Search

Šiame straipsnyje aptariamos suskystintų gamtinių dujų panaudojimo galimybės. Pateikiamos autoriaus įžvalgos, kuriose atskleidžiama laivuose naudojamų energijos šaltinių ir tam pritaikytos uosto infrastruktūros sąveika. Tyrimas atliktas naudojant žemėlapius, taikant kartografinę ir erdvinę kontekstinę metodiką. Pateiktas dujų tiekimo tinklų žemėlapis ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalų vietos uostuose, tuo šis tyrimas yra išskirtinis. Siekiant paskatinti kurti suskystintųjų gamtinių dujų terminalus Baltijos jūros uostuose, šalyse reikia kryptingos energetikos ir jūros ūkio politikos. Nes tam būtinos ne tik didelės investicijos, bet ir šalies vyriausybės palaikymas, tam tikra energetikos politika. Ateityje, suskystintųjų gamtinių dujų terminalas uoste gali būti jūrų uosto konkurencingumą didinantis pranašumas Baltijos jūros regione. Yra du esminiai veiksniai, kurie gali skatinti naudoti suskystintas gamtines dujas: pirma, noras diversifikuoti dujų tiekimo infrastruktūrą, antra, poreikis sumažinti laivų taršą jūrose. Atlikę geografinę Baltijos jūros regiono analizę matome, kad pirmasis veiksnys veikia ir antrąjį veiksnį. Suskystintųjų gamtinių dujų terminalai tiesiogiai susiję su šalių energetikos politika. Pavyzdžiui, po Ukrainos įvykių 2014 metais, nustačius Europos Sąjungos sankcijas Rusijos Federacijai, dujų tiekimas buvo nutrauktas ar sumažintas. Taigi šalys skatinamos turėti ne vieną dujų tiekėją, kad būtų kuo mažiau priklausomos ir dujų prekyboje. Taigi suskystintųjų gamtinių dujų terminalai uostuose lemia laisvumą tiek importuojant, tiek eksportuojant dujas. Nors akivaizdu, kad suskystintųjų gamtinių dujų terminalas uoste labai naudingas, ne visi uostai tai supranta ir kuria tokią infrastruktūrą. This paper presents an overview of the liquefied natural gas (LNG) facilities development in the Baltic Sea. The value of the paper lies in its seek to demonstrate how the process of interaction between the shipping and energy networks unfolds through infrastructural developments of ports. The analysis is based on mapping, cartographic and spatial contextual methods. The mapping of gas supply networks, LNG facilities and traffic patterns establish the originality of this research. It shows that factors motivating the development of LNG terminals in the Baltic ports come from areas of energy and maritime policy. Moreover, in future, the emerging LNG infrastructure may have an effect on port competition in the Baltic Sea Region.

The main focus of the paper is on the container system development in the Baltic Sea Region studying cotemporary changes and organisation, as well as explaining the main driving forces of this situation. The Baltic Sea is a transport corridor between Eastern and Western Europe. Over the last decade maritime transport in the Baltic Sea area has changed significantly. The disintegration of the Soviet Union forced Russia to start developing its own Baltic ports and terminals and to find new routes to export its oil and gas. The Baltic ports have welcomed a remarkable growth, especially in oil transportation and containerised flows. The geographical configuration of the region naturally places it away from major global shipping lines. This situation is accentuated by the organisation of maritime regular lines, centred in Northern European ports. For this reason, the regional container network is mainly made up of feeder services.

Jūros krantas – viena kaičiausių geosferos vietų žemėje. Nuolat vykstant sąnašų apykaitai tarp jūros ir kranto, stipresnės audros metu kranto profilis gali pakisti iš esmės. Tačiau, nepaisant sparčiai kintančios aplinkos, krantą sudarantys morfologiniai elementai (paplūdimys, kopagūbris) išlieka. Šio darbo tikslas – nustatyti, kaip erozinėse ir akumuliacinėse kranto atkarpose kinta morfometriniai paplūdimio rodikliai. Šių tikslų įgyvendinimui pasirinkti erozinis (Melnragė I) ir akumuliacinis (Smiltynė) kranto ruožai, kuriuose nuo 2002 m., baigus Klaipėdos uosto molų rekonstrukcijos darbus bei išgilinus įplaukos kanalą iki 14,5 m, suintensyvėjo kranto arda šiauriau molų ir akumuliacija – piečiau. Nuo 2002 m. iki 2017 m. kartą per metus (pavasarį) šiauriau ir piečiau uosto molų buvo atliekami kranto skersinės niveliacijos darbai, kurių metu nustatyta kranto profilio kaita, kranto linijos padėties kaita, paplūdimio pločio kaita, smėlio, išplauto iš paplūdimio, kaita bei smėlio kiekio, susikaupusio paplūdimyje, kaita. Nustatyta, kad, nepaisant didelio kranto linijos padėties bei sąnašų kiekio paplūdimyje kaitos, paplūdimys stengiasi išlaikyti pastovius savo morfometrinius rodiklius. Erozinio kranto atkarpoje paplūdimio forma palaikoma naudojant smėlio atsargas, sukauptas kopagūbryje. Akumuliacinio kranto atkarpoje – formuojant užuomazgines kopas viršutinėje paplūdimio dalyje, The beach is one of the most sensitive elements of sandy coast, changing constantly during a short period of time. Hydrodynamic and aeolian processes act as the main driving forces changing the cross-shore sediment exchange between nearshore, beach and foredune. The aim of this paper is to determine changes in the beach morphometry during periods dominated by accretion and erosion. In order to evaluate the change of beach profile in sectors with dominant accretion (Smiltynė) and erosion (Melnragė I) processes, the changes in beach morphometry that occurred during the 2002–2017 period were analyzed. The levelling of the beach cross-sections has been performed annualy in May in calm weather conditions since 2002. The following morphometric indicators were chosen for analysis of morphological changes of the beaches: beach width (horizontal distance from the coastline to the foredune toe), beach volume and position of shoreline. These parameters were selected as the mostrepresentative of the features of beach profile. The analysis of change in beach morphology has shown that, despite intensive fluctuation of shoreline position, the beach width and volume remained almost unchanged. In case of I Melnragė, where the shoreline position during the 2002–2017 period moved landward more than 30 m, beach width shrunk by only 15 m (from 50 to 35 m). In the case of Smiltynė, where shoreline position moved about 30 m seaward, the beach width increased by only 5 m (from 50 to 55 m). Their temporal stability can be explained by the formation of incipient dune near established foredune toe in the coastal sectors with prevailing accretion period. In the coastal sectors with prevailing erosion, the narrowing of beaches allows the waves to erode the foredune. Eroded material from foredune nourished the beach, resulting in the recovery of beach profile. In such a way, the beach profile retains quasi-stability in the coast dominated by accretion processes as well as in the coast with prevailing erosion processes. Thus, the beach profile tends to return into equilibrium with the forming factors.