Search

Lietuvos žemdirbystės instituto (LŽI) Vokės filiale 2001-2003 m. nustatyta, kad geltonieji lubinai 'Augiai' labiausiai buvo pažeidžiami antraknozės (Glomerella cingulata (Ston.) Sp. et Schr.) - stiebai, ankštys, o jų lapai - miltligės (Erysiphe communis Grev. f. lupini Roum.) ir dėmėtligės (Ceratophorum setosus Kirohn.). Palankiais pagal hidrotermines sąlygas ligoms vystytis metais pirmieji antraknozės požymiai pasireiškė jau ūglių ilgėjimo tarpsniu (DK 30-39). Kai grybinės ligos pasireiškia anksti, augalai žūsta ir lubinai nesubrandina grūdų derliaus. Visi tirti fungicidai (sportakas 1,0 l ha-1, ronilanas 1,0 kg ha-1, bravo 2,0 l ha-1, juventus 1,25 l ha-1, folikuras BT 1,0 l ha-1) nedarė esminio poveikio augalų antraknozės pažeidimui, bet efektyviai mažino lapų ligų plitimą. Apdoroti fungicidais lubinai turėjo ilgesnes ankštis, rasta daugiau ankščių augale ir sėklų ankštyse, tačiau 1000-čio grūdų masei esminės įtakos neturėjo. Lubinų grūdų derlius buvo gautas tik 2002 m. Nuo fungicidų geltonųjų lubinų derlingumas padidėjo nuo 0,53 iki 0,59-0,81 t ha-1. Didžiausias derliaus priedas gautas panaudojus bravo 2,0 l ha-1 (0,28 t ha-1), juventus 1,25 l ha-1 (0,21 t ha-1) ir sportaką 1,0 l ha-1 (0,16 t ha-1). Field studies were carried out during the period 2001-2003 at the Vokė Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture on a sandy loam on carbonaceus fluvial-glacial gravel eluviated soil (Idp) according to FAO-UNESCO classification Haplic- Luvisol (LVh). The objectives of the research were to establish the effect at fungicides on the development and occurrence of fungal diseases and yield of yellow lupin.

The paper presents the data on winter rye cultivation technology studies conducted during the period 1989-2001. The field trials carried out on a Haplic Luvisol were designed to estimate the effects of soil preparation, seed rate and nitrogen fertilization on winter rye grain yield and on the number and mass of weeds. With increasing the sowing rate of winter rye from 2.7 million seed ha-1 to 5.7 million seed ha-1 the weed dry mass decreased from 27.7 g m-2 to 19.8 g m-2 in the disk - cultivated ploughed soil and from 36.5 g m-2 to 23.6 g m-2 in the ploughed soil. Nitrogen fertilization had a greater effect on the yield than the seed rate. Having used nitrogen, winter rye yield was by 70.4 % higher in the ploughed soil and by 66.6 % higher in the disked soil compared with the yield of rye crops that did not receive any nitrogen. Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialo bandymų lauke, kuriame vyravo priesmėlis ant karbonatinio fliuvioglacialinio žvyro paprastojo išplautžemio (Idp) Haplic Luvisols (LVh), 1989-2001 metais atlikti lauko bandymai, kur tirta įprastinio ir supaprastinto žemės dirbimo įtaka žieminiams rugiams. Dirva buvo suarta arba tik sulėkščiuota, žiemiai rugiai netręšti ir tręšti N45 ir N90 kg ha-1 norma, sėta 2,7, 4,2 ir 5,7 mln. daigių žieminių rugių 'Duoniai' sėklų į hektarą. Nustatyta, kad tik lėkščiuotoje dirvoje padidinus žieminių rugių sėklos normą nuo 2,7 iki 5,7 mln. ha-1, piktžolių masė sumažėjo nuo 27,7 g m-2 iki 19,8 g m-2. Kai dirva žieminiams rugiams buvo suarta, išsėjus tokią pačią žieminių rugių sėklos normą, piktžolių masė sumažėjo atitinkamai nuo 36,5 g m-2 iki 23,6 g m-2. Tręšiant azotu, nuosekliai padidėjo žieminių rugių grūdų derlius. Rugius patręšus azotu, artoje dirvoje derlius buvo 70,4 %, o lėkščiuotoje dirvoje - 66,6 % didesnis, palyginus su netręšto pasėlio derliumi.

2001-2004 m. Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemyje darytas lauko bandymas, kuriame gluosniai (Salix L.) auginti vytelėms (pynimui). Gluosniai netręšti ir tręšti mineralinėmis trąšomis P60K80, P60K120, N45P60K80, N45P60K120. Pirmaisiais metais laukas buvo nupurkštas herbicidu raundapu 4 l ha-1 ir augintas vikių ir avižų mišinys. Rudenį dirva patręšta mineralinėmis PK trąšomis, suarta 25 cm gyliu. Pavasarį dirva sukultivuota ir balandžio pabaigoje gluosnių gyvašakės (25 cm ilgio) pasodintos 70 cm tarpueiliais, atstumu tarp augalų eilutėje 25 cm, prigijus tręšta azoto trašomis. Piktžolės naikintos purenant tarpueilius. Gluosniai nupjauti, kai baigė numesti lapus - spalio pabaigoje. Vidutiniais duomenimis, gluosniai, tręšti azoto, fosforo ir kalio trąšomis, užaugo 5-7 cm aukštesni. Aukščiausios - III kategorijos vytelės turėjo vidutiniškai 188 cm ilgio ir sudarė 9,8-11,3 % visų vytelių skaičiaus. Gluosnių atžaliniams ūgliams didelę įtaką turėjo jų nupjovimo aukštis. Nupjovus 3-4 cm aukščiu nuo gyvašakės, kitais metais gluosnių vienas krūmas užaugino 15-18 ūglių, o nupjovus 7-8 cm aukščiu, užaugo vidutiniškai 25-28 ūgliai, tačiau jie buvo trumpesni. Gluosnių netręšiant, žalių ūglių derlius per trejus metus siekė vidutiniškai 10,56 t ha-1, sausųjų medžiagų - 5,55 t ha-1. Patręšus mineralinėmis N45P60K120 trąšomis, žalių ūglių masės derliaus priedas buvo 2,45 t ha-1, arba 1,12 t ha-1 sausųjų medžiagų. Gluosnių vytelių lankstumas... [toliau žr. visą tekstą] During the period 2001-2004 at the Lithuanian Institute of Agriculture's Voke Branch a field experiment was carried out on a light-textured soil in which willow (Salix L.) was grown for wickerwork purposes. Willow stands were either not fertilized or fertilized with mineral fertilizers P60K80, P60K120, N45P60K80, N45P60K120. In the first year the field was sprayed with the herbicide Roundup 4 l ha-1 and vetch and oats mixture was grown. In the autumn the soil was applied with mineral PK fertilizers and ploughed at the 25 cm depth. In the spring the soil was cultivated, and at the end of April willow cuttings (25 cm in length) were planted with 70 cm interrow spacings, at a distance between plants in a row of 25 cm. After establishment the plants were fertilized with nitrogen. Weeds were controlled by interrow loosening. Willows were cut after they had finished shedding leaves - at the end of October. Averaged data suggest that willow fertilized with nitrogen, phosphorus and potassium fertilizers grew 5-7 cm taller. The tallest wicker of category III was on average 188 cm in length and accounted for 9.8-11.3 % of the total number of wicker. The scions of willow were markedly affected by the cutting height. When willows were cut at the 3-4 cm height from the cutting, the following year one bush of willow produced 15-18 scions, and when cut 7-8 cm higher, they produced on average 25-28 scions, but they were shorter. Averaged over three years yield of green scions of willow... [to full text]