Search

Sparčiai kintančios visuomenės pažiūros bei vertybės, nepastovi situacija pramonės rinkoje bei auganti konkurencija, nuolatos skatina organizacijas ieškoti būdų, kaip pritraukti naujus bei išsaugoti esamus vartotojus. Vartotojų lojalumas yra vienas iš siekiamų bei finansiškai naudingų konceptų organizacijoms. Tačiau vartotoją išlaikyti tampa vis sunkiau, todėl organizacijos ieško veiksmingų būdų, kurie padėtų užmegzti ilgalaikį tarpusavio santykį su vartotoju bei suformuotų stiprų lojalumą organizacijai. Vienas iš būdų tai įgyvendinti – darnaus marketingo integracija į organizaciją. Darnus marketingas yra darnių santykių su vartotojais, grįstų bendromis vertybėmis priemonė, kuri padeda formuoti vartotojų lojalumą., Rapidly changing society and their values, uncertain situation, and growing competition in manufacturing market influences organizations to search for new ways to attract and keep existing consumers. Consumer loyalty is one of the desired and financially beneficial concepts for organizations. However, it is becoming more difficult to retain the consumer. Organizations are looking for effective ways to help establish a long-term mutual relationship with consumers and form a strong loyalty for the organization. One of the ways to implement this is the integration of sustainable marketing. Sustainable marketing is a mean of sustainable relations with consumers, based on common values, which helps to form consumer loyalty.

Disertaciniame darbe analizuojama maisto pramonės problematika, kuri susidarė dėl augančios maisto paklausos bei didėjančio tiekimo grandinės kompleksiškumo. Pagrindinis dėmesys disertacijoje yra skiriamas šviežių maisto produktų pristatymui tiesiogiai galutiniam vartotojui į namus. Darbo metu buvo nustatyta, kad didžiausios problemos su neefektyviu maisto tiekimo grandinės valdymu yra susijusios su paskutinės mylios pristatymu, netiksliu paklausos prognozavimu bei neefektyviu bendradarbiavimu. Problemos sprendimui rekomenduotina sudaryti logistikos klasterį, kuris užtikrintų informacijos dalinimąsi tarp tiekimo grandinės narių. Surinkta papildoma informacija gali būti pritaikoma gerinant pertekliaus ir lankstumo tiekimo grandinės atsparumo prieigas, kurios padeda pasiekti aukštesnį darnumo lygį. Įprastomis sąlygomis padidintas informacijos dalinimosi lygis padidintų valdymo kompleksiškumą, tačiau kibernetinių-fizinių sistemų integracija leidžia pagerinti valdymo efektyvumą. Darbe buvo sudarytis dvi kompiuterinės simuliacijos pritaikant agentų-pagrįstą modeliavimą. Vienoje simuliacijoje realizuota pertekliaus prieigą, kuri įvertino bendradarbiaujančios paklausos prognozavimo efektyvumą. Antra simuliacija parodė, kaip autonominiai sunkvežimiai gali tinkamiau prisitaikyti ir prognozuoti eismo trikdžius ir pagerinti krovinių pristatymą. Disertacijos rezultate pateiktas galutinis valdymo modelis leidžiantis darniai ir atspariai valdyti tiekimo grandinę., In the dissertation the food industry singularities are being analyzed, which consist of growing food demand and high complexity of the supply chain. The focus of the thesis is on organic food product delivery to end-consumer. During the research it was identified that the most problematic areas of the food supply chain management are related with last-mile deliveries, inaccurate demand forecasting and ineffective collaboration. To solve the problem, it is recommended to form a logistic cluster, which would guarantee information sharing between the supply chain members. The additional information can be used together with supply chain resilience approaches such as redundancy and flexibility, which would improve sustainability. Higher level of information sharing might increase the management complexity, however integration of cyber-physical systems allows to increase management efficiency. Two computer simulations based on agent-based modelling were developed in the thesis. One simulation focused on redundancy approach, which analyzed the effectiveness of collaborative demand forecasting. The second simulation focused on application of autonomous vehicles, which can adapt to the disruptions of traffic and improve delivery on time. The main result of the thesis is a management framework, which allows achieving sustainable and resilient supply chain management.

In the dissertation the food industry singularities are being analyzed, which consist of growing food demand and high complexity of the supply chain. The focus of the thesis is on organic food product delivery to end-consumer. During the research it was identified that the most problematic areas of the food supply chain management are related with last-mile deliveries, inaccurate demand forecasting and ineffective collaboration. To solve the problem, it is recommended to form a logistic cluster, which would guarantee information sharing between the supply chain members. The additional information can be used together with supply chain resilience approaches such as redundancy and flexibility, which would improve sustainability. Higher level of information sharing might increase the management complexity, however integration of cyber-physical systems allows to increase management efficiency. Two computer simulations based on agent-based modelling were developed in the thesis. One simulation focused on redundancy approach, which analyzed the effectiveness of collaborative demand forecasting. The second simulation focused on application of autonomous vehicles, which can adapt to the disruptions of traffic and improve delivery on time. The main result of the thesis is a management framework, which allows achieving sustainable and resilient supply chain management., Disertaciniame darbe analizuojama maisto pramonės problematika, kuri susidarė dėl augančios maisto paklausos bei didėjančio tiekimo grandinės kompleksiškumo. Pagrindinis dėmesys disertacijoje yra skiriamas šviežių maisto produktų pristatymui tiesiogiai galutiniam vartotojui į namus. Darbo metu buvo nustatyta, kad didžiausios problemos su neefektyviu maisto tiekimo grandinės valdymu yra susijusios su paskutinės mylios pristatymu, netiksliu paklausos prognozavimu bei neefektyviu bendradarbiavimu. Problemos sprendimui rekomenduotina sudaryti logistikos klasterį, kuris užtikrintų informacijos dalinimąsi tarp tiekimo grandinės narių. Surinkta papildoma informacija gali būti pritaikoma gerinant pertekliaus ir lankstumo tiekimo grandinės atsparumo prieigas, kurios padeda pasiekti aukštesnį darnumo lygį. Įprastomis sąlygomis padidintas informacijos dalinimosi lygis padidintų valdymo kompleksiškumą, tačiau kibernetinių-fizinių sistemų integracija leidžia pagerinti valdymo efektyvumą. Darbe buvo sudarytis dvi kompiuterinės simuliacijos pritaikant agentų-pagrįstą modeliavimą. Vienoje simuliacijoje realizuota pertekliaus prieigą, kuri įvertino bendradarbiaujančios paklausos prognozavimo efektyvumą. Antra simuliacija parodė, kaip autonominiai sunkvežimiai gali tinkamiau prisitaikyti ir prognozuoti eismo trikdžius ir pagerinti krovinių pristatymą. Disertacijos rezultate pateiktas galutinis valdymo modelis leidžiantis darniai ir atspariai valdyti tiekimo grandinę.

Šiuolaikiniame pasaulyje darnus vystymasis skatina valstybes siekti bendro tikslo: integruoti tris svarbiausias sritis – socialinę, ekonominę ir aplinkos. Straipsnyje nagrinėjamas būsto rinkų darnumas Baltijos šalyse. Apibrėžta darnumo samprata, nustatyti pagrindiniai darnaus vystymosi aspektai bei kriterijai. Pateikta siūloma metodika Baltijos šalių būsto rinkų darnumui vertinti. Taikant analitinės hierarchijos proceso metodą nustatytas kriterijų reikšmingumas, taikant paprastąjį svorių sudėjimo metodą apskaičiuoti rinkų darnumo indeksai. Remiantis daugiakriterio vertinimo rezultatais darniausia būsto rinka yra Estijoje. Tyrimo rezultatai gali būti aktualūs tarptautiniu mastu, nes suformuluota originali vertinimo kriterijų sistema, skirta būsto rinkų darnumui stebėti, kompleksiškai įvertinta situacija Baltijos šalių būsto rinkose. Reikšminiai žodžiai: Baltijos šalys, būsto rinka, darnumas, kriterijai, daugiakriteris vertinimas, AHP metodas, SAW metodas. In the modern world, sustainable development encourages states to pursue a common goal: to integrate three key areas – social, economic and environmental. The article analyzes the sustainability of housing markets in the Baltic States. The concept of sustainability has been defined and key aspects and criteria for sustainability assessment have been identified. The proposed methodology for assessing the sustainability of housing markets in the Baltic States presented. Applying the Analytical Hierarchy Process method the significance of the criteria was determined, housing market sustainability indexes were calculated using the Simple Additive Weighting method. Based on the results of the multi-criteria evaluation, the most sustainable housing market is in Estonia. The results of the research can be relevant internationally, as the original system of assessment criteria for the monitoring of the sustainability of housing markets has been formulated, the situation in the Baltic housing markets has been thoroughly assessed. Keywords: Baltic States, housing market, sustainability, criteria, multi-criteria assessment, AHP method, SAW method.

Combating climate change and reducing greenhouse gas emissions are among the European Union’s priorities today. Direct implementation of these priorities is sustainable buildings. This paper analyzes the energy supply of a health resort building with renewable energy sources in the context of the “BREEAM In-Use” sustainability assessment system. The criteria for the “BREEAM In-Use” scoring system are grouped according to the 3E criteria and recommendations are made for the weights of the 3E assessment system criteria. In accordance with the criteria grouping methodology in the article, in the context of 3E criteria, the maximum weight should reach the energy indicator (about 50%), the second most important one is the ecological criterion, and about 16% should only meet the economic criterion. Article in Lithuanian. Rodiklių svorių svarba BREEAM ir 3E pastatų darnumo vertinimo sistemose Santrauka.Vieni iš šiandienių Europos Sąjungos prioritetų– kova su klimato kaita ir šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų dujų kiekio mažinimas. Tiesioginis šių prioritetų įgyvendinimas– tai darnūs pastatai. Šiame darbe analizuojamas gydyklos pastato energijos aprūpinimas diegiant atsinaujinančius energijos išteklius BREEAM In-Use darnumo vertinimo sistemos kontekste. BREEAM In-Use vertinimo sistemos kriterijai grupuojami 3E kriterijų principu ir parengiamos rekomendacijos 3E vertinimo sistemos kriterijų svoriams. Pagal straipsnyje pateiktą kriterijų grupavimo metodiką 3E kriterijų kontekste didžiausias svoris turėtų atitekti energiniam rodikliui (apie 50%), antras pagal svarbumą– ekologinis kriterijus ir tik apie 16% turėtų atitekti ekonominiam kriterijui. Reikšminiai žodžiai:energinis vertinimas, aplinkosauginis vertinimas, pastatas, BREEAM, 3E, darnumas.

Šiandien pažanga siekiant darnaus vystymosi kelia visuotinį iššūkį šiuolaikinei visuomenei ir verslui. Organizacijos vis dažniau jaučia socialinį spaudimą į savo veiklos procesus ir sprendimo priėmimo strategijas integruoti darnaus vystymosi aspektus. Projektai yra priemonė tai pasiekti. Sąveika tarp suinteresuotųjų šalių ir projektų valdymo teorijos vis labiau stiprėja neapsiribojant tradicinėmis norminėmis sritimis ir organizacijos valdymo interesais: nuo 2007 m. iki 2016 m. straipsnių šia tema padidėjo beveik 98 %. Mokslinėse publikacijose jaučiama bendra nuomonė, jog egzistuoja glaudus ryšys tarp projektų portfelio valdymo ir suinteresuotųjų šalių teorijos. Svarbu identifikuoti, kaip suinteresuotosios šalys gali prisidėti siekiant darnumo ir kokie jų valdymo veiksniai yra svarbūs, nes tai yra papildoma priemonė skatinanti darnių projektų įgyvendinimą. Suinteresuotųjų šalių interesai ir tinkamas jų suvaldymas gali turėti svarbų vaidmenį organizacijai, siekiančiai darnaus projektų portfelio valdymo. Šio darbo tikslas yra identifikuoti projektų portfelio suinteresuotųjų šalių valdymo sėkmės veiksnius ir jų vaidmenį, siekiant darnaus projektų portfelio. Tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: pagrįsti suinteresuotųjų šalių interesų vaidmens darniam projektų portfeliui problematiką; išanalizuoti projektų portfelio suinteresuotąsias šalis, jų interesus bei darnumu grįsto projektų portfelio teorinius aspektus; konceptualizuoti suinteresuotųjų šalių interesų poveikio darniam projektų portfelio valdymui tyrimo metodiką; atlikus tyrimą, atskleisti veiksnius, lemiančius sėkmingą suinteresuotųjų šalių valdymą, siekiant jog projektų portfelis būtų darnus. Atliktas kokybinis tyrimas, norint pasiekti mažą atrankinę ekspertų grupę, taikytas ekspertinio vertinimo metodas. Kokybinių duomenų rinkimui pasirinktas pusiau struktūrizuotas interviu. Iš viso tyrime dalyvavo 9 projektų bei projektų portfelio valdymo ekspertai. Atlikus tyrimą, identifikuoti suinteresuotųjų šalių valdymo sėkmės veiksniai, padedantys siekti darnaus projektų portfelio, pateiktos rekomendacijos kritinių darnumo parametrų įgyvendinimui projektų portfelyje., Today's progress towards sustainable development is a global challenge for modern society and business. Organizations increasingly feel social pressure to integrate sustainable development aspects into their business processes and decision-making strategies. Projects are a tool to achieve this. Interoperability between stakeholders and project management theory is becoming increasingly evident beyond traditional regulatory areas and organizational management: the number of articles of this topic increased by almost 98% during 2007-2016. There is a general perception in scientific publications that there is a close link between project portfolio management and stakeholder theory. It is important to identify how stakeholders can contribute to sustainability and what their management factors are important because it is an additional tool to promote sustainability in the projects. Stakeholders' interests and their proper management can play an important role in an organization seeking sustainable project portfolio management. The purpose of this paper is to identify the success factors of the project portfolio stakeholder’s management and their role in achieving a sustainable project portfolio. To achieve this goal, the following objectives have been set: to justify the problematic area of the role of stakeholder interest in a sustainable project portfolio; to analyze project portfolio stakeholders, their interests and the theoretical aspects of the sustainable project portfolio; to conceptualize the methodology of studying the impact of stakeholders' interests on sustainable project portfolio management; to explore the factors leading to a successful stakeholder management in order to make the project portfolio sustainable. A qualitative study method was chosen in order to reach a small sample of experts. Semi-structured interview with project and project portfolio management experts chose for this study. The result of a study identified the success factors of stakeholder management, which helps to achieve a sustainable project portfolio.

Pastaruoju laikotarpiu itin aktualu tiek Lietuvoje ar kitose pasaulio šalyse, susiklosčius turizmui patrauklioje aplinkoje, statyti naujus pastatus ar griauti senus architektūros paveldo pastatus, įrengiant komercinei paskirčiai patrauklius objektus. Tokios pertvarkos dažnai vykdomos neatsižvelgiant į tvarkybos ir naudojimo tradicijas, naikinamas kultūros paveldo autentiškumas. Užuot tai darant, paveldo pastatai gali būti panaudojami kitoms funkcijoms atlikti. Darnus šių pastatų panaudojimas leistų sumažinti gamtos taršą, bei išsaugoti istorines miesto vertybes. Magistro baigiamojo darbo tikslas - išnagrinėti paveldo pastatų renovaciją pagal darnumo principus. Darbą sudaro įvadas, 3 skyriai, pagrindinės išvados, naudotos literatūros sąrašas ir priedai. Darbo apimtis – 77 puslapiai, 46 paveikslėliai, 7 lentelės, 32 literatūros šaltiniai ir 2 priedai. Įvade nagrinėjama problemos aktualumas, formuluojamas darbo tikslas, bei uždaviniai, aprašomas mokslinis naujumas bei panaudojimo galimybės. Pirmame skyriuje atlikta literatūros apžvalga. Joje pateikta užsienio ir Lietuvos mokslininkų atlikti tyrimai susiję su darbo tema. Skyriaus pabaigoje formuluojamos išvados. Antrajame skyriuje pateikti darbe atlikti tyrimai, aprašomi gauti rezultatai bei naudotos priemonės. Aprašomi darbe atlikti modernistinės architektūros paveldo pastato patalpų mikroklimato tyrimai naudojant objektyvius – temperatūros, santykinės oro drėgmės ir CO2 koncentracijos tyrimus, bei subjektyvius – pateikiant klausimynus pastato patalpose esantiems studentams ir darbuotojams. Pagal gautus rezultatus tiriamoje patalpoje, atliekamas patalpos teršalų skaitinės skysčių dinamikos (CFD) tyrimas, naudojant kompiuterinę programinę įrangą FloVENT. Sukurti du vėdinimo būdai siekiant užtikrinti geresnę patalpos oro kokybę. Trečiame skyriuje pateikiama granitinio tinko gyvavimo ciklo analizė, kuria norima nustatyti, galimą poveikį aplinkai ir žmogui, naudojant vietines ar atvežtines medžiagas., In recent times, it‘s particularly relevant both in Lithuania and in the other countries of the world, which have an attractive environment for tourism, to build new buildings or destroy old architectural heritage buildings, to create attractive objects for commercial purposes usually. Such transformations are carried out regardless of the management and usage traditions – the authenticity of the cultural heritage is being destroyed. Instead of doing this, heritage buildings could be used for other functions. Sustainable usage of theses buildings would help to reduce natural pollution and preserve historical values of the city. The aim of the master‘s final degree project is to analyze renovation of heritage buildings in accordance with the principles of sustainability. The project is divided into the introduction and three main chapters, conclusions, a list of literature and appendices. Work size – 77 pages, 46 images, 7 data tables, 32 literary sources and 2 appendices. The introduction is dedicated for a presentation to the problem and its topicality. There are also formulated the aim and tasks of the work: the used methods and novelty of solutions are described, as well as usage possibilities. The first chapter covers an analysis of existing scientific publications related to the problems of the thesis. At the end of the chapter the conclusions are formulated. The second chapter introduces research methodology, describes obtained results and used tools. The study of the microclimate of the premises of the modernist architectural heritage buildings are described in the work, using objective – measurement of temperature, relative humidity of the air and CO2 concentration, and subjective – by submitting questionnaires to students and employees at the premises of the building. According to the results obtained in the studied room, computational fluid dynamics (CFD) study was carried out, using the FloVENT computer software. Two ventilation methods were created to ensure better indoor air quality. The third chapter presents an analysis of the life cycle analysis of a granite plaster, which seeks to determine the possible damage for the environment and people done by using local or imported materials.

Magistrinio baigiamajame projekte yra kuriama rodiklių sistema Kauno technologijos universiteto (KTU) darnumui vertinti. Darbe yra vertinamos sukurtos bendrosios rodiklių sistemos darnumui įvertinti, kurios taikomos verslo subjektams. Universitetams ar kitoms aukštojo mokslo įstaigoms reikia specifinės rodiklių sistemos, kuri padėtų įvertinti visų universiteto veiklų darnumą. Dažniausiai aukštojo mokslo įstaigos vadovaujasi jau sukurtomis socialinės atsakomybės vertinimo sistemomis, standartais, gairėmis. Dėl vertinimo sistemų gausos ir įvairovės, nėra aišku, kurie rodikliai ar vertinimo sistema labiausiai atitinka universiteto tikslus. Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) įkurta didžiausia savanoriška iniciatyva – „Visuotinis susitarimas (VS)“, prie kurios prisijungia ir Lietuvos įmonės, organizacijos ir aukštojo mokslo įstaigos, o 2015 metais VS papildė paskelbta Darbotvarkė 2030 ir įsigalioję JTO 17 Pasaulio darnaus vystymo tikslų (17 DVT), kuriais įmonės, viešosios įstaigos, organizacijos bei universitetai stengiasi vadovautis siekiant darnaus vystymosi veiklų integravimo ir atskaitomybės suinteresuotosioms pusėms Mokslinės literatūros analizės dalyje įvertinamos ir palyginimo būdu išanalizuojamos rodiklių sistemos, atskleidžia, jog darnaus vystymosi vertinimo rodiklių gausa neleidžia aiškiai įvertinti realios aukštojo mokslo institucijų situacijos. Šiame darbe sukurta metodika leidžia integruoti skirtingas darnaus vystymosi vertinimo metodikas ir adaptuoti bendruosius rodiklius konkrečiai institucijai vertinti ir valdyti. Remiantis siejimo metodika yra sukuriama rodiklių sistema, kuri yra pritaikyta universiteto darnumui įvertinti. Ši sistema aiškiai įvardija kriterijus, kokie duomenys yra svarbūs norint įvertinti universiteto gebą integruoti darnumą savo veikloje. Rodiklių sistema darnumui vertinti yra universali visiems universitetams, tik atsižvelgiant į universiteto specifiką, šią sistemą galima adaptuoti konkrečiai mokslo įstaigai. Remiantis sukurta metodika sukurta darnumo rodiklių sistema Kauno technologijos universitetui, atlikta duomenų analizė, kuria remiantis rengiama KTU socialinės atsakomybės ataskaita už 2015-2017 m. ir teikiamos rekomendacijos dėl rodiklių sistemos integravimo į bendrąją KTU rodiklių sistemą, siekiant socialinės atsakomybės veiklų nuoseklumo, integralumo ir visapusiško bei periodinio darnumo vertinimo., The Master thesis examines the process of developing an indicators system for measuring Kaunas University of Technology sustainability (KTU) performance. The first part analyses indicators systems that are more suitable for business units. Because of the many different systems, it is difficult for universities and other higher education institutions (HEIs) to indicate which system is the most suitable for the university. Many companies, public organizations, universities join the biggest initiative „Global Compact“ that was founded by United Nations (UN) was complemented by UN Agenda 2030 and 17 sustainability goals (SDG). The second part of this paper refers to the methodology which assist to integrate different sustainability indicators systems and adapt the indicators to evaluate actions for a specific institution. The indicators system to measure university sustainability is developed by using a methodology for integrating sustainability considerations into process design (Azapagic ir kiti, 2006). The system describes the indicators that are important to evaluate the sustainability of the university. The indicators system is universal for every university just has to be adjusted according to the specific university. The questionnaire for program manager will help to evaluate how study programs of KTU comply with the UN 17 SDG. The system describes the indicators that are important to evaluate the sustainability of the university.

The purpose of the present study is to evaluate contributions of sustainable start-up ecosystems to the development and dynamics of start-up companies. To illustrate how the sustainability of start-up ecosystems affects the development trends of start-up companies the case of Lithuania is analysed. Lithuania is chosen because of its experience of dynamically transforming its start-up ecosystem; the case is useful for both further scientific analysis of start-up ecosystems and application of the Lithuanian experience to other countries. Cooperation and networking among companies have been important research topics for many decades. In the second half of the 20th century the network expansion evolved due to the development of social, economic, political and technological systems (Iansiti and Levien, 2004); however, companies faced new challenges in adapting to the rapidly changing environment, creating synergies from cooperation in ecosystems and sustainably strengthening their competitive advantage. In the early 1990s the term "business ecosystem" was introduced into popular management parlance by James F. Moore (1993). Moore suggested an ecological approach to management, where modern business is viewed not only as a member of a single industry, but rather a part of a business ecosystem that crosses a variety of industries. The present research is centred on effects of this business ecosystem on the dynamics of start-ups. Given the multifactor and trans-disciplinary nature of start-up ecosystems, the triangulation method of combining the scientific literature overview, semi-structured qualitative interviews and quantitative survey method is chosen: the quantitative survey was designed to reveal the general profile of a start-up company and its’ approach towards start-up ecosystems, while qualitative semi-structured expert interviews were conducted to acknowledge why and how start-up ecosystem influences the development of companies. The research question is how sustainability of start-up ecosystems affects the development patterns of start-up companies. This should help other countries such as Georgia, Moldova, Bulgaria or Romania to avoid of possible mistakes in enhancing their own start-up ecosystems.

Objektas. Darnaus turizmo Lazdijų raj. situacija. Tikslas. Įvertinti darnaus turizmo situaciją Lazdijų rajone. Uždaviniai: 1. Atlikti darniojo turizmo ir turistinės vietovės sampratų teorinę analizę. 2. Pateikti darniojo turizmo vertinimo dimensijas ir jų ypatumus. 3. Apžvelgti darniajame turime naudojamas vertinimo metodikas. 4. Įvertinti Lazdijų raj. darnaus turizmo situaciją. 5. Išskirti Lazdijų raj. darnaus turizmo plėtros sritis. Svarbiausi rezultatai ir išvados: • Atlikus Lazdijų raj. turizmo situacijos analizę, pastebėta, kad geriausiai išvystytos yra informavimo paslaugos, kelionių paslaugos bei susisiekimo paslaugos. Atsižvelgiant į tai Lazdijų raj. priskirtinas vidutinio turistinio potencialo grupei. • Siekiant gerinti ekonominę aplinką bei bendrą gyvenimo lygį, savivaldybėje turi būti ir toliau skiriama daug dėmesio investicinėms programoms, kuriamos galimybės verslo kūrimui ir investicijų pritraukimui į savivaldybę. Turi būti didinamas savivaldybės žinomumas, plačiai pristatoma esama savivaldybės situacija. Siūlymai: • Siekiant gerinti ekonominę aplinką bei bendrą gyvenimo lygį, savivaldybėje turi būti ir toliau skiriama daug dėmesio investicinėms programoms, kuriamos galimybės verslo kūrimui ir investicijų pritraukimui į savivaldybę. • Turi būti didinamas savivaldybės žinomumas, plačiai pristatoma esama savivaldybės situacija. • Palankiai vertinama turizmo informavimo bei kaimo turizmo paslaugų plėtra. Šiai efektyviai plėtojamai sričiai būtų tikslinga skirti dar didesnį dėmesį. Būtina tobulinti turizmo infrastruktūrą ir plėsti turizmo paslaugų pasiūlą, siekiant didinti turistų srautus bei mažinti sezoniškumo daromą įtaką. Dar viena galimybė – nišinio turizmo vystymas., Object. The sustainable tourism in Lazdijai region. Aim. To evaluate the sustainable tourism situation in Lazdijai region. Objectives: 1. To analyse the concepts of sustainable tourism and tourist areas. 2. To present the dimensions of sustainable tourism and its features. 3. To review the methods that are used to evaluate the sustainable tourism. 4. To evaluate the sustainable tourism situation in Lazdijai region. 5. To identify the development areas for the sustainable tourism. Results and conclusions: • After analysing the situation of tourism in Lazdijai region, it turned out that the most developed areas include information, travel and transportation services. According to this, Lazdijai region was assigned with the group of average tourism potential. • In order to improve the economic environment and the overall standard of living, the municipality should devote more attention to the investment programs and provide opportunities for business development that would attract more investments to the Lazdijai municipality. Moreover, the municipality itself and the current situation in the municipality should become more obtainable and should advertised more widely. Suggestions: • In order to improve the economic environment and the overall standard of living, the municipality should devote more attention to the investment programs and provide opportunities for business development that would attract more investments to the Lazdijai municipality. • Moreover, the municipality itself and the current situation in the municipality should become more obtainable and should advertised more widely. • Since the tourism information and the rural tourism development was assessed positively, it is only fair to give even more attention to this effective area. It is pivotal to improve the infrastructure of tourism and to expand tourism services in order to increase the tourist traffic and to reduce the impact of seasonality. One more option is to develop a niche tourism in Lazdijai region.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama įmonės veiklos finansinių rezultatų ir darnios plėtros indekso ryšis. Šiai priklausomybei nustatyti yra naudojami tokie santykiniai rodikliai, kaip: bendrasis pelningumas, veiklos pelningumas, grynasis pelningumas, nuosavo kapitalo ir turto pelningumas. Taip pat priklausomybei nustatyti, kaip įmonės veiklos rezultatus apsprendžiantys rodikliai yra naudojama tyrimams ir plėtrai skirtos išlaidos bei įmonės darbuotojų skaičius. Taip pat ryšiui identifikuoti buvo naudojama audito išvados. Rezultatai parodė, kad teigiama priklausomybė yra tarp bendrojo pelningumo, tyrimams ir plėtrai skirtų išlaidų, bei darbuotojų skaičiaus. Tarp kitų, įmonės veiklos finansinius rezultatus apsprendžiančių priemonių, priklausomybės nustatyti nepavyko arba ji buvo tokia nedidelė, kad įvardyta, kaip nereikšminga., Master's thesis examines the company's activities and financial results for the sustainable development index link. This dependence is used to determine these ratios, as gross margin, operating profit margin, net profit margin, equity and return on assets. Also addiction determine, as companies determining performance indicators, are used research and development expenditure and number of employees. Also to identify correlation was used the audit findings. The results showed the positive correlation between gross profit, R & D spending and the number of employees. Among others factors, the company financial performance determining means, dependencies was failed or it was so small that identified as irrelevant.

The article analyzes the expression of emotions and their management in negotiations in the aspect of coherence and stability. Even in the first half of the twentieth century and in the middle, negotiations meant modest, reserved conversation of unfeeling gentlemen, assuming that all behavior associated with the negotiation is rational from the beginning to the end. Emotions were seen just as a brake of the negotiation process and effectiveness. An attempt was made to create a rational negotiating environment in which there is no place to emotions. The research shows that emotions can play a crucial role in negotiating communication and in decision– making (about 80% of the decisions are adopted on the basis of emotions). It is therefore necessary to learn how to manage emotions in negotiations – both tactical and strategic and ensuring consistency and emotional stability of behavior. The paper based on the analysis of scientific literature, systematic, comparative, logical and synthesis methods tries to disclose the key aspects of the emotional expression in negotiations, justifying the need, opportunities and ways to manage the emotions of the negotiating process.

Šiame magistro baigiamajame projekte nagrinėjamas mėsos suvartojimo darnumas Lietuvoje ir būdai kaip tai būtų galima pasiekti. Analizuojant mėsos suvartojimo bei gamybos tendencijas Lietuvoje, yra nustatoma koks yra daromas poveikis aplinkai, kokie ekonominiai ir socialiniai veiksniai įtakoja mėsos suvartojimą. Įvertinant mėsos suvartojimo tendencijas yra sudaromi keturi mėsos suvartojimo scenarijai. Siekiant nustatyti, kurios suvartojamos mėsos rūšies poveikis didžiausias yra palyginama kokios emisijos patenka į aplinką, kokie žemės plotai, kiek vandens yra suvartojama jei būtų suvartojama mėsos pagal sudarytus mėsos suvartojimo scenarijus. Taipogi yra pateikiami siūlymai kaip ir kokiomis priemonėmis gali būti mažinamas poveikis aplinkai ir siekiamas mėsos suvartojimo darnumas Lietuvoje. Mėsos suvartojimo scenarijai yra vertinami trim pagrindiniais aspektais: aplinkosauginiu, socialiniu ir ekonominiu požiūriu., This master’s thesis is about meat consumption sustainability in Lithuania. At first is presenting analysis of meat consumption and production in Lithuania and in the world. This analysis helps to identify what kind of the impact is making to environment. Also, there are analysing factors of economic and social of meat consumption. When meat consumption trends are evaluated was made four meat consumption scenarios and comparing their impact on the environment. Also, there are presenting normalized environmental impact by meat consumption scenarios.

Darnumas pastaruoju metu tapo pagrindine siekiamybe tiek valdžios atstovų, mokslininkų, tiek šalies gyventojų tarpe. Viena iš priemonių šiai idėjai plėtoti tarp švietimo institucijų yra ekologinio pėdsako analizės taikymas, kuri apibūdina dabartinę išteklių vartojimo situaciją institucijoje ir padeda nustatyti kur turėtų būti sutelktos didesnės pastangos norint pasiekti nustatytus darnaus vystymosi tikslus. Ekologinio pėdsako indikatoriaus naudojimas pateikia naują požiūrį universitetų veiklos daromo poveikio gamtai tyrimuose. Šio tyrimo tikslas yra pritaikyti Lietuvos mokyklose naudotą ekologinio pėdsako tyrimo metodiką universitetams ir įvertinti šios analizės taikymo švietimo institucijoms naudą., Sustainability has emerged as a key purpose amongst governments, researchers and the public. One way in which education institutions can implement the idea of sustainability is through the use of ecological footprint that will characterize the current situation in resource using and help determine where to focus efforts in order to achieve the goal of sustainability. The use of the ecological footprint indicator represents an innovative attitude to calculate the load that an institution imposes on the natural environment. The goal of this study is to adapt ecological footprint assessment methodology, used in Lithuanian schools, for universities and illustrate the benefits of using this analysis at the institution scale.

Straipsnyje analizuojamos saugumo ir darnos sampratos. Šios sampratos pasirinktos dėl jų svarbos šiuolaikiniame globaliame pasaulyje. Pradžioje gilinamasi į saugumo ir darnos sampratas antikiniais laikais. Toliau, siekiant išsiaiškinti mokslo požiūrį į minėtas sampratas, kritiškai apžvelgta mokslinė literatūra, akcentuojant saugumo ir darnos aspektus. Siūlomi tokie bendrieji aspektai: socialinis, ekonominis ir aplinkosaugos. Galima teigti, kad saugumo samprata apima ne tik šiuos tris aspektus, galima išskirti ir kitus svarbius aspektus. Dar vienas svarbus atradimas yra aspektų suvokimo sąveika su analizuojamomis sampratomis. Straipsnio pabaigoje pateikiamos kelios svarbios išvados, atskleidžiančios saugumo reikšmę šiuolaikinės globalios visuomenės darnai – saugumas gali būti įvardijamas kaip svarbi vertybė, o darna įgauna šią reikšmę tik darnios plėtros kontekste. Security and sustainability conception analysis is being provided in the paper. The conceptions of security and sustainability have been selected due to their significance for contemporary globalized world’s issues. Initially, the perceptions encompassing even ancient times are being elaborated. Onward, with an intention to get a more sophisticated view of above mentioned expressions, relevant scientific literature has been critically reviewed accentuating to the dimensions of those two phenomena. The following common dimensions could be proposed: social, economic, environmental. The implication could be stated - security conception provides not only those three dimensions some other important dimensions could be distinguished as well. One more important finding composes the perception of dimensions interactions to analyzed conceptions. Some important implications are being provided in the paper, which elevate the significance of security to sustainability for today’s globalized society - security can be proposed as expression with ponderable value, while sustainability gains this power only with “sustainable development” phenomenon.

The aim of dissertation – to disclosure the dimension of sustainability in organization's HRM. The formulated theoretical model of sustainable HRM allows get a more comprehensive perception of the complexity of the construct of sustainable HRM, identifying principles which should be incorporated into HRM and foreseeing the dual outcome of the impact on employees. A empirically-based model of the principles of sustainable HRM is provided, the relation between the principles of sustainable HRM and the components of the impact on employees is revealed., Disertacijos tikslas – atskleisti tvarumo dimensiją organizacijos žmonių išteklių valdyme. Suformuotas teorinis tvaraus žmonių išteklių valdymo modelis leidžia išsamiau suvokti tvaraus žmonių išteklių valdymo konstrukto kompleksiškumą, identifikuojant principus, kurie turėtų būti integruoti į žmonių išteklių valdymą, bei numatant dualaus poveikio išdavas darbuotojams. Atlikus tyrimą, suformuotas empirika grįstas tvaraus žmonių išteklių valdymo principų raiškos modelis bei identifikuota sąsaja tarp tvaraus žmonių išteklių valdymo bei poveikio darbuotojams.

Darbo tikslas - atlikti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos atliekų tvarkymo sistemos analizę ir pasiūlyti metodus, leisiančius mažinti medicininių atliekų kiekius ir efektyvinti jų tvarkymą. Atlikus literatūros analizę buvo nustatyti pagrindiniai infekuotų atliekų apdorojimo būdai: deginimas, apdorojimas mikrobangomis ir autoklavavimas. Taip pat, daugelis pasaulio ligoninių didelį dėmesį skiria maisto atliekų mažinimui. Priimtiniausi būdai jų mažėjimui yra kompostavimo sistemos įsigijimas, rūšiavimas. Tačiau Lietuvoje nėra tendencijos skirti didelį dėmesį darniai atliekų tvarkymo sistemai sveikatos priežiūros įstaigose. Tam nėra skiriama finansų, nėra sukurtos įstatyminės bazės. Atlikus literatūros analizę, Kauno klinikų atliekų tvarkymo sistemos analizei buvo naudotos šios metodikos: švaresnės gamybos, medžiagų srautų analizės, aplinkos vadybos kaštų vertinimo, taip pat, remtasi darnios plėtros principais. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos atliekų tvarkymo darnumo analizei vertinti sukurta indikatorių sistema, apimanti socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius aspektus. Nustatyta, jog dideli kaštai skiriami komunalinių paslaugų apmokėjimui (4.606.418,85 €). Pagrindiniai veiksniai tai lemiantys: nepakankama atliekų srautų priežiūra ir valdymas, komunalinės atliekos nerūšiuojamos, darbuotojai nėra skatinami ir motyvuojami. Pritaikius atliekų tvarkymo pagrindinius principus buvo pasiūlyta maisto atliekas kompostuoti ligoninės teritorijoje – tai komunalinių atliekų srautą galima būtų sumažinti 90%, infekuotų atliekų tvarkymui įsigyti apdorojimo technologiją, kuri atliekų kiekį sumažina 80%, o tvarkymo kaštai sumažėja 5 kartus., The aim - to perform Lithuanian University of Health Sciences Kaunas klinikos hospital waste management system analysis and propose methods that will enable to reduce the quantities of medical waste and increase the efficiency of their management. Following an analysis of the literature has identified the main infected waste treatment methods: burning, processing and microwave digestion. Also, many of the world's hospital pays great attention to food waste reduction. Most acceptable methods of their decline is the acquisition of composting, sorting. However, Lithuania does not pay close attention to trends in sustainable waste management system in health care facilities. In order not allocated to finance not created the legal framework. After analysis of literature, Kaunas Hospital Waste Management System has been used in this analysis methodology: cleaner production, material flow analysis, environmental management cost assessment, as well, based on sustainable development principles. Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics Hospital Waste Management sustainability analysis designed to assess the indicator system covering social, economic and environmental aspects. It was found that the high costs allocated to utilities payment (4.606.418,85 €). The main causing factors: inadequate waste streams maintenance and management of municipal waste is not sorted, the workers are not encouraged and motivated. Applying the basic principles of waste management were offered food waste composting hospital area - a municipal waste stream could be reduced by 90%, infected waste management buy-processing technology, which reduces the amount of waste by 80% and reduces management costs 5 times.

Sustainable development is a long-term ideology of societal development that is based on three principles – economic development, social development and environmental protection. The term sustainability is closely related to this ideology. In this article Lithuanian equivalents of the term sustainability are analyzed according to form, meaning and usage. Analysis of more than 450 cases of the usage of the English term sustainability shows, that this term has several Lithuanian equivalents, of which the most common are the nouns 'tvarumas', 'darnumas', 'darna', 'tausumas'. Often semantic content of the noun sustainability is expressed by the adjectives tvarus, darnus, tausus. Other equivalents are synonyms of the most common terms: terms which have borrowed or other Lithuanian root, derivative and gramatical synonyms, words or their combinations with similar meanings. Equivalents denote any principle of the ideology of sustainable development (economic, social development and environmental protection) or the ideology itself. In most cases the entirety of principles is denoted by equivalents tvarumas, tvarus, less frequently – by 'darnumas', 'darna', 'darnus'. The equivalent 'tvarumas' is often used to name durability, stability. The equivalent 'tausumas' usually denotes principles of moderate consumption or care of environment. In some cases different Lithuanian equivalents are used to name different features of the same phenomena. The abundance of Lithuanian equivalents appeared due to polysemy of the English term, absence of one common Lithuanian term covering all characteristics of the meaning, unclearness of the concept, emphasis of the different aspects of the concept, variation of equivalents of the related term sustainable development.

The paper aims at distinguishing the assumptions and component parts of financial system sustainability formation. Partly, sustainability of financial system can be expressed through the functions of financial system. Three financial subsystems are distinguished in the research: public finance, business finance and personal finance. The sustainable and efficient operation of each subsystem contributes to the sustainability of financial system as a whole. Also, sustainability of each of the subsystem can be measured by different indicators. In order to determine the strength of impact of various financial functions to the financial system such indicators as capital investments into financial and insurance activities, financial and insurance activities’ value added, as well as value of production and purchase of goods and services by the financial companies is analysed. Finally, the scheme of financial system sustainability is presented. The key conclusion of the research states that the synergistic effect of sustainable development of three fields of finance influences the sustainable development of the whole financial system and even can spread its impact beyond the limits of financial system.

Miškų tvarkymo darnumas apibrėžiamas kaip koncepcija, siekianti išlaikyti ir padidinti miškų ekonomines, socialines ir ekologines vertybes dabartinėms ir ateities kartoms. Jo vertinimui yra siūlomi įvairūs metodai: daugiakriterinės analizės, ekonominio vertinimo, socialinio pasirinkimo. Šio tyrimo hipotezė – kad miškų tvarkymo darnumo lygį galima apibūdinti atlikus miškų ekonominės, ekologinės ir socialinės naudos ekonominį vertinimą ir jos struktūrą palyginus su visuomenei priimtina šių naudos rūšių struktūra. Tyrimo uždaviniai: 1) apibūdinti miškų tvarkymo darnumo vertinimo metodinius pagrindus; 2) atlikti Lietuvos miškų daugiafunkciškumo ekonominį vertinimą; 3) atlikti Lietuvos gyventojų apklausą miškų tvarkymo darnumo klausimais; 4) įvertinti Lietuvos miškų tvarkymo darnumo lygį pagal miškų ekonominio vertinimo ir sociologinės apklausos rezultatus. Atlikus Lietuvos miškų ekonominį vertinimą, nustatyta tokia jų funkcijų vertės struktūra: ekonominė – 41,1 %, ekologinė – 37,6 % ir socialinė – 21,3 %. Pagal sociologinę Lietuvos gyventojų apklausą svarbiausia miškų funkcija laikoma ekonominė (39 %), toliau eina ekologinė (32 %) ir socialinė (29 %). Vertinant miškų tvarkymo darnumą pagal ekonominio įvertinimo atitikimą gyventojų lūkesčiams, jis siekia 84,6 %. Įvertinus Lietuvos miškų tvarkymo darnumą daugiakriterinės analizės metodu pagal europinius kriterijus ir indikatorius (UNECE, 2011), miškų tvarkymo darnumo lygis – 66 %. Sustainable forest management is defined as the stewardship and use of forest and forest land in a way, and at a rate, that maintains the forest’s biodiversity, productivity, regeneration capacity, vitality and their potential to fulfil, now and in the future, relevant ecological, economic and social functions, at local, national, and global levels, and that does not cause damage to other ecosystems. Different methods are suggested for evaluation of forest management sustainability, multi-criterial analysis, economic evaluation, social preferences. Hypothesis of the research: level of sustainability of forest management could be characterized in comparison of economic evaluation of economic, ecological and social benefits of forests with social preferences of these benefits. Tasks of the research: 1) to characterize the methodological background of forest management sustainability; 2) to evaluate a multi-functionality of Lithuanian forests; 3) to carry out a survey of Lithuanian citizens’ opinion regarding sustainability of forests management in Lithuania; 4) to evaluate the forest management sustainability level in Lithuania according to the data of forest economic evaluation and results of sociological survey. The performed economic evaluation of Lithuanian forests multi-functionality showed the following structure of forest functions: economic functions – 41.1%, ecological functions – 37.6%, and social functions – 21.3%. According to the sociological survey results, economic forest function is the most important –39%, ecological function – 32% and social function – 29%. For evaluation of forest management sustainability level comparison methods were used where economic evaluation of forests functions results were compared with respondents’ preferences. The results of this comparison show that the level of forest management sustainability corresponds to 84.6 % of respondents’ expectations. The level of Lithuanian forest management sustainability evaluated on the method of multi-criterial analysis (UNECE, 2011) was 66.0%.

Šiuolaikinės Lietuvos visuomenės rinkos, valdžios ir NVO arba pilietinės visuomenės sektoriai bei jų tarpusavio sąveika nuolat patiria įvairius pokyčius. Ypač neapibrėžta ir sudėtinga yra NVO sektoriaus plėtra bei jo santykis su kitais dviem sektoriais. Įvairi ir daugialypė NVO prigimtis bei šio sektoriaus organizacinės struktūros ir fukcionavimo kaita trukdo suprasti ir vienareikšmiškai apibrėžti NVO sektorių. Juo labiau, kad ilgą laiką dominavo nuostata, kad NVO sektoriui yra svetima ekonominė veikla, kad ją gali organizuoti ir koordinuoti tik valdžios ir rinkos sektoriai. Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti Lietuvos psichosocialines paslaugas teikiančių NVO (toliau – NVO) socialinio ir ekonominio matmens tarpusavio santykį darnios plėtros požiūriu. Lietuvoje NVO ir rinkos santykis iki šiol yra labai miglotas ir aiškiai neapibrėžtas, kadangi dominuoja nuomonė, kad NVO ir už įvairias prekes/paslaugos gaunamos pajamos nėra suderinami dalykai. Šis aiškios NVO sampratos nebuvimas neleidžia pačioms ne pelno siekiančioms NVO suvokti savo vietą tarp valdžios institucijų ir rinkos dalyvių. Kokybinio tyrimo rezultatai, kuriais remiamasi straipsnyje, rodo, kad NVO samprata yra neaiški ne tik patiems NVO dalyviams, bet ir valdžios institucijų bei verslo atstovams. NVO dalyvavimas rinkoje tampa problemiškas dėl NVO sampratos ir veikimo lauko kompleksiškumo. Galima teigti, kad NVO socialinio ir ekonominio matmens suderinamumas tampa tam tikru iššūkiu ir dabartinės Lietuvos gerovės valstybės raidai, nes susijęs su NVO sektoriaus išlikimo klausimu. In Lithuania the NGO sector is currently undergoing dramatic changes, alongside the public and private sectors. Its complexity is apparent not only in its relative growth and intrinsic significance, but also in its possibilities for integration into the other sectors. This complexity produces difficulties in understanding and defining third-sector organisations. This article addresses the issue of the compatibility of the social and economic aspects of Lithuanian NGOs with sustainable development. The relation between NGOs and the market is not clearly defined; for instance, it is often said that voluntary NGOs cannot compete with the service sector in terms of incomes. Such notions make an understanding of the role and place of NGOs between public and private sectors even more remote. Qualitative research shows that the concept of the NGO is unclear not only to the public but also to government and business. If the participation of NGOs in the market is becoming problematic, it is because their origin, nature and activities are very complex. Over half of all NGO founders already knew, at the time of inception, that the social programmes or missions of the organisations they had created would involve economic activity. While NGO leaders declare that such activity is necessary for survival, a necessary supplement to the main work of their organisations, informants agree that the sale of services should never become the main impetus of NGOs, since this would risk their ability to question existing social structures, to pose solutions to pressing social problems, and to enter into partnerships with society, the market and the state.

Būstas tikriausiai buvo vienas pirmųjų žmogaus statinių. Ši architektūrinio projektavimo ir statybų sritis yra ypač reikšminga socialiniu, ekonominiu, kultūriniu ir aplinkosauginiu požiūriais. Pavyzdžiui, žmogaus būsto statybų daroma įtaka aplinkai ir žmogaus gyvenamosios aplinkos emocinė, psichologinė įtaka jo vystymuisi negali būti nuvertintos. Atsižvelgiant į būsto poveikį aplinkai ir žmogui, straipsnyje nagrinėjami ryšiai tarp būsto tipų bei bruožų ir etinių požiūrių į aplinką, jų kaitos. Atliekant tyrimą, aptariama istorinė analizė ir dabartinės tendencijos, turinčios įtakos būsto projektavimui ir darnumui. Atliekant istorinės raidos tyrimą, nustatoma skirtingų kraštotvarkos (kraštovaizdžio architektūros) kriterijų, 1992 m. suformuluotų P. Kavaliausko, reikšmė formuojant būstą skirtingais istoriniais laikotarpiais ir įvairiuose kultūriniuose kontekstuose. Atlikus šią analizę, nustatytos sąlygos, kurios paskatina projektuojant būstą atsižvelgti į ekologinius, aplinkosauginius kriterijus. Analizuojant šiandienines būsto projektavimo ir statybos aplinkybes bei tendencijas, buvo nustatyti svarbiausi veiksniai: nuolatiniai ekonominiai, ekologiniai ir socialiniai pokyčiai ir jų lemiama nežinomybė, architektūrinių ir technologinių sprendimų ir etinių požiūrių į aplinką įvairovė. Visi šie veiksniai turi įtakos šiai sričiai. Atsižvelgiant į tai, darnaus būsto sprendimai gali būti įvairūs: nuo nesudėtingų tradicinių technologijų ir vietinių medžiagų panaudojimo iki architektūros, paremtos aukštosiomis ekologinėmis technologijomis. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad nuolatos daugėja pasaulio gyventojų ir trūksta kokybiškų būstų, pirmiausia reikia ieškoti aplinką tausojančio ir kartu prieinamo būsto sprendimų. House was probably the first freestanding building of the prehistoric humans. This field of architectural design and construction remains of crucial importance from the social, cultural, economic, and environmental points of view until today. Take, for example, the influence of housing construction sector on the environment due to the development of industrial construction technologies, and the increasing world’s population, or the emotional, psychological impact of the closest everyday built environment on the human development. Considering this, we have decided to analyze the links between types, forms, and features of housing and ethical approaches towards the environment. This research has a historical dimension: we have analyzed the importance of different land management (landscape architecture) criteria in housing development in different historical periods and tried to identify the genesis of and conditions for the environmental concern in this field. The analysis of challenges of the present situation in the housing sector development has allowed us to identify main conditions of uncertainty, constant change, and diversity of possible architectural, technological, and ethical approaches that shape this field today. We propose that housing solutions may vary from low-tech buildings made with vernacular technologies and local building materials to ecological high-tech buildings still maintaining the environmentally friendly approach; however, taking into account the constant housing shortages and the increasing world’s population, the sector of affordable sustainable housing should be given a priority.

Mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) vaidmuo ekonomei šalies plėtrai ir darbo vietų kūrimui yra labai svarbus, tačiau kartu MVĮ sukelia reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai. Pagrindinis šio sektoriaus įmonių uždavinys – veiksmingai kurti ir diegti darniąsias inovacijas. Straipsnyje aptarti Lietuvoje atliktos apklausos „Darniosios gamybos inovacijos mažų ir vidutinių įmonių plėtrai“ rezultatai, susiję su kliūtimis ir skatinančiais veiksniais, darančiais įtaką darniųjų inovacijų kūrimui ir diegimui MVĮ. Atliekant analizę, įmonės buvo suskirstytos į dvi grupes: MVĮ, turinčias patirties darniųjų inovacijų kūrimo ir diegimo srityje, ir MVĮ, kurios tokios patirties neturi. Siekiant patikrinti gautų rezultatų patikimumą ir palyginti MVĮ požiūrį, susijusį su kliūtimis ir skatinančiais veiksniais, tyrimo rezultatai buvo palyginti su kitose šalyse atliktų panašių studijų rezultatais. Buvo nustatyta, kad darniųjų inovacijų kūrimo ir diegimo procesas Lietuvos MVĮ yra lėtas dėl įvairių kliūčių. Apklausos rezultatai parodė, kad darniųjų inovacijų kūrimą ir diegimą labiausiai riboja finansinės kliūtys ir personalo išteklių problemos. MVĮ veiklai darniųjų inovacijų srityje didžiausią įtaką daro galimybės gauti finansinę paramą kurti ir diegti darniąsias inovacijas, taip pat su darniųjų inovacijų diegimu susijusios galimybės sumažinti sąnaudas. Kiek mažiau svarbūs skatinantys veiksniai: vartotojų poreikių tenkinimas, atitiktis teisiniams reikalavimams ir galimybės padidinti konkurencingumą. Dauguma apklausoje dalyvavusių MVĮ akcentavo bendradarbiavimo su mokslo institucijomis svarbą ir glaudesnio bendradarbiavimo poreikį. Small and medium-sized enterprises (SMEs) play a vital role in the economic development and provide most of new jobs. At the same time, SMEs are contributing factors in environmental degradation due to their high numbers and their cumulative effect. In this context, broad application of sustainable innovations to SMEs becomes a priority task. The article presents results of a study conducted in Lithuania seeking to analyse obstacles and drivers for implementation of sustainable innovations in small and medium sized enterprises. For analysis, enterprises have been divided in two groups: SMEs with experience in development/ implementation of sustainable innovations and SMEs without such experience. To check reliability of results and to compare SME opinions in different countries, results of the study conducted in Lithuania have been compared to those of three similar studies carried out in other countries.

Straipsnyje analizuojamas korporacijų veiklos efektyvumas tam tikruose regionuose, remiantis akcijų indeksų svyravimais, ypač siekiant patikrinti galimą pozityvų santykį tarp akcijų grąžos bei priklausymo darnių korporacijų indeksui. Siekiant palyginti skirtingus indeksus, remiamasi Dow Jones indeksų grupės šeima (iš Bloombergo sistemos); tai užtikrina vienodą indeksų sudarymo, keitimo ir skaičiavimo metodologiją. Teoriškai skirtumai tarp indeksų gali susidaryti dėl kelių priežasčių: skirtumai pačių indeksų struktūroje, skirtingi finansiniai rezultatai tarp darnos siekiančių ir nedarnių korporacijų, darnios korporacijos turi tam tikrą pranašumą prieš nedarnias. Straipsnyje dėmesys sutelkiamas į pirmąją priežastį, nes šalių bei sektorių svorių indekso pasiskirstymo skirtumai gali lemti visą indekso rezultatą dėl to, kad kai kurių šalių ar sektorių indeksai konkrečiu laikotarpiu yra pelningesni už kitus. This paper aims at checking corporate performance in particular regions, based on stock market indices, specifically, searching for positive relationship of stock market performance and corporate sustainability. To obtain the comparable results, the data on stock market index were taken from the Dow Jones index family (based on the Bloomberg information platform), which should ensure the uniformity of index construction, review, maintenance and calculation. Theoretically, the differences between indices can arise for several reasons: different financial results of the sustainable and non-sustainable corporations, perceived competitive future advantages of sustainable corporations over non-sustainable enterprises, and the differences in the structure of indices. This paper specifically analyses the third reason. Hypothesis about different market performance of sustainable enterprises versus non-sustainable (or sustainability-neutral) enterprises is being raised and tested. Differences of indexes integrating sustainable and sustainability neutral enterprises, caused by differences in compositions of the sectors' and countries' weights, are being taken into account and mathematically equalized, and insights about sustainable enterprises market performance formulated. The obtained conclusion reveals how enterprise sustainability affects financial market performance.

Darnumas ir darnus vystymasis kilo kaip politinė idėja, tačiau, politikų siūlomos darnumo reformos turi mažiausiai potencialo. Politinė valia lemia planavimo ir plėtros procesus, dažnai nesigilinant į mokslo ir mokymosi galimybių panaudojimą. Straipsnyje siekiama argumentuoti mokslo ir mokymosi svarbą, padedant integruoti darnų vystymąsi kaip idėją ir kaip koncepciją į trokštamą žmonių gyvenimo praktiką. Tikslui pasiekti suformuluoti šie uždaviniai: 1) išryškinti konceptualią darnumo ir darnaus vystymosi terminų bei jų tarpusavio santykio esmę ir 2) atskleisti mokslo ir mokymosi svarbą, skatinant darnaus vystymosi transformaciją į trokštamą praktiką. Teorinė analizė ir empirinio tyrimo rezultatai leido padaryti išvadas: 1. Darnumas – tai žmonijos gebėjimas numatyti ilgalaikę ateitį, leidžiančią išlikti, prisitaikyti prie vykstančių pokyčių ir juos įgyvendinti, siekiant veiklos efektyvumo poreikiams patenkinti, juos lanksčiai ir atsakingai suderinant multidimensiniame kontekste. 2. Darnus vystymasis jungia tris esmines sritis – ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę, kaip trigubą bazinį lygmenį darnumo siekiui. Taip pat gali būti svarbios politinė, kultūrinė, psichologinė, technologinė ir kt. sritys. 3. Būtina siekti balanso ir pusiausvyros tarp visų integruotų sričių. 4. Darnus vystymasis turi būti integralus procesas, sujungiant ne tik visas vystymosi sritis, bet ir įvairius politinius lygmenis (vietinį, regioninį, nacionalinį, globalų). 5. Kelias nuo darnumo ir darnaus vystymosi ideologijos iki praktikos yra ilgas ir sudėtingas. Pirmas žingsnis priklauso tyrinėtojams. Antras žingsnis – motyvacijos, pasiryžimo dalyvauti darnaus vystymosi procesuose suformavimas. Realus šio žingsnio įgyvendinimo būdas – edukacija. The aim of the article is to reason the importance of science and learning by helping to integrate the sustainable development as an idea and concept to the desired practice of human life. In the first part of the article, when analyzing the scientific definitions of the concept of sustainability and sustainable development of the late decade, the terms are being conceptualized and the interrelation between sustainability and sustainable development explained. The second part highlights the political nature of sustainability idea and reveals the significance of science and learning by seeking to turn ideology to practice

Interoperability issues are widely discussed not only within business community, but more constantly between public administration representatives. An eGovernment Interoperability Framework (eGIF) is one way to achieve eGovernment interoperability. An eGIF is a set of standards and guidelines that a government uses to specify the preferred way that its agencies, citizens and partners interact with each other. eGIF includes: "... the basic technical specifications that all agencies relevant to the eGovernment strategy implementation should adopt". eGovernment Interoperability Frameworks appear as the governmental policy cornerstones for deploying joined-up information systems and providing one-stop services to citizens and businesses. Lack of interoperability is due to a number of factors. It may be due to policy reasons. Privacy, particularly as it relates to personal health information and national security, are good examples. Lack of interoperability also has to do with the heterogeneous nature of government information systems the result of past decisions regarding hardware, software, and legacy systems. There is also the "turf" issue various agencies want their own systems and are worried about sharing data and/or common services. Lastly, the network effect of some companies that use proprietary standards have helped create some of the current problems. Many governments did not know they had a choice, nor were they aware of the long-term effects of their procurements. Thus, to achieve interoperability, there needs to be a desire for transformation and the cooperation of the various agencies of government. Unless commitment to achieving interoperability is demonstrated at the highest levels, a plethora of policies, as well as bureaucratic and narrowly construed corporate interests can always be used to challenge efforts to make interoperability happen. In order to come up to the expectations of their stakeholders and to achieve real resolution of the evolving interoperability problems, the scope of the eGIFs needs to be extended, including service composition and discovery, development and management of semantic schemas for governmental documents, certification mechanisms and authentication standards. Moreover, a shift from a paper-based specification towards a repository of services, data schemas and process models is needed, in order to serve the ever-changing nature of governments under transformation. Upon conducting a state of the art analysis of relevant frameworks at a pan-European and national level, lessons learnt from the pioneers UK eGIF, German SAGA and Greek eGIF are presented. The proposed Lithuanian eGIF model describes new approach outlines the technical, semantic and organization dimensions and stresses the importance of political interoperability. It also provides three layers model moving from only standards and specifications based approach to systems and coordination support elements. Finally the paper tackles the issues that rose within stakeholders’ community in the eGovernment interoperability context., Lietuviška santrauka. Pastaraisiais metais buvo labai daug diskutuojama apie žinių ekonomiką ir informacinę visuomenę. Šiuo metu jau konkrečiai kalbama apie elektroninę vyriausybę, elektroninį verslą ir elektronines paslaugas. Europos Taryba patvirtino veiksmų planą, kuriuo numatė, kad Europos Sąjungos valstybėse bus išplėtotos modernios elektroninės paslaugos: elektroninė vyriausybė, nuotolinis mokymas, sveikatos apsaugos ir priežiūros paslaugos, bus sudarytos sąlygos ir aplinka elektroniniam verslui. Pagrindinis viešųjų elektroninių paslaugų teikimo tikslas – siekti pagerinti trijų pagrindinių šalių (gyventojų, verslo įmonių, viešojo administravimo institucijų) poreikių tenkinimą bei supaprastinti jų tarpusavio bendravimą ir komunikaciją. Tačiau elektroninių paslaugų plėtra atsiremia į institucijų sąveikumą (angl. interoperability). Sąveikumas šiuo atveju – tai organizacijų veiklos ir sistemų derinimas, siekiant suformuoti efektyvesnį informacijos perdavimą tarp atskirų valdžios institucijų ir viešojo sektoriaus. Nesuformavus realios galimybės dalytis informacija elektroninė valdžia (toliau – e. valdžia) praranda svarbią dalį savo funkcijų ir nebegali užtikrinti informacijos objektyvumo ir patogaus prieinamumo. Daugelyje Europos Sąjungos šalių sprendžiant šią problemą yra kuriamos e. valdžios sąveikumo gairės (angl. e-Government Interoperability Framework; toliau – eGIF). eGIF sukuria prielaidas plėtoti glaudesnius ryšius tarp institucijų, vyriausybės ir piliečių, vyriausybės ir verslo sektoriaus. Šiame straipsnyje nagrinėjamas objektas yra elektroninės valdžios sąveikumas. Straipsnio tikslas yra išanalizuoti sąveikumo koncepcijas ir galimus sąveikumo strateginių gairių įgyvendinimo barjerus, palyginti Europos Sąjungos ir jos šalių narių gerosios patirties pavyzdžius įgyvendinant elektroninės valdžios suderinamumo strategines gaires bei pateikti Lietuvos elektroninės valdžios strateginių gairių modelį. Tyrime taikyti sisteminės, loginės ir palyginamosios analizės metodai. Svarbiausi rezultatai. Sąveikumas gali būti apibrėžiamas siaurai ir plačiai. Remiantis siauruoju apibrėžimu, suderinamumas yra informacinių ryšių technologijų sistemų gebėjimas bendrauti tarpusavyje, išnaudojant viena kitos galimybes, arba suteikti sudėtines galimybes jų vartotojams žmonėms. Svarbu pažymėti, jog netgi siaurajame apibrėžime pabrėžiamas suderinamumas skirtinguose lygmenyse, nuo žemiausio (tinklo komunikacijų protokolų) iki aukščiausio (semantinės kiekvienos sistemos terminologijos, skaičiavimų ir rezultatų interpretacijos). Apibendrinant ES patirtį, galima išskirti šiuos pasiūlymus kuriant Lietuvos e. valdžios sąveikumo gaires: • Gairėse turi būti apimamos organizacinio, semantinio ir techninio sąveikumo dimensijos, kurioms suteikiama vienoda svarba; • Gairėse turi būti pateikiami sistemų, naudojamų teikiant viešąsias e. paslaugas, aukšto lygio standartai (duomenų, techniniai, atpažinimo, tinklalapių ir daugiakanalės prieigos); Platusis sąveikumo apibrėžimas apima ne tik informacinių ryšio technologijų (toliau – IRT) sistemas. Remiantis šiuo požiūriu, sąveikumas tarp IRT sistemų yra priemonė siekiant tikslo: suteikiant įstaigoms, organizacijoms, vartotojų (piliečių ar verslo) grupėms, savivaldybėms, regionams ar netgi tautinėms valstybėms galimybes sąveikauti tarpusavyje efektyviau ir veiksmingiau. Bendras sąveikumo tikslas yra pagerinti šiuos organizacinius ir visuomeninius ryšius. • Gairės turi būti taikomos nacionalinio lygio valdžios institucijoms, o tolesnė e. valdžios sąveikumo gairių plėtra turėtų atsižvelgti ir į regiono, ir į vietinės valdžios institucijas; • Valdžios institucijų atstovai bus pagrindinė interesų grupė įgyvendinant e. valdžios sąveikumo gaires. Plačiajame apibrėžime skirtingos šalys arba Europos Sąjunga (toliau – ES) konkrečius sąveikumo tikslus ir strategijas apibrėžia skirtingai. Pavyzdžiui, jos gali akcentuoti valdžios paslaugų teikimo sąnaudų sumažinimą, tokių paslaugų išplėtimą ir integravimą, komercijos palengvinimą, rutininių ryšių tarp piliečių ir valdžios supaprastinimą, valdžios informacijos piliečiams prieinamumo palengvinimą, valdžios skaidrumo padidinimą, nacionalinių paslaugų susiejimą su susijusiomis paslaugomis ES šalyse narėse ir t. t. Tokie aiškūs tikslai ir strategijos turėtų sukurti sąveikumo gaires – aukšto lygio strategijų, principų ir techninių rekomendacijų rinkinį. Pasiūlytą preliminarų Lietuvos e. valdžios sąveikumo gairių architektūros modelį sudaro trys lygiai: • „Sistemų“ lygmuo, susidedantis iš priemonių, užtikrinančių organizacinį, semantinį ir techninį sąveikumą; • „Standartų ir specifikacijų“ lygmuo, kuriame formuluojamos specifikacijos, skirtos spręsti organizacinio, semantinio ir techninio sąveikumo klausimus. Jame taip pat nustatomi duomenų, atpažinimo, tinklalapių ir daugiakanalės prieigos standartai; • „Koordinavimo“ lygmuo, kuriame numatomos sertifikavimo gairės, skirtos vertinti atitikimą gairėms, bei koordinavimas ir kontrolė, skirti apibrėžti, kokios institucijos ir kokiais būdais turėtų užtikrinti sėkmingą Lietuvos e. valdžios gairių įgyvendinimą šalyje. [...]

Kai kalbama apie tvarią plėtrą, yra įprasta praktika siekti pasirinkti ir suderinti tarpusavyje rodiklius, atitinkančius kiekvienam iš trijų (ar daugiau) aspektų, t. y. ekonominių, ekologinių, socialinių ir t.t. Siekiant įvertinti tvaraus vystymosi ekologinį aspektą, dažnai naudojami aplinkosauginiai rodikliai. Norint geriau suprasti tvaraus vystymosi vertinimo procesą, reikia aptarti tvaraus vystymosi vertinimo ir vertinimo modelius, apimančius kai kuriuos rodikliu pagrįstus tvaraus vystymosi vertinimo metodus. Straipsnyje aptariamos subalansuotos plėtros teorinės ir praktinės galimybės. Straipsnio tikslas - išanalizuoti tvaraus vystymosi modelių turinį ir problemas, su kuriomis susiduriama, norint kokybiškai ir kiekybiškai įvertinti tvarumą. Straipsnis parengtas naudojant sisteminę mokslinės literatūros analizę, bendrąją ir loginę analizę, lyginamąjį ir apibendrinamąjį metodus bei praktinę patirtį tvaraus vystymosi srityje. Atsižvelgiant į valstybės tvarios plėtros strategiją ir tam tikrų ekonomikos sektorių politikos ekologizavimą, ekologinės politikos efektyvumas turėtų būti įvertintas naudojant rodiklius. Rekomenduojama suskirstyti tvaraus vystymosi vertinimo modelius į tokias grupes: a) modeliai besiremiantys rodikliais, b) gaminių vertinimo modeliai, c) integruoti vertinimo modeliai. Šie būdai taip pat yra suskirstyti pagal jų erdvinį aspektą, bei pagal gamtos-visuomenės sistemos integravimo lygį. Straipsnyje apibendrintos tvaraus vystymosi regioninės politikos ypatybės yra svarbus metodologinis ir politinis iššūkis. When we are talking about sustainable development, it is usual practice to choose and coordinate together the indicators, which correspond to each of three (or more) aspects, i.e., economic, ecological, social etc. In order to evaluate the ecological aspect of sustainable development, environmental indicators are used often. In order to better understand the evaluation process of sustainable development, the evaluation of sustainable development and evaluation models, which encompass some sustainable development evaluation methods based on indicators, need to be discussed. The theoretical and practical possibilities of balanced development are discussed in the article. The purpose of the article is to analyze the subject matter and problems of sustainable development models which people encounter, in order to quantitative and qualitative evaluate the sustainability. The article was prepared by using systemic scientific literature analysis, common and logical analysis, comparative and summarizing methods, and practical experience in the area of sustainable development. Having regard to the sustainable development strategy of the country and ecologization of certain economic sectors, the effectiveness of ecologic policy should be evaluated by using indicators. It is recommended to group the evaluation models of sustainable development in to: a) models, which are based on indicators, b) product evaluation models, and c) integrated evaluation models. These methods are also group in accordance to their special aspect and the integration level of nature and society. The regional sustainable development policy’s features, which are important methodological and political challenge, are summarized in the article.

Straipsnyje analizuojamos galimybės panaudoti Europos Sąjungos struktūrinius fondus atsinaujinančios energijos projektų išsivystymui Lietuvoje. Bendras programinis dokumentas 2004–2006 nustato svarbiausius prioritetus, naudojamas programas ir tikslus struktūrinių fondų naudojimo Lietuvoje. Atsinaujinančios energijos projektai gali būti įgyvendinti, naudojant planus pagal tris svarbiausių programų lygmenis: 1) infrastruktūra; 2) produktyvūs sektoriai; 3) kaimo vietovių plėtra The paper analyses the possibilities to use EU structural funds for sustainable energy development projects in Lithuania. Lithuanian Common programming document for 2004-2006 establishes the main priorities, operational programmes and aims of structural funds use in Lithuania. The Lithuanian Single Programming Document (SPD) is being implemented by specific strategies described in five Operational Programmes. Sustainable energy projects can be implemented using the schemes from three main operational programmes: 1) infrastructure; 2) productive sectors; 3) rural development. The article aims at demonstrating the paramount importance of sustainable energy projects for the regional development in Lithuania as they ensure environmental safety and efficient usage of energy resources. The proposals, presented in this article, for applying to the EU structural funds will assist in developing sustainable energy projects in the regions of Lithuania and redirect urban development towards sustainability

The narrative identity: Alexander Nehamas, Richard Rorty This work analyzes the problem of narrative identity developed in the works of Nehamas and Rorty. These two American philosophers work in the same – postnietzschean – paradigm. Both of them claim that the identity is not simply given to a person; rather, it is something one has to achieve if he/she wants to have one. A means both philosophers offer to such an achievement is to narrate a story about one’s person, one’s style of life and thus to create ones identity. Nehamas and Rorty assert that while creating identity one has to obey to some rules. However, the rules the philosophers announce are somewhat different. As to Nehamas, he claims that the project of the self-creation ought to be coherent and distinctive. These two criteria are to be achieved, otherwise the self-creation will fail. In addition, this project has to be accomplished in writing. Nehamas demonstrates how these criteria distinctiveness and coherence – are achieved in the writings of certain philosophers. These philosophers are Socrates, Plato, Montaigne, Nietzsche, Foucault and ultimately Nehamas himself. Nehamas suggests that all these philosophers belong to the tradition of the art of living and that all of them are primarily concerned with the projects of self-creation and self-perfection. As to Rorty, he asserts that the creator of oneself has to fulfil one major requirement. Like Nehamas, Rorty claims that the aim of self-creator, whom he... [to full text]

Straipsnyje siekiama išanalizuoti „minčių fabrikus" kaip naujo tipo analitinius centrus bei darnaus vystymosi principus ir jų taikymo miesto bendruomenių plėtrai galimybes. Pasaulinė patirtis rodo, o Lietuvos praktika patvirtina, jog sutelkus tyrinėtojų potencialą „minčių fabrikuose" darnaus vystymosi strategijų formavimas įgyja naują kokybę ir tempus. „Minčių fabrikų" vaidmuo pirmiausia pasireiškia tuo, kad tiek į valstybės raidos procesą, tiek į atskirų teritorijų darnų vystymąsi žiūrima taikant holistinį principą. Tai padeda išvengti neefektyvaus finansinių ir intelektinių išteklių švaistymo, tuo pačiu bandoma siekti tikslų suderinamumo ir sinerginio efekto. „Minčių fabrikuose" vykdomi originalūs tyrimai, aprėpiant ir geoekonominę erdvę, leidžia pamatyti naujas galimybes tiek Lietuvos valstybės raidoje, tiek jos svarbiausių sektorių bei teritorijų darniame vystymesi; kartu tai atskleidžia bendrą nagrinėjamų problemų panoramą, jos kontekstą, galimų netikėtumų seką ir bendrą visuminį rezultatą. Pastarasis projektuojamas taip, kad 10 proc. svarbiausių pastangų ir išteklių duotų iki 90 proc. norimų rezultatų. Atskirų bendruomenių strateginiai darnaus vystymosi planai, realizuojantys jų nuostatas gyventi pagal darnaus vystymosi principus, įgyvendina globaliuose darnaus vystymosi dokumentuose deklaruotus tikslus, o bene svarbiausias iš jų yra bendruomenės tiesioginis įtraukimas ir jos narių suinteresuotumo palaikymas viso proceso metu. Neįmanoma apibrėžti universalios darnaus vystymosi sistemos visiems miestams, todėl kiekvieno jų vietos valdžia drauge su visuomene turėtų rasti individualų darnaus vystymosi kelią. The article deals with the topical issues of strategic analysis and synthesis. It is demonstrated that principles of "think tanks" functioning fit the planning of sustainable development of urbanized areas very well. It is extremely important to focus on a holistic approach, when tools for stimulation of qualitative development of modern society are being searched for. Very often investment projects without the holistic approach do not add to the quality of life; do not spur the growth of middle class. Another problem, which is not very easy to solve, is formation of strategic goals while preparing the sustainable development strategies. Only effective functioning of "think tanks" helps to disclose a complex content, internal structure and relations of strategic goals. Alongside with this it helps to reject "chasing" strategies and to shift to the programmes of strategic break-through, where principally new solutions, new technologies, new systems of production organization, financing and management are being used. Cooperation with "think tanks" allows to achieve 90 per cent of results aimed with 10 per cent of effort. At present time Lithuanians are starting to understand the importance of sustainable development and principles of sustainability are being implemented realistically. But during this process a lot of obscurities were observed, which have conditioned the problematic of the article: sustainable development and strategic planning of cities, putting accents on its economic and social aspects, especially on the importance and ways of communities' involvement into planning processes. Sustainable development as universal empiric phenomena was developing gradually under the sway of various processes and environment dimensions. In pursuance of seeking to analyze the evolution of sustainable development conception, number of dimensions, which mach sustainable development conception, is kept as the main periodicity criteria. In accordance with this proposition it is possible to separate three stages: a) two dimensions sustainability; b) three dimensions sustainability; c) four dimensions sustainability. Due to strategic planning of the cities various groups of interests are enabled to participate in the process of planning and implementation of development. Strategic plan helps in creation of management and planning systems, based on sustainable development, democracy and market economy principles; helps in more rational use of limited budget resources; helps in coordinating process of various sectors programs' and their implementation. But the most important advantage of strategic plan is that it is concentrating on the most important problems and the most perspective tasks, based on good knowledge of present situation and future trends. Article further talks about the basic elements and methodology of cities' strategies creation, which are being used for creation of cities'/municipalities' sustainable development strategies. Only sustainable development strategic plans of single communities, which realize their attitude to live under the principles of sustainable development, can help to implement declared objectives in global sustainable development documents.