Search

This research received no specific grant from any funding agency in the public, commercial, or not‐for‐profit sectors. Open access funding enabled and organized by Projekt DEAL, Background: Allergic rhinitis (AR) management requires a coordinated effort from healthcare providers and patients. Pharmacists are key members of these integrated care pathways resolving medication-related problems, optimizing regimens, improving adherence and recommending therapies while establishing liaisons between patients and physicians. Methods: Allergic Rhinitis and its Impact on Asthma (ARIA) first published a reference document on the pharmacist's role in allergic rhinitis management in 2004. Several guidelines were developed over the past 20 years improving the care of allergic rhinitis patients through an evidence-based, integrated care approach. Results: This ARIA/EAACI/FIP Position Paper is based on the latest ARIA in the Pharmacy guidelines and provides: (a) a structured approach to pharmacists identifying people with AR and/or allergic conjunctivitis as well as those at risk of poor disease control; (b) an evidence-based clinical decision support tool for optimising the management of allergic rhinitis in the community pharmacy; and (c) a framework of referral to the physician. Conclusion: This document is not intended to be a mandatory standard of care but is provided as a basis for pharmacists and their staff to develop relevant local standards of care for their patients, within their local practice environment. Pharmacy care varies between countries, and the guide should be adapted to the local situation.

Darbo tikslas: sumodeliuoti polimerinę plėvelę su lidokaino hidrochloridu dengimui ant mikroadatų, siekiant veiksmingos lidokaino hidrochlorido skvarbos į odą. Darbo objektas: polimerinėmis plėvelėmis dengtos mikroadatos. Darbo aktualumas: tradiciniai lidokaino hidrochlorido patekimo į organizmą injekcijomis būdai sukelia skausmą pacientams, mechaniškai pažeidžia audinius, atsiranda mikrobinės infekcijos rizika. Polimerinėmis plėvelėmis dengtų mikroadatų panaudojimas yra vertinamas, kaip racionali alternatyva injekcijoms bei priemonė pasiekti veiksmingą vaistinių medžiagų tiekimą į odą, todėl tokie tyrimai laikomi aktualiais. Metodai: polimerinių plėvelių gamyba liejimo metodu; fizikinių – cheminių, mechaninių savybių įvertinimas (masės, storio, tirpumo, pH, likutinės drėgmės, lipnumo, plyšimo jėgos ir atstumo iki plyšimo); lidokaino hidrochlorido skvarbos nustatymas ultra efektyviosios skysčių chromatografijos metodu. Darbo uždaviniai: suformuoti polimerinę plėvelę iš polivinilo alkoholio, karboksimetilceliuliozės natrio druskos ir plastifikatoriaus; ištirti polimerinių plėvelių fizikines – chemines ir mechanines savybes su lidokaino hidrochloridu ir atrinkti tinkamiausią mikroadatų padengimui; įvertinti skirtingų mikroadatų poveikį lidokaino hidrochlorido skvarbai į odą (ex vivo) iš polimerinių tirpalų; nustatyti lidokaino hidrochlorido skvarbą į odą (ex vivo) panaudojus polimerinėmis plėvelėmis dengtas mikroadatas. Darbo rezultatai: suformuota polimerinė plėvelė iš polivinilo alkoholio ir karboksimetilceliuliozės natrio druskos 1:3 santykiu, su propilenglikoliu 1:20 santykiu. Į atsirinktas polimerines plėveles buvo įterpta skirtingų koncentracijų 5 %, 7 %, 10 % lidokaino hidrochlorido ir ištirtos polimerinių plėvelių fizikinės – cheminės ir mechaninės savybės. Polimerinių plėvelių masė nuo 0,135-0,142 g, storis 154,200–161,800 µm, tirpumas 5,170–5,375 min, likutinė drėgmė 6,118–6,626 %, pH reikšmė 6,397 6,521,viršutinis lipnumas nuo 0,614–0,856 N, apatinis nuo 0,590–0,956 N, plyšimo jėga 7,259–8,105 N, atstumas iki plyšimo 7,922–8,317 mm. Po šių savybių ištyrimo pasirinkta polimerinė plėvelė su 10 % lidokaino hidrochloridu pagal didžiausią viršutinį (0,856 N) ir apatinį (0,956 N) lipnumą,likutinę drėgmę (6,626 %), plyšimo jėgą (8,105 N), atstumą iki plyšimo (8,317 mm). Didžiausia lidokaino hidrochlorido skvarba iš polimerinių tirpalų, panaudojus 800 µm ilgio ir 200 µm pločio ir 600 µm ilgio ir 200 µm pločio mikroadatas. Mažiausia lidokaino hidrochlorido skvarba panaudojus,400 µm ilgio ir 200 µm pločio mikroadatas. Didžiausia lidokaino hidrochlorido skvarba į odą,panaudojus polimerinėmis plėvelėmis dengtas 600 µm ilgio ir 200 µm pločio mikroadatas. Mažiausia lidokaino hidrochlorido skvarba į odą, panaudojus 800 µm ilgio ir 200 µm pločio polimerinėmis plėvelėmis dengtas mikroadatas. Išvados: suformuota polimerinė plėvelė iš polivinilo alkoholio ir karbosimetilceliuliozės natrio druskos su propilenglikoliu pasižymėjo tinkamomis savybėmis, kad būtų galima įterpti modelinę vaistinę medžiagą – lidokaino hidrochloridą. Į polimerines plėveles įterpus skirtingus lidokaino hidrochlorido kiekius ir ištyrus fizikines – chemines savybes, polimerinių plėvelių savybės pasikeitė. Įvertinus lipnumą, drėgmę, plyšimo jėgą, atstumą iki plyšimo, pasirinkta polimerinė plėvelė su 10 % lidokaino hidrochloridu. Didžiausia lidokaino hidrochlorido skvarba į odą (ex vivo) iš polimerinių tirpalų panaudojus 800 µm ilgio ir 400 µm pločio bei 600 µm ilgio ir 200 µm mikroadatas. Mažiausia lidokaino hidrochlorido skvarba iš pažeistos odos panaudojus 400µm ilgio ir 200 µm pločio mikroadatas. Įvertinus lidokaino hidrochlorido rezultatus, dengti polimerinėmis plėvelėmis pasirinktos 800 ilgio ir 400 µm pločio bei 600 µm ilgio ir 200 µm pločio mikroadatos. Vaistinės medžiagos kiekis prasiskverbęs į dermą, po odos pažeidimo 600 µm ilgio ir 200 µm pločio mikroadatomis, statistiškai reikšmingai nesiskyrė, skvarbai įtakos neturėjo mikroadatų ilgis., The aim of the study: to model a polymer film with lidocaine hydrochloride for coating on microneedles to achieve effective penetration of the lidoacaine hydrochloride into the skin. Research object : polymer-coated microneedles. Relevance: traditional methods of injecting lidocaine hydrochloride into the body cause pain to patients, mechanically damage to tissues and risk of microbial infection. To use of polymer-coated microneedles is considered a rational alternative to injections and means to achieve an effective delivery of drugs to the skin and such studies are considered relevant. Methods: polymer films production by solvent casting method; evaluation of physical – chemical and mechanical properties (mass, thickiness, time of dissolution, pH, humidity, stickiness, tensile force, distance to rupture point); determination penetration of the lidocaine hydrochloride into the skin by ultra high-performance liquid chromatography method. Main tasks: to form a polymer film from polyvinyl alcohol, carboxymethylcellulose sodium salt and plasticizer; to study the physical – chemical and mechanical properties of polymer films with lidocaine hydrochloride and to select the most one suitable for coating on microneedle; to evaluate the effect of different microneedles on the dermal penetration (ex vivo) of lidocaine hydrochloride from polymer solutions; to determine the dermal penetration (ex vivo) of lidocaine hydrochloride using polymer-coated microneedles. Results: formed a polymeric film from polyvinyl alcohol, carboxymethylcellulose sodium salt in a ratio 1:3 with propylene glycol in a ratio 1:20. Diffferent concentrations of 5 %, 7 % and 10 % lidocaine hydrochloride were added to the selected polymer films and the physicochemical and mechanical properties of the polymer films were investigated. Weight of the polymer films from 0,135 to 0,142 g, thickness from 154,200 to 161,800 µm, time of dissolution from 5,170 to 5,375 min humidity from 6,118 to 6,626 %, pH value from 6,397 to 6,521, top stickiness from 0,614 to 0,856 N, bottom from 0,590 to 0,956 N, tensile force from 7,259 to 8,105 N, the distance to the rupture point from 7,992 to 8,317 mm. After testing these properties a polymer film with 10 % lidocaine hydrochloride was selected according to the highest top (0,856 N) and bottom (0,956 N) stickiness, humidity (6,626 %) and tensile force (8,105 N), the distance to the rupture point (8,317 mm). The highest penetration of lidocaine hydrochloride from polymer solutions into the skin was using 800 µm lenght and 400 µm width and 600 µm lenght and 600 µm lenght and 200 µm width microneedles. The minimum penetration of lidocaine hydrochloride was using 400 µm lenght and 200 µm width microneedles. The highest dermal penetration of lidocaine hydrochloride was using 600 µm lenght and 200 µm width polymer-coated microneedles. The minimum dermal penetration of lidocaine hydrochloride was using 800 µm lenght and 400 µm width microneedles. Conclusions: the polymer film formed from polyvinyl alcohol and carboxymethylcellulose sodium salt with propylene glycol was with suitable properties for the incorporation of the model drug–lidocaine hydrochloride. After incorporating different amounts of lidocaine hydrochloride into the polymer films and investigated their physicochemical and mechanical properties, properties of the polymer films have changed. A polymer film with 10 % lidocaine hydrochloride was selected after evaluation of stickiness, humidity, tensile force, the distance to the rupture point. The highest penetration of lidocaine hydrochloride into the skin (ex vivo) from polymer solutions was using 800 µm lenght and 400 µm width and 600 µm lenght and 200 µm width microneedles. Minimum penetration of lidocaine hydrochloride from the damaged skin was using 400 lenght and 200 µm width microneedles. After evaluating the results of lidocaine hydrochloride for film coating were selected 800 µm lenght and 400 µm width and 600 µm lenght and 200 µm width microneedles. The amount of drug penetrated into the dermis after skin damage with 600 µm lenght and 200 µm lenght microneedles did not differ statistically significiantly, penetration was not affected by the lenght of the microneedles.

Darbo tikslas: suformuoti dvisluoksnę polimerinę plėvelę su vaistine medžiaga ir ištirti jos tinkamumą vaistinės medžiagos tiekimui į odą panaudojant mikroadatas. Darbo uždaviniai: suformuoti polimerinę plėvelę, sudarytą iš hidrofilinio ir hidrofobinio sluoksnių; įterpti modelinę vaistinę medžiagą – dekspantenolį - į dvisluoksnę polimerinę plėvelę; atsirinkti mikroadatas pagal vaistinės medžiagos skvarbą į odą iš polimerinių tirpalų; ištirti dekspantenolio atpalaidavimą iš polimerinių plėvelių in vitro; padengti mikroadatas polimerinėmis plėvelėmis su dekspantenoliu ir nustatyti jo skvarbą į odą ex vivo. Tyrimų objektas: dvisluoksnės polimerinės plėvelės ir jų dengimas ant mikroadatų. Aktualumas: Aktualu vykdyti paiešką polimerinių nešiklių, kurie galėtų tapti universaliomis priemonėmis talpinant vaistines medžiagas ir jas sėkmingai tiekiant į odos sluoksnius po pažeidimo mikroadatomis. Metodai: dvisluoksnių polimerinių plėvelių gamyba ir jų džiūvimo trukmės, storio, masės, tirpumo, pH, drėgmės, lipnumo, plyšimo, atstumo iki plyšimo taško nustatymas; dekspantenolio skvarbos į odą ir atpalaidavimo nustatymas ultra efektyvia skysčių chromatografija; statistinė duomenų analizė. Rezultatai: hidrofilinis plėvelių sluoksnis formuotas iš PVA ir KMC Na santykiu 1:3, taip pat pridedant plastifikatoriaus PG (santykis tarp polimerų ir PG 1:20), o hidrofobinis sluoksnis formuotas iš EuE 100. Plėvelės buvo 209,111 ± 2,315 µm storio, svėrė 121,000 ± 1,764 mg, vandenyje ištirpdavo per 4,222 ± 0,441 min, jų pH buvo 6,447 ± 0,022, likęs drėgmės kiekis po 24 valandų buvo 6,613 ± 0,278 %, viršutinio sluoksnio lipnumas buvo 0,545 ± 0,029 N, o apatinio 0,274 ± 0,025 N. Plyšimo jėga, reikalinga plėvelei deformuoti, buvo 15,287 ± 0,284 N, o nueitas atstumas iki plyšimo taško 13,954 ± 0,120 mm. Į plėvelės hidrofobinį sluoksnį buvo terpiamas 10 % dekspantenolis, nes tokios plėvelės parodė didžiausią likutinės drėgmės kiekį, viršutinio sluoksnio lipnumą (1,594 karto didesnį už kontrolę) bei pasižymėjo didžiausia jėga, reikalinga plėvelei suplėšyti lyginant su plėvelėmis, kuriose buvo įterpta 5 % ir 7 % dekspantenolio. Skvarbos į odą iš polimerinių tirpalų tyrimas parodė, kad geriausia dekspantenolio skvarba buvo naudojant mikroadatas, kurių aukštis yra 600 µm, o plotis prie pagrindo 200 µm ir mikroadatas, kurios yra 800 µm aukščio ir 400 µm pločio prie pagrindo. Dekspantenolio atpalaidavimo iš plėvelių tyrimo metu nustatyta, kad didžiausias jo srautas vyko per pirmąsias 30 minučių (400,821 ± 33,570 µg/cm2), o vėliau pasidarė lėtesnis. Po 5 tyrimo valandų dekspantenolio srautas buvo 987,451 ± 185,870 µg/cm2. Po skvarbos į odą ex vivo tyrimo iš plėvele su dekspantenoliu dengtų mikroadatų jokia vaistinės medžiagos skvarba į odą nenustatyta. Išvados: Suformuota dvisluoksnė polimerinė plėvelė, tinkama mikroadatų dengimui. Į ją įterptas 10 % dekspantenolis padidino likutinį drėgmės kiekį, hidrofobinio sluoksnio lipnumą ir jėgą, reikalingą plėvelei deformuoti, ir šie plėvelės pokyčiai buvo priimtini. Didžiausia dekspantenolio skvarbą į odą vyko naudojant 800 µm aukščio ir 400 µm pločio prie pagrindo mikroadatas bei 600 µm aukščio ir 200 µm pločio prie pagrindo mikroadatas. Padengus šias mikroadatas 10 % dekspantenoliu ir įvertinus vaisto atpalaidavimą nustatyta, kad jis įvyko ir didžiausias dekspantenolio srautas buvo per pirmąsias 30 min. Po odos pažaidos mikroadatomis, dengtomis plėvele su dekspantenoliu, vaistinės medžiagos odos sluoksniuose nebuvo nustatyta., The aim of the study: to form a bilayer polymer film containing a drug and investigate its suitability for the delivery of the drug to the skin using microneedles. Tasks: to form a polymer film consisting of hydrophilic and hydrophobic layers; to embed the model drug (dexpanthenol) in a bilayer polymer film; to select microneedles according to the penetration of the drug into the skin from polymer solutions; to study the release of dexpanthenol from polymer films in vitro; to cover microneedles with polymer films containing dexpanthenol and determine its dermal penetration in vivo. Research object: bilayer polymer films and their coating on microneedles. Relevance: it‘s important to search for polymer carriers that could become a universal tool for storing drugs and successfully delivering them to the skin layers after the injury caused by microneedles. Methods: production of bilayer polymer films and determination of their drying time, thickness, mass, solubility, pH, humidity, stickiness, tensile force, distance to the rupture point; determination of skin penetration and release of dexpanthenol by ultra high performance liquid chromatography; statistical data analysis. Results: the hydrophilic layer was formed using PVA and KMC Na in a ratio 1:3, adding plasticiser PG (the ratio between polymers and PG is 1:20), and the hydrophobic layer was formed using EuE 100. The films were 209.111 ± 2.315 µm thick, weighed 121.000 ± 1.764 mg, dissolved in water in 4.222 ± 0.441 min, had a pH of 6.447 ± 0.022, their humidity after 24 hours was 6.613 ± 0.278 %, had a stickiness of the top layer 0.545 ± 0.029 N, and a stickiness of the bottom layer 0.274 ± 0.025 N. The tensile force required to deform the film was 15.287 ± 0.284 N, and the distance to the rupture point was 13,954 ± 0.120 mm. 10 % dexpanthenol was inserted into the hydrophobic layer of the film, because such films showed the highest humidity, stickiness of the top layer (it was 1,594 times bigger than the control) and the highest tensile force compared to films containing 5 % and 7 % dexpanthenol. The skin penetration from polymer solutions study showed that the best penetration of dexpanthenol was while using a microneedle with a heigh of 600 µm and a width at the base of 200 µm and a microneedle with a heigh of 800 µm and a width of 400 µm at the base. The release of dexpanthenol from the films study showed that its peak flow was during the first 30 minutes (400,821 ± 33,570 µg/cm2) and then started to slow down. After 5 hours, the flow of dexpanthenol was 987,451 ± 185,870 µg/cm2. No dermal penetration was observed during an ex vivo dermal penetration study with microneedles that were coated with films containg dexpanthenol. Conclusions: a bilayer polymer film was formed that is suitable for coating microneedles. The addition of 10 % dexpanthenol increased the humidity, stickiness of the hydrophobic layer and tensile force required to deform the film, and these changes were acceptable. The highest penetration of dexpanthenol into the skin was performed using a microneedle with a heigh of 800 µm and a width at the base of 400 µm and a microneedle with a heigh of 600 µm and a width of 200 µm at the base. Coating these microneedles with 10 % dexpanthenol and evaluating drug release showed that it occurred and its peak flow was during the first 30 minutes. No drug was detected in the skin layers after the skin damage with microneedles coated with films containg dexpanthenol.