Search

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje retrospektyviai analizuojamos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliktos pirmosios 23 totalinės histerektomijos, naudojant Senhance® robotinę sistemą. Pacientės operuotos dėl gimdos vėžio, miomatozės, endometriozės, profilaktiškai po krūties vėžio gydymo ir atskirais atvejais esant gimdos kaklelio patologijų ar nustačius gerybinį kiaušidžių naviką. Aptariama operacijų atlikimo technika, pateikiami rezultatai. Išvados. Roboto asistuojama totalinė histerektomija – metodas, saugus pacientėms ir komfortiškas chirurgui.

Įvadas Dėl vienos tiesiosios žarnos iškritimo gydymo strategijos nesutariama. Mes apžvelgėme tiesiosios žarnos iškritimo gydymą Vilniaus universiteto ligoninėje Santariškių klinikose. Pacientai ir metodai Retrospektyviai tirti pacientai, operuoti dėl tiesiosios žarnos iškritimo 2005–2016 metais. Pacientai suskirstyti į dvi grupes – viso storio iškritimo (CRP) ir vidinio iškritimo (IRP). Buvo palyginti perioperaciniai grupių duomenys. Duomenys apdoroti statistinio duomenų paketo SPSS 20.0 versija. Skirtumas tarp grupių lygintas remiantis chi kvadrato testu, vertintas kaip reikšmingas, jei p vertė buvo < 0,05. Rezultatai Minėtu laikotarpiu operuoti 89 pacientai. Dėl vidinio iškritimo – 52 (58,4 %), dėl viso storio iškritimo – 37 (41,6 %). Vyrų ir moterų santykis buvo 1/6,4, vidutinis amžius – 58,3 ± 15,2 metų. Defekografija atlikta 29 (32,6 %) IRP grupės ir 12 (13,5 %) – CRP grupės pacientams (p < 0,001). Septyni (7,9 %) CRP grupės pacientai praeityje buvo operuoti dėl tiesiosios žarnos iškritmo, o IRP grupėje anksčiau operuotų pacientų nebuvo (p=0,02). IRP grupės pacientai buvo operuoti šešiais būdais, o CRP – trimis būdais (p = 0,003). Vidutinė IRP grupės pacientų hospitalizacijos trukmė buvo ilgesnė (p = 0,014) (9,78 ± 4,6 dienos) negu CRP grupės (7,58 ± 3,7 dienos). Mirštamumas buvo 0 %. Vidutinė 14 pacientų stebėjimo trukmė buvo 20,93±17,21 mėnesio. Išvada Iki šiol nesutariama dėl to, kuri operacija tinkamiausia sergantiesiems tiesiosios žarnos iškritimu. Laparoskopinė ventralinė rektopeksija tinkleliu šiuo metu yra populiariausia operacija šiai ligai gydyti.

Šis klinikinis atvejis iliustruoja vezikorektalinės fistulės sėkmingą gydymą ir baigtį, pirmą kartą atlikus abipusę laparoskopinę retroperitoninę ureterokutaneostomiją. Vezikorektalinės fistulės yra vienos iš retų, tačiau bene labiausiai pacientų gyvenimo kokybę veikiančių ligų, kurios neretai išsivysto po mažojo dubens organų vėžio kompleksinio gydymo ar lokaliai progresuojant navikiniam procesui. Tai vienos labiausiai žmogų luošinančių komplikacijų, kurių gydymas turi būti individualizuotas, reikalauja didelės skirtingų specialistų komandos patirties, tačiau neretai būna pavėluotas ir lydimas dažno ligos atsinaujinimo. Dėl progresuojančio onkologinio proceso ar anksčiau taikytų gydymo metodų (spindulinio, chirurginio gydymo) dažnai yra negalimos sudėtingos operacijos. Tokiu atveju gydymo sėkmę lemia pasirinkta nauja, mažiau invazyvi gydymo metodika. Šis klinikinis atvejis iliustruoja sėkmingą vezikorektalinės fistulės gydymą ir baigtį, pirmą kartą atlikus abipusę laparoskopinę retroperitoninę ureterokutaneostomiją.

Tikslas Laparoskopinė distalinė kasos rezekcija (LDP) pirmą kartą atlikta 1996 metais. Paskelbta nemažai laparoskopinės distalinės kasos rezekcijos retrospektyviųjų tyrimų rezultatų, bet jų rezultatai yra prieštaringi. Kol kas dar niekas nėra atlikęs perspekty­viojo atsitiktinių imčių tyrimo. Mūsų klinikinio tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kuris metodas yra pranašesnis mūsų retrospektyvio­jo tyrimo duomenimis. Ligoniai ir metodai Šiame darbe nagrinėjame ligonius, kuriems 1998–2015 metais Klaipėdos universitetinės ligoninės Pilvo ir endokrininės chirur­gijos skyriuje atliktos distalinės laparoskopinės ir tradicinės kasos rezekcijos (TDP). Iki 2006 metų visos distalinės kasos rezekci­jos buvo atliekamos tradiciniu būdu, o po 2006 metų – laparoskopiniu būdu. Į tyrimą buvo įtraukti tik ligoniai, sergantys gery­biniais kasos augliais, paribiniais augliais, distalinės kasos dalies pseudotumoroziniu pankreatitu, neuroendokrininiais augliais. Rezultatai Atliktos 62 distalinės kasos rezekcijos: 30 LDP ir 32 TDP. Abi šios lyginamosios grupės nesiskyrė pagal demografinius ir patologi­nės histologijos duomenis. Išsiskyrė tik pagal operacinius ir pooperacinius rodiklius. Patikimai reikšmingai skyrėsi kraujo netek­tis operacijų metu, analgetikų poreikis bei hospitalizacijos trukmė. Netekto kraujo kiekis buvo didesnis TDP atveju (p – 0,012). Blužnies išsaugojimo atvejų buvo daugiau TDP, tačiau tai reikšmingai nesiskyrė. Kasos pooperacinės fistulės TDP (11) ir LDP (7) grupėse reikšmingai nesiskyrė (p – 0,31). Analgetikų poreikis (ketonalio, morfijaus) po operacijos reikšmingai didesnis TDP gru­pėje (p – 0,03, p – 0,01). Po LDP gydymosi stacionare trukmė buvo mažesnė (p – 0,01). Mirties atvejų po operacijų neužfiksuota. Išvados Ir LDP, ir TDP yra saugios operacijos šalinant distalinės kasos dalies auglius. Tyrimas parodė, kad abiejose grupėse komplika­cijų skaičius panašus, kasos pooperacinės fistulės dažnis toks pats. Bet LDP grupės ligoniai operacijos metu neteko mažiau kraujo, mažiau reikėjo analgetikų, trumpesnis buvo gydymas ligoninėje.