Search

Santrauka. Europos Teisingumo Teismo praktikoje tiesioginių mokesčių srityje ryškėja nauja tendencija: bylos, kuriose keliamas nacionalinių mokesčių taisyklių atitikties pirminei Europos Bendrijos teisei klausimas, vis dažniau sprendžiamos palankiai valstybėms narėms. Ankstesni Europos Teisingumo Teismo sprendimai paprastai būdavo palankūs mokesčių mokėtojams. Todėl autorius šiame straipsnyje nagrinėja, kokią įtaką nacionaliniam tiesioginiam apmokestinimui turi Europos Bendrijos sutartyje įtvirtintos pagrindinės laisvės, trumpai apžvelgia Europos Teisingumo Teismo nuostatas plėtojant netiesioginės diskriminacijos bei apribojimų koncepcijas ir galiausiai apsistoja analizuodamas atitinkamą Europos Teisingumo Teismo praktiką, susijusią su dividendų apmokestinimu. Straipsnyje autorius neapsiriboja vien tik abstrakčiu Europos Bendrijos teisės reikalavimų tiesioginio apmokestinimo srityje tyrimu, bet gilinasi ir į tas su dividendų apmokestinimu susijusias Lietuvos Respublikos mokesčių teisės normas, kurios labiausiai pažeidžiamos ir todėl galbūt prieštarauja acquis communautaire. Although direct taxation falls within the competence of Member States, the latter must none the less exercise that competence consistently with Community law. This phrase probably has been used by the European Court of Justice in nearly each case where the national direct tax rule was questioned on the basis of the Fundamental Freedoms of the EC Treaty. Having no intention to raise any doubts as to the soundness and validity of the aforesaid phrase, one may ask another what are in fact those requirements of Community law that Member States should follow when exercising their competence in the area of direct taxation. Thus, being inspired by this question the author in this article first discusses the impact of the Fundamental Freedoms to the national direct taxation, then reveals the concepts of indirect discrimination and restrictions of non-discriminative nature, and finally analyses in depth the national dividend taxation rules of the Lithuanian Law on company profit tax as well as provides his opinion as to compatibility of these rules to the relevant jurisprudence of European of Court of Justice. Author thinks that certain provisions of Lithuanian Law on Company Profit Tax provide more favourable tax treatment of residents than of non-residents and are therefore capable of creating discrimination. Futhermore, certain Lithuanian taxation rules potentially create a restriction that is prohibited by the EC Treaty because they have an effect of dissuading taxpayers from exploiting their rights and liberties enshrined in the EC Treaty or make the employment of the Fundamental Freedoms less attractive. Therefore the necessary amendments to the respective legal acts should be made so that not only potential discrimination, but also a potential restriction on the Fundamental Freedoms would be excluded.

Pabrėždamas pirminės Europos Bendrijos teisės svarbą nacionaliniam tiesioginiam apmokestinimui, šiame straipsnyje autorius, remdamasis atitinkama Europos teisingumo teismo praktika, stengiasi atskleisti Europos Bendrijos steigimo sutartyje įtvirtintų pagrindinių laisvių ir jas vienijančio diskriminacijos draudimo principo teisinį turinį, apibrėžti šio principo pritaikymo galimybes apmokestinimo srityje ir taip apčiuopti besiformuojančias nacionalinių gyventojų pajamų mokesčių įstatymų vienodinimo užuomazgas bei tendencijas. Straipsnio pirmojoje dalyje pateikiama gana detali svarbiausių Europos Teisingumo Teismo bylų gyventojų apmokestinimo srityje apžvalga, o straipsnio antrojoje dalyje analizuojamos atitinkamos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatos, kurios potencialiai gali sukurti tam tikrų problemų gyventojams pasinaudoti savo mokestinėmis teisėmis, kurias gina pirminė Europos Bendrijos teisė. Straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados, glaustai apibendrinančios Europos Teisingumo teismo sukurtas novacijas mokesčių teisėje ir jų reikšmę gyventojų pajamų apmokestinimui Lietuvoje. In this article the author aims to reveal the legal content of the Fundamental Freedoms enshrined in the EC Treaty, to analyze the relevant ECJ jurisprudence where the Fundamental Freedoms are interpreted in the direct tax dimension and in such a way to emphasise the importance of the primary EC law to the individual income taxation in the Member States. When analyzing the ECJ jurisprudence in the sphere of individual income taxation, the author notes that the Member States, being the source states for the taxpayers from other Member States, usually apply more favorable tax treatment to their residents than to non-residents. For the purposes of establishing the discrimination of a nonresident in such a case, it shall be clarified whether such a non-resident is in the same situation with a resident. In this respect the ECJ distinguishes two types of national rules on individual income taxation: (i) the tax rules that establish the tax incentives pertaining to “personal and family circumstances” of a taxpayer and (ii) the tax rules that establish the tax incentives pertaining to the employment (business) income of a taxpayer. The author notes that a non-resident and a resident are treated as being in the same (comparable) situation with respect to the tax incentive pertaining to “personal and family circumstances” if non-resident receives “all or almost all” his income in the source state and therefore is not able to benefit from the personal and family related tax incentives... [to full text]

Pabrėždamas pirminės Europos Bendrijos teisės svarbą nacionaliniam tiesioginiam apmokestinimui, šiame straipsnyje autorius, remdamasis atitinkama Europos Teisingumo teismo praktika, stengiasi atskleisti Europos Bendrijos steigimo sutartyje įtvirtintų pagrindinių laisvių ir jas vienijančio diskriminacijos draudimo principo teisinį turinį, apibrėžti šio principo pritaikymo galimybes apmokestinimo srityje ir taip apčiuopti besiformuojančias nacionalinių gyventojų pajamų mokesčių įstatymų vienodinimo užuomazgas bei tendencijas. Straipsnio pirmojoje dalyje pateikiama gana detali svarbiausių Europos Teisingumo teismo bylų gyventojų apmokestinimo srityje apžvalga, o straipsnio antrojoje dalyje analizuojamos atitinkamos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatos, kurios potencialiai gali sukurti tam tikrų problemų gyventojams pasinaudoti savo mokestinėmis teisėmis, kurias gina pirminė Europos Bendrijos teisė. Straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados, glaustai apibendrinančios Europos teisingumo teismo sukurtas novacijas mokesčių teisėje ir jų reikšmę gyventojų pajamų apmokestinimui Lietuvoje. By emphasizing the importance of primary European Community law to national direct taxation, in this article, the author draws on relevant practice of the European Court of Justice, makes an effort to define the legal content of main freedoms, established in the European Community founding treaty, and the principle of prohibition to discriminate that unifies them; the author establishes possibilities for applying this principle in the area of taxation and this way grasp appearing basis and trends in unification of national personal income tax legislation. The first part of the article presents a fairly detailed overview of the most important European Court of Justice cases in the area of personal taxation, while the second part of the article analyzes relevant provisions of the Republic of Lithuania Law on personal income tax, which potentially can create certain problems preventing the residents from exercising their taxation rights protected by primary European Community law. In the end of the article, the author presents conclusions, which concisely summarize European Court of Justice’s innovations in the area of tax law and their implications for personal income taxation in Lithuania.

Straipsnyje nagrinėjama vadinamųjų „užsienio dividendų“ mokestinės diskriminacijos problema. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas apmokestinimo tikslais diferencijuoja dividendus, kuriuos Lietuvos įmonės paskirsto kitoms Lietuvos įmonėms (akcininkėms), ir dividendus, kuriuos Lietuvos įmonės paskirsto kitoms užsienio įmonėms (įskaitant Europos Sąjungos valstybių narių įmones kaip akcininkes), pastarųjų dividendų nenaudai. Analogiškai diferencijuojami dividendai, kuriuos Lietuvos įmonės, kaip akcininkės, gauna iš kitų Lietuvos įmonių, ir dividendai, kuriuos Lietuvos įmonės, kaip akcininkės, gauna iš kitų užsienio įmonių (įskaitant Europos Sąjungos valstybių narių įmones). Autoriaus nuomone, tokia dividendų apmokestinimo tvarka, kai „vietiniai“ dividendai apmokestinami palankiau nei „užsienio“ dividendai, akivaizdžiai diskriminuoja „užsienio kapitalo“ Lietuvos įmones ir todėl potencialiai prieštarauja acquis communautaire reikalavimams. The article analyses the problem of tax discrimination of the so-called "foreign dividends". The Lithuanian Law on Profit Tax treats differently the dividends which are distributed to a foreign company (shareholder), on the one hand, and the dividends distributed to a Lithuanian company (shareholder), on the other hand, in favour to the latter dividends. The same differentiation applies to the dividends which are received by a Lithuanian shareholder from a foreign company, on the one hand, and the dividends which are received from a Lithuanian company, on the other. Such a differentiation of dividends, depending on the nationality of a shareholder or the nationality of a company distributing the dividends, creates the serious restrictions to the free movement of capital and is in an obvious conflict with the concept of European internal market. Therefore it is suggested that such dividend taxation rules, when "foreign dividends" are treated in a less favourable manner than the "national dividends", are in a potential violation of acquis communautaire. The author argues that such "foreign dividends" shall be treated for tax purposes in the same manner as "national dividends". In support to his position the author analyzes the relevant provisions of the EC Treaty related to the free movement of capital and illustrates his arguments with a recent jurisprudence of the European Court of Justice. In his conclusions the author notes that the article covers only a small part of a "big problem", i.e., there could be many more Lithuanian tax rules which may be disputed under the fundamental freedom provisions of the EC Treaty. This is so because not only those national tax law provisions which differentiate taxpayers depending on the place where their capital is invested, but also the provisions which differentiate the tax payers depending on their place of residence, may be disputed in the light of the EC Treaty provisions. The latter problem, i. e., the application of different tax rules to residents and non-residents, is of particular importance and complexity, because the national tax laws of almost all European countries recognise such a differentiation (for tax purposes) between resident and non-resident. However, this is often not a case under the European Community law, because such a differentiation may constitute to the indirect discrimination of a foreign national, or it may amount to the illegal restriction of the fundamental freedoms of the EC Treaty. Therefore the Lithuanian taxation rules, even if they are legal and "innocent" from the point of view of national tax law, in all cases shall also be examined from the perspective of the European Community law.

Straipsnyje detaliai analizuojamos naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos, reguliuojančios teisės, taikytinos sutartinėms prievolėms, nustatymo tvarką (1.37 str.). Straipsnio tikslas - atskleisti Civiliniame kodekse įtvirtintų tarptautinės privatinės teisės normų prigimtį, taip pat remiantis lyginamąja analize išaiškinti šių normų turinį ir prasmę. Daugiausia dėmesio kreipiama į kolizinės teisės normas, nustatančias sutartinėms prievolėms taikytiną teisę, kai pačios sutarties šalys dėl tokios teisės nesusitaria. Remiantis įvairia pasaulyje žinomų teisės mokslininkų literatūra, straipsnyje lyginamos naujajame Civiliniame kodekse įtvirtintos taisyklės su atitinkamomis JAV kolizinės teisės nuostatomis. Atsižvelgiant į Lietuvoje ir JAV egzistuojančias nevienodas teisės tradicijas bei jų priklausomumą skirtingoms teisinėms sistemoms, paaiškinami ir nagrinėjamoms teisės koncepcijoms būdingi panašumai bei skirtumai. Dauguma Civiliniame kodekse įtvirtintų kolizinės teisės normų buvo paimtos iš 1980 m. birželio 19 d. Romos konvencijos „Dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės“, todėl kartu yra analizuojamos ir atitinkamos šios konvencijos nuostatos. Tikimasi, jog tai padės geriau suvokti Civiliniame kodekse įtvirtintas taisykles, kurios yra naujos ir kartu gana sudėtingos This article deals with the specific provisions of the new Civil Code of the Republic of Lithuania that establish the rules used in order to determine the law applicable to contractual obligations (Article 1.37). The purpose of the article - to show the origins of the private international law rules established in the Lithuanian Civil Code and by employing the comparative analysis method to explain their content and meaning. Special emphasis is made to those provisions, which determine the law applicable to the contractual obligations, when the contracting parties failed to choose such law by themselves. By referring to the writings of the world-known legal scholars, author analyzes Lithuanian private international law rules and compares them with the relevant provisions under the American choice of law. Having in mind the unlike legal traditions in Lithuania and in the United States, the existing differences and similarities of various legal concepts are also explained. The great majority of Lithuanian private international law rules are taken from the Rome Convention on the Law Applicable to the Contractual Obligations as of 19 June 1980, therefore this Convention, where relevant, is also analyzed. It is expected that this article will be helpful in understanding the private international law rules under the Lithuanian Civil Code, which are both new and rather complicated

Magistro darbas skirtas specialiųjų planų ir kitų teritorijų planavimo dokumentų santykio teorinių ir praktinių problemų nagrinėjimui. Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, planuojant teritorijas buvo susidurta su įvairiais iššūkiais. Reikėjo tinkamai sureguliuoti ir įtvirtinti teritorijų planavimo santykius, ko pasekoje, 1995 m. buvo priimtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas. Šis įstatymas nebuvo stabilus, nuolat kito. Pagrindinė problema buvo ta, kad nebuvo tinkamai sureguliuota teritorijų planavimo dokumentų, ypač specialiųjų planų teisinė galia ir jų tarpusavio santykis. Siekiant išspręsti praktikoje išryškėjusias problemas, buvo nuspręsta reformuoti teritorijų planavimo sistemą. Teritorijų planavimo reformos rezultatas buvo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Teritorijų planavimo įstatymas, kuriame įtvirtinta nemažai naujovių, palengvinančių planavimą. Šiame įstatyme apibrėžta specialiojo teritorijų planavimo dokumentų teisinė galia, kuri apibrėžė šių dokumentų vietą visame teritorijų planavimo dokumentų komplekse. Tuo pačiu, įstatymų leidėjas padarė keletą teisinės galios išimčių, kurios galimai sąlygos tam tikrus konfliktus ateityje. Nepaisant to, naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymą galima vertinti pozityviai. Įstatymų leidėjui iš esmės pavyko patobulinti teritorijų planavimo dokumentų sistemą ir, vertinant patį įstatymo tekstą, yra sudarytos teisinės prielaidos geresniam ir kokybiškesniam teritorijų planavimo reguliavimui. Master thesis is dedicated to analyse theoretical and practical problems of special plans and their link between other spatial planning documents. Spatial planning has faced various challenges since the restoration of Lithuanian independence. It was necessary to regulate and consolidate relations of spatial planning. The result of this consolidation was the enactment of spatial legal act the Law on Zoning and Planning of the Republic of Lithuania in 1995. The Law on Zoning and Planning was volatile, unstable and caused many conflicts. The main problem of spatial planning statutory regulation was undefined legal power of special plans and obscure link among other spatial planning documents. In order to solve existing practical and theoretical problems it was decided to reform the legal system of spatial planning. The result of this reform was enactment of new version of the Law on Zoning and Planning of Republic of Lithuania, which came into force on 1st of January, 2014 and established numeruos innovations in spatial planning. This law finally defined the legal power of special plans and their position in the complex of spatial planning documents. At the same time, the legislator has made a few exceptions to the rule of this legal power which can possibly cause conflicts in the future. Nevertheless, the renewed version of the Law on Zoning and Planning can be assessed positively. The legislator has surely improved the system of spatial planning and created decent... [to full text]

Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjama tema „Tarifinio prekių klasifikavimo įtaka antidempingo muitų surinkimui“. Darbo tikslas – išanalizuoti tarifinio klasifikavimo taisykles ir principus bei jų taikymą praktikoje, siekiant atskleisti galimus antidempingo muitų netaikymo atvejus Lietuvos muitinėje. Darbo tikslas nurodo bendrą magistrinio darbo kryptį bei orientuojasi į problemos analizę teorine ir taikomąja prasme. Todėl darbe į tarifinio prekių klasifikavimo ir antidempingo muitų nustatymo vertinimą sritį žvelgiu per muitinės kontrolės prizmę. The topic "Influence of the tariff goods classification for the collection of anti-dumping customs duties" is presented in this Master's concluding thesis. The goal of the work is to analyze the rules and principles of the tariff classification and their application in practice in order to disclose the possible non-application cases of anti-dumping customs duties in the Customs Department of Lithuania. The goal of the work indicates the general trend of the Master's work and is orientated towards the analysis of this problem in terms of theoretical and application aspects. Therefore, I am looking at the assessing sphere of the tariff goods classification and determination of anti-dumping customs duties through the control of the Customs Duties.

Darbe analizuojamos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - LR CK) nuostatos, įtvirtinančios galimybę sutarties šalims nutraukti sutartį esant neesminiam sutarties pažeidimui, kartu pateikiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas nuostatas ir šių nuostatų taikymo principus. Atsižvelgus į tai, kad sutarties nutraukimą reglamentuojančios LR CK normos yra UNIDROIT Principų recepcija, nemažas dėmesys skiriamas šių Principų analizei. Palyginimui analizuojami ir kiti svarbūs teisiniai dokumentai, tai: 1980 m. Jungtinių Tautų konvencija dėl tarptautinių prekių pirkimo-pardavimo sutarčių, Europos sutarčių teisės principai (PECL), Bendros principų sistemos metmenys (DCFR) ir kt. Pirmojoje darbo dalyje analizuojami istoriniai aspektai, atskleidžiantys sutarties nutraukimo esant neesminiam pažeidimui kilmę. Konstatuojamas UNIDROIT Principų ir sutarties laisvės principo teisinis pamatinis pagrindas sutarties nutraukimo instituto dalies atsiradimui. Antroji darbo dalis skirta apibendrinti sutarties nutraukimo esant neesminiam pažeidimui pagrindus, tai - įstatyminis LR CK 6.209 str. ir sutartinis LR CK 6.217 str. 5 d. pagrindai. Trečiojoje darbo dalyje apibrėžiama sutarties pažeidimo samprata. Pateikiami teisiniai vertinimai, kurie padėtų atskirti esminį sutarties pažeidimą nuo neesminio. Prieinama prie išvados, kad neesminį sutarties pažeidimą galima apibrėžti tik plačiąja prasme, atsižvelgiant individualiai į kiekvieną situaciją. Šis apibrėžimas skamba taip: neesminis... [toliau žr. visą tekstą] The thesis analyzes provisions of the Civil Code of the Republic of Lithuania (hereinafter referred to as the CC) that establish the possibility for the parties to terminate the contract in case of immaterial breach, and provides provisions formulated by the Lithuanian Supreme Court as well as principles of application of these provisions. Given the fact that provisions of the CC go-verning termination of contract are adaptation of the UNIDROIT Principles, much attention is paid to the analysis of these Principles. For the purposes of comparison, other important legal documents, i.e. United Nations Convention on Contracts for the International Sale of Goods of 1980, Principles of European Contract Law (PECL), Draft Common Frame of Reference (DCFR), etc. are analyzed as well. The first part of the thesis analyzes the historical aspects, revealing the origin of an insti-tute of termination of contract in case of immaterial breaches. It also finds legal basis for the emergence of the institute of termination of contract inherent in the UNIDROIT Principles and the principle of freedom of contract. The second part of the thesis summarizes grounds for the termination of contract in case of immaterial breaches, i.e. statutory (Article 6.209 of the CC) and contractual (paragraph 5 of Article 6.217 of the CC). The third part of the thesis defines the concept of breach of contract. Moreover, it pro-vides legal evaluations that would help to differentiate between material and... [to full text]

Įmonės restruktūrizavimas kaip verslo gelbėjimo forma leidžia atkurti laikinai prarastą įmonės mokumą ir toliau tęsti ūkinę-komercinę veiklą. Restruktūrizavimo procesas negalimas be įmonės kreditorių pagalbos ir bendradarbiavimo. Kreditorių dalyvavimas restruktūrizavimo procese, jų aktyvumas ir įmonei teikiamos pagalbos apimtis priklauso nuo kreditoriams suteikiamų teisų ir jų įgyvendinimo sąlygų. Darbe atskleidžiama restruktūrizuojamos įmonės kreditorių kategorija, atskiriant skirtingas kreditorių grupes ir jų interesų restruktūrizavimo procese skirtumus. Dėmesys atkreipiamas į su restruktūrizuojama įmone susijusių kreditorių padėtį ir jų įtaką restruktūrizavimo proceso eigai bei rezultatui. Tyrimo metu sistemiškai analizuojamos pagrindinės kreditorių ir kreditorių susirinkimo teisės įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, restruktūrizavimo plano rengimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo etapuose. Kiekviename etape išskiriamos esminės kreditorių teisės, atskleidžiamas jų turinys ir reikšmė. Pagrindinis dėmesys skiriamas esminių kreditorių ir kreditorių susirinkimo teisių įgyvendinimo sąlygoms ir praktikoje esančiai problematikai. Darbe taip pat analizuojamos atitinkamos restruktūrizuojamos įmonės valdymo organo pareigos kreditorių atžvilgiu, nustatomas jų atsiradimo momentas ir reikšmė kreditorių teisių apsaugai. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje restruktūrizavimo procesas ir kreditorių padėtis jame nėra plačiai išnagrinėtas, atliekant tyrimą daugiausia remiamasi... [toliau žr. visą tekstą] Restructuring of an enterprise as business rescue form is intended to resolve a temporary enterprise‘s insolvency and continue further business activity. The implementation of restructuring process is impossible without support and cooperation of enterprise‘s creditors. The creditors’ participation in restructuring process highly depends on the scope of their rights in the process and conditions of implementation of given rights. This master thesis identifies the creditor‘s category in the context of enterprise‘s restructuring process, distinguishes different categories of creditors and marks out the discrepancies in their interests in restructuring process. Attention is drawn to the creditors related to the enterprise under restructuring, especially to their position in relation to other enterprise‘s creditors and their ability to make significant impact on the outcome of restructuring process. This paperwork presents a systematic analysis of the main rights of creditors and meeting of creditors in separate stages of restructuring process: the stage of initiating, the stage of preparation and approval of the restructuring plan and implementation stage. The author distinguishes essential rights of creditors and meeting of creditors in each stage of the restructuring process and analyses the content of these rights as well as their impact on the outcome of the whole process. This thesis focuses on the essential rights of creditors in the restructuring process, legal... [to full text]

Fiziniams asmenims pradedant skolintis daugiau nei jie sugeba grąžinti kyla visai visuomenei itin aktualios ir jautrios problemos, t.y. fizinio asmens nemokumo problemos. Lietuvoje fizinio asmens nemokumo problemos pradėtos spręsti 2012 metais priėmus Fizinių asmenų bankroto įstatymą, kuris įtvirtino tik vieną fizinio asmens mokumo atkūrimo būdą – bankrotą. Šiame magistro baigiamajame darbe yra analizuojamas ir lyginamas fizinio asmens nemokumo institutas Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Latvijoje. Kiekviena valstybė šį institutą reglamentuoja skirtingai, todėl darbe yra siekiama išanalizuoti šios reglamentacijos skirtumus ir taip nustatyti Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo galimas pataisas. Tyrime yra remiamasi visų keturių minėtų valstybių fizinio asmens nemokumą reglamentuojančiais teisės aktais, specialiąja literatūra bei įvairių valstybinių institucijų statistiniais duomenimis. Darbe taip pat yra nagrinėjamos fizinio asmens nemokumo ir bankroto sąvokos, nustatomi fizinio asmens nemokumo instituto modeliai ir reglamentavimo kryptys, taip pat fizinio asmens nemokumo problemos ir jų sprendimo būdai. Didžiausias dėmesys yra skiriamas konkrečių fizinio asmens mokumo atkūrimo procedūrų palyginimui Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Latvijoje. Detaliai išanalizuojamas kiekvienas konkretus nemokumo procedūrų aspektas, nustatomi skirtumai ir panašumai šių valstybių teisiniame instituto reglamentavime. Atlikus tyrimą gauti... [toliau žr. visą tekstą] If natural persons begin borrowing more than they afford to repay, this causes sensitive problems particularly relevant to the entire society, i.e. problems of insolvency of a natural person. In Lithuania, solutions of insolvency problems of a natural person began after adopting the Law on Bankruptcy of Natural Persons in 2012 which established only one solvency restoration method of natural persons – the bankruptcy. This Master's thesis analyses and compares the insolvency institute of a natural person in Lithuania, Great Britain, Germany and Latvia. Every state has different regulation of this institute, therefore the aim of work is to analyse the differences of this regulation and determine potential amendments of the Law on Bankruptcy of Natural Persons of the Republic of Lithuania. The research is based on the legislation governing the insolvency of natural persons in all four of the aforementioned countries, specialist literature and statistics of various state institutions. The paper also analyses the concepts of natural person’s insolvency and bankruptcy, identifies the models of natural person’s insolvency institute and regulatory areas, as well as insolvency problems of natural persons and ways of addressing them. The main focus is placed on the comparison of specific procedures for restoration of solvency of natural persons in Lithuania, Great Britain, Germany and Latvia. The paper contains a detailed analysis of each specific aspect of insolvency proceedings... [to full text]

Komisija nurodo, kad tarp Valstybių narių egzistuojantys nacionaliniai sutarčių teisės skirtumai atgraso prekiautojus ir ypač MVĮ plėsti veiklą ir užsiimti prekybą kitose Valstybėse narėse, dėl ko kiekvienais metais ES vidaus rinkoje prarandama bent 26 mlrd. eurų. Atsižvelgiant į tai, kad Vienos konvencija nereglamentuoja tam tikrų pirkimo – pardavimo sutarčių teisės aspektų, be to Vienos konvencija gali būti taikoma ribotai, nes ją pasirašė ne visos Valstybės narės ir nėra vienodą jos aiškinimą užtikrinančio mechanizmo, Pasiūlymu siekiama sukurti 2 – ąjį sutarčių teisės režimą, kuris egzistuotų kiekvienos Valstybės narės nacionalinėje teisėje. BEPPST – naujas ir sudėtingas teisinis instrumentas, kurį rengiant neišvengta reikšmingos problematikos. BEPPST ir jo poreikio aplinkybes konstruktyviai kritikuoja tiek Valstybių narių institucijos ir organizacijos, tiek teisės mokslininkai. Lietuvoje šiuo klausimu kol kas nevyksta nei reikšmingos praktinės, nei mokslinės diskusijos. Dėl to šiame darbe atkreipiamas dėmesys ne tik į BEPPST, kaip teisinio instrumento problematiką, bet ir jį priimti paskatinusias aplinkybes bei su tuo susijusią problematiką. Pirmojoje šio darbo dalyje yra nurodoma Europos sutarčių teisės raida, jos poreikio aplinkybės ir siekiamas efektas, kurį turėtų sukurti tokia teisė. Pateikiama informacija, kuria remiantis ES institucijos daro prielaidą, kad egzistuoja poreikis parengti BEPPST. Egzistuojant abejonėms ar Komisijos pateikiama informacija yra... [toliau žr. visą tekstą] Commission indicates that differences in contract law among the Member States hinder traders and particularly SMEs to engage in cross-border trade within other Member states, therefore at least 26 billion EUR is lost each year in the internal market. Taking into consideration that the Vienna Convention does not regulate certain aspects in contracts of sales of goods, further limitations to its applicability arise as not all Member States have signed the Vienna Convention and there is no mechanism which could ensure its uniform interpretation, therefore it is intended with this Proposal to establish the 2nd contract law regime within the national law of each Member State. CESL is a new and complex legal instrument, which does not escape from material problems. CESL and circumstances of its demand in the interested society receives constructive criticism from Member States institutions, business organizations and legal scholars. In Lithuania, there is no meaningful practical or legal discussions regarding this issue. Therefore attention is being paid in this thesis not to only to the problems related with CESL as a legal instrument, but to the motives which encouraged to adopt this instrument and related problems thereof, as well. In the first part of this thesis, development of the European contract law, circumstances of demand and result to be achieved is identified. Information whereby EU institutions conclude assumption that there is a demand of interested society to... [to full text]

The European Commission on 16 March 2011 proposed a harmonized system for the tax base calculation of companies operating in the EU. The proposed Common Consolidated Corporate Tax Base (CCCTB) indicates that businesses would benefit from a "one-stop-shop" system for filing their tax returns and would be able to consolidate all the profits and losses they incur across the EU. Member States would maintain their full sovereign right to set their own corporate tax rate. However, many Member States are against this new system as they think that CCCTB does not meet principles of subsidiarity and proportionality and is not available to reach its goals. Therefore, the hypothesis of this Master Thesis was formulated that CCCTB is an appropriate way to reach company tax harmonization in the EU and abolish obstacles which arise because of 27 different taxation systems in EU. After comprehensive analysis of major company taxation obstacles in the first chapter, these main barriers were identified: double taxation, additional compliance cost, over-taxation which arise in cross-border activities. The main measures such as Parent-Subsidiary Directive, Merger Directive, Interest and Royalties Directive and Arbitration Convention designed to cope with these barriers were discussed and the main challenges needed to solve by CCCTB were formulated. Proposed Directive and main elements of CCCTB were investigated in the second chapter. As there is a disagreement between Member States regarding to... [to full text] Europos Komisija 2011 m. kovo 16 d. pateikė pasiūlymą harmonizuoti pelno mokesčio bazės apskaičiavimą. Pasiūlyta Bendra konsoliduota pelno mokesčio bazė (BKPMB) reiškia, kad būtų taikomas „vieno langelio” principas pildant vieną deklaraciją ir įmonės galėtų konsoliduoti visą pelną ir nuostolius pagal bendras taisykles. Valstybės išlaikytų nepriklausomą teisę nustatyti apmokestinimo tarifus. Tačiau dauguma ES valstybių yra prieš šios sistemos įvedimą, jos savo prieštaravimus grindžia tuo, kad BKPMB pažeidžia subsidiarumo ir proporcingumo principus bei nėra pajėgi pasiekti savo tikslų. Dėl to buvo šiame darbe buvo iškelta hipotezė: BKPMB yra tinkamas būdas siekti įmonių apmokestinimo harmonizavimo ir panaikinti kliūtis, kurios kyla taikant 27 skirtingas apmokestinimo sistemas ES. Atlikus išsamią analizę pirmojoje dalyje šios pagrindinės kliūtys buvo nustatytos: dvigubas apmokestinimas, didelės mokestinių reikalavimų laikymosi sąnaudos bei tarpvalstybinės nuostolių užskaitos apribojimas. Taip pat buvo nagrinėjami pagrindiniai dokumentai: Direktyva dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms; Direktyva dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis; Direktyva dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių; Konvencija dėl dvigubo... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro baigiamajame darbe aptariama bendra ES energetikos politika, Energijos bendrijos santykis su AEI skatinimu ES, jos įtaka bendrų ES valstybių narių ir trečiųjų šalių projektų (pagal AEI skatinimo direktyvoje numatytas bendradarbiavimo priemones) patrauklumui. Taip pat aptariama naujoji ES atsinaujinančios energetikos politika. Analizuojamas AEI skatinimo santykis su ES aplinkos teise. Šio santykio analizė svarbi siekiant išsiaiškinti, koks yra AEI skatinimo teisinis pagrindas ES teisėje. Pažymėtina, kad iki Lisabonos sutarties AEI skatinimas vyko būtent aplinkos teisės nuostatų pagrindu. Darbe taip pat aptariama ir AEI bei aplinkos politikos tikslų kolizija, nagrinėjama ESTT praktika. Taip pat aptariama AEI skatinimo direktyva 2009/28/EB, joje numatytos pavyzdinės skatinimo priemonės bei detali jų analizė. Detaliai aptariamos pagrindinės direktyvoje numatytos priemonės – paramos schemos, statistiniai perdavimai, bendri valstybių narių projektai ir projektai su trečiosiomis šalimis, bendros paramos schemos, informavimas ir mokymas. Be kita ko, aptariamas ir valstybės pagalbos AEI skatinimo atžvilgiu klausimas. Nagrinėjant šią problemą buvo remiamasi labai svarbia šiai sričiai PreussenElektra byla. Taip pat aptarti ir direktyvos trūkumai tokie kaip, sankcijų skyrimo mechanizmo nebuvimas. Tai sąlygoja galimybes valstybėms narėms aplaidžiai vykdyti savo įsipareigojimus, kadangi jokia reali bauda ar sankcija už tai negresia. Čia reikėtų atkreipti dėmesį, kad ES visgi gali... [toliau žr. visą tekstą] Renewable energy sources are one of the oldest energy sources known to mankind. It has been widely used until the industrial revolution. Despite all the advantages the use of fossil-fuel has brought to economic and industrial progress, but at the same time it caused massive impact on climate change, energy efficiency. It was the main reason for EU to change its energy policy and return to renewable energy. To promote renewable energy in EU a directive 2009/28/EC was adopted. Directive recommends member states to use these incentives: support schemes, joint projects, joint support schemes, statistical transfers. This thesis analyses these incentives presented in directive, their advantages and disadvantages, legal issues, loopholes. This thesis also analyses Lithuanian RES draft law’s compliance with EU law.

Koncentracijų vertinimui ES, Lietuvoje ir JAV pasitelkiamos skirtingos koncentracijų vertinimo – „žymaus veiksmingos konkurencijos apribojimo“, „dominavimo“ ir „reikšmingo konkurencijos sumažinimo“ – taisyklės. Lietuvoje taikoma „dominavimo“ taisyklė neapima konkurencijos teisės draudimų taikymo oligopolinėse rinkose sukuriamam, vienašaliam neigiamam poveikiui rinkoje, kuris nelemia dominuojančios padėties sukūrimo ar sustiprinimo. Taip pat šios taisyklės pagrindu nepakankamas dėmesys skiriamas koncentracijų sukuriamo efektyvumo vertinimui. Nors ES ir JAV taikomų koncentracijų vertinimo taisyklių turinys yra tapatus – praktinis taisyklių taikymas nagrinėjamose jurisdikcijose yra skirtingas. Atliktas koncentracijų kontrolės tikslų, koncentracijos sąvokos, koncentracijos sudarymo būdų, ūkio subjekto sąvokos tyrimas, koncentracijų sukuriamų neigiamų bei teigiamų padarinių lyginamasis vertinimas parodė, kad pastarieji nagrinėjamos jurisdikcijose suprantami tapačiai. Buvo nustatyta, kad esminiai skirtumai pasireiškia koncentracijų kontrolės institucijoms nustatinėjant priežastinį ryšį tarp veikos (vykdomos koncentracijos) bei jos sukuriamų padarinių rinkoje. Vertinant horizontalias koncentracijas ir ES, ir JAV atsižvelgiama į tuos pačius, žymų, reikšmingą konkurencijos apribojimą lemiančius veiksnius, tačiau ES didesnis dėmesys skiriamas struktūrinių pasikeitimų rinkoje vertinimui, JAV – konkurencinių ryšių tarp koncentraciją vykdančių subjektų pasikeitimui. Nehorizontalių... [toliau žr. visą tekstą] Concentrations in the EU, Lithuania and the US are assessed under different – “significant impediment of competition”, “dominance” and “substantial lessening of competition” – rules. Lithuanian “dominance” rule is not applicable to merger’s created unilateral effect in oligopolistic market if such merger doesn’t create or strengthen its dominant position. Furthermore, less attention is paid for efficiencies, created by mergers under this rule. While the content of the EU and the US concentrations assessment rules might seem alike – practical assessment of mergers proves the opposite. Moreover, comparative analysis of merger control goals, concepts of concentration and undertaking, ways of concentration and positive, negative effects of concentration showed that these are interpreted in the same way in all jurisdictions. It was also noticed that the main differences occur while identifying causality between concentration and its effects in the market. The same attention is paid to certain factors that might lessen competition substantialy during the horizontal mergers assessment process in the EU and the US. However, analysis applied in the EU are more of structural nature and the US concentration’s control institutions put focus on the assessment of competitive relationships between merged undertaking before and after the merger. The US is also more cautious about assessment of non-horizontal mergers. Competition authorities practically presume efficiencies created by the... [to full text]

Moksliniame tiriamajame darbe nagrinėjamos laisvo asmenų judėjimo teisinio reguliavimo problemos Lietuvoje įstojus į Europos Sąjungą ir prisijungus prie Šengeno acquis. Autorė, remdamasi dokumentų analizės metodu siekia atskleisti Europos Sąjungos aktuose įtvirtintus, Europos Teisingumo Teismo išaiškintus, laisvo asmenų judėjimo teisės principus. Europos Sąjungos bei Šengeno susitariančiųjų valstybių teritorijoje laisvo asmenų judėjimo idėja buvo sukurta tam, kad būtų įgyvendinama laisvos rinkos politika. Tam, kad būtų pasiektas šis tikslas, kiekviena valstybė narė turi siekti tinkamo Europos Sąjungos aktų įgyvendinimo. Deja, Lietuva čia dar tik naujokė. Vykdant Europos Sąjungos aktuose numatytus nurodymus, juos perkeliant į Lietuvos Respublikos teisės aktus, dėl tradicijų pasikeitimo ir ankstesnių įpročių atsiranda netikslumų, neteisingų interpretacijų, ko pasekoje iškyla įvairių problemų. Šiuo atveju, nagrinėjamos problemos, susijusios su Sąjungos piliečių, jų šeimos narių ir kitų asmenų, turinčių Sąjungos piliečių statusą, judėjimu bei buvimu valstybių narių teritorijoje. Aptariant, Europos Sąjungos aktus, Europos Teisingumo Teismo praktiką, LR teisės aktus bei įvairių valstybių narių, tame tarpe ir Lietuvos, institucijų veiklą, pasinaudojant lyginamojo, loginio, taip pat analitinio kritinio metodų pagalba, darytina išvada, jog Lietuvoje laisvo asmenų judėjimo teisinio reguliavimo problemos tikrai egzistuoja: vidaus sienos atvertos, tačiau, remiantis statistika, gana... [toliau žr. visą tekstą] The scientific research had been made in order to analyse the legal regulation of the free movement of persons in Lithuania after entering the European Union and accesing to the Schengen acquis. There was identified and investigated problems, associated with the Union citizens and their family members and other persons having the status of EU citizens, and with their movement and stay in the union’s territory. The author using the method of document’s analysis explored the main legal regulations of European Union and also the laws of Lithuanian Republic on the matter of implementation of free movement of persons. According to the observations of practitioners and experts the author described existing situation in the area of freedom of movement in Lithuania, which appeared to be innapropriate. Although the internal borders are considered to be not controled, on the basis of statistic, checks on persons are carried out quite often. Moreover, Lithuanian legislation is lacking the rule of reasonable time period for the persons who do not carry the right documents to prove that they have the right for the free movement of persons. In addition, individuals who do not carry the appropriate travel documents are not admitted to the territory, expeled or fined in accordance with such provisions which are intended for external border regime and its illegal crossing, as well as persons from third countries lawlessly crossed external borders. First of all, there should be made... [to full text]

Šiame darbe autorius analizuoja problemas, susijusias su teisinės atsakomybės taikymu Europos Sąjungai, ypatingą dėmesį skirdamas Jungtinių Tautų Tarptautinės Teisės Komisijos rengiamam tarptautinių organizacijų atsakomybės rėžimui. Išanalizavęs Sąjungos konstitucinių dokumentų nuostatas, Sąjungos tarptautinių santykių praktiką, teisės mokslininkų nuomones, autorius padaro išvadą, jog šiandien Europos Sąjunga turi tarptautinį teisinį subjektiškumą. Taip pat po terminu „Europos Sąjunga“ tarptautiniuose santykiuose veikia dvi organizacijos: Europos Sąjunga ir Europos Bendrijos, ir kiekviena jų savarankiškai atsakys už savo padarytus pažeidimus. Išanalizavęs rengiamą organizacijų atsakomybės rėžimą bei Europos Sąjungos komentarus bei pastebėjimus jo atžvilgiu, autorius padaro išvadas, jog tiek Europos Bendrijų, tiek Europos Sąjungos atveju pastarasis rėžimas gali būti taikomas. Siekiant išvengti galimų taikymo sunkumų, būtina pakoreguoti tiek Europos Sąjungos, tiek ir Europos Bendrijų sudaromų tarptautinių susitarimų nuostatas. In the present work author analyses problems of responsibility of European Union, especially of application of UN ILC Draft Articles on responsibility of international organizations. After analysis of European Union’s constituent documents and practice in external relations and opinions of scholars, author makes a conclusion that contemporary European Union has international legal personality. Furthermore, European Union and European Communities in external relations acts separately and must be held responsible separately. After analysis of Draft Articles on responsibility of international organizations and comments and observations of European Union, author makes conclusions that latter Draft Articles can be applicable in a case both of European Union and European Communities. But some provisions of European Union’s and Communities’ agreements must be corrected in order to avoid possible application difficulties.

Teisė kreiptis į teismą yra esminė individo subjektinių teisių apsaugos sąlyga. Tas pats pasakytina ir apie asmenims suteikiamas teises Bendrijos teisės sistemoje. Europos Teisingumo Teismas (ETT) turi išimtinę teisę atlikti Europos Bendrijos institucijų priimtų aktų teisėtumo priežiūrą. Be to, ETT pavesta aiškinti EB teisės nuostatas. Šiuo metu tiesioginio kreipimosi į ETT ribos, vadovaujantis EB Sutarties 230(4) straipsniu, yra griežtai apribotos. Todėl netiesioginis kreipimasis į ETT, pasinaudojant preliminaraus nutarimo procedūra, valstybių narių nacionaliniuose teismuose tapo bene labiausiai paplitusiu ir dažniausiai naudojamu teisinės gynybos keliu asmenims, siekiantiems apginti savo teises ir teisėtus interesus, kuriuos laiduoja EB teisė. Teisingumo Teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad preliminaraus nutarimo procedūra laikytina alternatyva tiesioginio ieškinio padavimo procedūrai pagal EB Sutarties 230 straipsnio 4 dalį ir tuo būdu akcentavęs EB Sutartimi įtvirtintos teisinių priemonių sistemos universalumą. Vis dėlto ETT vėlesnėje praktikoje netiesiogiai pripažino, kad ši Bendrijos teisėje įtvirtinta teisinių gynybos priemonių sistema nėra tokia ideali, kokios norėtųsi, ir kartu nurodė valstybėms narėms pareigą panaikinti joje egzistuojančius trūkumus ir spragas. Pagrindinė preliminaraus nutarimo procedūros problema yra ta, kad ji nėra tiesiogiai prieinama individams, o skirta valstybių narių nacionaliniams teismams. Pastariesiems suteikta teisė... [to full text] Access to court is essential for the protection of all rights of individuals. The same holds true for the rights individuals derive from Community law. The European Court of Justice (ECJ) is the only court competent to review the legality of acts of the Community institutions. In addition, the ECJ has the last word on the interpretation of Community law. The direct access for individuals to the ECJ, pursuant to Article 230(4) EC, is strictly limited. Thus, the indirect access to the Court through national courts by means of the preliminary ruling procedure has become the most common procedural route for individuals. The Court has repeatedly indicated this procedure as an alternative to Article 230(4) EC and has emphasised the completeness of the system of remedies of the EC Treaty. Although in the last jurisprudence the ECJ has indirectly admitted that the system of remedies is not as complete as it should be and has appealed to the responsibility of the Member States to amend the system. The main problem with the preliminary ruling procedure is that it is not a matter of right for individuals. It is up to the national court to decide whether or not to seek a preliminary ruling and how to phrase the questions submitted to the ECJ. National courts “against whose decisions there is no judicial remedy” are obligated to refer questions of Community law to the ECJ, but the Court has ruled that this duty is not absolute. Apparently it happens that these limitations, and the... [to full text]

This work deals with legal aspects of collective dominant position under Article 82 of the Treaty establishing European Community (hereinafter- EC). The purpose is to reveal a legal definition and main features of collective dominant position. The author examines features and criteria which are established in the jurisprudence of EC institutions. The author examines features and criteria which are established in the jurisprudence of EC institutions. The author also indicates that the criteria for establishing collective dominance are not fully scrutinized under EC competition law. Moreover, the practice of EC institutions is analyzed not only under Article 82, which prohibits abuse of a dominant position, but also under Merger regulation to that extent which is necessary to reveal the main topic. Further the work presents problems which are found under these two institutions of EC competition law.

The aim of this work is to identify and analyze the legal problems arising from applying the articles of the EC Treaty on the prohibition of quantitative restrictions and measures having equivalent effect. The author, referring to evolution of the case law of European Court of Justice, reveals problem aspects of the prohibition of quantitative restrictions on import and measures having equivalent effect, ensuring the free movement of goods in EC. The author analyzes the link between the list of mandatory requirements, introduced in Cassis, and the article 30 of the Treaty, looking for bonds between them and providing possible solutions of the problem. The author also presents the probable reasons of the large-scale criticism towards European Court of Justice due to its ambivalent decision in Keck, examines the arguments rehabilitating Keck and estimates the influence of Keck towards free movement of goods in EC. The author aims to reveal the tendencies of European Court of Justice in the context of market access and discrimination, comparing both tests and considering whether it is possible to apply one of them alternatively or use a synergy of both tests. The basics of this work are focused on legal doctrine given in monographs, articles and publications of various foreign legal authors.

As countries caught on to the benefits of limited liability corporate structures, it became necessary to protect pecuniary and non- pecuniary rights of shareholders` from the unlawful and harmful actions of the company‘s management and supervisory organs. Differences in national legislations regulating work of companies undoubtedly restrict both the natural tendencies balancing the internal market as well as the protection of the shareholders` rights. To avoid this dischord it is necessary to pay close attention to the company law harmonisation at the EC level. The purpose of law harmonisation is not only to make it easier to exercise the right of establishment found in the EC Treaty, but also to diminish the risk for violation of shareholders`, creditors` and third parties` rights caused by different company law regimes in each of the member states. The company law harmonisation programme in the EC was mostly carried out by passing secondary legislation- the directives. Regulations were passed when there was a need not only to harmonise national legislation, but also to establish transnational business entities. This paper analyses the provisions of company law directives and Societas Europaea regulation related to the protection of shareholders` rights. This paper also highlights the fact that during recent years, the reform of EC company law preceded non-binding legislation passed by the European Commission. The European Commission supports simplification and modernisation... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjama Europos Bendrijos teisės aktų teisėtumo priežiūros tema. Jos svarbą lemia ta aplinkybė, kad EB institucijos yra įpareigotos priimti tik teisėtus aktus ir negali išvengti savo priimtų teisės aktų teisėtumo priežiūros. EB teisės aktų teisėtumas yra tikrinamas trijose pagrindinėse procedūrose – ieškinyje dėl teisės akto panaikinimo (EB sutarties 230 str.), preliminariame nutarime dėl teisės akto galiojimo (234 str.) ir prašyme dėl teisės akto netaikymo (241 str.). Šių procedūrų skirtumai bei ypatybės ir sudaro šio darbo objektą. Magistro darbas susideda iš trijų dalių. Pirmojoje yra aptariama EB tiesės aktų teisėtumo priežiūros funkcijų svarba. Šios funkcijos yra patikėtos Europos Teisingumo Teismui ir Pirmosios instancijos teismui, kurie turi užtikrinti tiek EB institucijų kontrolę, tiek efektyvią privačių asmenų teisių apsaugą. Antrojoje darbo dalyje yra analizuojami atskiri teisėtumo priežiūros procedūrų skirtumai – kokios yra privačių asmenų, valstybių narių ir EB institucijų galimybės inicijuoti minėtas procedūras, kokių EB institucijų ir kurių rūšių teisės aktų teisėtumas gali būti tikrinamas, kokie yra senaties terminai procedūroms pradėti, kokie yra ETT ir PIT sprendimų, priimtų teisėtumo priežiūros procedūrose, teisinių pasekmių skirtumai. Ypatingas dėmesys nagrinėjant teisėtumo kontrolės procedūrų skirtumus yra skiriamas privačių asmenų teisėms. Trečiojoje magistro darbo dalyje yra aptariamas teisėtumo priežiūros procedūrų tarpusavio... [to full text] This diploma work deals with the issues of the review of the legality of European Community acts. The importance of this theme is based on the grounds that all Community institutions are obliged to adopt only legal measures and cannot avoid the review of their acts. There are three main procedures in which the legality of EC acts may be challenged – an action for annulment (article 230 of EC Treaty), a plea of illegality (article 241) and a preliminary ruling on validity of a Community act (article 234). The differences and specific features of these procedures constitute an object of this work. The diploma work is diveded in three parts. The first part concerns the necessity of functions of review of the legality of EC measures. These functions are entrusted to Community judicature – the Court of Justice and the Court of First Instance – and must ensure the control of EC institutions and the effective protection of the rights of private parties as well. In the second part of this work it is analysed what are the possibilities of private parties, member states and EC institutions to initiate each of the mentioned procedure, what types of acts and of which institutions are susceptible to judicial review, what are the time limits to bring proceedings, what are the grounds of illegality of EC measures and what are the effects of decisions given by Community courts in the procedures of judicial review. The special attention in examining the differences between the procedures is... [to full text]

Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojamos valstybės kaip ginčo šalies tarptautiniame komerciniame arbitraže lemiamos teorinės ir praktinės problemos tiriant tarptautinio komercinio arbitražo, arbitražo šalių bei valstybės kaip ginčo šalies tarptautiniame komerciniame arbitraže sampratas. Taip pat analizuojamas galimas įpareigojimų sukūrimas, arbitražinio susitarimo nesudariusioms šalims, valstybės imuniteto tarptautiniame komerciniame arbitraže klausimai bei kiti arbitražo proceso, kuomet viena ginčo šalių - valstybė - ypatumai. Be to, paskutinėje šio magistro baigiamojo darbo dalyje analizuojama Lietuvos Respublikos, kaip ginčo šalies tarptautiniame komerciniame arbitraže, patirtis. Firstly, in this master thesis the concepts of international commercial arbitration, parties of the arbitration and a state as a party to a dispute in international commercial arbitration are analysed. The analysis of the concept of international commercial arbitration shows that in author’s opinion the concept of international commercial arbitration determined in the Law of Commercial Arbitration of the Republic of Lithuania should be revised. Also the conclusion should be done that the problem of the content of the ‘state’ concept is existing in both – practical and theoretical levels. As the practice regarding this question is not well-established, after the analysis of the existing theories the application of the mixed theory of the concept of the ‘state’ is suggested. Moreover in this master thesis the possibility to bind the non-signatories to arbitration agreement and questions of the immunity of a state in international commercial arbitration are analysed. Those institutes are raising a number of practical problems as on the one hand the threat to bind the non-signatory of the arbitration agreement arises and on another hand the possibility that the award of the arbitral tribunal will not be recognized and/or enforced exists. It is suggested to solve both problems by including special terms into the agreement by which the arbitration agreement is concluded with a state – i. e. it is suggested for the parties clearly to indicate in the agreement the persons that shall... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo pavadinimas „Nacionalinių teismų teisė ir pareiga kreiptis į Europos Teisingumo Teismą“. Darbą sudaro įvadas, keturios dalys, išvados ir pasiūlymai. Magistro darbe nagrinėjami teisės ir pareigos kreiptis dėl preliminaraus nutarimo probleminiai aspektai, didžiausią dėmesį skiriant kreipimosi į ETT ir asmens iš Bendrijos kilusios teisės apsaugos santykio analizei. Autorė darbe remiasi Lietuvos ir užsienio šalių autorių moksliniais darbais, konferencijų medžiaga, ETT jurisprudencija. The title of the thesis is “The Right and Obligation of the National Courts to Apply to the European Court of Justice”. The thesis consists of introduction, four parts, conclusions and suggestions. The work includes the analysis of the problematic aspects related to the right and obligation to apply for the preliminary ruling. The main attention is paid to the analysis of the relation between the cases of appeal to the ECJ and the protection of a person’s right arising from the Community. The author of the work refers to the scientific works of Lithuanian and foreign authors, conference material, the jurisprudence of the ECJ.

Pastaruoju metu galima pastebėti tendencingą prekių ženklo reikšmės didėjimą tiek vietinėje, tiek regioninėje, tiek ir tarptautinėje prekyboje, todėl kiekvienas prekių ženklo savininkas yra skatinamas skirti vis didesnį dėmesį tinkamam savo prekių ženklo valdymui bei apsaugai. Bendrijos prekių ženklo apsaugos sistema suteikia registruotam prekių ženklui apsaugą visoje Europos Sąjungos teritorijoje. Žymeniui, galinčiam tapti prekių ženklu ir naudotis Bendrijos prekių ženklo sistemos garantuojama apsauga, yra keliami gana aukšti grafinės išraiškos ir skiriamojo pobūdžio reikalavimai. Šie reikalavimai yra tenkinamai, jei žymens grafinė išraiška yra aiški, apibrėžta, išbaigta, lengvai prieinama, suprantama, ilgalaikė ir objektyvi, o žymens skiriamasis pobūdis leidžia aiškiai identifikuoti prekių ar paslaugų kilmę. Recently it is possible to notice the tendentious increase of trade mark’s importance in local, regional and international market, therefore every trade mark proprietor shall be motivated to pay more and more attention to proper management and protection of their trade mark. Community Trade Mark’s Protection System provides the protection for the registered trade mark within the entirely territory of the European Union. Sign, capable of being a trade mark and using the guaranteed protection of the Community Trade Mark Protection System, shall follow the high requirements of graphical representation and distinctiveness. These requirements are fulfilled provided that the graphical representation is clear, precise, self-contained, easily accessible, intelligible and objective, where the distinctiveness of the sign allows clearly identify the origin of goods and services. Community Trade Mark proprietors may be every natural or legal person, including authorities established under public law. The rights of Community Trade Mark proprietor may be divided into the following main groups: (1) exclusive rights; and (2) ownership rights to the trade mark. The exclusive rights of the proprietor allows to prohibit all third parties without the permission of the proprietor from using in the course of trade the sign, which is identical or similar to the Community Trade Mark and which may confuse a consumer. When providing the proprietor of the trade mark with the respective rights, it is... [to full text]

Sportinės veiklos teisinis reguliavimas Europos Bendrijoje yra nedaug nagrinėta ir gana menkai žinoma tema. Dėl žymių pokyčių, kurie ištiko sporto pasaulį po to, kai Bendrija pripažino sportinę veiklą didžiąja dalimi esant ekonomine veikla ir ėmė taikyti jai vieningos rinkos nuostatas, sportinės veiklos teisinis reguliavimas EB ilgai buvo neapibrėžtas, ne visada pagrįstas ir susilaukiantis daugiau kritikos nei pritarimo tiek iš sporto visuomenės, teisės žinovų, tiek iš eilinių Europos piliečių. Ilgai kvestionuojama, visų pirma, buvo Bendrijos kompetencija apskritai teisinėmis priemonėmis reguliuoti sportinės veiklos realybę. Šito priežastis paprasta – Bendrijų steigimo sutartyje nėra nė vieno straipsnio, kalbančio apie Bendrijos teisę vykdyti sportinės veiklos reguliavimą. Vėliau, sporto pasaulio visuomenei susitaikius su tokia Bendrijos pozicija ir suvokus, kad pastaroji neketina atsižadėti parodytos savo iniciatyvos, buvo imta vertinti Bendrijos taikomo teisinio reguliavimo pobūdį. Kaip vėliau paaiškėjo, sportinės veiklos reguliavimo pradžioje Bendrijos užimta pozicija buvo klaidinga: sporto vertinimas kaip grynai ekonominio pobūdžio veiklos reiškė nepagrįstą socialinės – kultūrinės jo prigimties ignoravimą. Sporting activity regulation in the European Community is a topic which has not been widely analyzed and still needs great attention. After the seismic changes in the world of sport which were determined by the ECJ acknowledging sporting activity being a subject to EC law in so far as it constitutes an economic activity, the situation in the world of sport was characterized by considerable confusion and great legal uncertainty. The right of EC to implement legal regulation of sport was widely discussed while proving that its policy involvement in sport extends beyond legal regulation. At the end the EC regulatory policy interest in sport was justified of its commitment to protect the legal foundations of the Single Market, but it has not reduced the negative attitude towards the EC. Later on the primary regulation of sport as an economic activity has proved to be wrong because of EC paying lack of attention to the social and cultural significance of sport which was agreed to be essential. Because of this the EC and ECJ have both received a great criticism from the society of sport, various sporting organizations and common people of the united Europe. While sporting activity being just one of many others (in which the EC had its own interests) but a very sensitive one in which the negative image of EC was taking its tall, the EC has therefore faced many problems concerning slow integration. This negative experience has forced EC to revalue its policy towards many areas... [to full text]

As already indicated by the title, this paper concentrates on the legal and practical issues concerning special marks in the European Community. The author analyses, which criteria are applicable for nontraditional signs, which can be registered as trademarks and therefore be protected by national, international and regional (European Union) law. In the first part of a paper the description of a sign which can be trademark according to Lithuanian an European Community law is given. In the second part of the paper international agreements regarding trademark protection are presented. In the same part a two level European Community trademark protection system and basic regulations is analysed. In the third part two basic requirements for the sign to be a trademark are analysed: graphic representation and distinctiveness. In this part European Justice Court and First Instance Court decisions regarding nontraditional trademarks are presented. Case study is split according to major nontraditional sign groups. The evolution and tendency of nontaditional trademarks is also shortly presented in the last part of a paper. Recommendations for further study are proposed after the conclusions.

In this thesis the role of the Shengen Information Sytem (SIS) in the field of security of the Member States was evaluated and legislation of the aforementioned system was analysed. The curent version of SIS was dissertated and componed with a new version of SIS (SIS II) of with creationis is in progress. The attention was paid to the advantages and disadvantages of both current version of SIS and the new one. Significance of SIS in the field of protection of the Shengen area was evaluated. In the thesis SIS was presented as one of the most important compensatory tools.

This master’s final thesis is purposive to analyze the doctrine of direct effect of Community law, which is enlarged in the practice of the European Court of Justice. There are discussed the stages of the formation of the current doctrine identifying the concrete premises, which have been determined the enlargement of the principle of direct effect on the various sorts of forms of Community law. The main attention goes to the question of the direct effect of directives verifying the correctness of the position of the European Court of Justice not to recognize the horizontal direct effect of directives.In other hand, it is strived to verify the whole doctrine of direct effect in order to check the ability to use even the principle of supremacy of the Community law discussing the question of the collision between national and Community law.

Common monetary policy, according to its nature and established principles of formation and implementation, is unique policy of the Community. Its importance for the EU existence requires clearly divided competence in its sphere. Regardless exclusive monetary policy competence of the Community, euro-zone members obtained a wide range of opportunities for active participation in creation, formation and implementation of monetary policy, both through the institutional system and through the political interest influence.