Search

Skaitmeninės komunikacijos eroje socialinių tinklų platformos tapo svarbiomis kolektyvinės atminties ir tapatybės kūrimo bei sklaidos priemonėmis. Tačiau dinamiška šių platformų prigimtis kartu su jų komerciniu pobūdžiu ir ribotomis archyvavimo galimybėmis kelia nemažai iššūkių mokslininkams, siekiantiems tyrinėti ir suprasti socialinių tinklų svetainėse vykstančias diskusijas paveldo, istorijos, atminties ir tapatybės tema. Šiame straipsnyje pristatomas skaitmeninių mokslinių tyrimų duomenų archyvas, kuris padeda spręsti šiuos iššūkius, taip pat dalinamasi šio archyvo kūrimo bei praktinio pritaikymo gerąja praktika, kuri įgalina semantiškai ir išsamiai rinkti, saugoti, atvaizduoti ir analizuoti socialinių medijų diskusijas.

Pastaraisiais dešimtmečiais vykstantis masyvus rašytinių istorijos šaltinių skaitmeninimas, jų tekstų optinis atpažinimas (OCR) bei pateikimas internete sukuria naujas istorinio tyrimo galimybes ir iššūkius. Šiame straipsnyje pristatomas skaitmeninės humanitarikos tyrimo modelis yra grindžiamas informacijos organizavimo paradigmos ir skaitmeninėmis technologijomis grįstų metodų taikymu praeities kelionių tyrimuose. Tyrimo modelis buvo sukurtas ir testuotas naudojant projekto „Homo viator: kelionių erdvė ir keliautojų potyriai ankstyvosios modernybės Lietuvoje“ medžiagą. Pagrindinė tyrimo problema yra susijusi su tuo, kad vienas svarbių praeities kelionių pažinimo šaltinių yra egodokumentai (laiškai, dienoraščiai, atsiminimai ir kt.), kuriuose greta kitų konkretaus asmens gyvenime svarbių įvykių aprašomos ir kelionės. Tačiau kelionių aprašymai sudaro tik nedidelę konkretaus egodokumento teksto dalį ir yra netolygiai pasiskirstę skirtinguose egodokumentuose. Todėl, atsižvelgiant į egodokumentų ir jų rinkinių teksto apimtis bei įvairiomis kalbomis publikuotų egodokumentų skaičių, jų – kaip šaltinių – tyrimai tik vienu (kelionių) aspektu reikalauja didelių žmogiškųjų ir laiko resursų. Panašią probleminę situaciją turime ir su kitais senųjų kelionių pažinimo šaltiniais: skaitmeniniu pavidalu (įskaitant OCR) publikuotų dokumentų yra daug, jų tekstai didelės apimties, o teksto fragmentai, susiję su kelionėmis, šalių aprašymais, senųjų kelionių maršrutais, kelionių ir mobilumo infrastruktūra, keliautojų potyriais, yra santykinai nedideli ir išsibarstę visame šaltinio tekste. Straipsnyje aprašomą tyrimo modelį sudaro du žingsniai: (i) šaltinių tekstyno su optiškai atpažintu turiniu (OCR) surinkimas; (ii) empirinių duomenų rinkimas taikant žodynu grįstos kompiuterizuotos kokybinės teksto analizės metodą, realizuojant jį su MaxQDA programa. Tekstyno surinkimas yra atliekamas taikant bendruosius mokslinių publikacijų paieškos internete principus bei metodus. Į tekstyną atrenkami autentiški, publikuoti, tyrimui reikalingi šaltiniai (laiškai, dienoraščiai, atsiminimai ir kt.) bei mokslinės publikacijos apie juos, tokiu būdu suformuojant du tekstyno – šaltinių ir literatūros – blokus. Literatūros (mokslinių publikacijų apie šaltinius) blokas naudojamas kaip papildoma medžiaga tikslesnei šaltinių tekstyno atrankai ir interpretavimui. Norint taikyti žodynu grįstos kompiuterizuotos kokybinės teksto analizės metodą svarbiausias elementas yra kokybiškas žodynas, tiksliai apibūdinantis tyrimui aktualius konceptus (kategorijas). Atsižvelgiant į šaltinių specifiką (šaltiniuose ir jų vertimuose vartojamas kalbas) buvo sukurtas daugiakalbis lietuvių–lenkų–anglų–rusų–vokiečių kalbų žodynas. Žodyno struktūrą sudaro šeši su praeities kelionėmis susiję konceptai (kategorijos): (i) kelionė (bendras apibūdinimas), (ii) kelias ir jo infrastruktūra (tiltai, brastos ir kt.), (iii) transporto priemonės, (iv) sustojimo ir nakvynės vietos (miesteliai, kaimai, karčemos, pašto stotys ir kt.), (v) kelyje sutikti žmonės (smuklininkai, plėšikai, vedliai ir kt.), (vi) kelionių maistas. Kiekvienas konceptas yra apibūdinamas reikšminių žodžių ir frazių rinkiniu. Paskutiniame tyrimo etape buvo atliktas tyrimo modelio testavimas. Testavimo metu nustatyta, kad modelis leidžia spręsti paminėtas, projekto įgyvendinimo metu atsiradusias, problemas.

The conflict between heritage protection and urban infrastructure development rationales creates a context for inclusion, participation and dialogue of different heritage-related communities. However, developed in the pre-computer age of administrative practice, are often incapable, partially or completely, to accommodate the ‘new-era’ community oriented participatory practices. In this article, authors discuss the mutual effects of IT in the process of democratization of urban heritage preservation. The authors create and argue the conceptual model of distributed ledger technologies (DLT) in participatory UHP. The model demonstrates how technologies can become catalysts for democratization in situations when the regulatory and administrative change (on its own) is too inert. The article hypothesizes that novel technological developments which aim at or have the potential for increasing community involvement and democratization of administrative practice, exert their effects directly through technology-based participatory practices.

The impact of cultural processes on personal and social changes is one of the important research issues not only in contemporary social sciences but also for simulation of future development scenarios and evidence-based policy decision making. In the context of the theoretical concept of cultural values, based on the system theory and theory of social capital, the impact of cultural events could be analyzed and simulated by focussing on the construction/deconstruction of social capital, which takes place throughout the actor’s cultural participation. The main goal of this research is the development of measuring metrics, and agent-based simulation model aimed at investigation of the social impact of cultural processes. This paper provides new insights of modeling the social capital changes in a society and its groups, depending on cultural participation. The proposed measurement metrics provide the measurement facility of three key components: actors, cultural events and events flow and social capital. It provides the initial proof of concept simulation results, - simplified agent-based simulation model showcase. The NetLogo MAS platform is used as a simulation environment.

Preservation of immovable cultural heritage is one of the main challenges for contemporary society. Nowadays very often organizations responsible for heritage management constantly have to deal with lack of resources, which are crucial for proper heritage preservation, maintaining and protection. The possible solution of these problems could be automated heritage monitoring, based on the 3D and AI technologies. 3D scanning technology is the most accurate method to capture the situation of an evolving cultural heritage object or complex at a given time. As a cultural heritage object or complex is evolving continuously, AI based comparison of two 3D point clouds created at different time allow to reliably trace potential changes. Proposed solution is realized by project financed by Research Council of Lithuania „Automated monitoring of urban heritage implementing 3D technologies”. The first results of the project are presented at this article.

Kultūros paveldo tyrimai ir išsaugojimas yra vienas iš pagrindinių šių dienų visuomenės iššūkių, susijusių su daugelių šiandienos socialinių, kultūrinių, technologinių aktualijų. Šiomis sąlygomis daugumai orga­nizacijų kyla išteklių, būtinų visaverčiam paveldo monitoringui ir išsaugojimui, problema. Ypač tai ryšku šalyse, kurių BVP yra mažesnis ar politinė situacija ne tokia stabili. Straipsnyje aptariamas vienas galimų šios problemos sprendimų: informacijos valdymo metodologija grįsto požiūrio ir 3D lazerinio skenavimo technologijų taikymas kultūros paveldo srityje. Straipsnyje aptariami du tirti paveldo atvejai (pilkapiai ir Vilniaus senamiestis), siejami su dviem skirtingo informacinio pobūdžio uždavinių sprendimais – pusiau automatinės paveldo objektų paieškos natūraliame kraštovaizdyje ir paveldo objektų kaitos monitorin­go metodologijos.

Vilniaus universiteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, Lietuva El. paštas: rimvydas.lauzikas@kf.vu.lt

Vilniaus universiteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, Lietuva El. paštas: rimvydas.lauzikas@kf.vu.lt

Straipsnio objektas – kultūros paveldo skaitmeninimo strateginis valdymas Lietuvoje. Nagrinėjama, kaip Lietuvoje 2005–2013 metų programavimo laikotarpiu formavosi konceptualus požiūris į skaitmeninto kultūros paveldo vientiso turinio kūrimą, pristatomas besikeičiantis socialinis kontekstas, nauja Lietuvos kultūros paveldo teisinės bazės paradigma ir jos finansavimo klausimai. Straipsnis taip pat supažindina su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto ekspertų patirtimi ir šių institucijų bei kitų dvidešimties reikšmingiausių šalies kultūros institucijų veikla plėtojant kultūros ir informacinės visuomenės politiką, kultūros paveldo skaitmeninimo strateginį valdymą ir šios veiklos iniciatyvas 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu.

Įvadas Priešistorinio laikotarpio ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikų valstiečių gyvenimo būdas, verslai, papročiai jau bene šešis šimtus metų yra metraštininkų, ekonomistų, istorikų, archeologų akiratyje. Janas Dlugošas, aprašydamas žemaičių krikštą, buvo, ko gero, pirmasis nuosekliai pateikęs gana daug baltiškosios kasdienybės detalių2. Šio autoriaus nuomonė apie Lietuvą, kaip egzotišką, nematytą, bet kartu ir atsilikusį kraštą, formavo iki pat XX a. žinomą savitą istoriografinę ir kultūrinę tradiciją. Straipsnis parengtas vykdant projektą „Lietuvos valstybės ištakos Dubingių mikroregiono tyrimų duomenimis“ (projekto Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-037), finansuojamą Europos Sąjungos fondų lėšomis pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3-iojo prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ VP1.3.1-ŠMM-07-K priemonę „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“. Už idėjas, patarimus, pastabas ir diskusijas, kurios buvo svarbios atliekant šį tyrimą, dėkoju projekto kolegoms prof. Albinui Kuncevičiui, prof. Rimantui Jankauskui, Renaldui Augustinavičiui, Ramūnui Šmigelskui, taip pat dr. Vykintui Vaitkevičiui, dr. Daivai Vaitkevičienei ir 4-ojo prigimtinės kultūros seminaro „Žemė juodoji: veldėmė, valda ir paveldėtosios vertybės“ dalyviams.

Tikslus vizualus trimačio pasaulio fiksavimas mokslo tyrimams visuomet buvo iššūkis. Plėtojantis skaitmeninėms ir lazerinėms technologijoms, atsirado naujų trimačių tikrovės modelių kūrimo priemonių. Šio straipsnio objektas yra trimatės technologijos (3D) taikymas Lietuvos archeologijoje. Straipsnio tikslas – išanalizuoti trimatės technologijos sampratą, taikomąsias galimybes bei problemas informacijos gyvavimo ciklo požiūriu ir pateikti praktinį šios technologijos taikymo pavyzdį Lietuvoje, moksliniame projekte „Lietuvos valstybės ištakos Dubingių mikroregiono tyrimų duomenimis“. Taikomojoje straipsnio dalyje pristatomas 3D nuskaitymo taikymas Jutonių (Dubingių) pilkapyje (Švenčionių r. sav.) 2011 metais. ... SPACE CONQUEST: POTENTIALITY AND PROBLEMS OF THE 3D TECHNOLOGY APPLICATION IN ARCHAEOLOGY OF LITHUANIA Albinas Kuncevičius, Rimvydas Laužikas, Ramūnas Šmigelskas, Renaldas Augustinavičius Summary It has always been a challenge to “lock” the three-dimensional world view in scientific research. The development of the digital and laser technologies allowed establishing new modes of reality restoration. The object of this article is the application of the three-dimensional technologies (3D) in the archaeology of Lithuania. The aim of the article is to develop the concept of the three-dimensional technology and to introduce the practical model of its application in Lithuanian scientific project under the title The origins of Lithuanian state based on the research data in Dubingiai micro-region. In the practical part of the article the 3D scanning applied in Jutoniai (Dubingiai) barrow in 2011 will be presented. ...

Straipsnyje susipažindinama su 2011 m. atlikto paveldo ir lituanistinių mokslo duomenų skaitmeninimo situacijos Lietuvoje tyrimo svarbiausiais rezultatais: apžvelgiamos, palyginamos esamos sistemos ir skaitmeninančos institucijos; aptariami skaitmeninimą lemiantys aplinkos veiksniai, ištekliai. Straipsnio pabaigoje pateikiamos svarbiausios esamos problemos, diskutuojami jų sprendimo būdai. Tyrimą atliko Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas, kartu su UAB „IO Projects“ vykdydamas Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Lituanistinių mokslo tyrimų ir paveldo infrastruktūrų tinklo kūrimas: projektavimo fazė“. Reikšminiai žodžiai: paveldas, lituanistiniai mokslo duomenys, skaitmeninimas Lietuvoje. Digitization of cultural heritage and scientific data of Lithuanian studies in Lithuania: the 2011 situation Rimvydas Laužikas, Ingrida Vosyliūtė Summary The article presents the main data on the situation with the digitization of heritage and Lithuanian studies scientific data in Lithuania in 2011. The study was carried out at the Faculty of Communication of Vilnius University when implementing the project Development of the National Network of Infrastructure of Lithuanian Studies Scientific Research and Heritage: the Design Phase financed by the Research Council of Lithuania. The digitization of cultural heritage and Lithuanian studies scientific data has been going on in Lithuania for already more than 15 years. During that time, near 100 different information infrastructures have been developed. Most of scientific data are digitized by the Institute of the Lithuanian Language, Institute of Lithuanian Literature and Folklore, Vilnius University, Vytautas Magnus University and Kaunas University of Technology. From the quantitative point of view, the number of IS controlled by a memory institution is less, but this is determined by a higher concentration and level of strategic management in this sector, which is supervised by the Ministry of Culture. The environmental analysis has shown that the strategic priority given to the scientific research of Lithuanian studies, digitization of their scientific data, heritage data and the legal, political, financial, technological, institutional environment in Lithuania are favourable. There is no factor or reason to be singled out for its strongest influence on the development of infrastructures in Lithuania, because their development is determined by the totality of interrelated factors. When assessing systematically, it was established that the creation and development of the network of Lithuanian studies infrastructure would be most greatly influenced by institutional, technological and function distribution factors; legal and administrative factors would influence them less, while the influence of economic and social factors would be the least. An important source of problems in the digitization of heritage and scientific data of Lithuanian studies in Lithuania is the fact that these sciences, scientific institutions and their infrastructures are supervised by the Ministry of Culture and Science, whereas the memory institutions and information infrastructures of the most important sources (heritage) are in the competence of the Ministry of Culture. Therefore, the creation of specialized information systems and databases in research and memory institutions is almost non-coordinated, and the interoperability of created infrastructures is not ensured. In the existing infrastructures of Lithuanian studies scientific research and heritage, the accumulated digital and digitized content has a great social and cultural significance, but it could be accessed and used much more efficiently upon merging the resources stored in different infrastructures into one single network and upon implementing the strategic management tools in the sphere of digitization of scientific data and creation of research infrastructures. Based on the study results, the following prospects for infrastructure development should be singled out: the further development of the created infrastructures in the technological sense as well as in the sense of contents; creation of inter-institutional infrastructures by optimising the resources and avoiding the duplication of activities; promotion of cooperation and networking by decreasing decentralization and the use of general standards. 10.5pt; line-height: 115%; font-family: Calibri, sans-serif;">

Vilniaus universiteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, Lietuva El. paštas: Rimvydas.Lauzikas@kf.vu.lt

Dubingių piliavietė yra Molėtų rajone, Asvejos ežero pusiasalyje (anksčiau buvusioje saloje) greta Dubingių miestelio. 2003 m. buvo pradėti sistemingi Dubingių piliavietės archeologiniai tyrimai. 2004 m. ten buvusios bažnyčios vietoje buvo atrasti ir bendromis archeologų, antropologų, istorikų ir menotyrininkų pastangomis identifikuoti Radvilų palaikai. 2006–2008 m. visa buvusių bažnyčių vieta išsamiai ištirta, restauruoti, užkonservuoti ir pritaikyti turistams lankyti ištirtos evangelikų reformatų bažnyčios pamatai, įrengta nauja Radvilų palaidojimo kripta, jų palaikams pagamintas naujas, puošnus sarkofagas, taip pat granito antkapis su epitafiniu tekstu. 2009 m., po iškilmingo atsisveikinimo su surastais ir atpažintais Radvilų giminės atstovų palaikais Vilniuje, buv. Radvilų rūmuose, dabartiniame Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, 2009 m. rugsėjo 5 d. jie buvo iškilmingai perlaidoti Dubingiuose. Perlaidojimo iškilmėse dalyvavo Lietuvos Respublikos vadovai, politikai, evangelikų reformatų bažnyčios atstovai, iš Lenkijos atvykę Radvilų giminės palikuonys – Mikalojus (Mikolaj) ir Motiejus (Maciej) Radvilos (Radziwill) ir gausiai susirinkusi Lietuvos visuomenė. Visi šie įvykiai buvo plačiai pristatyti visuomenei. Už Dubingių piliavietės ir Radvilų kapavietės mokslinius kompleksinius tyrimus (2003–2009 m.), jų sklaidą ir kolektyvinę monografiją „Radvilų tėvonija Dubingiuose“ prof. dr. A. Kuncevičiui, prof. dr. R. Jankauskui ir doc. dr. R. Laužikui 2009 m. paskirta Nacionalinė mokslo pažangos premija.

XX amžiuje prasidėjusi informacinės ir komunikacinės paradigmų plėtra ir besiformuojanti tinklaveikos visuomenė neišvengiamai turi įtakos įvairių veiklos sričių, taip pat paveldo sampratai, paveldosaugos, paveldotvarkos ir paveldo informacijos bei komunikacijos procesams. Šio straipsnio objektas – informacinės ir komunikacinės paradigmų raiška paveldo erdvėje. Straipsnio tikslas – suformuluoti paveldo informacijos ir komunikacijos sampratą, parodant sąsajas su komunikacijos ir informacijos mokslų teorijomis bei pademonstruojant informacinės paradigmos taikymo paveldo tyrimuose galimybes. Straipsnyje pateikiami teoriniai svarstymai iliustruojami konkretaus paveldo objekto – Dubingių piliavietės archeologinių tyrimų pavyzdžiais. Straipsnyje pristatomo tyrimo metu nustatyta, kad paveldo informacijos ir komunikacijos požiūriu pagrįstuose tyrimuose galima tarpdiscipliniškai pritaikyti svarbiausias informacijos ir komunikacijos mokslų teorijas ir metodus. Jų taikymas paveldo erdvėje gali būti kreipiamas dviem lygiavertėmis tyrimų kryptimis: tyrimuose akcentuojant išskirtinius paveldo objektus ir artefaktus bei tyrimuose orientuojantis į masinės medžiagos pažinimą. Abi tyrimų kryptys leidžia kiekybiškai įvertinti paveldo objektus, nustatant paveldo kompleksų ir jų dalių santykį, lyginant paveldo objektus ir kompleksus, siekiant identifikuoti kompleksą sukūrusių visuomenių ypatumus. Pagrindiniai žodžiai: Paveldas, paveldo informacija ir komunikacija, informacijos teorija, komunikacijos teorija, komunikacijos ir informacijos mokslai, Dubingiai, archeologija, entropija. Uniqueness and Entropy in the Information and Communication on Cultural Heritage Rimvydas Laužikas Summary The technologies that have been developing in the 20th–21st century gradually permeate all fields of human life and activities. These technologies open new opportunities for communication, management, information processing as well as for the development of new, based on the information and communication paradigms research methods, models of practical activities, and interdisciplinary research. In this context, it is promising to use the basic theories of communication and information science (McLuhan’s, Shannon’s, Lotman’s, Prigogine’s) and the definition of the communication and information on cultural heritage. The purpose of the article is to formulate the concept of information and communication regarding cultural heritage, to show links between heritage and information and communication science theories and the examples of using the information paradigm for heritage studies. The theoretical considerations are illustrated by examples from a particular heritage site – the Dubingiai (Moletai reg., Lithuania) castle site archaeological excavations. The concept of information and communication on cultural heritage is based on the definition of cultural heritage. If “cultural heritage – the entire corpus of material signs – either artistic or symbolic – handed on by the past to each culture…” (HEREIN…., 2009), then a single heritage object should be regarded as a sign (a minimum, indivisible, atomic information transmission unit) and the heritage complex as a text (medium, message). The signs and texts point to mental ideas and are part of a system applied by members of specific (past) culture for intercommunication. If we accept this definition, then heritage research means the decoding, i.e. “reading”the primary (archaeological complexes from past cultures) texts and the encoding, i.e. creating a secondary (scientifically for scientists) and tertiary (for general public) text in contemporary culture. Research of cultural heritage is the foundation for the further communicative use of the cultural heritage in our times (as museum exhibits, cultural monuments, etc.). This position allows customizing the quantitative parameters of information theory to the heritage research and extending the “toolbox” of heritage quantitative analysis. In this approach, a heritage complex as a text is an evolved, open (for external influence) and dissipative system. Such systems have all features of evolving systems determined by Ilya Prigogine (Prigogine, 2006): they evolve; their evolution is based on an objective arrow of time which ensures irreversibility of processes; the variability of system components, going on for a long time, causes changes in the whole system; the evolution of a system is a process that can be forecasted only in part; sometimes an evolving system experiences disturbances that change it essentially (system mutations); both systems evolve at a different speed; two systems the evolution of which started in different points of space and time, more and more recede from each other; two systems are not inter-integrating. In this way, we find two approaches to “reading the past”: a research of exclusive (unique) artifacts and research of mass artifacts. Both approaches say that unique (or mass) artifacts are markers of social structure, of trading connections, of urbanization, of cultural influences, etc. However, to use this method, we need statistically significant samples, the methodology of triangulation by several benchmark examples, and a relative scale of references. From the first point of view, perspective methods of “reading” the cultural heritage information are the content analysis and summaries of a complex information. In archaeology, it is the coefficient of graves with findings, the average number of unique finds in a grave, the average number of semantically valuable finds, the complex (text) density index, the complex readability index and mapping the network of finds on the basis of binary oppositions theory. From the second point of view, promising methods are information entropy modeling and calculation. The main problem of calculating entropy for heritage complexes is that the original text (the primary state of complex) is only hypothetical; it cannotbe reconstructed and it is problematical to record the entropy change. In this context, a productive way is the visualization and relative calculation of the general object-level entropy in the three-dimensional space-time model (X and Y as the geographical coordinates of archaeological object and Z as the chronological parameter). Also, the entropy model can be calibrated by the heterogeneity of a cultural space (differences in the cultural dependence of creators (authors) and “readers” (researchers) of the archaeological complex as a text). When the creator and the “reader” belong to the same culture (the same macrosystem, the same cluster), entropy variation during the same period of time is less than when the creator and the “reader” come from related or different cultures. Another promising direction of research is calculation of entropy for specific complexes of heritage. By this method, we can calculate the entropy of an individual object (e.g. finding), of the whole heritage complex or a subcomplex (e.g. grave) and a complex (e.g. necropolis) relationship. The entropy is calculated using the entropy formula (Голдман, 1957). The resulting entropy is directly (inversely) proportional to the possibilities of the investigator’s ability to understand (“read”) the complex as a text.

Skaitmeninių technologijų plėtra keičia humanitarinių mokslų šaltinių kaupimo, saugojimo, apskaitos, tyrimo bei mokslinės informacijos sklaidos procesus. Kartu keičiasi humanitarinių mokslų institucijų ir tyrėjų vaidmuo šiuose procesuose, taip pat visuomenės požiūris į mokslą ir jį globojančias institucijas. Tačiau šiuolaikinėje Lietuvoje skaitmeninimas yra suprantamas vien praktine prasme. Šio straipsnio objektas yra skaitmeninimas, kaip mokslo tyrimas. Straipsnio tikslai yra: a) atsakyti į klausimą, ar skaitmeninimas gali turėti savitą mokslo tyrimų objektą, jei taip – pateikti jo apibrėžimą; b) paskatinti kolegų mokslinę diskusiją – aptarti skaitmeninimo ne kaip praktinę, o kaip mokslo veiklą; c) pateikti aktualių skaitmeninimo tyrimų, kurie buvo atlikti vykdant BARIS projektą, rezultatų pavyzdžių. Straipsnyje teigiama, kad skaitmeninimas gali turėti savitą mokslo tyrimo objektą. Tai emuliatyvumas – specifinis žmogaus santykis su tikrove, kai žmonės, remdamiesi kriterijais, atrenka iš realybės objektus ir jų pagrindu skaitmeninėje aplinkoje kuria emuliacines sistemas, kurios mėgdžioja ir imituoja realybėje veikiančių natūralių sistemų veiklą. Svarbu pažymėti, kad emuliacinės sistemos nėra realybėje egzistuojančių sistemų kopijos, jos sukurtos perkodavimo būdu ir yra tokios pat savarankiškos, dinamiškos ir laisvai evoliucionuojančios sistemos, kaip ir tos realybės sistemos, kurias jos mėgdžioja. Emuliatyvumas yra specifinis, kompiuterinių technologijų, virtualaus pasaulio ir interneto atsiradimo paskatintas reiškinys, kurį galime nagrinėti labai daugeliu prasmių iki pat asmens psichologijos imtinai. Tačiau šiame straipsnyje apsiribojama tik ta emuliatyvumo dalimi, kuri yra susijusi su kompiuterinių technologijų taikymu kūryboje, paveldosaugoje, humanitariniuose bei socialiniuose moksluose. Straipsnyje pateikiamas skaitmeninimo mokslo tyrimų, apibrėžimas, skirstymas į istorinius, fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, sąsajos su kitais mokslais ir praktinėmis veiklomis, aptariami terminijos, metodų klausimai, pateikiama tyrimų atliktų BARIS (Bažnytinių archyvų informacinė sistema) projekto vykdymo metu, pavyzdžių. Digitization as science: Baris project experience Rimvydas Laužikas Summary The development of digital technologies is changing the processes of accumulation, storage, accountability and research of sources of humanitarian sciences and dissemination of scientific information. At the same time the role of institutions of humanitarian sciences and researchers in these processes is changing, as well as the public attitude to science and institutions protecting it. However, digitization in modern Lithuania is understood in purely practical aspect. The subject of this article is digitization as scientific research. The aims of the article are the following: a) to answer the question whether digitization is able to have its own object of research, and if so, to present its definition; b) to encourage colleagues for scientific discussion about digitization not as practical but scientific activity; c) to present examples of studies that were carried out while implementing the BARIS project (Information system of church archives) relevant for digitization. It is claimed in the article that digitization is able to have its own object of scientific research and that object is emulativity – a specific human relationship with reality when human beings select objects from reality according to certain criteria and on their basis create emulative systems in digital space that imitate the activities of naturally existing systems. It is worth noticing that emulative systems are not copies of systems existing in reality – they are created in the way of recoding and are as much independent, dynamic and freely evolving systems as the ones they are imitating in reality. Emulativity is a specific phenomenon stimulated by computer-based technologies, appearance of virtual reality and the internet, and which can be studied in many different aspects, up to personal psychology. However, the article restricts itself by the emulativity part which is related to application of computer-based technologies in creation, preservation of heritage, humanitarian and social sciences. The article presents the definition of the scientific object of digitization, its division into historical, fundamental and applied studies, links with other sciences and practical activities; discusses issues of terminology and methods, and presents examples of studies carried out while implementing the BARIS project (Information system of church archives).