Search

Baigiamajame magistro darbe analizuojamos dizaino strategijos, jų teoriniai modeliai bei strategijų taikymas organizacijose. Analizuojamos paslaugų dizaino, design thinking , design doing teorijos, jų strateginiai žingsniai. Atliekama mokslinių literatūros šaltinių analizė, internetinių šaltinių analizė apimanti kompanijų profilius ir tarptautinius žurnalus. Praktinėje dalyje pateikiami empirinių tyrimų (anketinės apklausos, giluminio interviu, ekspertų vertinimo) metu gauti duomenys bei SWOT analizės rezultatai, dizaino strategija UAB ACME organizacijai bei jos naudingumo analizė. Baigiamąjį magistro darbą sudaro 4 dalys : probleminė, teorinė, tiriamoji ir praktinė probleminėje dalyje aptariamas dizaino strategijų naudingumas verslui, teorinėje dalyje pristatomi dizaino strategijų teoriniai modeliai, tiriamojoje dalyje analizuojami empiriniai tyrimai praktinėje pristatoma ir analizuojama dizaino strategija. Master thesis is oriented into analysis of design strategies and into creating design strategy for "ACME" organization. Thesis includes analysis of theoretical models of service design, design thinking, design doing. An empirical research and SWOT analysis is presented. Empirical research includes survey, follow up interview and experts survey. Practical part presents design strategy created for organization, based on theoretical analysis and results collected during research. Master thesis is oriented into analysing theoretical models and creating design strategy, evaluation of benefits of design strategy, deep analysis of organization and presenting practical plan.

Šiame darbe palyginami dviejų šalių – Lietuvos ir Olandijos kultūriniai kontekstai. Darbo siekis išsiaiškinti priežastis kodėl Olandija tapo grafinio dizaino šalimi ir ko trūksta Lietuvai norint tobulėti šioje srityje. Darbe kultūra apžvelgiama iš istorinio konteksto, kuris padėjo pagrindus tautų mentalitetui, o tuo pačiu kaip rezultatas atsispindi ir grafiniame dizaine. Aptariamas kultūros bei dizaino rėmimas, kuris yra vienas pagrindinių variklių dizaino palaikyme. Taip pat nagrinėjamas meno sektorius, jo bruožai ir svarba visuomenėjea. This research compares two countries - Lithuanian and Netherlands cultural contexts. Intension is to find out the reason why the Netherlands has become a graphic design country and what is missing in Lithuania to lead in this field. The research examine historical context, which laid the foundation for the nation's mentality, but at the same time as a result is reflected in the graphic design field. Discusses the support of culture and design, which is one of the main impulse on design supporting system. Research also examines the art sector, its features and importance in society.

Tipografika ir muzika: sujungus šias dvi sritis gimė tipografinis projektas „Aerofont”. „Aerofont” - tai erdvinės muzikinės raidės, kurias galima perskaityti, išgirsti ir jomis pagroti. Erdvinių muzikos raidžių funkcionalumas imituoja „aerofonų” (pučiamųjų) instrumentų šeimos sintezatoriaus veikimo principą, nes jomis galima perduoti intertekstinio pobūdžio žinutes. Šiomis raidėmis yra siekiama perteikti estetinę muzikos žinutę be paties autoriaus/atlikėjo, kitaip tariant, kiekvienas, naudodamasis „Aerofont” raidėmis, tampa atlikėju, nes tiek raidžių naudojimas, tiek ir garso skleidimas sukuria sąryšį tarp subjekto ir objekto arba leidžia perteikti ir sintezuoti estetinius bei kultūrinius potyrius. Typography and music: by connecting these two fields, a typographic project „Aerofont” was born. „Aerofont” is a set of spatial musical letters, which one can read, hear and play. The function of these spatial letters imitates the principles of a synthesizer from an aerofone (wind) instrument family, because it is possible to send out inter-textual messages by using them. The purpose of the letters is to convey the aesthetical message of music without the author/performer. In other words, everyone becomes a musician using the „Aerofont” letters, because the usage of letters and broadcast of sound creates cohesion between the subject and the object and allows the aesthetical and cultural experience to be conveyed and synthesized.

Šiame darbe aptariamos kinetinės tipografikos atsiradimo prielaidos: klasikinis modernizmas, šrifto įtaigos įteisinimas, kinas. Analizuojami ryšiai tarp kinetinės tipografikos ir naujųjų medijų. Kalbama apie kinetinės tipografikos vizualinę ir stilistinę raišką, estetinius siekius, atsižvelgiant į tipografikos modifikacijas. Įvardijami skirtumai tarp kinetinės tipografikos ir spausdintinės eksperimentinės tipografikos, išryškinama kinetinės tipografikos komunikavimo specifiką. This work discusses about the main assumptions of kinetic typography: classical modernism, validation of the font suggestion,film. This work analyzes the connection between kinetic typography and new media. It is about visual and stylistic expression of kinetic typography, aesthetic aspirations, considering to modifications of typography. This work identifies the differences between the kinetic typography and printed experimental typography, it highlights the communication specifics of kinetic typography.