Search

The article introduces the study of museum publishing in Estonia in 2011-2015 that aims at establishing the production trends and the characteristic features of the publishing process. Production data was gathered from the Estonian national bibliography database, information about the organisation of the publishing process was collected via interviews and a survey. The data collection identified 467 non-periodical and 7 periodical publications, including mainly printed books (catalogues, museum guides, conference collections, etc.), dominated by scholarly content and art books. E-books were mainly represented by relatively few publications of educational materials and scholarly texts, issued both on paper and in pdf format. The first stages of the publishing process (writing and editing) as well as distribution are usually done in-house in all the studied museums. The larger museum publishers also handle the design and layout themselves whereas the smaller museums use outsourcing. Translation and printing is usually outsourced by all museums. Making their future plans, the museums consider wider use of print on demand as well as strengthening of marketing activities. Straipsnyje pristatomas muziejų leidybinės veiklos Estijoje 2011-2015 m. tyrimas, kurio tikslas - nustatyti leidybos produkcijos tendencijas (leidinių skaičių, didžiausius leidėjus, leidinių rūšis ir kalbas), taip pat leidybos proceso savitumus. Duomenys apie leidybos produkciją buvo surinkti iš Estijos nacionalinės bibliografijos duomenų bazės. Bibliografiniai leidinių aprašymai buvo užfiksuoti XSL formatu ir išanalizuoti naudojant „MS Office Excel" programą. Rezultatai buvo surūšiuoti pagal autorius ir pavadinimus, grupuojant leidinius į neperiodinius ir periodinius. Nuo 2011 iki 2015 m. Estijos muziejai išleido 467-is skirtingų rūšių neperiodinius leidinius ir 7 pavadinimų periodinius leidinius. Statistinės analizės rezultatai parodė, kad muziejai daugiausia leido spausdintas knygas, įskaitant parodų katalogus, muziejų vadovus, konferencijų rinkinius ir kt. Leidybinė veikla dažniausiai buvo orientuota į mokslinį turinį ir meno knygas. Elektroniniu formatu buvo išleista palyginti nedaug publikacijų, skirtų mokymo medžiagai ir moksliniams tekstams, prieinamų tiek popieriniu, tiek PDF formatu. Muziejų leidėjai vertina platų elektroninių leidinių platinimą ir geresnį jų prieinamumą; jie apibūdino elektroninę leidybą kaip greitesnę ir pigesnę spausdinimo alternatyvą. Muziejuose, kurie dar nepradėjo publikuoti elektroniniu būdu, trūko šiai veiklai būtino personalo arba jų leidybos apimtys buvo labai ribotos. Šie muziejai taip pat suvokė, kad jų tikslinės grupės nebuvo suinteresuotos elektroniniais leidiniais. Kitos leidinių rūšys, įskaitant žemėlapius, plakatus, vaizdo įrašus, garsines knygas ir spausdintą muzikos partitūrą, sudarė labai nedidelę visų leidinių dalį. Daugiausia muziejaus leidinių buvo išleista estų kalba arba (daugiakalbių leidinių atveju) estų kalba buvo įtraukta kaip viena iš leidinio kalbų (iš viso 436 leidiniai). Siekiant bendrauti su užsienio lankytojais, daugybė leidinių išleidžiama anglų kalba arba įvairiomis kitomis kalbomis (240 leidinių, arba 51 proc.). Duomenys apie leidybos proceso organizavimą buvo surinkti rengiant pusiau struktūruotus interviu su ekspertais iš dviejų didžiausių muziejų leidėjų - Estijos nacionalinio muziejaus ir Estijos dailės muziejaus. Be to, buvo atlikta darbuotojų, dirbančių leidyba užsiimančiuose muziejuose, apklausa. Atlikus statistinę muziejų leidybinės veiklos analizę, paaiškėjo, kurie muziejai užsiima leidyba (28% visų Estijos muziejų), iš jų 53 publikavo daugiau nei vieną leidinį. Klausimynas buvo išsiųstas 51 muziejui (išskyrus didžiausius muziejus, kuriuose buvo rengiami interviu). Atsakymai buvo gauti iš 27 muziejų. Pirmieji leidybos proceso etapai (rašymas ir redagavimas) bei platinimas dažniausiai vyksta naudojantis „vidaus" paslaugomis visuose į tyrimą įtrauktuose muziejuose. Didesni muziejai patys užsiima dizainu ir maketavimu, o mažesni naudojasi užsakomosiomis paslaugomis. Ver timo ir spausdinimo paslaugas paprastai užsako visi muziejai. Planuodami savo ateitį muziejai orientuojasi į platesnę spausdinimo pagal užsakymą veiklą, taip pat rinkodaros veiklos stiprinimą. Muziejai vertina vidinę leidybinę veiklą kaip savarankišką, greitą, lanksčią ir patogesnę nei alternatyvūs leidybos būdai. Apklausos respondentai pabrėžė, kad nepriklausomybė suteikia galimybę įgyvendinti muziejaus misiją ir publikuoti leidinius, kurių nė viena leidykla nepriimtų dėl labai mažo skaitytojų skaičiaus ar vietinės svarbos temos. Ribotas platinimas, nedidelis darbuotojų skaičius ir ribotos finansinės galimybės buvo įvardyta kaip pagrindinės kliūtys, trukdančios vidinei leidybinei veiklai. Gauti rezultatai buvo palyginti su britės Sarah Anne Hughes tyrimų apie Jungtinės Karalystės muziejus ir vokietės Madeleine Winter tyrimų apie Vokietijos muziejus duomenimis. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

The article includes an overview of the development of e-publishing in Estonia. The treatment is based on the analysis and comparison of existing research, mainly student papers; statistical data from the database of Statistics Estonia and the National Library of Estonia, articles in the periodical press and homepages of various institutions. The beginning of the article presents the description of the publishing industry during the 2000s. In accordance with the development of economy the book production has moved from the peak in the mid-2000s to recession in 2008-2010. The declining market led to the decrease in print runs (since 2008) and book title production (since 2010). The number of publishers, however, increased even during the crisis. The small-language market is of no interest to international companies, so the book industry works on local capital. Estonia is characterised by early adoption and wide use of the Internet. The web publishing by organisations, associations and individuals is widespread since mid 1990s, but commercial publishers remained aside of this trend. As in many other European countries, especially small countries, the publishers were uncertain about the application of copyright in the digital environment and technological skill gaps. These worries were largerly overcome by the establishment of e-publishing service providers in 2010, which led to the take off in the publishing of e-books. The number of e-books produced and the sales have increased a number of times, but their share of the book market is rather marginal. The book buyers and readers still hold to traditional book form. The official cultural policy, however, favours e-books and supports different projects that provide free access to Estonian classical literature and modern authors. [ABSTRACT FROM AUTHOR]