Search

The article presents a build-up schedule for two types of dictionaries of Polish loan words in Lithuanian, which are going to be prepared in the Institute of the Lithuanian Language (Vilnius). The first type is designed for populace needs. Given the specificity of its intended use, its structure will be just a rudimentary one. The other type is going to be a scholarly lexicon, designated for academics interested in Baltic and Slavic linguistics and cultural studies. The article is enriched with a novel interpretation of Lith. krivulė ‘crooked staff’. The analysis is based on internal reconstruction and typology, and results in the assignment of the word to the group of Polish loan words in Lithuanian.

Straipsnio autoriai daro išvadą, kad dabar užmirštame „Kalbos klaidų žodyne“ (sud. Julianas Szwedas, vilniškis lenkų mokslininkas) ir išleistame Vilniuje 1931 metais, dominuoja germanizmai (daugiau nei 180 žodžių). Išvada stebina, nes Šiaurės Lenkijos tarmės, naudojamos Vilniuje ir jo apylinkėse, lingvistiniai tyrimai rodo, kad germanizmai vartojami retai. Rengdamas žodyną, mokslininkas greičiausiai naudojosi ne tik regiono šaltiniais, bet ir medžiaga (taip pat ir spauda) iš Mažosios Lenkijos ir Čekų Silezijos, kurios ankstesniais laikais priklausė Austrijai ir todėl gyventojai vartojo daug germanizmų. „Kalbos klaidų žodyne“ pateikiami lenkų kalbos germanizmai yra labai svarbūs mokslininkams, tiriantiems vokiečių kalbos įtaką lenkų kalbai, ir turėtų būti dažniau naudojami įvairioms specifikacijoms bei palyginimams. Autoriai straipsnyje pateikia tokius germanizmus iš J. Szwedo žodyno, kurie buvo paminėti mažiausiai viename svarbiame lenkų kalbos žodyne, t. y. geriau žinomus žodžius (daugiau nei 130 žodžių). Tik 30 proc. iš tų žodžių yra plačiai paplitę. Jie minėti visuose žodynuose (apie 20 proc.), pvz., bryftreger, obstalunek, szaber, arba mažiausiai trijuose žodynuose (apie 10 proc.), pvz., gurt, mantel, sznaps. The authors came to a conclusion that in the now forgotten 'Dictionary of Language Errors', published in Vilnius in 1931 and compiled by a local Polish scholar Julian Szwed, lexical germanisms (over 180 words) dominate. This is a surprising statement because, as the research done by linguists studying Northern Borderlands Polish language used till the present day in Vilnius and in the Vilnius area proves that loan words from German are rare in this area. When writing his handbook, Szwed most probably used not only Borderland sources, but also materials (including the press) originating from Malopolska and Slask Cieszyhski, both of which were territories previously annexed by Austria and which abound in germanisms. Germanisms collected in 'Dictionary of Language Errors' are noteworthy for researchers who study the influence of German on Polish language and they should be used as a basis for various specifications and comparisons more often. The authors presented in their article those lexical germanisms recorded in the handbook by Julian Szwed which are noted by at least one of the most significant vocabulary dictionaries of Polish, i.e. - as one may presume - loan words that are more well-known (over 130 words). Only 30 percent of the excerpt is widespread. They are words noted in all dictionaries (approx. 20 percent), for instance 'bryftreger, 'obstalunek', 'szaber' and words certified by three dictionaries (approx. 10 percent), for instance 'gurt', 'mantel', 'sznaps'.

Šiame straipsnyje analizuojamos paribio kraštuose susiformavusių ritualinių apeigų kalbinės ypatybės. Pasitelkiamas etnolingvistinis metodas, kuris remiasi sistemine ritualinių apeigų struktūros ir žodyno analize. Tyrimo objektu pasirinktas nedidelis dvasinės kultūros fragmentas – žiemos laikotarpio ritualinės apeigos. Darbe tyrinėta ritualinėse apeigose vartojama terminija buvo suskirstyta į keletą leksinių-semantinių pogrupių, kurių analizė atskleidė kalbinę struktūrą. Tyrimas atliktas netoli Vilniaus (Vilniaus apskrityje, iš dalies Širvintuose ir Molėtuose), taip pat šalia Baltarusijos esančiuose regionuose (Šalčininkuose ir Švenčionyse). Pasiekti rezultatai buvo palyginti su atitinkamais Lenkijoje, Lietuvoje ir Baltarusijoje atliktais tyrinėjimais. Šio darbo rezultatai rodo, kad ritualinių apeigų susiformavimą paribio kraštuose veikė įvairios kultūrinės įtakos. Sąveikavo įvairūs kultūriniai sluoksniai; paribio teritorijose teritorijoje gyvenusių bendruomenių kultūrinėje terpėje susipynė skirtingų laikotarpių elementai. Panašiai, kaip kalbos stratifikacijoje, ritualinėse apeigose koegzistavo skirtingi sluoksniai: lietuviškojo substrato elementai, senosios baltarusių kultūros elementai ir naujos jų modifikacijos, krikščioniškos ir sekuliarios lenkų kultūros tradicijos. Terminija taip pat yra daugiasluoksnė ir daugiakultūrė; joje susipina archajiniai lietuvių ir baltarusių kalbiniai sluoksniai, lenkų ir rusų kalbų elementai. The present article analyses the features of a language occurring in the border. The results were achieved by using the ethno-linguistic method, which is based on the systematic analysis of the ritual structure and vocabulary. The object of the analysis was a little fragment of the spiritual culture - the winter period of the ritual year. The structure of the ritual was established according to the methodology as well as the terminology of rituals, which includes several lexical-semantic microfields, was analyzed. The research was carried out nearby Vilnius (region of Vilnius, partly Širvintai and Molėtai) and also in the regions close to Byelorussia (Šalčininkai and Švenčionys). The results achieved were compared to the appropriate Polish, Lithuanian and Byelorussian data. The findings show that the influence of various cultures is obvious in the formation of the rituals near to the border. These cultures as if layers affect each other and are originated from the different periods of the existence of a cultural community in the given territory. Similarly to the stratification of languages, the particular elements of the ritual system co-exist: the Lithuanian substratum rituals, Byelorussian old and new rituals, as well as Polish church and secular traditions are well preserved.

Autorius analizavo skolinius, prigijusius Šiaurės Lenkijos paribiuose ir pateiktus „Lietuvių – lenkų kalbų žodyne“, išleistame Vilniuje 1991 m. Žodyno apimtis – 557 p., apie 50 000 žodžių. Tyrimas (nagrinėta apie 100 psl., „A“ ir „Toly-Ž“ tomai) parodė, kad Vilniaus leksikografų lenkų kalba pasižymi tam tikrais regioniniais ypatumais (taip pat, kaip ir XIX a. bei tarpukariu leisti žodynai). Tyrimo medžiagoje rasta keletas gana savitų fonetikos, žodžių darybos, galūnių, sintaksės ir leksikos „regionizmų“ (skolinių). Žodyno autoriai – pokarinės Lenkijos ir Vilniaus inteligentijos atstovai – leidinio puslapiuose nesąmoningai atskleidė savo asmeninį sociolektą: jie vartoja šiuolaikinę bendrinę lenkų kalbą, papildytą svarbiais regioniniais skoliniais. The author excerpted regional denizens (of the Northern Borderlands) from the right side of entry articles of the Lithuanian-Polish dictionary, published in Vilnius, at the end of the 20th century. The source of excerpt was a dictionary of 557 pages, containing ca. 50,000 entries. Analysis of material extracted from ca. 100 pages of that source (A letter entries and Toly-Ž letters entries) showed that Polish language of Vilnius lexicographers is - as is Polish language recorded in older translation dictionaries (19th century and interwar ones) published in the Northern-Eastern Borderlands - to some degree regionally characterized. The excerpt contains few, but usually relatively distinctive phonetic, word formation, flexion, syntax, and lexical Northern Borderlandisms. Authors of the dictionary - representatives of post-war Poland and Vilnius intelligentsia - unwittingly recorded on pages of their work their own sociolect: contemporary all-Polish language with some, but significant regional denizens.

Straipsnyje analizuojama leidinio „Spiżarnia wiejska obywatelska, czyli praktyczne przepisy porządnego i należytego, tak utrzymania, jako i urządzenia spiżarni...“ („Gyventojų sandėliai, arba praktiniai patarimai, kaip palaikyti tvarką sandėliavimo patalpose...“) kalba. Tai buvo nedidelis vadovas, teikiantis praktinius patarimus, kai prižiūrėti namus, konservuoti ir saugoti produktus. Vadovas išleistas Vilniuje 1838 m., autorius – J. Dabkiewicz‘ius. Leidinio pabaigoje pridėti du žodynėliai: „Słowniczek miar i wag“ („Svorio ir matų žodynėlis“) ir „Słownik trudniejszych wyrazów, które wyszły już z użycia“ („Jau nebevartojamų sunkesnių posakių žodynėlis“). Abu žodynėliai greičiausiai sudaryti rengiant leidinio papildomą leidimą. Antrasis žodynėlis yra ypatingai įdomus. Minėti žodžiai buvo analizuoti, lyginant šiuolaikinės lenkų k. žodynus su tarmių žodynais. Keletas žodžių, jau nevartojamų bendrinėje lenkų k., iki šiol sutinkami Palenkės ir šiaurės Mazovijos tarmėse; jie išlaikė pradinę reikšmę arba truputį pakitusią. Kiti žodžiai buvo minėti ankstesniuose tyrimuose ar bendrinės lenkų k. žodynuose, be pastabų ar su pastaba „pasenęs“. Tik keletas žodžių, paminėtų „Słownik...“, yra kildinami iš paribio regionų (kai kurie žodžiai yra skoliniai iš rusų k.). Šio tyrimo pagrindinis tikslas – atskleisti tiesioginius Šiaurės Rytų regiono (Palenkės ir šiaurės-rytų Mazovijos) lingvistinius ryšius su bendrine lenkų k. The basis for this paper was "Spiżarnia wiejska obywatelska, czyli praktyczne przepisy porządnego i należytego, tak utrzymania, jako i urządzenia spiżarni..." (Citizens country store Room, or practical advices on appropriate maintenance and furnishment of a store room...), a small handbook on maintaining the household, storing the farm produces, as well as on preparation and storage of preserves, written by J. Dabkiewicz and published in Vilnius in 1838. At the end of the book there are two dictionary-enclosures - "Słowniczek miar i wag" (Vocabulary of weights and measures) and "Słownik trudniejszych wyrazów, które wyszły już z użycia". These dictionaries were probably compiled during the preparation of a reprint of the book. The second enclosure is particularly interesting. It was analyzed, mainly in terms of the presence of the mentioned words in the modern vocabulary and the dialectal vocabulary from outside the borderlands. Some of the words, qualified as extinct, are still in use in dialectal speech in Podlassia and northern Mazovia, preserving the original meaning or introducing minor changes. Other words are mentioned in earlier dialectal studies or in dictionaries of general Polish, without a qualifier or qualified as "obsolete". Only a few of the words mentioned in the Słownik are qualified as stemming from borderlands (some of them are borrowings from the Russian language). The guiding idea of this study is presenting the direct linguistic relationship of the former north-eastern Borderlands with the Polish language, including dialects of Podlassia and north-eastern Mazovia.