Search

PRIESAGOS PERKĖLIMAS BALTŲ KALBOSESantraukaStraipsnyje aptariami kai kurie priesagos perkėlimo atvejai baltų kalbose. Priesagos perkėlimu vadinamas morfologinis procesas, kurio metu nauja leksema, vykstant leksinei inovacijai, perima pakeičiamo senesnio žodžio priesagą. Taip galima paaiškinti kai kuriuos iki šiol nesuprastus sufiksacijos atvejus. Ypač daug dėmesio kreipiama į lie. ruduõ, svíestas ir la. brĩvs etimologiją.

Terminu „evidencialumas“ žymima kalbinių priemonių, kuriomis reiškiamas kalbančiojo distancijavimasis nuo pasakymo turinio, visuma. Lietuvių kalboje evidencialumas gali būti reiškiamas arba sintetiškai, naudojantis netiesioginės nuosakos formomis, arba analitiškai, naudojantis prieveiksmiais arba dalelytėmis. Straipsnyje nagrinėjama vienos iš tokių evidencinių dalelyčių, liet. nevà, kilmė. Ši dalelytė tekstuose paliudyta tik nuo XVIII a. Atrodo, kad ji sudaryta iš neiginio „nè“ ir iš prezentatyvinės dalelytės „và, štai!“. Tačiau tokia prielaida sukelia tipologinių sunkumų: nepastebėta, kad evidencialumas galėtų būti reiškiamas neiginio, o yra gerai žinoma, kad prezentatyvinės dalelytės, tokios kaip lot. „ecce“, rus. „вот“, pranc. „voici, voilà“, negali būti paneigiamos. Tai perša išvadą, kad žodžio „nevà“ sudėtyje esančios dalelytės „nè“ reikšmė buvo kitokia, ne grynai neigiamoji. Tikimiausia atrodo lyginamoji reikšmė (kaip, lyg, tarsi); tokia dalelytės „nè“ vartosena gerai paliudyta baltų kalbose ir gal net siekia indoeuropiečių prokalbę (plg. sen. ind. „ná — ne arba kaip, lyg, tarsi“). Evidentiality is here understood as the linguistic marking of the speaker's distance to the contents of his utterance. In Lithuanian, evidentiality can be expressed synthetically by means of the so-called relative mood, consisting in the use of participles instead of finite verb forms, or analytically by means of adverbs or particles. This paper deals with the origin of one of these particles, Lith. nevà "allegedly". It is not attested before the 19th century and seems to consist of the negative "né" and the presentative particle "va". There are typological difficulties, however: evidentiality is never expressed by a bare negation; and presentative particles (like Lat. "ecce", Russ. "вот", French "voici, voilà") are known to be non-negatable. This suggests that "ne" in "nevà" cannot have had its basic negative meaning. We could therefore assume it to have been used in its comparative function ("as, like"), which has left numerous relies in Baltic and could go back to Indo-European (cf. OInd. ná "not" and "as, like").