Search

Straipsnyje nagrinėjami Lietuvos grūdų rinkoje vykstantys ekonominiai procesai bei jų poveikis grūdų supirkimo kainų kitimo tendencijoms. 2006 metai augalininkystės sektoriui buvo labai nepalankūs, 2007–2009 metais žymiai padidėjo augalų derlingumas ir derlius, o 2010-ieji dėl nepalankių klimatinių sąlygų buvo nederlingi – javų derlingumas, palyginti su 2009 metais, sumažėjo 20,3 proc. Lietuvos grūdų rinka labiausiai priartėjusi prie monopolinės konkurencijos sąlygų, ir grūdų kainas teoriškai turėtų lemti paklausos ir pasiūlos tarpusavio priklausomybės jėgos. Tačiau taip yra ne visada – grūdų kainoms mažėjant, jų pasiūla nemažėja, o netgi kartais didėja. Straipsnyje nagrinėjamos priežastys, kurios labiausiai paveikė pasiūlos bei paklausos tarpusavio priklausomybę ir padarė didžiausią įtaką grūdų kainų kitimui. Lietuvoje 2009 metais javų grūdai buvo supirkti 35,5 proc. pigiau negu 2008 metais. Pagrindinė to priežastis buvo grūdų pertekliaus, o tuo pačiu ir pasiūlos rinkoje didėjimas, kurį lėmė kasmet didėjantis grūdų derlius bei mažėjantis jų vidaus vartojimas, o grūdų eksportas nepajėgė sumažinti sparčiai didėjančio grūdų pertekliaus ir mažai galėjo paveikti pasiūlos bei paklausos į taką tų metų kainoms. Nors 2010 metais, palyginti su 2009-aisiais, javų grūdų eksportas sumažėjo, javų grūdų derlius, sumažėjęs dar labiau, atitinkamai paveikė javų grūdų pasiūlą ir sudarė prielaidas grūdų kainoms padidėti 44,5 proc. Siekiant sumažinti grūdų pasiūlą bei padidinti jų paklausą ir... [toliau žr. visą tekstą] The article presents economic processes going on in the Lithuanian grain market and their impact on the change tendencies of grain purchase prices. The Lithuanian grain market is very close to a monopolistic competition and theoretically interdependent forces of supply and demand should determine grain prices. But this is not always the case – while grain prices are decreasing, supply of grain is not decreasing but often increasing. The reasons that affected the interdependence of supply and demand and influenced the changes in grain prices are revealed in this article. In 2010 compared to 2009, grain exports declined, but the grain harvest, which decreased even more, determined the drop of grain supply on the market and created preconditions for growth in grain prices by 44.5 per cent. In order to decrease grain supply and increase grain demand on the market and create economic preconditions for growth in grain prices at least by inflation, the conclusions and proposals are presented.

Straipsnyje nagrinėjamos Lietuvos grūdų ir rapsų sėklų supirkimo kainų ir jų išauginimo santykinių sąnaudų tarpusavio priklausomybės tendencijos, koreliacinės ir determinacinės analizės būdu nustatyta tų pokyčių galima įtaka grūdų bei rapsų sėklų konkurencingumo stiprinimui tarptautinėse rinkose. 2003–2009 metai, išskyrus 2006-uosius, augalininkystės sektoriui buvo gana palankūs – didėjo javų derlingumas bei derlius, o vidutinės produkcijos vieneto išauginimo sąnaudos augo palyginti nežymiai. Analizės rezultatai parodė, kad augalininkystės ūkiuose kviečių, miežių ir rapsų sėklų derlingumui didėjant, jų vienos tonos išauginimo santykinės sąnaudos mažėjo, o derlingumui mažėjant, santykinės išauginimo sąnaudos didėjo. Koreliacijos ir determinacijos koeficientai patvirtino išvadą, kad javus bei rapsus auginantiems ūkiams trumpalaikio ir ilgalaikio vystymo rinkodaros strategijose būtų tikslinga numatyti ekonomiškai apsimokančias priemones augalų derlingumui didinti. Auginimo efektyvumas, esant gana nestabilioms grūdų bei rapsų sėklų kainoms šalies ir tarptautinėse rinkose, vis labiau gali lemti produkcijos konkurencingumo perspektyvas minėtose rinkose. The article deals with the tendencies of interdependence between the Lithuanian grain and rapeseed purchase prices and the relative expenditure for the production. The impact of these changes on strengthening of grain and rapeseed competitiveness was estimated by correlation and determination analysis. The period of 2003–2010, except 2006, was favorable to the crop sector – the yield and harvest of krops were increasing and the average expenditure per production unit increased relatively slightly. The results of analysis indicated that in crop farms, as the harvest of wheat and barley and rapeseed is increasing, the relative expenditure for the production of one ton of these crops is decreasing and as the parvest is decreasing, the relative expenditure is increasing. The correlation and determination coefficients approved the conclusion that in order to increase the harvest, the crop farms in their short – term and long – term market development strategies should plan ahead and implement the cost – efficient measures. Given that the grain and rapeseed prices are unstable in the local and foreign markets, the yield of crops can increasingly influence the prospects of competitiveness of production in these markets.

The selection of toxin-producing micromycetes isolated from stored vegetables and grains, as well as from the dust and air of the storehouses was performed. Two micromycetes, characterised by secondary metabolism were isolated from the dust of a vegetable storehouse, one micromycete from the storehouse air, three micromycetes were isolated from stored vegetables and four micromycetes from stored grains. Micromycete Penicillium aurantiogriseum most abundantly produced pigments into CYA and YES media. The chromatography method on silica gel revealed the following: Fusarium proliferatum was producing T2 toxin, F. tricinctum – zearalenon, Penicillium aurantiogriseum – citrinin, P. verrucosum – patulin, P. corymbiferum – cytochalozin and sterigmatocistin, Scytalidium lignicola – tenuazonic acid, and Aspergillus flavus – kojic and cyclopiazonic acids. Atlikta atranka mikromicetų – toksinų producentų, išskirtų nuo sandėliuojamų daržovių ir grūdų, taip pat iš jų sandėlių dulkių ir oro. Nustatyta, kad 2 mikromicetai, kuriems yra būdingas antrinis metabolizmas, buvo išskirti iš daržovių sandėlio dulkių, 1 iš sandėlio oro; 3 mikromicetai buvo išskirti nuo sandėliuose saugomų daržovių ir 4 nuo sandėliuojamų grūdų. Gausiausiai pigmentus į CYA ir YES terpes gamino mikromicetas Penicillium aurantiogriseum. Chromatografijos ant silikagelio metodu nustatyta, kad Fusarium proliferatum gamino T2 toksiną; F. tricinctum – zearalenoną; Penicillium aurantiogriseum – citrininą; P. verrucosum – patuliną; P. corymbiferum – citochaloziną ir sterigmatocistiną; Scytalidium lignicola – tenuazono rūgštį ir Aspergillus flavus – kojo ir ciklopiazoninę rūgštį.

The selection of toxin-producing micromycetes isolated from stored vegetables and grains, as well as from the dust and air of the storehouses was performed. Two micromycetes, characterised by secondary metabolism were isolated from the dust of a vegetable storehouse, one micromycete from the storehouse air, three micromycetes were isolated from stored vegetables and four micromycetes from stored grains. Micromycete Penicillium aurantiogriseum most abundantly produced pigments into CYA and YES media. The chromatography method on silica gel revealed the following: Fusarium proliferatum was producing T2 toxin, F. tricinctum – zearalenon, Penicillium aurantiogriseum – citrinin, P. verrucosum – patulin, P. corymbiferum – cytochalozin and sterigmatocistin, Scytalidium lignicola – tenuazonic acid, and Aspergillus flavus – kojic and cyclopiazonic acids. Atlikta atranka mikromicetų – toksinų producentų, išskirtų nuo sandėliuojamų daržovių ir grūdų, taip pat iš jų sandėlių dulkių ir oro. Nustatyta, kad 2 mikromicetai, kuriems yra būdingas antrinis metabolizmas, buvo išskirti iš daržovių sandėlio dulkių, 1 iš sandėlio oro; 3 mikromicetai buvo išskirti nuo sandėliuose saugomų daržovių ir 4 nuo sandėliuojamų grūdų. Gausiausiai pigmentus į CYA ir YES terpes gamino mikromicetas Penicillium aurantiogriseum. Chromatografijos ant silikagelio metodu nustatyta, kad Fusarium proliferatum gamino T2 toksiną; F. tricinctum – zearalenoną; Penicillium aurantiogriseum – citrininą; P. verrucosum – patuliną; P. corymbiferum – citochaloziną ir sterigmatocistiną; Scytalidium lignicola – tenuazono rūgštį ir Aspergillus flavus – kojo ir ciklopiazoninę rūgštį.

Micromycetes not only deteriorate the quality of grain, but also are potential producents of mycotoxins. The most reliable way not to contaminate grain with mycotoxins is to avoid their rise. Therefore, reducing the contamination of food products with mycotoxins, precautionary means pointed against mycotoxins are very important. Low moisture is the most significant element to reduce the vitality of mycotoxins. It is really important to choose a proper regime of drying and to desiccate grain before mould fungi have damaged it. The present research analysed the drying of wheat, malty and fodder barley in a mixed-flow grain dryer and in an active ventilation crop-bin. The influence of these drying technologies on the mycological contamination of grain was estimated. Mikromicetai ne tik kenkia grūdų kokybei, bet ir yra potencialūs mikotoksinų producentai. Patikimiausias būdas neužteršti grūdų mikotoksinais – išvengti jų atsiradimo. Todėl, mažinant maisto produktų užkrėstumą mikotoksinais, labai svarbios prevencinės priemonės, nukreiptos prieš mikromicetus. Mažas drėgmės kiekis grūduose yra svarbiausias veiksnys, silpninantis mikromicetų gyvybingumą. Labai svarbu teisingai parinkti džiovinimo režimus ir išdžiovinti grūdus, kol mikromicetai jų nesugadino. Atliktais tyrimais buvo analizuotas kviečių, salyklinių ir pašarinių miežių džiovinimas šachtinėje džiovykloje ir aktyviosios ventiliacijos aruode, taip pat įvertinta šių džiovinimo technologijų įtaka grūdų mikologinei taršai.

In August–September 2003, samples of wheat and barley after harvest were randomly taken from 11 organic and 13 conventional farms in Lithuania. The results of mycological tests indicated that wheat from organic farms was contaminated with fungi by 70.5% (p < 0.05) more and barley by 24.8% (p > 0.05) less as compared with wheat from conventional farms. Grains taken from both types of farms were contaminated with fungi from the Fusarium, Alternaria, Cladosporium, Penicillium, Aspergillus and other genera. The most toxic fungi belong to the genera Fusarium and Alternaria. From wheat of organic farms 22 while from wheat of conventional farms 12 fungal species were isolated. Barley from organic farms 22 fungal species and from conventional farms 20 species. DON and ZEN were most frequent in grain from different farms. 100% of wheat samples from organic and conventional farms contain DON and ZEN. Small amounts of aflatoxins and ochratoxins, up to 0.8 and 0.3 µg kg-1 respectively, were found in samples of wheat from organic farms. 2003 m. rugpjūtį–rugsėjį po derliaus nuėmimo kviečių ir miežių mėginiai buvo paimti iš 11 ekologinių ir 13 chemizuotų Lietuvos ūkių. Mikologinių tyrimų rezultatai parodė, kad kviečiai iš ekologinių ūkių buvo užkrėsti mikromicetais 70,5% (P < 0,05) daugiau, miežiai iš ekologinių ūkių – 24,8% (P > 0.05) mažiau, palyginti su kviečiais ir miežiais iš chemizuotų ūkių. Grūdai, užauginti ir paimti iš skirtingų ūkių, buvo užsikrėtę Fusarium spp., Alternaria spp., Cladosporium spp., Penicillium spp., Aspergillus spp. ir kitų genčių mikromicetais. Ant grūdų labiausiai buvo išplitę Fusarium, Alternaria genčių grybai. Iš kviečių ir miežių, paimtų iš ekologinių ūkių, buvo išskirti 22 rūšių, iš kviečių, paimtų iš chemizuotų ūkių, – 12 rūšių, iš miežių – 20 rūšių mikromicetai. DON ir ZEN dažniausiai buvo nustatyti grūduose iš skirtingų ūkių, 100% kviečių mėginiai abiejose ūkių sistemose buvo užteršti DON ir ZEN. Maži aflatoksinų ir ochratoksinų kiekiai (0,8 ir 0,3 µg kg-1) buvo nustatyti kviečiuose, paimtuose iš ekologinių ūkių.

Lietuvos žemes ukio universiteto Bandymu stotyje 2002-2004 metais daryti tyrimai, kuriu tikslas - ištirti lapu trašu su ivairiomis maisto medžiagomis itaka salykliniu miežiu derliui, grudu kokybei, pelningumui. Bandymai atlikti karbonatingame sekliai glejiškame išplautžemyje, lengvame priemolyje ant vidutinio sunkumo bei sunkaus priemolio. During 2002-2004 the experiments were carried out of the Lithuanian University of Agriculture. The aim was to evaluate the effect of leaf-feed fertilisers, containing different nutrients, on the yield, grain quality and profitability of malting barley. The soil of the experimental site is characterised as Sod Epihypogleyic Luvisol, light loam on medium and clay loam.

The effect of ozone (O3) on the mycological pollution of ventilated grain surface and its drying process was studied. Investigations have revealed that with air–ozone mixture blown through grain mound, ozone splits while contacting the grain surface and disinfecting it, and this process can be evaluated by the ozone absorption factor (absorptivity). Ozone splitting and absorption depend on grain moisture; in columns of grain with a greater moisture content these processes are more intense. The effectiveness of grain disinfection depends on grain column height, moisture content, ozone concentration and the duration of ozone exposure. The influence of ventilation duration and ozonation on pollution was evaluated by changes of grain surface infection with micromycete propagules (cfu•g-1). Ozone–air mixture used for active ventilation drying of grain (with ozone concentration of 700 ppb) enables reduction of drying duration by about 20% and of mycological pollution depending on moisture content w from 2.2 times (for grain w = 15.2%) to three times (grain w = 22.0%). Tirtas ozono (O3) poveikis ventiliuojamų grūdų paviršiaus mikologinei taršai ir jų džiūvimo procesui. Tyrimais nustatyta, kad kontaktuodamas su grūdų paviršiumi ir jį dezinfekuodamas ozonas skyla, o tai apibūdinama ozono sugerties koeficientu. Ozono skilimas ir sugertis drėgnesnių grūdų sampile yra intensyvesnis. Grūdų dezinfekavimo efektyvumas priklauso nuo grūdų sampilo aukščio, drėgnio, ozono koncentracijos ir ozonavimo trukmės. Ventiliavimo trukmės ir ozonavimo įtaka vertinta pagal grūdų užkrato mikromicetų pradais (ksv•g-1) pokyčius grūdų paviršiuje. Džiovinant grūdus aktyviąja ventiliacija su ozono ir oro mišiniu ir naudojant 700 ppb O3 koncentraciją, džiovinimo trukmę galima sumažinti apie 20%, o mikologinę taršą, atsižvelgus į grūdų drėgnį w, nuo 2,2 (w = 15,2%) iki 3 (w = 22,0%) kartų.

Lietuvos žemdirbystės institute tirti skirtingų Lietuvos vietovių 2003 ir 2004 metų derliaus įvairių veislių žieminiai rugiai (Secale cereale L.). Grūdai sumalti laboratoriniu valciniu Brabenderio malūnu Junior. Nustatyta miltų išeigos ir vandens absorbcijos, įvertintos Brabenderio farinografu, variacija ir priklausomumas nuo žieminių rugių veislių ir auginimo vietos. Laboratoriniu valciniu malūnu gautų miltų išeigos variacijos koeficientas buvo 3,3 %, išeiga priklausė nuo rugių auginimo vietos. Iš rugių sumaltų miltų vandens absorbcija, kurios verčių ribos buvo nuo 63,0 iki 70,0 %, variacijos koeficientas 2,4 %, priklausė nuo rugių veislės ir auginimo vietos. Pramoninių ruginių sijotų 700 tipo miltų ir pasijotų 1370 tipo rupinių tirta Brabenderio farinografu vandens absorbcija ir miltų frakcinė sudėtis. Miltų ir rupinių vandens absorbcijai turėjo įtakos miltų frakcinė sudėtis. Brabenderio farinografu nustatyti vandens absorbcijos duomenys atspindi rugių grūdų ir ruginių miltų skirtybes. Todėl Brabenderio farinografu nustatoma vandens absorbcija kaip papildomas rodiklis tinka Lietuvoje auginamų rugių ir pramoninės gamybos ruginių miltų bei rupinių savybėms apibūdinti. The winter rye (Secale cereale L.) and rye grain/flours were studied at the Lithuanian Institute of Agriculture. The rye cultivars were collected from different locations of Lithuania within the period 2003–2004. The grain was milled to flour at the Brabender Junior mill. The variation of grain/flour yields and water absorption by the Brabender farinograph were estimated. The dependency of the values on rye growing location and cultivars was examined. The data suggest that the coefficient of variation of grain/flours yields was 3.3 %, and was impacted by the rye growing location. The water absorption of grin/flour varied within the range of 63.0-70.0 % and was related to the properties of the cultivars and locations. Besides, flour coarseness of the processed 700 and 1370 type rye flour and the absorption of water by Brabender farinograph were determined. It was emphasized that the coarseness of the flour had an impact on water absorption of each type flour. Data of water absorption by the Brabender farinograph reflected the diversity of grain and flour. The obtained data can be applied for the additional evaluation of Lithuania-grown rye grain/flour and the quality of processed floury. В Литовском институте земледелия исследовали зерно озимой ржи (Secale cereale L.) урожая 2003 и 2004 гг. Образцы ржи разных сортов собраны из разных местностей Литвы. Зерно смолото на лабораторной в��льцевой мельнице Брабендер Юниор. Исследовали вариацию выхода муки и абсорбции воды, определенной фаринографом Брабендера, и зависимость этих показателей от сорта ржи и условий места роста. По данным опытов, коэффициент вариации выхода муки определился в порядке 3,3 %, выход зависел от места роста ржи. Абсорбция воды варьировала в пределах 63,0–70,0 %, коэффициент вариации 2,4 % в зависимости от сорта и места роста ржи. Исследовали также абсорбцию воды и фракционный состав ржаной промышленной муки типов 700 и 1370. Установлено, что фракционный состав каждого типа муки влияет на абсорбцию воды. Данные по абсорбции воды, определенной фаринографом Брабендера, отражают вариацию свойств зерна и муки. Таким образом, данные сорбции воды могут послужить дополнительными показателями характеристики качества зерна и промышленной муки из ржи, выращенной в условиях Литвы.

Grain contamination with fungi at the moment of harvesting depends upon many factors such as plant genotype, soil, plant rotation, the agrotechnical and agrochemical measures applied, climate. Micromycetes often damage grains while they still ripen in ears. In fields, most frequent on various grains are micromycetes of the genera Alternaria and Fusarium, which perish if the humidity of the nutritious substrate does not exceed 12–13% (aw = 0.65) for a longer period of time. Micromycetes of the genera Aspergillus and Penicillium are less sensitive to humidity. These fungi can develop when the humidity of substrate is of the level allowed by the standards for grains or seeds to be admitted for storing. Therefore, the fungi of these genera also prevail on stored grains. Means to decrease grain contamination by fungi should be safe for man and animals both during production and application. Straipsnyje aptarti 2003–2005 m. Kauno rajone užauginto grūdų derliaus mikologinės taršos ir jos priklausomybės nuo aplinkos sąlygų tyrimų rezultatai. Tirtos įvairios technologinės prevencinės priemonės mikologinei taršai mažinti. Pateikti rezultatai, atspindintys džiovinimo proceso ir aktyvuoto vandens – anolito įtaką grūdų mikrobiologinės taršos lygiui. Nustatyta, kad subrendusių grūdų mikologinė tarša nuolat didėja nuo pat derliaus nuėmimo iki džiovinimo. Analizuojant iš kombaino bunkerio paimtus grūdų ėminius nustatyta, kad ant mechaniškai pažeistų grūdų mikromicetų rūšių trečdaliu daugiau nei ant sveikų. Sudarytas matematinis modelis mikromicetų pradų skaičiui nustatyti grūdų džiovinimo proceso metu, įvertinant džiovinimo trukmę, pradinį mikromicetų pradų skaičių ir grūdų drėgnį prieš džiovinimą. Matematinis modelis parodo veiksnių įtaką mikromicetų pradų skaičiui. Atlikus modelio regresinės lygties analizę nustatyta, kad mikromicetų pradų skaičių galima gerokai sumažinti ilginant kviečių grūdų džiovinimo trukmę. Ištyrus anolito įtaką mikromicetams, statistiškai patikimas skirtumas tarp mikromicetų pradų skaičiaus sausuose grūduose ir apdorotuose anolitu gautas tuomet, kai chloro koncentracija – 0,05%.

During 2003–2006, micromycetes recorded on a variety of raw materials and foodstuffs of plant origin brought into Lithuania and sold here were investigated; their species composition was determined, their abilities to synthesize and excrete secondary metabolites and spread in the environment were studied. Many micromycetes brought together with raw materials and foodstuff are able to adapt to new ecological conditions, penetrate into commercial, industrial and residential premises. They enrich the species diversity of local micromycetes, extend their functional, destructive abilities, which are not always favourable to people; they can also cause economic losses as well as be hazardous to the health of man, as some micromycetes can cause diseases of respiratory organs, be causative agents of allergies, skin diseases, or even deep mycoses of some organs. Toxic secondary metabolites excreted by microorganisms worsen the quality of food, cause permanent hazard to its safety. Basing on the research results, the above-mentioned issues are discussed in the article. 2003–2006 m. ištyrus mikromicetus, aptiktus ant įvairaus pavidalo augalinės kilmės maisto žaliavos ir produktų, atvežtų ir galimybės sintetinti bei išskirti į aplinką toksiškus antrinius metabolitus ir plisti aplinkoje. Nustatyta, kad daug su augalinės kilmės maisto žaliava ir produktais atvežtų mikromicetų geba prisitaikyti prie naujų ekologinių sąlygų, patekti į prekybines, gamybines ir gyvenamąsias patalpas ir praturtinti vietinėmis sąlygomis esančių mikromicetų rūšių įvairovę, praplėsti funkcines, ne visada žmonėms naudingas, destrukcines galimybes ir ne tik tapti ekonominių nuostolių priežastimi, bet ir sukelti pavojų žmonių sveikatai. Kai kurių rūšių mikromicetai yra kvėpavimo organų ligų, astmos, įvairių alerginių negalavimų, odos ligų priežastis, neretai sukelia įvairių organų gilumines mikozes, o jų išskiriami toksiški antriniai metabolitai ženkliai pablogina maisto kokybę, kelia nuolatinį pavojų jo saugai. Remiantis atliktų tyrimų duomenimis, minėti klausimai aptariami šiame straipsnyje.

Tyrimai daryti 2000-2002 m. Lietuvos žemdirbystės institute. Dirvožemis - karbonatingas glėjiškas rudžemis (Endocalcari-Endohypogleyic Cambisol) lengvas priemolis. Tirti vasariniai miežiai 'Otis', 'Scarlett', 'Barke' ir 'Aleksis' prieš sėją buvo tręšiami skirtingomis azoto trąšų normomis (0, 30, 60, 90, 120 kg N ha-1) ir nuo ligų vegetacijos metu apsaugomi nupurškiant fungicidais. Fungicidų įtakai nustatyti vieno varianto laukeliai, patręšti 90 kg N ha-1, nepurkšti. Drėgmės režimas tyrimų metais pagal hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes: 2000-ieji ir 2001 metai priskirtini prie pakankamai drėgnų, o 2002-ieji - prie sausų. Atlikus jungtinę trejų metų dispersinę analizę nustatyta patikima metų meteorologinių sąlygų įtaka derliui, grūdų stambumo rodikliams, taip pat patikimos sąveikos tarp metų ir veislės bei metų ir azoto trąšų normos bei fungicidų. Veislės reikšmė derliui buvo patikima tik 2001 metais, tačiau veislės turėjo didelės įtakos 1000-čio grūdų masei ir stambių grūdų kiekiui. Purkštų fungicidais miežių grūdai buvo stambesni ir stambių grūdų derlius didesnis, kai drėgmės režimas grūdo pildymosi tarpsniu buvo palankus, tačiau neturėjo įtakos šiems rodikliams sausringais metais. Azoto trąšų įtaka derliui ir grūdų stambumui taip pat buvo didesnė pakankamo drėgnumo metais ir mažesnė sausringais 2002 metais. The study was conducted during 2000-2002 at the Lithuanian Institute of Agriculture, Kedainiai district, Lithuania. Soil Endocalcari - Endohypogleyic Cambisol, light loam. The spring barley cv. Otis, Scarlett and Barke (Alexis in 2000) were applied with different rates of ammonium nitrate (0, 30, 60, 90 and 120 kg ha-1 of N) and in order to control diseases - with fungicides. The plots of the treatment for the evaluation of fungicide efficacy were applied with 90 kg ha-1 of N, but left untreated with fungicides. The growing seasons of 2000 and 2001 can be characterized as normal and 2002 as dry according to hydrothermal coefficient (HTC). Significant effect of the year on the yield and grain size was found, as well as the interactions between year and variety, year and nitrogen rate and fungicide. The effect of the varieties on the grain yield was significant only in 2001, but the effect on 1000 grain weight and size was highly significant. In the plots treated with fungicides grain yield and yield grain >2.5 was higher, when moisture regime during grain filling was favourable and had no effect on these indicators in droughty years. The effect of nitrogen fertilizers on the yield and grain size was higher in the years with sufficient moisture and lower in droughty years.