but carbonation was completely absent in self-healing concrete specimens. Test of chloride ion ingress show that chloride ions have less influence for concrete with crystalline additives than without them. In conclusion, using crystalline admixtures for self-healing concrete has worse impact to strength and resistance to frost for early formed concrete, but they become equal after 28 days of hardening. Specimens from self-healing concrete are more resistance to effects of carbonization, chloride ion ingress and frost.

Šio magistro baigiamojo darbo tikslas yra nustatyti savaime nusivalančių ir orą valančių statybinių medžiagų savybes, veikiant jas UV spinduliais. Darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių: literatūros analizės, TiO2 tyrimo metodikos ir rezultatų apibendrinimo. Pirmojoje darbo dalyje yra pateikiami skirtingi TiO2 susidarymo ir veikimo principai, jo panaudojimo galimybės bei naudingos savybės, priklausomai nuo tipo. Taip pat analizuojant mokslines publikacijas aprašytas TiO2 savaiminio nusivalymo ir oro valymo efekto poveikis veikiant UV spinduliams, skirtinguose bandiniuose ir paviršiuose. Antrojoje dalyje yra pateikiama savaime nusivalančių ir orą valančių statybinių medžiagų tyrimo metodika. Eksperimentų aprašyme nurodomi prietaisai ir bandymų priemonės, naudojamos tyrimams atlikti, pateikiama atlikimo eiga, kuria buvo atliekami bandymai norint nustatyti medžiagų savybes bei pateikiamos formulės rezultatams skaičiuoti. Trečiojoje magistro baigiamojoje darbo dalyje pateikiami atliktų tyrimų rezultatai ir jų aptarimas. Analizuojami rezultatai, sudaromi grafikai ir kreivės, kurios naudojamos palyginti skirtingų bandinių savybės. Taip pat analizuojami skirtumai tarp bandinių, kurie buvo tiriami laboratorijoje ir kurie buvo tiriami naturaliomis lauko sąlygomis., The aim of master‘s thesis is to determine self-cleaning and air cleaning construction material analysis acting them under UV light. Master‘s thesis consists of three main parts: literature review, TiO2 study methods and geralization of results. In the first part different principles of TiO2 formation and operation are given, possibilities of its application and useful properties depending on type are presented. Analyzing scientific publications also desribed the effect of TiO2 self-cleaning and air-cleaning effect on different speicimens and surfaces under UV light. In the second part self-cleaning and air cleaning construction material analysis methods are presented. In the description of the experiments the instruments and testing tools are indicated for testings that were done, the course of testing that has been conducted were given to determine the properties of the materials, and needed equations to calculate results are given. In the third part of master‘s thesis the results of the research are presented. Results are analyzed to create graphs and curves that are used to compare the properties of the different samples. Differences between samples tested in the laboratory and under field conditions are also analyzed.

Magistro baigiamąjame darbe išanalizuotas ir tirtas savaime atsinaujinantis betonas taikant skirtingas metodikas. Baigiamojo darbo sudėtis susideda iš teorinės ir eksperimentinės dalies. Teorinėje dalyje išanalizuotos atsinaujinančio betono metodikos, veikimo principai bei reikalingos sąlygos. Taip pat išnagrinėtos betono konstrukcijų pleišėjimo priežastys, plyšių poveikis betono konstrukcijoms bei savaime atsinaujinančio betono pritaikomumas. Aptarti metodai atsinaujinančio betono efektyvumui nustatyti. Eksperimentinėje dalyje tiriamas savaime atsinaujinantis betonas modifikuotas mineraliniais priedais. Nustatyta priedų įtaka betono mišinio ir sukietėjusio betono bandiniams. Atlikti tyrimai sudarant nestandartinius plyšius bandiniuose. Nustatytas plyšiu užsitaisymo efektyvumas taikant vandens pralaidumo ir vandens absorbcijos bandymus. Pateikiami plyšių atsinaujinimo rezultatai ir suformuluotos išvados., In this Master‘s final work self-healing concrete was analyzed and tested by using different methodologies. The final work consists of theoretical and experimental parts. In theoretical part analysed methodology and operation principles of self-healing concrete nad conditions that are necessary for it. The causes of cracking of concrete structures, impact of cracks on concrete structures and the applicability of self-healing concrete were analysed as well. Methods to determine the efficiency of self-healing concrete were discussed. The experimental part investigates self-healing concrete modified with mineral additives. The influence of additives on concrete mixture and hardened concrete samples was determined. The tests were carried out by creating non-standard cracks in samples. The effectiveness of crack sealing was determined by using water permeability and water absorbtion tests. Results of crack recurrence and conclusions are presented.

TiO2 (titano dioksidas) - novatoriška medžiaga pasižyminti unikaliomis savybėmis, įterpta į fasadinių dangų ar stogų padengimo medžiagas, veikia kaip katalizatorius fotokatalizės principu, kai danga yra veikiama UV spindulių. Tokios apdailos dangos kurių gamyboje panaudotas TiO2 , padeda valyti azoto oksidais (NOx) užterštą orą. Taip pat tokie gaminiai skaido ant jų paviršiaus papuolusius nešvarumus bei pačios nusivalo. Šiame darbe numatyta atlikti eksperimentus padengiant gaminio paviršių fotokatalizę sukeliančiomis medžiagomis ir nustatyti nešvarumų ir organikos skaidymo ir oro valymo efektyvumą veikiant bandinius UV spinduliams. Taip pat numatyta atlikti tokių dangų daugiakriterinį įvertinimą., TiO2 (Titanium Dioxide) - an innovative material with unique properties, embedded in facade coatings or roofing materials, acts as a catalyst for photocatalysis principle when exposed to UV rays. Those finishing coatings in which production was used TiO2, helps to purify air, which is, polluted with nitrogen oxides (NOx). Also, such products decompose dirt on their surfaces and cleans itself. In this work it is envisaged to carry out experiments on the surface of the product with photocatalytic substances and to determine the efficiency of dirt and organic decomposition and air purification when exposed to UV rays. It is also planned to perform multi-criteria assessment.

Statybos magistrantūros studijų programos baigiamojo darbo tikslas –gelžbetoninių kelio plokščių gamybos technologija, gaminat kelio plokštes, analizė.Nagrinėjamos pastato statybos reglamentavimo ir teisės aktų sąlygos. Aprašoma architektūrinė ir konstrukcinė statinio sandara. Apskaičiuojama plieninė santvara. Atliekama gelžbetoninių kelio plokščių gamybos technologinė ir organizacinė analizės. Grafinėje dalyje pateikiamos statinio konstrukcinės schemos, pagrindiniai pjūviai, sklypo planas, gamybos technologinių ir organizacinių dalių brėžiniai., Construction Master Degree final work - reinforced concrete road slabs production technology, manufacturing its track panels, analysis. The building of the construction of the regulatory and legislative conditions. Describe the architectural and structural static structure. Calculate the steel girder. Carried concrete track slab production technological and organizational analysis. The graphical part contains the static structural scheme, the main sections of the site plan, production of technological and organizational parts of the drawings.

Baigiamąjį magistrinį darbą sudaro tokios dalys: architektūrinė, konstrukcinė, gamybos technologijos, gamybos organizavimo, ekonominių skaičiavimų, mokslinė tiriamoji, darbo saugos, gaisrinės saugos ir aplinkos apsaugos. Architektūrinėje dalyje aprašomi statinio sprendimai, pastato konstrukcijos bei apskaičiuota stogo šiluminė varža. Konstrukcinėje dalyje suprojektuota denginio santvara ir jos mazgai. Gamybos technologinėje dalyje apskaičiuota subalansuota keramzitbetonio išeiga kamino blokelio gamybai. Gamybos organizavimo dalyje apskaičiuoti gamybos trukmių rodikliai. Mokslinėje tiriamojoje dalyje tirtos keramzitbetonio blokelių fizinės mechaninės savybės. Ekonominėje dalyje įvertinti gamyklos ir pagrindinių technologinių įrengimų pastatymo ir gamybos kaštai. Kitose dalyse aprašyti darbų saugos reikalavimai, gaisrinės saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimai., This graduation work consists of following parts: Architectural part, constructional, manufacture technology, organization of manufacture, ecomony calculation, academic research, fire safety and environmental protection parts. In aarchitectural part constructional solutions are described , constructions themselves and roofs energy efficiency was calculated.In constructional part truss was calculated and three of its joints. In manufacture technology part quantities of materials has been balanced for a manufacture of ceramsite concrete chimney blocks.In macufacture organization part manufacture length has been calculated. In academic reasearch part physical and mechanical properties of ceramsite concrete blocks were analysed. In economy part, manufacture facilities, manufactures equipment and manufacture cost were assessed . In other patrs requirements for safe working conditions, fire safety and environmental protection requirements were taken into account.

Baigiamajame bakalauro darbe buvo aiškinamasi gelžbetoninių rygelių gamybos ypatumai, gaminio charakteristiniai reikalavimai ir pagal tai – projektuojama rygelių gamykla. Išnagrinėti teisiniai dokumentai, reikalingi statybos darbų pradžiai, jų vykdymo eigai ir darbų užbaigimui. Aprašyti architektūriniai sprendimai, naudoti gamyklos projektavimo etape, į kuriuos buvo atsižvelgta statinio konstrukcijų parinkime. Pagal pasirinktą administracinės pastato dalies koloną, buvo atlikti skaičiavimai, leidžiantys parinkti jos techninius parametrus. Išanalizuotos gaminamo gaminio techninės charakteristikos, naudotos žaliavos, normatyvai. Naudojant užsiduotą metinį gamybos dydį, apskaičiuoti gamyklos gamybiniai pajėgumai, žaliavoms ir produkcijos kiekiams reikalingi sandėliavimo patalpų plotai. Gamybos normatyvams įgyvendinti buvo suformuotas operacijų trukmių grafikas, įrenginių ciklograma bei nubraižyta gamybos proceso technologinė schema, paaiškinanti gamyklos veikimo principus. Atlikti ekonominiai gaminio ir statinio statybos skaičiavimai, leidžiantys įvertinti gamyklos atsipirkimo trukmę. Pagal esamus darbų saugos, sveikatos ir aplinkosaugos reikalavimus, aprašyti būdai užtikrinantys darbuotojų, įrenginių bei aplinkos saugumą., The final bachelor thesis reviews the intricacies of reinforced concrete production, said product’s characteristical requirements upon which the design of the beam production factory was based. Legal documents needed to start the construction process of the building, it’s execution and finalization were examined. Description of architectural solutions in the designing stage were formed and the constructive choices were made accordingly. Technical parameters of a selected collum from the administrative part of the structure were calculated. Analysis of the reinforced concrete beam’s technical characteristics, production materials and standards have been made. Factories production capacity, By using the given yearly production quantity, yearly production capacity, storage space for materials and product have been calculated. Operations time schedule was developed including the equipment cyclegram and a plot of the production process technological scheme was drafted to realize the set production norms. The economical expenses of the reinforced beam production and factories building expenditure were measured to determent the average buy of time of the facility. Means of insuring workers, equipment and environmental protection had been written, based on the current work safety, health and environmental protection standards.