Search

To make reasonable solutions concerning integration of PV into the façade, complex assessment must be performed at the design stage of the building, taking into account all benefits and losses. The paper presents multi-criteria analysis of semi-transparent BIPV. It is based on 4 criteria: energy, ecology, economy, comfort – 3e+c. Results show that because of twice lower solar heat gains, PV window enables to save almost half of cooling energy, it also significantly improves thermal comfort. Total primary energy demand of the office after application of PV drops from 171 kWh/m2 to 96 kWh/m2. Multi-criteria analysis shows that office with BIPV is more sustainable than the one with transparent window. Article in English. Daugiakriteris į pastatą integruotų saulės fotoelementų vertinimas Santrauka Kad būtų priimti pagrįsti sprendimai, susiję su saulės fotoelementų integravimu į pastato fasadą, projektuojant pastatą reikia atlikti kompleksinį naudos ir nuostolių vertinimą. Straipsnyje pateikiama daugiakriterė į pastatą integruotų saulės fotoelementų analizė, pagrįsta 4 darnumo kriterijais: energiniu, ekonominiu, ekologiniu ir komforto – 3e+c. Rezultatai rodo, kad dėl perpus mažesnių saulės pritėkių esant langui su integruotais fotoelementais, beveik perpus sumažėja energijos poreikiai vėsinant patalpas bei žymiai pagerėja šiluminis komfortas. Bendras administracinės patalpos pirminės energijos poreikis integravus saulės elementus sumažėja nuo 171 kWh/m2 iki 96 kWh/m2. Daugiakriterė analizė rodo, kad sprendimas naudoti langą su integruotais fotoelementais yra darnesnis nei sprendimas naudoti skaidrų langą. Reikšminiai žodžiai:į pastatą integruoti saulės elementai, administracinis pastatas, modeliavimas, daugiakriterė analizė, komfortas, energija.

The main objective of the monitoring analysed in the article is to evaluate and make recommendations of the actual energy and technical efficiency of the implemented measures of the modernization of multi-apartment buildings. More detailed assessment of energy efficiency measures implemented by modernized buildings, measurements of indoor microclimate and their evaluation is made. Based on the actual heat consumption collected before and after the modernization of buildings, the thermal balance of the building was constructed under the normative conditions. The basics of the methodology, conclusions and recommendations are also presented. Santrauka Straipsnyje analizuojamo monitoringo pagrindinis tikslas – įgyvendinant daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą įvertinti taikytų priemonių faktinį energinį ir techninį efektyvumą ir pateikti rekomendacijas dėl priemonių naudingumo atnaujinant (modernizuojant) daugiabučius namus. Detaliau įvertinami modernizuotiems pastatams taikant energijos taupymo priemones pasiekti energiniai rezultatai, patalpų vidaus mikroklimato matavimai ir jų rodikliai. Remiantis faktinėmis šilumos sąnaudomis prieš pastatų modernizavimą ir po jo buvo sudarytas pastato šilumos balansas esant norminėms sąlygoms. Taip pat pateikti metodikos pagrindai, išvados ir rekomendacijos. Reikšminiai žodžiai: pastatai; modernizavimas; energija; monitoringas; faktinis vartojimas.

The current research considers the principles of selection of the climate information needed for the building envelope and indoor climate design and adopted in Russia and some European countries. Special reference has been made to the shortcoming of methodologies that include the notion of a typical year, and the advantages of climate data sets generated via software-based designs, using pseudo-random number generators. The results of the average temperature of the coldest five-day period with various supplies were calculated using the numerical Monte-Carlo simulations, as well as the current climate data. It has been shown that there is a fundamental overlap between the statistical distribution of temperatures of both instances and the possibility of implementation a probabilistic-statistical method principle in the development of certain climate data, relative to envelopes and thermal conditions of a building. The calculated values were combined with the analytic expression of the normal law of random distribution and the correlations needed for the main parameter selection. Santrauka Straipsnyje nagrinėjami informacijos apie išorės sąlygas atrankos principai, reikalingi pastato patalpų mikroklimatui sukurti remiantis Europos šalių (ir Rusijos) patirtimi. Dėmesys atkreiptinas į metodikų trūkumą, kuriose vartojama „tipinių metų“ sąvoka, ir į klimato duomenų rinkinių, įtrauktų į programinę įrangą, privalumus. Vidutinė šalčiausių penkių dienų temperatūra buvo apskaičiuota taikant skaitmeninius Monte Carlo modelius ir dabartinius klimato duomenis. Buvo įrodyta, kad abiem atvejais temperatūros statistinis pasiskirstymas iš esmės sutampa ir yra tinkamas pastatų atitvaroms ir mikroklimato sistemoms projektuoti. Apskaičiuotos vertės buvo įvertintos atsitiktinio pasiskirstymo metodo analitine raiška ir pagrindiniam parametrų pasirinkimui reikalingomis koreliacijomis. Reikšminiai žodžiai:pastatas; atitvaros; šildymo sistema; mikroklimatas; projektinės vertės. &nbsp