Search

In Lithuania, bookbinding began to develop around the 16th century. In Europe and Lithuania, the first bookbinders were monks. In Lithuania, civil bookbinders appeared at the end of the 16th century. In the 16th century, science began to develop rapidly, and more books appeared. Book trading had developed and the first civil bookbinders were book dealers. In addition, the landlords and noblemen had personal bookbinders.

Europos integracijos kontekste, naujų regionų kaip savivaldžių politinių dalyvių pasirodymas būdingas tiek Vakarų, tiek Vidurio ir Rytų Europos valstybėms. Teritorinio valdymo tobulinimą įgyvendina ir Lietuva. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 m. veiklos programoje yra numatyta, kad bus naikinamos apskritys (aukštesnieji administraciniai vienetai – aut. past.), paliekami regionai ir jiems atstovaujančios regionų plėtros tarybos, kurios būtų sudaromos laikantis delegavimo principų iš savivaldybių tarybų narių. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją vietos savivalda yra įgyvendinama valstybės teritorijos administraciniame vienete – savivaldybėje, o valdymą aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose įstatymo nustatyta tvarka organizuoja Vyriausybė. Todėl straipsnyje analizuojama, ar apskričių (regionų) reforma determinuoja konstitucijos pataisų poreikį? Kokia yra Vidurio ir Rytų Europos valstybių patirtis įtvirtinant regioninę savivaldą? Many countries have consolidated local governments into larger units since the 1970s. This is done in the name of efficiency and economy. Within the context of European integration, the appearance of new self­governing regions as political actors is characterized by both Western and Central and Eastern European countries. Also Lithuania implements the development of territorial governance. However, the European Union does not regulate the constitutional status of regions in its member states, as member states consider the form, role, and powers of their regions to be an integral part of their national sovereignty. The Reference Framework for Regional Democracy of the Council of Europe writes: "Regional authorities are territorial authorities between the central government and local authorities. Where regional authorities exist, the principle of regional self-government shall be recognized in domestic legislation and/or by the constitution, as appropriate." The article examines whether the reform of regions determines the amendments of the constitution? What is the experience of the Central and Eastern European countries consolidating the regional self-government? The states, the constitution guarantee self-government to the lowest territorial administrative units; in order to strengthen the regional self-government must take the constitutional amendments, except those countries (for example Latvia), the constitution of which are res silētur (is on silence). If the state's constitution has no rules of de­concentrated state governing, lawmakers have broad discretion in regulating state management with ordinary level legislation. Lithuanian local government as an independent constitutional institution, shall be organized by a separate law, which systematically and explicitly sets out the purpose and powers of the central state administration bodies (ministries, government agencies and institutions under the Ministry) and the territorial bodies of state administration (territorial units of the central executive authorities). In Lithuania, a two stage (regional and municipal) local self-government is possible only after changing the constitution, i.e., the constitution strengthening of the territorial administrative units, to which grantees self-government, expressis verbis. Contrary to the ambition of the government to abolish the counties, if no higher administrative units will be established, in which under the Constitution the local governance must be implemented. Otherwise, the constitutional amendment is necessary, abolishing the imperative to organize the governance in the higher administrative units.

The aim of the article is to identify the traits of changes of administrative-territorial division of Lithuania in the period from 1918 to 1940 by analyzing the cases from Panevėžys district. Unpublished documents served as the main source of information. At the beginning the article analyses the laws that constituted Lithuania’s administrative-territorial division and enabled changes to its structure. It is concluded that the democratic principle in the making of these changes was diminished amidst the reforms of self-governance during the authoritarian rule of President Antanas Smetona. The second chapter focuses on the formation of Panevėžys district’s administrative-territorial structure and traces the unique traits of this period. The third chapter analyzes the cases of towns that gained the rights of rural administrative areas – the case of Kupiškis proves that the changes were influenced by national friction. The fourth chapter deals with the district’s history of gaining and losing rural administrative areas. The next chapter explores the liquidations of such units. Residents tended to resist such changes and show strong local patriotism, which sometimes even managed to prevent the liquidation; however, sometimes it was not enough. The final chapter analyses the motives and tendencies of "migration" of smaller territorial units. Occasionally, the need for these changes was genuine, in other cases these attempts were guided by hidden interests. As a rule, all self-governments wanted to gain new territories by not wanting to lose any of their own. The common traits of changes in the administrative-territorial division of Lithuania are identified and the history of such changes in Panevėžys district is researched.

Straipsnyje analizuojama Šiaulių, kaip istorinio regiono, problema. Lietuvoje yra istoriškai susiformavusių etnografinių ir neetnografinių regionų, taip pat - teritorinių regionų. Šiaulių regionas, kaip istoriškai susidaręs vienetas, yra vienas iš daugelio šalies regionų. Šiaulių regiono, kaip istorinio vieneto, pradžią reikia sieti su Šiaulių žeme ir Šiaulių valsčiumi (pavietu), kurie egzistavo XIII–XVIII a. Šiaulių regionas susiformavo iš Šiaulių miesto, kurio administracinis, ekonominis ir kultūrinis vaidmuo vis didėjo, ir aplinkinių teritorijų. Po Abiejų Tautų Respublikos žlugimo ir Lietuvos prijungimo prie Rusijos Šiaulių apskritis buvo sudaryta remiantis Rusijos įstatymais ir administracine praktika. Šiaulių valsčiaus (pavieto), kaip buvusio teritorinio administracinio vieneto, ribų nebuvo paisoma. Tačiau apskrities centru tapo Šiaulių miestas, o buvusio valsčiaus (pavieto) teritorija, laikytina istorinio Šiaulių regiono branduoliu, įėjo į apskrities teritoriją. Prie šio branduolio prijungtos naujos teritorijos pakliuvo į Šiaulių miesto, kaip administracinio, ekonominio ir kultūrinio centro, įtakos sferą. Savo ruožtu Šiaulius įvairiais būdais ir priemonėmis veikė visa apskrities teritorija. Per daugiau kaip 100 Rusijos viešpatavimo Lietuvoje metų didžioji dalis naujų teritorijų pritapo prie Šiaulių regiono branduolio. Taip Šiaulių regionas išsiplėtė. Šią išvadą patvirtina faktas, kad 1919 m., kai formavosi lietuviškoji Šiaulių apskritis, prie Šiaulių prisidėjo didžioji dalis carų laikų apskrities valsčių ir trys iš keturių miestų. Tai buvo padaryta gyventojų apsisprendimo būdu. Pirmosios Lietuvos Respublikos laikų Šiaulių apskrities teritoriją galima laikyti istorinio Šiaulių regiono teritorija. Dabartinis Šiaulių regionas, kaip valstybės teritorinis vienetas, tik iš dalies sutampa su Šiaulių istoriniu regionu. The problem of the process of the historical Šiauliai Region formation and development is analysed in the artiele. There are historically formed ethnographic and historical regions in Lithuania. There are also territorial regions in Lithuania. The Šiauliai region as a historically formed region is one of many regions of Lithuania. It is necessary to connect the beginning of the Šiauliai region as a historical region with the Šiauliai land and the Šiauliai rural district, which existed in the 15th - 18th centuries. The Šiauliai region was formed at the base of the city of Šiauliai where the administrative, economic and cultural role was expanding into territories around the city. After the collapse of the Polish-Lithuanian commonwealth and the joining of Lithuania to Russia, the Šiauliai county was formed on the basis of Russian laws and administrative practice. The limits of the Šiauliai rural district were not regarded in this case. However, the city of Šiauliai became the centre of the county and the former Šiauliai rural district territory, which is necessarily considered the nucleus of the historic Šiauliai region, was included into the territory of the region. New territories connected to the nucleus of the region found themselves in the sphere of influence of the city of Šiauliai as an administrative, economic and cultural centre. In turn, the city of Šiauliai was variously influenced in all ways and means by the entire territory of the region. During the more than 100 years of Russian rule in Lithuania, most of the new territories belonged to the nucleus of the Šiauliai region. Thus, the Šiauliai region was expanded. This conclusion is confirmed by the fact that most of the rural districts in the time of the tars belonged to the Šiauliai county and three of four towns connected to Šiauliai. It was done by the self-determination of citizens. It can be considered that the territory ofthe Šiauliai county of First Republic of Lithuania is a territory of the Šiauliai historical region. The recent Šiauliai region as a territorial unit of the state does coincide only partially with the Šiauliai historical region.

Straipsnio objektas – tarpukario Kauno apskrities kaimo vietovių sodybos ir gyvenamieji namai. Tikslas – išanalizuoti tarpukario Kauno apskrities kaimo architektūrą, išskirti būdingus sodybų bei gyvenamųjų namų tipus, panagrinėti, kokie veiksniai labiausiai veikė sodybų planinę struktūrą, pastatų architektūrą, diegtas naujoves bei statybos tradicijos tęstinumą. Metodai – istorinis aprašomasis, analitinis, lyginamasis. Išvados pateikiamos straipsnio pabaigoje. Paper analyses the interwar Kaunas county rural architecture, the features specific to a particular part of the county. Given the fact that the main source of income of many inhabitants of the rural Kaunas county area was not related to farming, the plan structure of their homesteads is very different from the farmers’ homesteads. There are two types of homesteads based on the main income source of the inhabitants–agricultural activities and other activities. Examination of archival material reveals the most characteristic types of dwelling planning structural variants, reflected in the tables that are presented in this paper. A separate chapter is dedicated to residential homes. It deals with design features, the most distinguished Kaunas county rural architects. Having studied the interwar Kaunas county archives, four rural residential types are identified: traditional homestead (grouped into two cell, four cell, free layout, traditional building), apartment rental buildings (divided into one-story and two-story), private villas and two-story cottages. The sizes of residential houses are reviewed in Table 2; here we can see the most prevalent housing length and width ratios. In the residential architecture built near Kaunas can be observed the influence of a number of innovative and stylish architectural types, farther away from the capital such examples can be seen less.

Dinamiškai besikeičiantis pasaulis verčia kiekvieną organizaciją permąstyti savo veiklą, nustatyti veikimo principus, užsibrėžti naujus tikslus ir nagrinėti naujas problemas. Siekiant išvengti neigiamų pasekmių, būtina suformuoti ilgalaikę veiklos strategiją. Nuo Lietuvos atkūrimo iki šių dienų gvildenamos ir neurbanizuotų, t.y. kaimiškųjų vietovių ekonominės ir sociokultūrinės raidos tendencijos bei perspektyvos. Remiantis europiniu kaimo plėtros modeliu šios vietovės išsivysčiusiose valstybėse jau daugiau kaip dešimtmetį nebelaikomos vien tik žemės ūkio produkcijos tiekėjais. Europos Komisijos užsakymu Italijos mokslininkų parengtoje studijoje „Europos kaimiškųjų vietovių tipologija“ akcentuojama, kad “kaimas jau nebėra žemės ūkio sinonimas. Tai sritis, pasižyminti ūkinės veiklos įvairove, įskaitant šiuolaikinę pramonę ir paslaugų sistemą. Šį procesą palengvina infrastruktūros tobulinimas, naujų transporto linijų tiesimas ir geresnės galimybės pasiekti šias vietoves bei naujos komunikacijos formos.” (Flavio Boscacci et. al, 1999, p. 4) Šiuo metu vis labiau populiarėja alternatyvi neagrarinė veikla: turizmas, amatininkystė, prekyba, buitinės ir socialinės paslaugos. K. Jaskelevičius (2004) straipsnyje „Ekonominės veiklos įvairinimas kaime“ teigia, kad šias permainas lemia restruktūrizacijos procesai, vykstantys agrariniame sektoriuje bei pokyčiai ES bendrojoje žemės ūkio politikoje. J. Bivainis, Ž. Tunčikienė (2009, p. 10) pažymi, kas „seniūnija – viešojo sektoriaus institucija, kuri taip pat privalo sistemingai planuoti savo veiklą. Viešojo sektoriaus institucijos strateginis planavimas – tai institucijos veiklos ilgalaikės plėtros problemų nustatymas, tokių problemų sprendimo būdų bei priemonių nustatymas.“ Į gyvenamosios vietovės ūkinės veiklos efektyvinimą būtina įtraukti jaunus žmones, kurie turi daug naujų idėjų ir kiek kitaip žvelgia į jos perspektyvas. Norint rasti optimalius sprendimus, kurie sąlygotų pozityvias permainas, būtina numatyti, kaip galima visapusiškai panaudoti turimus išteklius ir pritraukti naujas investicijas, skatinti žmones keisti ūkinės veiklos turinį ir gyvenimo būdą, formuoti šiuolaikišką vertybių sistemą. Pagrindiniai žodžiai: seniūnija, strateginis planavimas, alternatyvi veikla, jaunimo požiūris. Tyrimo tikslas: išanalizuoti besimokančio jaunimo požiūrį į turtingą istoriją turinčio gimtojo krašto dabartinę situaciją ir galimybę sukurti naują jo ekonominės ir kultūrinės plėtotės strategiją. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti teorinius Lietuvos savivaldos pagrindus. 2. Išryškinti naujas kaimiškųjų seniūnijų partnerystės su vietos bendruomenėmis perspektyvas. 3. Aptarti šiuolaikines kaimiškųjų vietovių funkcijas. 4. Išanalizuoti Kražių seniūnijos besimokančio jaunimo (vyresniųjų klasių mokinių) nuomonę apie šių vietovių raidą ir pateikti pasiūlymus naujai ekonominės ir sociokultūrinės plėtros strategijai formuoti. Tyrimo objektas – Kelmės rajono Kražių seniūnijos raidos perspektyvos. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė ir apibendrinimas, kiekybinis socialinis tyrimas (anketinė apklausa), apklausos duomenų statistinis apdorojimas kompiuterine SPSS programa ir jų pateikimas grafiniais metodais. The paper deals with the problem of unpopularity of small towns and rural areas. Our society has to accept a new image of non-urbanized areas. By the well known report, named as strategic study “Towards a New Urban Rural Partnership in Europe”, directed by Flavio Boscacci, we have to realize, that “rural is no longer synonymous with the agricultural economy, but an area with a diversified economy, including industrial and services activities. These new activities have now overtaken agriculture in terms of their capacity to generate revenue and work opportunities. This process has been facilitated the improvement of infrastructure, providing new transport routes and better accessibility, as well as new forms of communication (e.g. the information technologies)”. The second part of the paper designed for the presentation of youth approach to development of the current situation of Kraziai and its perspectives. The main purpose of our research is to find out how to improve the strategy of this small town, well known in the past as the important centre of culture and science.

Straipsnyje analizuojama konstitucinio reguliavimo įtaka vietos valdymo raidai Lietuvos Respublikos aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose, nustatomos įstatymų leidėjo prerogatyvų ribos valstybės teritorijos administracinio suskirstymo ir vietos valdymo organizavimo srityse. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų ir Konstitucinio teismo nutarimų turinio analize, pateiktos įstatymų leidėjo plačios prerogatyvos įstatymais konkretizuoti ir detalizuoti Konstitucijoje įtvirtintus pagrindinius vietos valdymo organizavimo principus, reguliuoti kitus su šio valdymo raida susijusius klausimus, pagrindžiama, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos neapsunkina pokyčių įgyvendinimo vietos valdymo organizavimo srityje., The article analyses influence of constitutional regulation on development of local governance in the Republic of Lithuania and show the setting of the prerogative limits of legislators in the areas of administrative partition of state territory and organization of local governance. According to analysis of the provisions of the Constitution of the Republic of Lithuania and resolutions of the Constitutional Court, the wide prerogatives of legislators to specify and elaborate the main principles of organization of local governance that are established in the Constitution and to regulate other issues related to development of this governance by law are shown. The article shows that provisions of the Constitution of the Republic of Lithuania do not make any difficulties in implementation of changes in the area of organization of local governance.

Straipsnyje analizuojama konstitucinio reguliavimo įtaka vietos valdymo raidai Lietuvos Respublikos aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose, nustatomos įstatymų leidėjo prerogatyvų ribos valstybės teritorijos administracinio suskirstymo ir vietos valdymo organizavimo srityse. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų ir Konstitucinio teismo nutarimų turinio analize, pateiktos įstatymų leidėjo plačios prerogatyvos įstatymais konkretizuoti ir detalizuoti Konstitucijoje įtvirtintus pagrindinius vietos valdymo organizavimo principus, reguliuoti kitus su šio valdymo raida susijusius klausimus, pagrindžiama, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos neapsunkina pokyčių įgyvendinimo vietos valdymo organizavimo srityje. The article analyses influence of constitutional regulation on development of local governance in the Republic of Lithuania and show the setting of the prerogative limits of legislators in the areas of administrative partition of state territory and organization of local governance. According to analysis of the provisions of the Constitution of the Republic of Lithuania and resolutions of the Constitutional Court, the wide prerogatives of legislators to specify and elaborate the main principles of organization of local governance that are established in the Constitution and to regulate other issues related to development of this governance by law are shown. The article shows that provisions of the Constitution of the Republic of Lithuania do not make any difficulties in implementation of changes in the area of organization of local governance.

Darbe siekiama atskleisti vietos valdymo ir vietos savivaldos sampratą mokslinėje bei teisinėje literatūroje, išanalizuoti vietos valdymo ir vietos savivaldos pagrindų konstitucinį įtvirtinimą, šio įtvirtinimo determinuojantį poveikį įstatymams ir kitiems teisės aktams, apibendrinti pagrindinės vietos valdymą įgyvendinančios institucijos – apskrities – bendradarbiavimą su vietos savivaldos institucijomis, išskirti šio bendradarbiavimo problemas. Daugelyje demokratinių pasaulio valstybių vietos valdymo ir vietos savivaldos kompetencija įtvirtinama konstituciniu lygmeniu. Konstitucinės nuostatos dėl vietos valdymo ir savivaldos yra suformuluotos įvairiuose Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniuose, šias nuostatas detalizuojančiuose įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose. Vietos valdymo ir vietos savivaldos institutų esminiai bruožai yra atskleisti Konstitucinio Teismo doktrinoje. Savivaldybių ir valstybės interesai yra derinami, vietos valdymo ir vietos savivaldos institucijų bendradarbiavimu siekiama bendro tikslo – užtikrinti efektyvų visuomenės ir valstybės reikalų tvarkymą. Darbe atkreipiamas dėmesys į priimtas Konstitucijos pataisas dėl vietos savivaldos pagrindų bei pateikiama Konstitucijos keitimo projektų apžvalga siekiant įtvirtinti naują vietos savivaldos modelį. The aim of this work is to find out the conception of the local government and local self-government in academic and law literature, to analize the constitutional basis of the local government and local self – government, its determinate influence upon the law and other law regulation, generalize the institution of basic local realizing government in cooperation with institutions of the local self – government, to separate the main problems of this communication. In many democratic countries the basis of the local government and local self –government are consolidated in constitutional level. The constitutional regulation of the local government and local self – government is located in separate articles of constitution of Respublic of Lithuania, this regulation detalizing in the law and in legitimate law acts. The conceptions of local government and local self – government are layed in the doctrine of Constitutional Court. State and the municipalities interests are combine, the institutions of local government and local self-government communication are ladied for the same purpose – to ensure an effective regulation of the works in society and in the state. In this work is trying to turn an attention to the Constitutional amendments and present the projects of Constitution amendments which are related with a new model of local authority.

The goal of this research is to disclose constitutional elements of local governance. In reference to the second tier – county, the Lithuanian constitution stipulates that the government according to procedures established by law organizes higher level administrative units. The point of analysis is Lithuanian local government concept and system, territorial administrative reforms, relationship between local self-government and the second tier of the state government. The same point of view is used to review and compare Lithuanian and Slovenian territorial administrative organization, implemented in both constitutions. The study although provides analysis of Lithuanian county policy, its formation and implementation prior restoration of independence.

Ūkininkų ūkių veiklos rezultatų tyrimus Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas pradėjo 1995 m., teturėdamas 30 respondentų. Kitais metais jų skaičius padidėjo penkis kartus, o 1998 m., kai Lietuvoje pradėtos taikyti Europos Sąjungos reglamentų nuostatos dėl ūkių apskaitos duomenų tinklo organizavimo, respondentinių ūkininkų buvo per 500. Nuo 2000 m. kasmet į ūkių apskaitos duomenų tinklą surenkami daugiau nei 1000 ūkininkų ūkių veiklos duomenys. Remiantis 2003 m. atlikto žemės ūkio surašymo rezultatais nustatyta šalies prekinių ūkių struktūra ir pagal ją, taikant statistinės atrankos metodus, tyrimui atrenkami ūkiai, kurie reprezentuoja jų visumą. Vienas respondentinis ūkis atstovauja vidutiniškai dvidešimt dviem šalies ūkiams. Per penkerius metus tyrimuose vyravo 3-4 ūkininkavimo tipų ūkiai: dviejų augalininkystės specializacijų, mišrios gamybos, vyraujant žolėdžiams (2000-2001 m.), mišrūs augalininkystės-žolėdžių gyvulių (2002-2004 m.) bei pienininkystės (nuo 2002 m.) ūkiai. Straipsnyje apibendrinami 2000-2004 m. atliktų žemės ūkio produkcijos gamintojų pajamų tyrimų rezultatai, nes ankstesnių metų respondentų skaičius buvo nepakankamas ir jie nepilnai atstovavo šalies ūkininkų prekinių ūkių visumai. Tyrimų metu nustatyta, kad ūkininkų pajamos didėjo, o gamybos išlaidos mažėjo. 2004 m. valstybės paramos lyginamasis svoris bendrajame pelne (su subsidijomis) buvo 5 kartus didesnis nei 2000 m., investicijoms ūkininkai skyrė 47% daugiau lėšų. Neigiamos grynosios investicijos buvo daug mažesniame ūkių grupių skaičiuje. The article submits a survey of the farming business of Lithuanian family farms in 2000-2004. The survey was based on FADN data on 1035-1335 family farms, each of them representing approximately 22 farms. The main types of farming were specialist cereals, oilseeds and protein crops; general field cropping; specialist dairying; mixed livestock mainly grazing livestock and field crops-grazing livestock combined. In this period, the total output per 1 ha UAA practically did not change, however, the percentage of livestock output in the total output increased by 11 percentage points. The income grew, the costs declined in the farms of all farming types. The gross profit per 1 ha UAA was about 30 percent larger in 2004 compared to 2000. Subsidies per 1 ha UAA increased 11 times and the share of subsidies in the family farm income rose 5 times. Investments in the farms grew by 47 percent The negative rate of return in 2004 was in the farms below 2 ESU and those whose farmers were older than 60.

Tyrime atskleidžiama socialinės ekonominės regionų diferenciacijos identifikavimo problema, sąlygota ilgą laiką Lietuvoje nesuformuotų regioninių duomenų bazių. Tik nuo 1998 m. Lietuvoje prasidėjus visapusiškos regioninės politikos formavimuisi sukurta regionų duomenų bazė, kuria remiantis tyrime išnagrinėtas apskričių indėlis kuriant ir didinant visos šalies ūkio BVP. Tyrime atlikta šio rodiklio faktorinė-indeksinė analizė, parodžiusi ne tik didžiulius šio indėlio skirtumus, bet ir tai, kiek jie sąlygojami ekstensyvaus veiksnio – vidutinio sąlyginio darbuotojų skaičiaus kitimo (pastarojo augimas dėl demografinės ir migracinės padėties ribotas), kiek dėl intensyvaus veiksnio – darbo produktyvumo augimo, kurio didinimo galimybių paieškas būtina spartinti. Apskričių socialinės-ekonominės raidos skirtumams įvertinti naudoti 7 rodikliai: BVP vienam gyventojui, apskričių sukurta BVP dalis, bruto darbo užmokestis, tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui, vidutinio sąlyginio darbuotojų skaičiaus dalis, nedarbo lygis ir BVP vienam sąlyginiam darbuotojui. Išskirtiems rodikliams atlikta dinamikos ir koreliacinės priklausomybės analizė, kur paskesniuose tyrimo etapuose pastarieji standartizuoti ir agreguoti Socialinės-ekonominės raidos indeksui (SERI) apskaičiuoti. Agreguotų SERI apskaičiavimas ir jų komponentų išskyrimas bei palyginimas parodė, kad 2004 m. Lietuvoje regioninius socialinės ekonominės raidos skirtumus reikia vertinti pagal vidutinius visos šalies pasiekimus, t. y. šalies ūkio rezultatų komponentas buvo svaresnis nei išteklių ir sąnaudų komponentas. Regional policy aims at reducing socioeconomic differences between and within the regions as well as promoting balanced and sustainable development of the whole territory of the state. A comprehensive analysis of the situation helps to assess the degree of successfulness of the implementation of regional policy in Lithuania. With the reference to the Regional Database of Statistics Lithuania and dynamic time series of the key national socio-economic indicators and those of 10 counties of 1998-2005, a correlation and comparative analyses were carried out. They revealed enormous development inequalities between the counties. Reduction of these inequalities calls for concerted efforts of the Government and local authorities. The methodology for the calculation of a socio-economic development index and methodology-based calculations offered by the author enabled to establish the development level and the place of each county as well as their fluctuations on the scale of aggregated socio-economic indices. The components of these indices with the minimum values by counties are the landmarks in the efforts to reduce the regional differences in socio economic development, which should be recognised by everyone interested in the implementation of regional policy in Lithuania.

Straipsnyje pateikiamas naujas požiūris į ūkių struktūros tyrimus. Ūkių struktūrai apibūdinti vartojamos ūkininkavimo tipo ir ūkio ekonominio dydžio sąvokos. Pateikiama ūkiuose gaminamos produkcijos standartinio gamybinio pelno ir minėtų ūkių struktūros parametrų apskaičiavimo metodika. Aprašoma ūkių struktūros tyrimo, naudojant specialiai šiam tikslui sukurtą programą ir ūkių, 1998-2002 metais dalyvavusių žemės ūkio produkcijos gamintojų pajamų tyrimuose, bei žemės ūkio surašymo duomenis, patirtis bei rezultatai. Tyrimo metu nustatyta, jog ūkių pasiskirstymas pagal ekonominį dydį ir ūkininkavimo tipus šalies, apskričių bei savivaldybių mastu netolygus. Šalies prekinių ūkių struktūroje didžiausias lyginamasis svoris tenka nedideliems mišrios gamybos augalininkystės bei žolėdžių gyvulių ūkiams. Ūkininkauti nepalankiose vietovėse vyrauja galvijininkystę plėtojantys ūkiai, kurių ekonominis dydis gerokai mažesnis nei ūkių, įsikūrusių palankiose ūkininkauti vietovėse. The Lithuanian Institute of Agrarian Economics has elaborated a calculation method of the farm structure parameters - the type of farming and economic size. This method has been used since 1998 for estimation of the structure of farms included into the FADN survey as well as for calculating the Lithuanian farm structure survey based on the data of Agricultural Census 2003. The distribution of farms by type of farming and economic size in the country, its counties and regions is not consecutive. Most of commercial farms belong to the mixed farms of cropping or livestock. The prevailing economic size varies between 2 to 6 ESU (European size unit). There are mainly livestock farms in the less favoured areas, and the economic size of these farms is less as compared to the size in the normal areas.

Regionų plėtros politika apibrėžiama kaip visuma kryptingų priemonių, skirtų socialiniams bei ekonominiams skirtumams tarp Lietuvos regionų mažinti. Šiame straipsnyje autorius pateikia vieną iš galimų regionų, šiuo atveju dešimties Lietuvos apskričių, plėtros lygio įvertinimo metodą. Jo esmė – sudaryti atitinkamą rodiklių sistemą, kurioje rodiklių tarpusavio hierarchija yra nustatoma ekspertinių vertinimų metodu. Remiantis šiuo metodu apskaičiuotais atskirų rodiklių tarpusavio reikšmingumo svoriais, toliau pagal kiekvieną apskritį yra agreguojami šios apskrities atskirų rodiklių rangai. Apibūdinant išdėstytą apskričių išsivystymo lygio įvertinimo metodiką, galima išskirti tokius pagrindinius šios sistemos privalumus: rodiklių sistemą galima papildyti ir vertinti, atsižvelgiant į pasirinktą apskričių vertinimo tikslą. Pirminių rodiklių skaičius nėra ribojamas, kadangi visi pirminiai rodikliai yra apibrėžti pirmiausiai bendrais atitinkamų pogrupių, į kuriuos jie įeina, reikšmingumo svoriais, šie atitinkamai subgrupių reikšmingumo svoriais, o subgrupės dar savo ruožtu apibrėžtos grupių, į kurias jos įeina, reikšmingumo svoriais. Remiantis šia sistema galima suderinti visų ekspertų nuomones dėl regionų išsivystymo lygio ir gauti bendrą kiekvienos apskrities įvertinimo charakteristiką. Sudarius tokią motyvuotą rodiklių sistemą, atsiveria tolesnės perspektyvos taikyti matematinius metodus (pvz., kovariaciją tiriant ekspertų vertinimus) pačios sistemos objektyvumui įvertinti bei atlikti detalesnę apskričių vertinimo analizę. The article deals with the development rate evaluation methodology, by county. Basing on this methodology and using specified indicators together with their respective weights of importance, the generalizing development rank of separate regions can be counted. Indicators and their respective weights are shown in their hierarchical interrelationship system. These are the weights measuring the ranks of indicators, gained when comparing the counties. When aggregating these weighted ranks, the generalizing county rank of development level is estimated.

Lietuvos Respublikoje 1918-1940 m. buvo vartojama tik vietos savivaldybės sąvoka. Vietos savivaldybės esmę galima apibūdinti Šiais požymiais: apibrėžta teritorija, juridinio asmens statusas, gyventojai, bendras tikslas. Apibūdinant vietos savivaldybės sampratą būtina atsakyti į klausimą: ar jos turi teisę skelbti peticiją dėl vietinės laisvės, ar valstybė įstatymas yra vietos savivaldybės egzistavimo pagrindas. Lietuvoje įstatymai nustatė vietos savivaldos institucijas. Teisininkai P. Leonas ir M. Römeris savo darbuose vietos savivaldybės egzistavimą taip pat siejo su valstybės valdžios leidžiamais įstatymais. Vietos savivaldybės sampratai įtaką darė Vakarų Europoje susiformavusi teisinės valstybės koncepcija. "Local self-government" was the only notion used in the Republic of Lithuania in 1918-1940. The following features characterize the essence of the local self-government: a defined territory, juridical status of a person, inhabitants and the common aim. Describing the reasoning about local selfgovernment requires to answer the question about the right to announce the petition for the local freedom, about the state's power to define the selfgovernment institutions by laws. In Lithuania laws defined the institutions of local self-government. P.Leonas and M.Romeris linked the existence of local self-government with state laws. Conception of legal state that had been formulated in Western Europe significantly influenced the notion of local self-government.