Search

Pajamų kapitalizavimas yra vienas is turto vertinimo metodų. Metodo taikymas miskų vertinimui yra specifiskas dėl ilgo miskų auginimo laikotarpio bei miskų daugiafunkciskumo. Ekonominio vertinimo tikslais tyrime taikyta tokia Lietuvos misko isteklių ir funkcijų klasifikacija: mediena, misko grybai, misko uogos, misko vaistiniai augalai, medžiojamieji gyvūnai, misko rekreacinės funkcijos, CO2 naudojimas, biologinės įvairovės issaugojimas, vandenų apsauga, prieserozinės funkcijos, laukų apsauginės funkcijos, sanitarinės bei higieninės funkcijos. Lietuvos miskai pagal medieną įvertinti dviem metodais: misko įmonių grynųjų pajamų kapitalizavimo ir pagal Faustmano formule. Pagal nemedieninius misko isteklius ir funkcijas miskai vertinti dviem etapais: 1) metinės naudos įvertinimas; 2) grynųjų pajamų apskaiciavimas ir kapitalizavimas. Žaliavinių nemedieninių misko isteklių naudojimo metinės pajamos įvertintos remiantis jų rinkos kainomis. Misko rekreacinių isteklių vertinimui taikytas kontingentinio vertinimo metodas. CO2 sunaudojimui vertinti – tarsos leidimų kainos. Biologinės įvairovės issaugojimo funkcijai – alternatyviųjų islaidų metodas. Vandenų apsauginėms funkcijoms, prieserozinėms ir sanitarinėms bei higieninėms misko funkcijoms – isvengtų islaidų bei produktyvumo pokycių metodai. Nustatyta Lietuvos miskų kompleksinė vertė – 26,7 mlrd. Lt (medieną vertinant pagal Faustmano formule). Miskų vertė pagal nemedieninius isteklius ir funkcijas sudarė 36,9 %.

Valstybinių miškų urėdijų veiklos veiksmingumo vertinimui skiriama vis daugiau dėmesio, siekiant padidinti viešojo sektoriaus indėlį į valstybės biudžetą. Ūkio subjekto veiksmingumo vertinimo esmę sudaro veiklos rezultatų palyginimas su naudotais ištekliais. Didžiausia visų veiksmingumo vertinimo metodų patikimumo problema yra objektyvios ir visiems proceso dalyviams priimtinos ūkio subjektų išteklius ir rezultatus charakterizuojančių rodiklių bei jų svorių sistemos parengimas. Darbe yra pateikiamos dvi miškų urėdijų veiklos ištekliais ir rezultatais charakterizuojamos rodiklių sistemos – detalizuota ir jos pagrindu paruošta, sustambinta. Abiem atvejais atrinktiems rodikliams buvo suteikti svoriai. Tiek rodiklių sistemai sudaryti, tiek svoriams nustatyti buvo taikytas ekspertų metodas. Panaudojus sustambintą veiklos rodiklių sistemą nustatyta, kad veiksmingiausios yra stambios ir didžiausias kirtimo apimtis turinčios miškų urėdijos. Due to the purpose to increase the public interests in the state budget, more attention is given for the studies on efficiency regarding state forest enterprises in Lithuania. Firstly, the general problem of measuring efficiency is the creation of a reliable system of indices compound by inputs and outputs. Then, the identification of weights, and finally, the system of indices need to be appropriate for all concerned. This paper analyses the principles of indices system formulation regarding efficiency evaluation of performance of state forest enterprises. The system of indices was formulated by a two level sample. The idea of defining efficiency was to divide indices into the so called inputs (resources that need to be saved, and outputs (products and/or services that need to be produced more. It was identified that by the system of accountancy of Directorate General of State Forests the system of indices could be created based on objectivity. The most considerable weight (15.5% within inputs was given to the index of “Annual allowable cut” and the most considerable weight (0.6% within outputs was given to “Revenues of roundwood sales”. The following three groups of estimated effectiveness were formed of state forest enterprises: containing 18 state forest enterprises with the coefficient of effectiveness kj ≥ 0.9, containing 20 state forest enterprises with coefficient kj ≥ 0.64