Remiantis jau atliktais IDKM įgyvendinimo Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose tyrimais, galima teigti, kad šio pasaulyje jau seniai taikomo ir gana populiaraus metodo diegimas Lietuvoje taip pat nėra pradinėje stadijoje, tačiau jį sklandžiai ir sistemingai diegti labiausiai kliudo teisiniai apribojimai, kokybiškos Lietuvos moksleiviams pritaikytos mokymo medžiagos ir kvalifikuotų IDKM mokytojų stoka. Dėl pastarosios priežasties IDKM pamoką dažnai veda du mokytojai – dalyko ir užsienio kalbos, todėl šio metodo įgyvendinimui tenka didesnės išlaidos. Siekiant pabrėžti kvalifikuotų, IDKM taikančių Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų parengimo svarbą, straipsnyje analizuojama viena iš svarbių IDKM pedagogų kompetencijų – gebėjimas veiksmingai taikyti informacines komunikacines technologijas IDKM pamokoje. Straipsnio tikslai: išanalizuoti mokytojų, besirengiančių taikyti IDKM, IKT naudojimo įpročius įvairiose kasdienio gyvenimo ir profesinės veiklos terpėse ir ištirti jų požiūrį į IKT taikymą, integruojant dalyko ir kalbos mokymą; palyginti bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų ir aukštosios mokyklos dėstytojų požiūrį į technologijų veiksmingumą mokant(-is). Straipsnyje taip pat apžvelgiamas bendrojo lavinimo mokyklų infrastruktūros sąlygų tinkamumas taikyti IKT pamokų metu ir popamokinėje veikloje. Tyrimas atliktas Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų centre (VDU UKC), naudojant duomenų kiekybinę analizę. Tyrimo respondentai – 96 Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad mokytojai vertina technologijas kaip galimybę paįvairinti IDKM pamokos didaktiką ir metodiką, panaudojant autentiškus šaltinius užsienio kalba, diferencijuojant užduotis ir mokymo procesą, skatinant mokinius mokytis savarankiškai, pasirenkant individualizuotą mokymo(-si) tempą, organizuojant kūrybinį komandinį mokymąsi, kurio metu mokiniai tampa tyrėjais, rengiant bendrus projektus su kitų mokyklų, miestų ir šalių bendraamžiais, be to, mokytojų nuomone, IDKM pedagogo kompetencijų tobulinimas yra tiesiog neatsiejamas nuo IKT, atveriančių langą į informacijos ir komunikacijos pasaulį bei leidžiančių neribotai varijuoti IDKM pamokos turiniu ir forma. Present article generally focuses on the implementation of content and language integrated learning (CLIL ) methodology in Lithuanian schools of general education. Although CLIL has already enjoyed quite a long history of its application in various parts of the world and has to some extent been present in Lithuanian schools, the problematic aspects of its implementation in Lithuania are still pending to be resolved. Among a few shortcomings such as the lack of legal regulations or the absence of the ‘whole school policy’ approach, insufficient CLIL teachers’ competences can be placed at the top of the problem list. This is evidenced by the fact that the most popular type of CLIL in Lithuanian schools entails a subject teacher and a foreign language teacher working together in a CLIL class. To improve the situation the subject teachers need to perfect a number of competences including CLIL didactics, application of active methods, use of ICT, etc. to be prepared for a quality CLIL class. In light of this observation, the present study aims at analysing teachers’ attending a CLIL training course attitudes towards the application of ICT in various contexts ranging from the daily life routines to professional activities and to CLIL classes as a fertile area for ICT-based activities. It also aims at comparing the attitudes of teachers from general education schools with the ones obtained from university language teachers and students in earlier studies. It is an analytic quantitative study with 96 teachers participating as respondents. The study has revealed the teachers’ largely positive attitudes towards the application of ICT in CLIL classes indicating a number of advantages: the use of authentic subject-related resources in a foreign (target) language and the possibility to differentiate tasks and the teaching process as well as to motivate and organise students’ individual work. The application of ICT in CLIL classes is also highlighted by the teachers as an effective means of fostering students’ creativity through subject-related team projects such as webquests or by initiating cooperation with students from other schools and countries.