Search

Putų polistirolas – viena iš labiausiai paplitusių plastiko rūšių, žinomas kaip lengva, bet standi medžiaga, kuri pasižymi puikiomis termoizoliacinėmis savybėmis. Tai polimeras, gaunamas suspensinės stireno polimerizacijos būdu, o jo granulių išpūtimo procesui naudojamas plėtiklis – pentanas. Putų polistirolas pasižymi tuo, kad yra labai stabilus ir sunkiai suyrantis aplinkoje, todėl didžiausi polistireno produktų trūkumai pasireiškia jų gyvavimo ciklo pabaigoje, kai jie tampa atliekomis. Todėl esminis klausimas EPS produktų gamintojams – kaip pritaikyti žiedinės ekonomikos principus savo veikloje, kad po polistireno produktų naudojimo susidarančios atliekos nepatektų į sąvartynus, o būtų regeneruojamos ir panaudojamos kaip antrinė žaliava. Todėl vienas iš geriausių sprendimų – EPS atliekų surinkimas, perdirbimas ir pakartotinis panaudojimas EPS produkcijos gamyboje. Atlikti tyrimai parodė, kad maišant pirminę polistireno žaliavą su perdirbta antrine, galima gauti pakankamai geros kokybės naujus produktus. Pastaraisiais metais tokių perdirbtų plastikų panaudojimas įgauna pagreitį. Taip pat tinkamai perdirbus putų polistireno atliekas galima gauti GPPS – bendrosios paskirties polistireno dervą, t.y. skaidrius polimerus, iš kurių gaminami EPS ir XPS gaminiai. Polistireną galima perdirbti mechaniniu arba cheminiu metodu. Šiame projekte buvo atlikta mokslinės literatūros analizė, apimanti putų polistirolo produktų panaudojimą bei gamybos ir perdirbimo technologijas. Įvertinta esama putų polistirolo produktų gamybos įmonės veikla ir jos poveikis aplinkai bei atliktas tyrimas siekiant įdiegti prevencinės ir integruotos aplinkos apsaugos vadybos strategijos sprendimus, kurie darytų teigiamą įtaką putų polistirolo produktų bei susidarančių atliekų taršos poveikio žmonėms ir aplinkai mažinimui. Tyrimui buvo pasirinktas mechaninis perdirbimas, kuris dar vadinamas tiesioginiu perdirbimu, kadangi šiame procese nedalyvauja modifikuoti polimerai. Taikant švaresnės gamybos (ŠG) koncepciją bei būvio ciklo įvertinimą (BCĮ) buvo palyginta poveikis aplinkai gamyboje naudojant tik pirminę EPS žaliavą ir kai naudojamos perdirbtos EPS atliekos. Gauti rezultatai akivaizdžiai įrodo, kad produktų su antrine žaliava poveikis aplinkai mažesnis, nei pirminės žaliavos daromas poveikis aplinkai. Tai leidžia teigti, kad tai būtų tinkamas prevencinės ir integruotos aplinkos apsaugos vadybos strategijos projektas polistireninio putplasčio produktų gamybos įmonei, siekiančiai savo gamybinėje veikloje vadovautis žiedinės ekonomikos principais. Šie gauti rezultatai parodo, kad verta toliau analizuoti ir atlikti išsamesnius tyrimus putų polistirolo atliekų perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo technologijų pritaikyme., EPS foam is one of the most common types of plastic, known as light but rigid material, which has excellent thermal insulation properties. It is a polymer obtained by suspension polymerization of styrene and pentane is used as its blowing agent. EPS foam is characterized as very stable and difficult to decompose in the environment, therefore the greatest shortcomings of polystyrene products occur at the end of their life cycle when they become waste. Therefore, an essential question for EPS producers is how to apply the principles of the circular economy in their production to ensure that EPS waste after the usage does not end up in landfills and would be recovered and reused as a secondary raw material. One of the best solutions is the collection, recycling and reuse of EPS waste in the production of new EPS products. Studies have shown that mixing the primary EPS raw material with the recycled secondary, new products of sufficiently good quality can be obtained. The use of such recycled plastics in the construction industry has gained acceleration in recent years. Also its important to mention that after proper recycling of EPS waste can also be obtained GPPS – general purpose polystyrene (transparent polymers from which EPS and XPS products are made). Polystyrene can be recycled by mechanical or chemical methods. In this project was carried out an analysis of the scientific literature, covering the use of expanded polystyrene products, production and recycling technologies. It were assessed the existing activities of the production of the production of expanded polystyrene and its impact on the environment and a study was carried out in order to implement preventive and integrated environmental management strategy solutions that would have a positive impact on reducing pollution of humans and the environment. In this project was chosen mechanical recycling which also called direct recycling because there are not involved modified polymers in this process. After applying the Cleaner Production methodology for calculation of material flow analysis in newly designed recycled EPS line in the company and application of life cycle assessment (LCA) methodology for environmental impact evaluation, it was compared the environmental impact of production by using primary EPS raw material and using recycled EPS waste. The obtained quantitative results proven that products with a secondary raw material have a lower environmental impact in several environmental impact categories than the primary raw material. These results suggest that it is worth for further analysis and research on the recycling and reuse of expanded polystyrene waste in technology adaptation.

Vienas iš būdų, kaip galima sutvarkyti tolimesniam perdirbimui, pakartotiniam naudojimui ar kompostavimui netinkamas atliekas, yra jų deginimas panaudojant atliekų energines savybes. Taikant Švaresnės gamybos diegimo pramonėje metodiką, darbe vertinamos energijos gamybos efektyvumo didinimo bei poveikio aplinkai mažinimo galimybės nepavojingas atliekas deginančiuose įrenginiuose. Selektyvinio nekatalitinio valymo (SNKV) sistemos patobulinimas UAB „Fortum Klaipėda“ leido sumažinti NOx emisijas 16,8 %, amoniakinio vandens sąnaudos sumažėja virš 27 %. Nustačius, kad procesuose susidaro didelis šiluminės energijos perteklius, siūloma perteklinę energiją panaudoti vėsumos energijos gamybai, naudojant absorbcinio šaldymo įrenginius. Taip galima padidinti energijos gamybos efektyvumą 8,2 proc. Tikimasi CO2 emisijų sumažėjimo – iki 20 kg kiekvienam MWh gaminamos energijos., Waste incineration, using their energetic properties, is one of the waste utilization methods (only waste, that is not suitable for further processing, re-use or composting). The possibilities of increasing energy efficiency and reducing environmental impact at non-hazardous waste incineration plants were evaluated by applying Cleaner Production methodology. Improvement of the Selective Non-Catalytic Treatment (SNCR) system has reduced NOx emissions by 16.8% and ammonia water consumption by over 27% within analyzed object – UAB „Fortum Klaipėda“. Usage excess heat energy for cooling energy production in absorption refrigeration equipment will allow increasing energy efficiency of co-generation equipment by 8.2%. Expected CO2 reduction – 20 kg MWh-1 of produced energy.

Magistro baigiamajame projekte Švaresnės gamybos ir išteklių naudojimo efektyvumo galimybių vertinimui parinktas objektas – AB „Klaipėdos energija“ Klaipėdos miesto katilinės, kuriose jau dabar apie 60 % šiluminės energijos gaminama iš atsinaujinančių energijos išteklų (AEI). Darbe analizuojamos alternatyvos padidinti AEI dalį bendrame balanse ir optimizuoti esamus procesus. Pirmoji siūloma inovacija įdiegta 2019 metais. Jos įdiegimas leido iki 3,4 % sumažinti gamtinių dujų sąnaudas katilinėse. Kitų atrinktų inovacijų įdiegimas leistų įmonei atsisakyti rezervinio kuro – mazuto naudojimo, sumažinti likusio kuro sąnaudas 3,2 kWh vienai MWh pagaminti, ŠESD kiekis sumažėtų virš 3 kg/MWh, oro teršalų (CO, NOx, SO2, KD) – apie 0,02 kg/MWh., AB Klaipėdos energija Klaipėda city boiler houses are the selected objects for the evaluation of Cleaner Production & Resource Efficiency (RECP) possibilities in the master's thesis. At present, over 60 % of the thermal energy is produced from renewable energy sources (RES). The paper analyzes alternatives to increase the share of RES in the overall balance and optimize existing technological processes. The first proposed innovation was implemented in 2019. It was allowed reducing natural gas consumption in boiler houses by 3.4%. The implementation of other selected innovations would allow refusing reserve fuel oil usage, reducing the consumption of fuel by 3.2 kWh per MWh, reduce GHG (CO2) emissions by more than 3 kg / MWh, air pollutants (CO, NOx, SO2, PM) – by about 0.02 kg / MWh.

Reikšmingi grūdų perdirbimo procesų aplinkosauginiai aspektai susieti su neefektyvia biologiškai skaidžių atliekų vadyba, gamtinių dujų sąnaudomis šiluminės energijos gamybai (ypatingai grūdų džiovinimui), cheminių medžiagų naudojimu pagamintos produkcijos apdirbimui. Dėl to susidaro poveikis oro kokybei ir klimato kaitai dėl oro teršalų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų; chemikaluose yra medžiagų, kurie pasižymi toksiškumu ir yra pavojingi aplinkai ir žmonių sveikatai. Darbe pasiūlytos grūdų perdirbimo procesų optimizavimo galimybės, didinant išteklių naudojimo efektyvumą ir mažinant neigiamą poveikį aplinkai. Eksperimentui parinktoje įmonėje UAB „Baltic Agro“ atlikta grūdų perdirbimo procesų, gaminamos produkcijos, gaunamų šalutinių medžiagų bei energijos srautų analizė, nustatytas daromas poveikis aplinkai ir problemų atsiradimo priežastys. Detalesniam įvertinimui parinkti šie technologiniai procesai: grūdų džiovinimas, šiluminės energijos gamyba katilinėje, biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas ir grūdų beicavimas. Tyrimo metu atliktas eksperimentas: išdžiovintų sėklinių javų grūdų apdirbimui – beicavimui vietoj esamų cheminių medžiagų buvo naudotos probiotinės medžiagos, kurių sudėtyje nėra medžiagų, pasižyminčių pavojingumu. Eksperimento rezultatų analizė parodė, kad toks apdribimas yra efektyvus, skatinantis grūdų augimą ir apsaugo juos nuo kenkėjų. Inovacijos įdiegimas leis sumažinti grūdų apdirbimo procesams naudojamas chemines medžiagas., Significant environmental aspects of grain processing are associated with inefficient biodegradable waste management, natural gas consumption for thermal energy production and grain drying, use of chemicals for processing of manufactured products. All these aspects have an impact on air quality and climate change due to air pollutants and greenhouse gases; chemicals contain substances that are toxic and dangerous to the environment and human health. Possibilities for optimization of grain processing processes are proposed in the thesis for the increasing resource efficiency and reducing negative environment impact. UAB Baltic Agro was selected for the experiment. Grain processing processes, all material and energy flows were analyzed. The reasons of significant environmental problems were determined. The following technological processes have been selected for more detailed assessment: grain drying, production of thermal energy in the boiler house, management of biodegradable waste and produced grain finishing treatment. The study conducted an experiment: probiotic substances containing no hazardous substances were used for the treatment of dried seed grain instead of existing chemicals. An analysis of the results of the experiment showed that such a processing is effective in promoting grain growth and protecting them from pests. The introduction of innovation will reduce the chemicals used in grain processing processes.

Disertacinio darbo tikslas – sudaryti efektyvaus išteklių naudojimo sprendimų priėmimo paramos sistemos modelį, integruojantį išteklių kritiškumo vertinimą. Sukurtas sprendimų priėmimo paramos sistemos modelis gali būti taikomas pramonės įmonėse kaip įrankis nustatyti ir vertinti išteklių naudojimo efektyvumą didinančias priemones. Modelis gali būti naudojamas kaip sprendimų priėmimo paramos priemonė, kuri suteikia galimybę priimti pagrįstus sprendimus didinti išteklių naudojimo efektyvumą pramonės įmonėse, įtraukiant tiekimo riziką kaip papildomą kriterijų., The aim of the doctoral thesis- to develop a decision support system model for resource efficiency improvement in the companies integrating assessment of resource criticality. The developed decision support system model can be used in production companies as a tool for identifying and evaluating resource efficiency improvement options. It offers a tool for supporting decision making for resource efficiency improvement by addressing resource criticality as additional criteria for the evaluation.

2011 metais šiaudų kuro potencialo išnaudota tik 1,1 %. 2012 metais šiaudų kiekis buvo didžiausias ir siekė virš 4 mln. t. Įvertinta, kad trečdalį susidariusių šiaudų būtų galima panaudoti energetinėms reikmėms t. y. apie 1,32 mln. t. Sudeginus šį kurą būtų išgauta 441 ktne energijos. Darbo tikslas: įvertinti šiaudų energijos regeneravimo efektyvumo didinimo galimybes, mažinant poveikį aplinkai. Šiaudų regeneravimo efektyvumui nustatyti naudojama šiaudų kuro lyginamoji analizė. Tikslui pasiekti atliekama lyginamoji analizė – vertinamos energijos sąnaudos (MWh), reikalingos pagaminti 100 MWh šilumos energijos, deginant šiaudų granules ir šiaudų ritinius. Vertinimo ribos: nuo kuro gamybos iki šiluminės energijos gamybos. Tyrimo metu pasiūlytos trys alternatyvos ūkininko lygmenyje: naudojamų gamtinių dujų, akmens anglies ir dyzelinio kuro katilų pakeitimas į šiaudų katilus. Ketvirtoji alternatyva siūloma pramoniniame lygmenyje: įmonėje UAB „Pakruojo šiluma“ naudojamą gamtinių dujų katilą siūloma pakeisti į šiaudų granulėmis kūrenamą katilą. Alternatyvų įgyvendinimui pasirinkta atlikti įvykdomumo analizę: techninę, aplinkosauginę ir ekonominę. Analizė atlikta sudarius energijos ir medžiagų balansus, pritaikius švaresnės gamybos (ŠG) koncepciją ir pramoninės simbiozės principus, įvertinus aplinkos apsaugos indikatorius. Lyginamosios analizės metu nustatyta, kad šiaudų granuliavimas iš šiaudų, surinktų 50 km spinduliu nuo katilinės, nėra efektyvus. 100 MWh šiluminės energijos, išgaunamos iš šiaudų granulių, pagaminimui suvartojamas bendros energijos kiekis yra 2 kartus didesnis, nei tokio pačio kiekio energijos išgavimui iš šiaudų ritinių. Nustatyta, kad šiaudų kuras, pagal energijos regeneravimo koeficientą, prilygsta pjuvenų biokurui. Išanalizavus visas ŠG alternatyvas nustatyta, kad įdiegus šiuos pasiūlymus padidėtų tiek aplinkosauginė, tiek ekonominė nauda. Pirmosios ŠG alternatyvos metu poveikis aplinkos orui sumažėtų 97,9 %. Elektros sąnaudos šiluminės energijos gamyboje sumažėtų 27,3 % Apskaičiuota, kad siūlomas šiaudų katilo projektas ūkininkui atsipirktų iki 2 metų. Antrosios ŠG alternatyvos metu kuro sąnaudos sumažėtų 7,94 %, poveikis aplinkos orui sumažėtų 98,9 %. Projektas ūkininkui atsipirktų per 4,6 metus. Trečiosios alternatyvos metu, poveikis aplinkos orui sumažėtų 98,3 %. Elektros sąnaudos šiluminės energijos gamyboje sumažėtų 42,9 %. Projekto investicijos atsipirktų per 1,6 metus. Ketvirtosios alternatyvos atveju nustatyta, kad dėl padidėjusio katilo n. k. kuro sąnaudos sumažėtų 15,2 %. Poveikis aplinkos orui sumažėtų 97,9 %. Elektros sąnaudos šiluminės energijos gamyboje sumažėtų 38,82 %. Apskaičiuota, kad siūlomas šiaudų katilo projektas įmonei atsipirktų per 2,4 metus., In 2011 only 1.1 % of straw fuel potential was used. In Lithuania the total and heretofore the largest amount of straws collected in 2012 was 4 mln. t. One third of this amount is recommended to be exploited for energy needs, i.e. from approximately 1.32 mln. t. of straw fuel, 441 ktoe energy can be obtained. The aim of this research is to evaluate the maximisation of energy recovery from the straw for the decreasing environmental impact. To evaluate the efficiency of straw regeneration the comparative straw fuel analysis is used. To fulfil the aim of this research the comparative analysis is used, i.e. the input of energy (MWh) required to produce 100 MWh heat energy from the incineration of straw pellets and straw rolls is evaluated. In this research three alternatives at farmer level are suggested: by natural gas, coal and diesel fuel operating boilers are replaced into straw boilers. The fourth alternative is suggested at industrial level: by natural gas operating boiler in PLLC “Pakruojo šiluma” is suggested to be replaced with straw pellet boiler. For the implementation of these alternatives the feasibility studies (technical, environmental and economic) are chosen. In order to carry out the feasibility studies the balance of energy and material was made, the concepts of cleaner production and industrial symbiosis were applied, the indicators of environmental protection were evaluated. It is identified that the pelleting of straws collected 50 km circumference from boiler plant is inefficient. In order to produce 100 MWh heat energy from straw pellets the total amount of energy needed is double in comparison to heat energy production from straw rolls. It is identified that straw fuel, according to energy regeneration ratio, corresponds the sawdust biofuel. According to the analysis, if all alternatives were applied, the environmental and economic benefit would be obtained. In case of first alternative the impact for atmosphere would decrease by 97.9 %. Electricity input required for the production of heat energy would decrease by 27.3 %. It was evaluated that suggested alternatives at the farmer level would buy off in 2 years. In case of second cleaner production alternative fuel input would decrease by 7.94 %, the impact for atmosphere would decrease by 98.9 %, the alternative would buy off in 4.6 years. In case of the third alternative the impact for atmosphere would decrease by 98.3 %. Electricity input would decrease by 42.9 % and the alternative would buy off in 1.6 years. In case of fourth alternative it was identified that due to the increase of boiler’s efficiency ratio, fuel input would decrease by 15.2 %. The impact for atmosphere would decrease by 97.9 % and the electricity input required for the production of heat energy would decrease by 38.82 %. This alternative for the company would buy off in 2.4 years.

Problema – švaresnės gamybos koncepcijos taikymo šilumos ūkio bendrovėje galimybės, siekiant pagerinti energinių išteklių naudojimą. Objektas – švaresnės gamybos koncepcijos taikymo galimybės šilumos ūkio bendrovėje. Tikslas – teoriniu lygmeniu išanalizavus švaresnės gamybos koncepciją, identifikuoti jos taikymo galimybes ir tikslingumą šilumos energiją gaminančioje bendrovėje., Environmental protection through cleaner heat generation becomes increasingly important issue, both globally as well as locally. The problem: The opportunities of applying the cleaner production concept in the heat sector company for the purpose to improve the use of energy resources. Object: Opportunities of applying the cleaner production concept to central heating company. The goal: after the scientific literature analysis identify the possibilities of applying the concept of cleaner production to central heating company.

Azoto rąšų gamybos metu neracionaliai naudojant vandens išteklius ne tik mažėja Valstybinių gamtinių išteklių kiekis, bet ir susidaro kitos vandens naudojimą lydinčios aplinkosauginės problemos: nuotekų susidarymas, atliekos, elektros energijos sąnaudos ir kt. Šio darbo tikslas - atlikti vandens taupymo Švaresnės gamybos (ŠG) inovacijų diegimo azoto trąšų gamyboje įvertinimą ir nustatyti jų įtaką aplinkosaugos veiksmingumui. Tyrimui buvo naudojami Švaresnės gamybos trašos prevencijos ir procesų integravimo metodai. Atlikus AB „Achema“ azoto trašų gamybos vandens – nuotekų srautų analizę buvo nustatytos pagrindinės aplinkos apsaugos problemos ir jų priežastys: neefektyvus vandens naudojimas dėl gamybos metu susidarančių nuotekų išleidimo į kanalizacijos tinklus ir atvirų apytakinių vandens ciklo sistemų. Tyrimo metu buvo pasiūlytos trys ŠG inovacijos: 1. Nuotekų, susidarančių amoniako gamybos ceche, valymas ir reciklas; 2. Nuotekų, susidarančių karbamido gamybos ceche, valymas ir reciklas; 3. Uždaros apytakinio vandens ciklo sistemos. Išanalizavus tyrimo rezultatus buvo nustatyta, kad įdiegus pasiūlytas inovacijas ne tik padidėtų aplinkosauginis veiksmingumas, bet ir būtų pasiekta akivaizdi ekonominė nauda: vandens suvartojimas sumažėtų 11 procentų, o susidarančių nuotekų kiekis - 78 procentų. Taip pat sumažėtų sunaudojamas cheminių medžiagų, naudojamų vandens paruošimui, kiekis, elektros energijos sąnaudos, gamtinių dujų, elektros energijos gamybai, sąnaudos ir netiesioginės išlakos į aplinkos orą. Inovacijos įmonei leistų sutaupyti 3,9 mln. eur/m., Using water unreasonably in production of nitrogen fertilizers causes reduction of national water resources, as well as other concurrentenvironmental problems: formation of wastewater, waste, high electricity flow rate etc. The objective of this work is to conduct an assessment of water saving Cleaner Production (CP) innovation implementation in production of nitrogen fertilizers and to identify their impact on environmental efficiency. The research comprised methods of Cleaner Production pollution prevention and process integration. The analysis of water – wastewater flow rates at AB „Achema“nitrogen fertilizers production revealed the main environmental problems and their causes: inefficient use of water in production withdue to wastewater release into sewerage and open circulation water cycle systems. During the research, three innovations of Cleaner Production were suggested: 1. Cleaning and recycling wastewater in ammonia production workshop; 2. Cleaning and recycling wastewater in carbamate production workshop; 3. Closed circulation water cycle systems. Analysis of the research revealed, that the implementation of the suggested innovations would increase the environmental efficiency and obvious economic benefit would be achieved: water usage rates would reduce in 11 %, wastewater flow rates – in 78 %. Innovations would allow reduction of chemicals, used for water preparation, electricity flow rates, natural gases, used for production of electricity, flow rates and indirect emissions into the environment. The innovations would allow saving 3.9 million Euro annually.

Atlikta mokslinės literatūros, statistinių rodiklių bei mechaniniams metalų apdirbimo procesams taikomų aplinkosaugos teisinių reikalavimų apžvalga. Pasiūlytas pirminių žaliavų taupymo galimybių įvertinimo, metalo mechaninio apdirbimo procesuose, sprendimų priėmimo algoritmas. Mokslinės literatūros analizė rodo, jog metalo išgavimo procesų metu daroma žala aplinkai akivaizdi - susidaro atliekos, daugeliu atveju užterštos sunkiaisiais metalais ir chemikalais, galinčios smarkiai užteršti paviršinius ir požeminius vandenis, įtakoti bioįvairovę, todėl pirminių metalo žaliavų taupymo galimybės - svarbus klausimas. Eksperimentui pasirinktoje metalo apdirbimo įmonėje, atlikus aplinkosauginį auditą, pagrindinė nustatyta aplinkosauginė problema – didelis metalo atliekų susidarymas (30 proc. nuo pirminių žaliavų), kurių didžioji dalis susidaro lazerinio pjovimo bare. Iš siūlomų keturių alternatyvų atliekų mažinimui, parinktos dvi, kurioms taikomi švaresnės gamybos prevencinius metodai: -procesų optimizavimas i (automatizavimas); -technologijų pakeitimas. Nustatyta, kad alternatyvų pritaikymas įmonėje leistų isutaupyti 15-20 proc. pirminių metalo žaliavų. Sumažėtų metalų pjovimui sunaudojamų dujų kiekis nuo 50 iki 100 proc. Nustatytas įmonėje naudojamų žaliavų apdorojimo laipsnis (ρi), švaresnės gamybos prevencinių metodų diegimo metalo mechaninio apdirbimo procesuose įtaka metalo žaliavų kritiškumui. Atnaujintas Svarbiausių Lietuvai žaliavų sąrašas.Pirminių žaliavų taupymo galimybės metalo mechaninio apdirbimo procesuose, The analysis of the scientific literature, legal documents and statistical data in the field of metal materials saving presented in this work. The algorithm for the evaluation of possibilities to save raw materials in the metal products production is proposed. The analysis of the scientific literature revealed the metal extraction process makes obvious damage to the environment - waste, in many cases, contaminated with heavy metals and chemicals can contaminate surface and ground water, affect biodiversity. The main environmental problem was determined in the company selected for the experiment, performing the environmental audit: large metal waste formation (30 % of raw materials) where the major part is generated at the laser cutting bar. Four alternatives proposed for the waste reduction, two of them selected for the Cleaner production (CP) innovation: process optimization and technological change. The implementation of this innovation allowed to save 15-20 % of primary metal raw materials and reduce metal cutting gas consumption levels between 50 and 100 %. Degree of metal raw materials reuse was analysed. The list of the most important raw materials for Lithuania was updated after the evaluation of the processing degree of raw materials (ρi) in the company selected for the experiment.