Search

Straipsnio objektas - iki šiol Lietuvoje mažiau žinomi Vilkyškių gyvenvietės (Pagėgių sav), nuo 1969 m. Lietuvos urbanistikos paminklo, raidos bruožai. Tikslas - apibūdinti savitus Vilkyškių gyvenvietės istorinės ir urbanistinės raidos bruožus nagrinėjamu laikotarpiu. Mažosios Lietuvos stambesnės gyvenvietės ypatumus, nurodyti ligšiolinėse publikacijose apie Vilkyškius skelbtus klaidingus teiginius, neparemtus faktais ir istorinių šaltinių duomenimis.

Straipsnio objektas - iki šiol Lietuvoje mažiau žinomi Vilkyškių gyvenvietės (Pagėgių sav.) - nuo 1969 m. Lietuvos urbanistikos paminklo, raidos bruožai. Tikslas - apibūdinti savitus Vilkyškių gyvenvietės istorinės ir urbanistinės raidos bruožus nagrinėjamu laikotarpiu, Mažosios Lietuvos stambesnės gyvenvietės ypatumus, nurodyti ligšiolinėse publikacijose apie Vilkyškius skelbtus klaidingus teiginius, neparemtus faktais ir istorinių šaltinių duomenimis.

Magistro baigiamajame darbe suformuluoti urbanizuotos erdvės, pasižyminčios filotopinėmis savybėmis pagrindiniai projektavimo principai ir koncepciniai siūlymai vietos identitetui gerinti, viešosioms erdvėms mieste gaivinti. Apibendrinus medžiagos kaupiamojo analitinio referato metu surinktą medžiagą, buvo išaiškinta teorinė bei praktinė miestovaizdžio subjektyviojo identiteto ir urbanistinės struktūros objektyviųjų rodiklių sąsajų problematika ir suformuluoti šių sąsajų įgyvendinimo hipotetiniai principai. Kauno miesto mikrorajonuose atliktų empirinių tyrimų metu buvo surinkti ir apibendrinti duomenys, kurie reikalingi išaiškintoms praktinėms ir teorinėms miestovaizdžio subjektyviojo identiteto ir urbanistinės struktūros objektyviųjų rodiklių sąsajų problemoms spręsti. Apibendrinus empirinių tyrimų rezultatus, buvo suformuluoti koncepciniai miestovaizdžio subjektyviojo identiteto ir urbanistinės struktūros objektyviųjų rodiklių sąsajų problemų sprendimo ir projektavimo principai. Pritaikant eksperimentinio projektavimo metodą, suformuluoti ir pateikti miestovaizdžio subjektyviojo identiteto ir urbanistinės struktūros objektyviųjų rodiklių sąsajų modelio Kauno miesto pavyzdžiu sprendiniai ir koncepciniai siūlymai, kaip gaivinti merdinčias miestų viešąsias erdves, gerinti vietos identitetą. Šie sprendiniai patvirtina hipotetinius ir koncepcinius miestovaizdžio subjektyviojo identiteto ir urbanistinės struktūros objektyviųjų rodiklių sąsajų projektavimo principus. Suformuluotos bendros magistro baigiamojo darbo išvados., Master’s final work formulates main design principles of urban space characterized filotopic properties and conceptual proposals how to improve the local identity, how to revive public spaces. Summarizing the material collected during the cumulative analytical papers was clarified theoretical and practical problems of interrelation of townscape subjective identity and objective indicators of urban structure and formulate implementation of these interrelation hypothetical principles. During empirical studies of micro districts of Kaunas city were collected and generalized data needed for known theoretical’s and practical’s design problems of interrelation of townscape subjective identity and objective indicators of urban structure for solving them. Summarizing the results of empirical research was formulated conceptional principles for solving problems of interrelation of townscape subjective identity and objective indicators of urban structure and main design principles for them. By experimental project’s method formulated and presented solutions and conceptional principles of model of interrelation of townscape subjective identity and objective indicators of urban structure (Kaunas case) how to improve the local identity, how to revive public spaces. These solutions confirm hypothetical and conceptional principles of design of interrelation of townscape subjective identity and objective indicators of urban structure. The framed overall thesis conclusions.

Baigiamajame magistro darbe analizuojamos kaimo vietovių istorinių urbanistinių struktūrų kaitos tendencijos kraštovaizdyje. Siekiama išsiaiškinti šių vietovių istorinių urbanistinių struktūrų kaitos tendencijas ir jų pokyčių įtaką kraštovaizdžio kompozicinėms savybėms. Tikslas suformuoti vertingųjų kaimo istorinių urbanistinių struktūrų apsaugos ir tvarkymo krypčių ir joms įgyvendinti priemonių modelį. Atliekama literatūros šaltinių analizė, remiantis ja nustatomi trys skirtingi kaimo vietovių istorinių urbanistinių struktūrų pokyčių laipsniai: nepakitusios, dalinai pakitusios, visiškai pakitusios. Atliekama sociologinė bendruomenės ir specialistų anketinė apklausa, empiriniai tyrimai vietose, kurių rezultatais patvirtinamos įvardintos kaitos tendencijos. Remiantis tyrimų rezultatais suformuotas vertingųjų kaimo istorinių urbanistinių struktūrų apsaugos ir tvarkymo krypčių koncepcinis modelis. Koncepcinio modelio tvarkymo kryptys pritaikomos pasirinktiems objektams: Kalviams, Čekiškei ir Kruoniui, juos pasirenkant pagal skirtingus urbanistinių struktūrų pokyčių laipsnius. Sprendinių metu numatoma išsaugoti šių vietovių vertingąsias urbanistines struktūras, gerinti viešųjų erdvių sistemą, išryškinti vertingus, vietovės identitetą atskleidžiančius, objektus kraštovaizdyje ir išsaugoti vertingąsias kraštovaizdžio kompozicines savybes., The thesis examines trends of changes of historic urban structures in rural landscape. The aim is to find out historic urban structures trends of changes and their changes impact on compositional characteristics of rural landscape. The aim is to form the model of protection and regulation directions and the means to implement them for valuable rural historic urban structures. Carried out analysis of literature, according to it, it is set three different degrees of changes of rural historic urban structures: unchanged, partly changed, completely changed. Carried out sociological survey of community and specialists whose results confirm the identified trends. According the results of the survey is formed the conceptional model of protection and regulation directions for valuable rural urban structures. Regulation directions of conceptional model are adapted for selected objects: Kalviai, Čekiškė, Kruonis, choosing them according to the different degree of urban structure changes. By solutions are planned to preserve rural valuable urban structures, to improve the system of public spaces, to highlight the valuable objects revealing the identity of the area in landscape and preserve valuable compositional properties of landscape.

Remiantis hipotetiniu ir koncepciniu modeliu, empirinių tyrimų rezultatais buvo atliktas eksperimentinis modelis. Projektavimo objektas – Kauno miesto modernistinių daugiabučių namų kvartalas. Eksperimentinio projekto metu chaotiško užstatymo, su vyraujančiais tarpusavyje disonuojančiais užstatymo morfotipais, funkcinės įvairovės bei kokybiškos rekreacinės erdvės neturintis daugiabučių namų kvartalas virstą saugiu, komfortišku kaimynijų principais paremtu daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalu, papildant neracionaliai išnaudotas erdves naujomis funkcijomis, sukuriant racionalius vidinius ryšius bei kokybiškas vietinės infrastruktūros paslaugas., Experimental model was created according to a hypothetical and conceptual models, empirical research results. The object of the project – block of modern apartments in Kaunas city. During the experiment, apartment block with previous chaotic density, discordant morfhotypes, no functional variety and recreational area were established as safe and comfort block referring to neighborhood principals, where irrational areas were given new functions with rational inner bonds and qualitative local infrastructure services.

Lietuvos urbanistikos moksle ir praktikoje susiduriama su terminijos problema. Vienas iš jos pavyzdžių – miesto urbanistinės formos sąvoka, kuri galbūt galėtų būti šios problemos sprendimo išeitis, padėti konstruoti urbanistikos mokslo terminiją hierarchine sistema. Miesto urbanistinės formos sąvoka Lietuvoje nėra plačiai vartojama, tačiau užsienyje ji reiškia urbanistinio projektavimo objektą. Norint spręsti miesto problemas architektūrinėje urbanistinėje plotmėje, miesto urbanistinės formos, jos elementų samprata turi būti taikoma urbanistinio planavimo, projektavimo uždaviniuose. Straipsnyje siekiama atskleisti miesto urbanistinės formos sąvoką, jos elementus bei taikymo galimybes. Lithuanian urban design and urban planning face the problem of undeveloped terminology. This problem could be solved with the help of the definition of urban form, which could help to form terminology into a hierarchical system. Although the concept of urban form is not widely used in Lithuania, it is the subject of urban design in foreign countries. In order to solve urban problems on the architectural level, we must use the concept of urban form and its elements in cities every time we implement tasks of urban design and urban planning. This will help us to develop terminology following the hierarchical system. This article aims to reveal the definition of urban form, its elements and potential application.

Lukiškių aikštė pirmiausia yra miesto urbanistinio instrumentarijaus priemonė, o tik paskui užsipildo filosofiniu socialiniu turiniu. Svarbu, kur jinai yra, kodėl jinai atsirado, kokį vaidmenį atlieka miesto urbanistinio audinio kontekste ir kokios galimos urbanistinės transformacijos pasekmės. Kontekstualumas, kompoziciniai žemutinės Neries upės terasos urbanistinės struktūros principai – tai raktas link logiško, pagrįsto ir kuo teisingesnio sprendimo. Jau buvo išnagrinėti visi galimi aikštės transformacijos variantai. Svarbu atsirinkti tą geriausiai tinkantį ir įrodyti jo prasmingumą plačiajame urbanistiniame kontekste vengiant galimų grėsmių ir pasitaikančių klaidų, nes nagrinėjama teritorija yra vieno iš svarbiausių miesto probleminių arealų aplinkoje, kol kas neturinti suformuotos ir integralios urbanistinės struktūros, susijusios su Senojo ir Naujojo miesto centrais. Lukiškių aikštės urbanistinė samprata neatsiejama nuo Vilniaus centro identiteto, urbanistinės morfologijos tęstinumo ir sostinės įvaizdžio formavimo. Pasitvirtina išvada, kad reprezentacinei Lukiškių aikštei būtina nauja atitinkanti sostinės rangą urbanistinė, socialinė ir meninė kokybė. Galimi jos parametrai išnagrinėti, pagrįsti ir patikrinti vizualinių pasekmių vertinimo kriterijais. Lukiškių Square is firstly a tool of the city’s urban instrumentation, and secondly, it fulfils the philosophical and social content. Its location, the history of its appearance, its role in the context of the city’s urban fabric and the potential consequences of its urban transformation are of utmost importance. Contextuality and the principles of urban structure of the lower terrace of the Neris River is a key to a logical, reasonable and fair solution. All the possible options of the transformation of the square have been analysed in the evolutionary development. It is important to choose the best-fitting option and show the meaningfulness of a wider urban context, avoiding potential threats and errors. This importance rises from the fact that the area is in the vicinity of the city’s most important problematic habitats and has an unformed and disintegrated urban structure in relation to the old and new city centres. The urban concept of Lukiškių Square is inseparable from the identity of the Vilnius centre, its urban morphology and the continuity of its image. Thereby, the conclusion is confirmed that the representational Lukiškių Square needs a new quality befitting the capital city’s urban, social and artistic rank. Possible parameters are examined and validated through the evaluation of visual criteria.

Ekstensyvi miestų plėtra dažnai laikoma nekoordinuota, kuriančia chaotišką ir fragmentišką priemiestinį kraštovaizdį. Toks plačiai tarp miesto tyrėjų ir planuotojų įsivyravęs bei neigiamų reikšmių turintis priemiestinės plėtros traktavimas prieštarauja pačiai reiškinio prigimčiai – ekstensyvią miesto plėtrą iš dalies lemia dėl geresnės būsto kokybės noriai ten besikuriantys žmonės. Šis ir kiti prieštaravimai skatina detaliau analizuoti priemiestines urbanistines struktūras. Tam parankūs urbanistinės morfologijos metodai, kurie taikomi tiriant priemiestinių gyvenamųjų vietovių urbanistinės struktūros formavimosi dėsningumus, nustatant išskirtinius jų bruožus. Šiame straipsnyje, remiantis urbanistinės morfologijos tyrimų srities tradicijomis ir tendencijomis, pateikiamas pagrindiniais morfologinės analizės principais pagrįstas tyrimų modelis, kuris, kaip rodo nagrinėjami priemiestinių urbanizuotų struktūrų morfologinių studijų pavyzdžiai, būtų parankus tirti Lietuvos didmiesčių ekstensyvios plėtros formuojamus priemiestinius darinius morfologiniu aspektu. Tokio tyrimo rezultatai leistų daryti apibendrinimus dėl priemiestinių gyvenviečių vyraujančių raidos tendencijų, jų morfostruktūros transformacijos dėsningumų ir galimybių koordinuoti šių vietovių raidą ateityje, atsižvelgiant į darnios plėtros sampratoje keliamus uždavinius. Extensive urban growth is often considered an uncoordinated process creating chaotic and fragmented suburban landscape. Such negative attitude is widespread among urban researchers and planners. But it contradicts with the very nature of the phenomenon – suburban sprawl is partly encouraged by people, who keep settling there due to a better quality of housing. This one and some other contradictions motivate more detailed morphological studies of the suburban fabric. This paper describes a research model, which is based on the three fundamental components of urban morphological research (form, resolution and time), and discusses the possibilities of its practical application for morphological examination of suburban settlements in Lithuania. Suggested research model is versatile and suitable for dealing with various morphological research problems of modern urban fabric, such as distinguishing different suburban tissues, analyzing their formation patterns, identifying their specific characteristics. As shown in the article, morphological knowledge can be integrated into the urban planning and design processes and be useful in guiding sustainable development of suburban settlements.

Atsižvelgiant į miestų savitumą ir sandaros sudėtingumą galima daryti prielaidą, kad darnus miestų vystymasis skirtingai pasireiškia skirtinguose urbanistinės struktūros lygmenyse bei skirtinguose miestuose, kurių geopolitinė, gamtinė, kultūrinė, socialinė, ekonominė situacija yra skirtinga. Straipsnio tikslas – įvertinti šiuolaikinių teorinių urbanistinių modelių potencialą ir jų pritaikymo galimybes užtikrinant darnų konkretaus miesto – Kauno – vystymąsi. Modelių ir įvairių teorinių koncepcijų potencialas vertinamas Kauno miesto urbanistinę struktūrą skaidant į pagrindinius hierarchinius lygmenis: metropolinio regiono, miesto visumos, metazonų ir metastruktūrų, urbanistinio užpildo (miesto dalių). Considering peculiarity and complexity of urban structure it is possible to state that sustainable development of cities is different at different levels of urban structure and in different cities that are in different geopolitical, natural, cultural, social and economic situation. The aim of the article is to evaluate potential of contemporary theoretical urban models and possibilities of their application to ensure sustainable development of Kaunas city. The potential of theoretical models and conceptions is evaluated dividing urban structure of Kaunas into main hierarchical levels of metropolitan region, city, meta-zones and meta-structures and urban infill (city parts).

The 20th century phenomenon of large-scale construction of residential areas in Lithuania within the context of European industrialized construction At the beginning of the 20thcentury, urban development in Europe and worldwide was marked by a breakthrough of a new phenomenon in the field of planning and construction – the industrialized housing construction. Residential districts that were constructed in order to meet a massive housing demand determined by intensive urbanization processes have left a significant mark in many European cities. The article analyses residential districts of large-scale construction and circumstances that determined formation of this phenomenon (from ideas to consequences of their implementation). Attention is drawn to crucial political decisions taken by the countries concerned relating to industrialization and promotion of large-scale constructions. A comparative analysis is carried out with a view to determining the scale and characteristics of this phenomenon in various countries. In case of Lithuania, residential complexes and districts of large-scale construction built in six major cities of the country are reviewed, including analysis of their position in the current urban structure, comparison of the size of their territories with that of the towns’ administrative and urbanized areas. Article in Lithuanian. Santrauka.XXa. pradžia pasaulio ir Europos urbanistikos raidoje pasižymi naujo pobūdžio projektavimo ir statybos proveržiu– industrinės gyvenamosios statybos fenomenu. Gyvenamieji rajonai, statyti spartiems miestų urbanizacijos procesams reikalaujant didelio kiekio gyvenamųjų būstų, daugelyje Europos miestų paliko žymų pėdsaką. Straipsnyje nagrinėjami masinės statybos gyvenamieji rajonai bei jų atsiradimo aplinkybės (nuo idėjų iki realizacijos pasekmių). Paliečiami fenomenui esminės įtakos turėję nagrinėjamų valstybių politiniai sprendimai, susiję su masinės statybos industrializavimu ir propagavimu. Atliekama lyginamoji analizė, norint išsiaiškinti esminį fenomeno mastą ir ypatumus skirtingose valstybėse. Lietuvos atveju apžvelgiami šešiuose didžiuosiuose miestuose suprojektuoti ir įgyvendinti masinės statybos gyvenamieji kompleksai bei rajonai, nustatoma jų padėtis dabartinėje miestų struktūroje, užimama teritorija palyginama su miesto administraciniu plotu bei urbanizuotu miesto plotu. Reikšminiai žodžiai: industrinė statyba, masinė gyvenamoji statyba, gyvenamasis kompleksas, gyvenamasis rajonas, mikrorajonas, urbanistinė struktūra. First Publish Online: 22 May 2013

Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos miestų struktūroms ypač didelės reikšmės turėjęs ir tebeturintis fenomenas – masinės statybos gyvenamieji rajonai. Analizuojami ir apibendrinami Lietuvoje bei užsienyje išleisti masinės statybos teoriniai pagrindai, įgyvendinimo procesų eiga ir pasekmės urbanistinėms miestų struktūroms. Atkreipiamas dėmesys į esmines socialines ir politines nuostatas bei ekonominius veiksnius, kurie nulėmė teoriniame lygmenyje identiškų koncepcijų virtimą skirtingomis urbanistinėmis formomis. Lietuvos miestai pirmąjį XXI a. dešimtmetį patyrė suburbanizaciją. Intensyvi dispersinė miestų plėtra į priemiesčių teritorijas lėmė miestų ribų perkėlinėjimą tolyn nuo centrinių miestų rajonų. Dėlto masinės statybos gyvenamieji rajonai tampa buferinėmis zonomis. Masinės statybos gyvenamieji rajonai teoriškai yra tiesioginis kaimynystės vieneto ir miesto-sodo idėjinis palikimas. Įvairių Europos valstybių XX a. gyvenamųjų rajonų statybos praktikoje pagrindinės minėtų koncepcijų nuostatos formavo fundamentinius pagrindus. Tačiau palaipsniui kiekvienoje valstybėje šios miestų struktūros įgaudavo vis skirtingesnes išraiškas. Lietuvoje gyvenamoji statyba XX a. antrojoje pusėje tapo masiniu reiškiniu. Šis fenomenas paliko ryškų ir nevienareikšmį pėdsaką Lietuvos miestų struktūrose. Esminę reikšmę masinės statybos gyvenamųjų rajonų kokybei Lietuvoje turėjo deklaruojamų tikslų ir realių projektavimo bei statybos sąlygų ir galimybių neatitikimas. The present Lithuanian urban structures in particular have had a significant impact, and retains the phenomenon - the mass construction of large scale residential areas. Analyzed and summarized literature published in Lithuania and abroad in the mass construction of a large scale theoretical framework for the implementation process and effects of urban structures. Attention is drawn to the crucial social and political attitudes and economic factors which determined the identical theoretical level concepts become different urban forms

A city park in structural urban development (by the example of Šiauliai city) Nowadays there is a renewed interest in city parks as recreational oases providing tranquillity and balancing out urban processes. This paper reviews characteristic features of city parks situated in an urban environment, presents comparative characteristics of exceptional parks, and summarizes the development of city parks in Lithuania in the 20th century. Within this context a feasibility study of the central park in S˘iauliai is presented, focussing on the task of clearly distinguishing the park’s borders during its moderate urbanization and preserving the park in the process of integration of its urban neighbourhood, meanwhile improving the park’s composition and service infrastructure. The paper analyses the park’s territory as an element of urban structure: position within the green city structure and the system of green spaces; arrangement of the green space in the overall city structure (hierarchy of values of urban structure elements), degree of its integration; transformations of the park’s territory; analysis of the current situation and suggestions. Article in Lithuanian. Santrauka.Šiuo metu vėl pradėta gręžtis į miestuose esančius parkus kaip gyventojų poilsio, ramybės bei savotiškos atsvaros urbanizaciniams procesams oazes. Straipsnyje apžvelgiami miestų parkų urbanizuotoje aplinkoje ypatumai, pateikiama išskirtų parkų lyginamoji charakteristika, apžvelgiama Lietuvos miesto parkų evoliucija XXa. Šios informacijos fone pristatoma Šiaulių miesto centrinio parko galimybių studija, kurioje iškeltas uždavinys nuosaikiai urbanizuojant teritoriją aiškiai išskirti parko ribas bei kaip nepakenkti esančiam parkui integruoti urbanizacinį kaimyną, kartu pagerinant paties parko kompoziciją bei paslaugų infrastruktūrą. Pateikiama parko teritorijos analizė kaip urbanistinės struktūros elemento tyrimas: miesto gamtiniame karkase ir žaliųjų plotų sistemoje; žaliosios erdvės rangas bendrojoje miesto struktūroje (urbanistinės struktūros elementų vertybinė hierarchija), jos integracijos laipsnis; parko teritorijos transformacijos; esamos padėties analizė bei siūlymai. Reikšminiai žodžiai:Šiaulių centrinis miesto parkas, urbanizuota aplinka, gamtinis karkasas, urbanistinė struktūra, erdvių hierarchija. First Published Online: 22 May 2013

Nagrinėjami baziniai kultūrinės miesto funkcijos modeliai, kurių formavimosi pagrindas – kultūrinis potencialas. Aiškinamasi, kaip šie modeliai tampa akumuliaciniu kultūrinės funkcijos šaltiniu. Išskiriamos trys bazinių modelių grupės: anklavai, institucijos, habitatai. Remiantis istorinėmis pasaulio šalių kultūros planavimo paradigmomis siūloma šešių taikomųjų modelių strategija. Iškeliama miesto kultūrinio karkaso prielaida, pateikiami jo erdvinės ir kompozicinės sandaros principų metmenys. Analizė remiasi kultūrinės miesto funkcijos koncepcija, urbanistinėje struktūroje apibrėžta kaip vietų, objektų ir reiškinių kompleksu ir pasireiškiančiu miesto galių reproduktyvumu. The paper discuss the basic models of city's cultural function (CF) formed on the basis of cultural potential. It is analysed how they become an accumulative source of CF. According to the CF concept, which defines the term as the complex of places, objects and phenomena that expose in an urban structure as the reproduction of city's power, three basic model groups are educed: enclaves, institutions (cultural centers) and habitats (environments). The author proposes applied model strategy based on combination of historic world paradigms of cultural planning. The premise of urban cultural framework is brought forward, and the outlines of its spatial and composite arrangement are presented.

Tram/metro in urban structure of Vilnius. Proposals and arguments Until now and continuously in future communication problems in Vilnius will be caused by residents’ mobility and chosen communication means as well as the way of living in urban structure, street network and other type of environment. Regulation (management) of such an entirety would be a clue for solving the problems. In nowadays discussions there are no mentions about such an entirety or tram/metro functional environment. Efforts to find proper development proportions of public and personal transportation systems are one of measures for real problem solution. With this purpose social and political communication system environment, flow de facto and transportation potency, mobility management and importance of urban structure were approached in this work in general and specifically for Vilnius case. Suggestions and arguments for tram system implementation are given in the paper. Article in Lithuanian. Santrauka.Vilniaus susisiekimo problemas sukūrė ir toliau kurs gyventojų mobilumas ir pasirenkamos susisiekimo priemonės, taip pat ir gyvenimo būdas urbanistinės struktūros, gatvių tinklo ir kitokio tipo aplinkoje. Tokios visumos reguliavimas (valdymas) ir yra problemų sprendimo raktas. Dabartinėse diskusijose apie tokią visumą arba apie tramvajaus, metropoliteno funkcionavimo aplinką neužsimenama. Problemos sprendimui priskirtinos pastangos rasti tinkamas viešojo ir asmeninio susisiekimo sistemų išvystymo proporcijas. Straipsnyje nagrinėjama socialinė ir politinė susisiekimo sistemos aplinka, susisiekimo kokybė, faktinis transporto priemonių srautas ir vežimų galia, mobilumo valdymas, urbanistinės struktūros svarba apskritai ir konkrečiai Vilniaus atveju. Pateikiami pasiūlymai ir argumentai tramvajaus diegimo klausimu. Reikšminiai žodžiai: miesto susisekimo sistema, tramvajus, metropolitenas, mobilumas, urbanistinė struktūra. First Published Online: 22 May 2013

Lukiškės square – evolution of a social order. A monument to fighters for freedom or a symbol “freedom“? This paper is about public spirit, national monuments and a sign system in Lukiškės Square in Vilnius. Such a system is a part of national Policy, therefore, one should keep distinct the pure artistical and national identity ideas. Nowadays a sense of national pride is very important and at the same time a real problem in Lithuania.A nation always has an essential place, a system of symbols or an extraordinary monument. Lithuania is only getting ready to consider the issue of monuments and signs in all its aspects. That is why, according to the rules of Lukiškės Square architectural competition, it is demanded to solve this problem. A representative function is required.„The memory of an unknown partisan and fighter for Lithuania’s freedom will be memorialized“ a slogan incused on a stone panel proclaims in Lukiškės Square. But there are still no results.The conception of public space is unidentified, so an urban space and ordinary functional aspects are always muddled up.West European public space practice indicates that Renaissance squares are the most popular, multifunctional public spaces.The space system and nominal space hierarchy are very complicated and indefinite, therefore, the final result is under diferent interpretations. Memorialization of dedication to fighters for Lithuania’s freedom is of great importance, but practical square formation aspects, such as parking, fountain construction, etc., are also important.The Lithuanian Parliament adopted a resolution on Lukiškės Square functions (11 Feb. 1999), but pursuancee belongs to the Municipality. That is a mistake and a real problem because the Municipality’s activities are not transparent. Such problems must be solved by a Steering Committee which must be formed. Otherwise a qualitative result is impossible.In 2008 Lukiškės Square architectural competition was proclaimed. The format of the main task is double – urban and artistical aspects are declared. The result of this competition is an abstract artistical accent, but not a real representative memorial.The purpose of this work is to reveal the formation process of Lukiškės Square as the main square of Lithuania. The basic principles of the Square formation and those of erecting a monument to the Lithuanian freedom fighters are presented. Article in Lithuanian. Santrauka.2008 m. paskelbtas Lukiškių aikštės sutvarkymo ir simbolio „Laisvė“ projekto sukūrimo konkursas. Vertinimo komisija išrinko 7 geriausius konkursinius projektus. Šie rezultatai sukėlė daug diskusijų, nes neaišku, ar tikrai pasiektas pagrindinis konkurso tikslas – įprasminti Laisvės kovas ir pagerbti tų kovų dalyvių atminimą? Nors yra labai konkretus LR Seimo nutarimas „Dėl Lukiškių aikštės funkcijų“, vis tiek lieka neaiškus Lukiškių aikštės statusas: ar ji yra valstybinio rango aikštė, ar paprasta vieša savivaldybės erdvė? Kai neaiškus aikštės statusas, neaiškus ir tikslo realizavimo mechanizmas bei priemonės. Straispnyje apžvelgiami pagrindiniai Lukiškių aikštės urbanistinės plėtros etapai, įvertinant ne tik realizacijas, bet ir visas idėjas, profesines koncepcijas. Pagrindinis straipsnio tikslas – atskleisti Lukiškių aikštės formavimo mechanizmus, bet ne komentuoti atskirus meninius pasiūlymus. Straipsnyje nekomentuojami atskirų suinteresuotų socialinių ir politinių grupių pareiškimai, taip pat tariamai moksliniai pranešimai viešųjų ryšių renginiuose ir akcijose. Taip pat nediskutuojama apie grynojo meno paskirtį ir santykį su mokslu ir politika. Išvadose pateikiami Lukiškių aikštės urbanistinio formavimo ir paminklo Laisvės kovotojams statymo principai. Reikšminiai žodžiai: nacionalinė savigarba, architektūrinis konkursas, viešieji ryšiai, meninis akcentas, simbolis, paminklas, aikštė, skveras, urbanistinė struktūra, paminklas Laisvės kovų dalyviams. First Published Online: 22 May 2013

Tram or metro in urban structure of Vilnius: development preconditions Until now and further in future the transportation problems of Vilnius will be caused by the mobility of inhabitants and their chosen communication means as well as the way of living in an urban structure or other type of environment. Regulation (management) of such a complex of factors is just a key to solving the problems. In today’s discussions no mention is made of the functional environment of tram or metro. Efforts to find proper development proportions for public and personal transportation systems are one of measures for a real problem solution. With this purpose in view actual social, political and financial environment as precondition for proper development of a transportation system, is indentified in the paper. Suggestions and arguments for implementing a tram system in Vilnius are given. Article in Lithuanian. Santrauka.Vilniaus susisiekimo problemas kūrė ir toliau kurs gyventojų mobilumas ir pasirenkamos susisiekimo priemonės, gyvenimo būdas urbanistinės struktūros ir kitokio tipo aplinkoje. Tokios visumos reguliavimas (valdymas) ir yra problemų sprendimo raktas. Dabartinėse diskusijose apie tokią visumą kaip apie tramvajaus, metropoliteno funkcionavimo aplinką neužsimenama. Šio straipsnio tikslas – identifikuoti susiklosčiusią socialinę, politinę ir finansinę aplinką kaip prielaidų lygį kokybiškai susisiekimo sistemai vystyti. Reikšminiai žodžiai: susisiekimo sistemos kokybė, komfortas, investicijų dydis, išorės kaina, tramvajus, metropolitenas, mobilumo struktūra. First Published Online: 22 May 2013

Nagrinėjama kultūrinės miesto funkcijos (KF) problema. Autorius aiškinasi nominaliąsias KF vertes ir jų sistemą. Remiantis šia sistema vertinamas kultūrinis potencialas ir jo raiškos formos urbanistinėje struktūroje. Problem of city's cultural function (CF) is discussed in the paper. The author analyses the question of CF nominal values and their system. Cultural potential and its forms of expression in an urban sructure are evaluated on the basis of this system.

Nagrinėjamos miestų ir jų sistemų policentriškos plėtros sąlygos. Iškeliamos kai kurios prielaidos galimai Lietuvos regioninės struktūros korektūrai, atsižvelgiant į pakitusias išorinės sąveikos kryptis bei demografinio potencialo raidos tendencijas. Samprotavimai paremti mokslo ir pasaulinės praktikos patvirtintomis nuostatomis, kurios dar 1957 m. buvo pradėtos diegti Lietuvos gyvenviečių sistemoje ir išlieka veiksmingu instrumentu darniai plėtojant šalies socialinį, kultūrinį ir ekonominį potencialą. Paper discusses conditions for a polycentric development of cities and their systems. Suggestions for possible correction of our country's regional structure considering changed external interaction course and demographic potential development tendencies. Reasoning is based on attitudes sustained by scientific and global practice which nowadays are respected in different international programmes. The following propositions of accomplished analysis can be formulated. Polycentric development of countries, regions and major cities is an approved strategy of sustainable development. This strategy is successfully evolved in Lithuania since 1957. During the period of intensive urbanization (1970-1990) it enabled to develop a group of small towns which became centres and subcentres of regions. New directions of international integration and a regressive demographic development of the country initiate correction of its regional structure for a better consolidation of demographic and material resources. Such opportunities are provided by: the growing role of Klaipėda city and region which is oriented to the Baltic region; the fact that the international communication corridors of Via Baltica and Rail Baltica, emphasizing the importance of the north-south direction, are becoming a reality. Urban planning and regional development require the government's attention, adequate to the importance of the tasks to be solved. The country's consolidated regional structure with 8 regions instead of 10, stronger Utena region, with growing seaport and Kaunas region, dominating in the centre of the country, would give more dynamics and opportunities for the progress of the state.

Nagrinėjami buvusių dvarų želdynų integracijos urbanizuotoje aplinkoje klausimai. Aptariama šių objektų reikšmė šiandieninės urbanistinės aplinkos kontekste kompoziciniu požiūriu. Apibūdinama keletas dvarų sodybų želdynų integracijos urbanizuotoje aplinkoje atvejų. Nustatomi bruožai, išskiriantys buvusių dvarų sodybų želdynus kitų miesto želdynų kontekste. Apžvelgiamos buvusių dvarų želdynų panaudojimo galimybės kiekybinei bei kokybinei miesto plėtrai. Pagrindžiamas šių želdynų poveikis kiekybinėms ir kokybinėms urbanizuotos aplinkos charakteristikoms., Problems on the role of greenery of former manors in the urban structure are discussed in the paper. Importance of integrating manor greenery into an urban environment is analyzed. A few examples of relationship between manor greenery and urban structures are described. Distinguishing features of manor greenery in the context of town greenery are established. The purpose of the paper lies in discussing the following issues: usage of former manor greenery, its protection in an urbanized environment, and prospects of its usage for quantitative and qualitative urban development.

Straipsnyje analizuojama problema kaip išsaugoti Vilniaus savitumą augant miestui, transformuojantis jo vidaus sandarai. Miesto savitumus, kurie išskiria jį iš kitų miestų, apibūdina šie bruožai: teritorinės sąsajos, vietovės požymiai, teritorijos plotas, plano struktūros forma, funkcionalumas. Nagrinėjant juos būtina išlyga: kurie iš šių savitumų saugotini kaip vertybės, kurie taisytini kaip miesto ydos? Pozityvūs miesto savitumo bruožai labiausiai pažeidžiami augant miestui, transformuojantis jo vidaus sandarai: be sistemos dygstantys aukštybiniai administraciniai pastatai ima gožti miesto centrą; naujos statybos veržiasi į saugomų istorinių teritorijų zoną; didėjantis gyventojų skaičius plečia miesto teritoriją, daro sudėtingesnę jo plano struktūrą. Istoriškai susiklosčiusiai senajai miesto „dėmei“ būdingas kompaktiškai užstatytas Neries lomos dugnas, kurį juosia apželdinti terasų šlaitai; senasis, akimis aprėpiamas, Vilniaus žemių masyvas ir jo urbanistinė sandara išsiskiria subtiliai išlaikytu gamtos, viso miesto ir žmogaus masteliu; labai saviti yra nuo miestą supančių miškų giliai į plano masyvą įsiterpę žalieji „pleištai“. Šių dienų Vilniui, atvirkščiai, būdinga labai išaugusi ekstensyviai naudojama miesto teritorija – tai pokarinių sovietmečio dešimtmečių teritorinės ekspansijos padarinys. Straipsnyje pateikiami argumentai, kodėl reikalinga miesto teritorijų plėtra į vakarus kuriant Vilniaus ir Kauno miestų potencialią jungtį – dvimiestį. Toks jungtinis miestų darinys galėtų inicijuoti šaliai palankesnę sostinės funkcijų decentralizaciją. The article analyses a problem of preserving Vilnius city individuality while the city is growing and its interior composition is transformed. Individuality of the city that makes it different from other cities is defined by the following features: territorial relations, location features, territory, map structure, functionality. For the analysis of these features it is necessary to establish: which of these individual features are to be preserved as valuables, and which are to be repaired as flaws? Positive features of the city individuality are endangered while the city is growing and its interior composition is transformed: unsystematically built administration skyscrapers dwarf the city centre; constructions are invading preserved historical territories; growing population makes the city to expand and its structure becomes more complex. The old city ‘stain’ is characteristic of Neris valley surrounded by planted terraces; the old Vilnius grounds and its urban structure is distinctive by subtly preserved balance of nature, city and people; green ‘wedges’ of forests that surround the city are also a very distinctive individual feature of the city map. Modern Vilnius, on the contrary, is known for a developed extensively used city area – a consequence territorial expansion of the post-war Soviet period. The article provides arguments as to why it is important to develop the city territory to the West by creating a potential connection of Vilnius and Kaunas cities – a ‘two city’. Such a combination of two cities could initiate decentralisation of functions of the capital that would be beneficial to the country.

Straipsnio objektas - Vilniaus miesto sandara XIV-XI amžiais neskelbtame M. Morelowskio veikale "Užupis - seniausiasis Vilnius" (1939-1940). Iki šiol nėra kitos tokios kruopščios Vilniaus miesto struktūros analizės, kuri remtųsi įvairių mokslų integruotais duomenimis. Morelowskio teiginiai straipsnyje tikrinami pagal šiuolaikinių mokslinių ir taikomųjų tyrimų duomenis. Nagrinėjama miesto planinė sandara: išorės kelių bei gatvių tinklo ir miestui reiksmingų statinių išsidėstymas ir pobūdis apimant miesto ašis, gyvenvietes santykį su pilimi, jų abiejų - su tolimųjų kelių kryptimis, taip pat miesto ginties sistemą kovų su kryžiuočiais laikotarpiu. Naudojantis analitiniu ir lyginamuoju metodais, M. Morelowskio teiginiai lyginami su vėlesnių tyrimų - istorinių, archeologinių, architektūrinių, stratigrafinių ir kt. - duomenis, taip pat su kitokios miesto sandaros nagrinėjamuoju laikotarpiu hipotezėmis. Tyrimo tikslas - identifikuoti autentiškos XIV-XV amžių Vilniaus miesto formos elementus, mokslinę prielaidą patikrinus vėlesniųjų empirinių tyrimų duomenimis. Konstatuojama, kad Vilniuje neatliekami koordinuoti moksliniai senamiesčio istorijos tyrimai, pasigendama sistemingos įvairių tyrimų duomenų suvestinių. Miesto formos konteksto ir aiškios paieškų krypties nebuvimas trukdo atsakyti į konkrečius klausimus, susieti empirinius faktus. Gal todėl dažnai reikiamai neįvertinami, neįprasminami arba klaidingai interpretuojami radiniai, kurie vadinami "nelauktais" ir "netikėtais". The subject of the article is the structure of Vilnius city in the 14th – 15th centuries, presented in the unpublished study by M. Morelowski "Užupis - Seniausiasis Vilnius" (1939-1940). Until present there still has not been such comprehensive analysis of the structure of Vilnius city, which would be based by the integrated data, provided by different sciences. Morelowski’s statements, provided in the article are verified against the researching data, provided by the present-day applied studies. The planned structure of the city is examined: the layout and character of external roads and the streets’ network and the structures, significant for the city covering the axes, the relation between the settlement and the castle, the relation of both of the latter with the directions of far roads and the defense system of the city during the period of fights with crusaders. Employing the analytical and comparative methods, M. Morelowski’s statements are compared with the data of later studies – historical, archeological, architectural, statigraphic, etc., as well as with the hypotheses of another structure of the city during the period in question. The aim of the study is to identify the elements of the authentic form of the Vilnius city of the 14th – 15th century by verifying the researching assumptions against the data of later empirical studies. It is stated that no coordinated scientific studies of the history of the Vilnius old town have been performed, systematic summaries of the data of different studies are lacked. The absence of the context of the shape of the city and a clear direction for searches hinders to answer the specific questions and relate the empirical facts, which most probably is the reason for lack of evaluation and sensing or erroneous interpretation of the findings, considered “unexpected”.