Search

Nitrogen (N) and phosphorus (P) losses via agricultural drainage water have negative impacts on receiving water bodies and large-scale programmes to reduce nutrient losses have been established in the Nordic and Baltic countries, together with agricultural catchment monitoring programmes. This study evaluated time series (9–40 years) of data from 34 selected Nordic-Baltic catchments for spatial and temporal variations in area-specific water discharge (mm) and in concentrations and transport of total nitrogen (TN) and total phosphorus (TP). Water discharge from the catchments varied from 125 mm (Denmark) to > 1000 mm (Norway). Catchments with low TN concentrations (≤3 mg L-1) were dominated by clay or grass leys or were undrained with reduction of nitrate (NO3) in shallow groundwater. Catchments with high TN concentrations (≥10 mg L-1) had loams and cereal crops. TP concentrations were highest (≥0.45 mg L-1) in catchments with erosive soils, relatively high water discharge and cereal crops, and lowest (≤0.07 mg L-1) in catchments with permeable soils. Generalised additive mixed model (GAMM) analysis of time series of transport and flow-weighted concentrations of TN and TP for temporal patterns revealed decreases in TN concentrations in seven catchments and increases in eight, while four had periods with opposing trends. TN concentrations decreased in Denmark and Sweden in 1990–2010, following introduction of mitigation programmes. TP concentrations decreased in eight catchments and increased in six, while one showed opposing trends. Decreases in TP coincided with improved P balance in catchments with sand and loam. To further reduce N and P losses, a tailored set of mitigation measures is needed for each combination of soil, climate, geohydrology and agricultural production. Intensive monitoring of small catchments can reveal how N and P losses relate to natural conditions and to changes in agricultural production.

The assessment of the type of human activity in a basin area that may cause an impact on the status of a water body is needed for successful implementation of the EU Water Framework Directive. Lack of necessary information often makes it difficult to perform the task. Therefore, the statistical MESAW model based on export coefficients approach has been used in this study for evaluation of the impact of different sources of nutrients and organic matter on the water quality in the Merkys River in southern Lithuania. The model was tested on the basis of data from 5 water quality monitoring sites with corresponding subbasin data on land use, point sources and atmospheric deposition. Nonlinear regression was used for simultaneous estimation of the export coefficients and retention.The results revealed that the impact of anthropogenic sources accounted for 73% of COD, 56% of BOD, 90% of Ntotand 78% of Ptotloads measured in the Merkys River. Forest and wetlands contribute from 9.5 to 44% to the corresponding load. The retention in the Merkys River, Basin was found to be high for nitrogen and phosphorus and low for organic matter. Skirtingų šaltinių poveikis biogeninių ir organinių medžiagų pernašai ir sulaikymui Merkio upės baseine pietų Lietuvoje Santrauka.Įgyvendinant vandensaugos uždavinius turi būti įvertintas konkretaus upės baseino vandens taršos lygis ir numatytos priemonės, padėsiančios pasiekti gerą būklę. Kiekvienos upės baseinas yra sudėtinga ekosistema, kurioje susipina gamtiniai ir antropogeniniai veiksniai. Jie veikia kompleksiškai, todėl analizuojant vandens terpėje migruojančias medžiagas sunku įvertinti kiekvieno jų įtaką. Gamtinių ir antropogeninių veiksnių poveikiui biogeninių ir organinių medžiagų srautams bei jų sulaikymui Merkio upės baseine įvertinti buvo pritaikytas statistinis MESAW modelis. Jis pagrįstas emisijos koeficientų nustatymu įvertinant baseino žemėnaudą, taškinius taršos šaltinius ir atmosferines iškritas. Taikant netiesinės regresijos metodus nustatytas skirtingų veiksnių poveikis upės vandens kokybei. Rezultatai parodė, kad antropogeninių šaltinių poveikis sudaro 73 % ir 56 % (pagal ChDSCr ir BDS7 ) bendro pernešamo organinių medžiagų kiekio Merkio upėje. Žmogaus veikla lemia 90 % pernešamo metinio bendrojo azoto ir 78 % bendrojo fosforo kiekio. Miško poveikis biogeninių ir organinių medžiagų srautams sudaro nuo 9,5 % iki 44 %. Bendrojo azoto ir bendrojo fosforo sulaikymas upės baseine siekia 79 % ir 64 %. Organinių junginių sulaikymas mažas – 9,7 % pagal BDS7 ir 42,3 % pagal ChDSCr. Reikšminiai žodžiai: biogeninės ir organinės medžiagos, šaltinių pasiskirstymas, medžiagų sulaikymas, MESAW modelis, Merkio upė. Распределение и задержание биогенных и органических веществ в бассейне реки Meркис в южной части Литвы Резюме.При решении задач по водоохране должна быть учтена степень загрязненности воды каждого конкретного бассейна реки и намечены меры по улучшению его состояния. Бассейн каждой реки является сложной экосистемой, на которую комплексное воздействие оказывают разные природные и антропогенные факторы, определить влияние каждого из которых довольно трудно. Для оценки воздействия природных и антропогенных факторов на потоки биогенных и органических веществ и их задержание в бассейне реки Меркис была применена статистическая модель MESAW, основанная на определении коэффициентов эмиссии. Результаты показали, что воздействие антропогенных источников составляет 73% общeго объемa химического потребления кислородa (XпK), 56% биохимического потребления кислородa (бпK), 90% общeго количества азота и 78% общeго количества фосфора, измеренных в реке. Воздействие лесов и болот на поток биогенных и органических веществ составляет от 9,5% до 44% общeго объемa веществ. Было устaнoвлeнo, что в бассейне реки Meркис задерживается много азота (79%) и фосфора (64%) и мало органического вещества (9.7–42.3%). Ключевые слова: биогенныe вещества, органическое вещество, распределение источников, задержание веществ, модель MESAW, рекa Meркис, Литвa. First Published Online: 14 Oct 2010

The Žuvintas Lake, located in southern Lithuania in the basin of the Dovine River is one of the biggest lakes and the oldest natural reserves of the country. However, the changes in the hydrology of the Dovine River basin, caused by large‐scale melioration and water management works carried out in the 20th century, have resulted in significant alteration of hydrological regime and decrease in biodiversity of the Žuvintas Lake and surrounding wetlands. In order to prevent the ongoing deterioration of the Lake and wetlands solutions have to be found. Therefore, various scenarios have been analysed to evaluate the impact of water management alternatives. For these scenarios the physically‐based distributed parameter model SIMGRO was used. The results have shown that natural water regime in the Žuvintas Lake is hardly reversible. However, the replacement of sluice‐gates implemented at the outlet of the Žuvintas Lake by overflow weir as well as the blocking of drainage ditches and the removal of scrubs and trees in the wetlands surrounding the Lake can be highly successful measures to improve hydrological conditions. Reikšminiai žodžiai: Žuvinto ežeras, pelkės, Dovinės upė, hidrologinis režimas, SIMGRO modelis, Lietuva. Natūralaus vandens režimo Žuvinto ežere ir aplinkinėse pelkėse atkūrimo analizė taikant matematinį modeliavimą SantraukaюDovinės upės (dešinysis Šešupės upės intakas) baseine yra seniausias Lietuvoje Žuvinto biosferos rezervatas ir kitos europinės svarbos saugomos teritorijos. Tose vietose hidrologinis režimas tiesiogiai reguliuojamas šešiose vietose pastatytais reguliavimo šliuzais. Šiuo metu poreikio reguliuoti nėra, todėl darbe analizuojamos natūralaus vandens režimo atkūrimo galimybės Žuvinto ežere ir aplinkinėse pelkėse. Tam buvo taikytas matematinio modeliavimo metodas naudojant pasiskirsčiusių parametrų SIMGRO modelį. Ankstesni tyrimai parodė, kad atkurti natūralų hidrologinį režimą vien panaikinus reguliavimo šliuzą žemiau Žuvinto ežero, negalima. Tai sunaikintų ežerą ir neigiamai paveiktų požeminio vandens režimą Žuvinto ir Amalvos pelkių komplekse. Siekiant bent dalinio vandens režimo natūralizavimo reguliavimo šliuzą siūloma rekonstruoti į slenkstinę nuopylą įrengiant žuvitakį. Žuvinto ir Amalvos pelkių masyve požeminio vandens režimui pagerinti rekomenduojama pašalinti ten augančią sumedėjusią augaliją ir apypelkio teritorijose patvenkti melioracijos griovius. Pateikiamas tokių priemonių galimas poveikis Žuvinto ežero ir aplinkinių pelkių hidrologiniam režimui. Aнaлиз восстановления водного режима в озере жувинтас и окружающих болотах с помощью метода математического моделирования Peзюме. Водный режим бассейнa реки Довине в южной части Литвы в прошлом столетии был подвержен важным изменениям. Там находится старый заповедник Литвы – озеро Жувинтас c близлежащими болотaми. В статье представлен сценарий по восстановлению водного режима в озере Жувинтас и окружающих болотах. Для исследования была применена математическая модель SIMGRO. Результаты показали, что полное восстановление гидрологического режима в озере невозможно. Для улучшения водного режима предложен ряд мер. Ключевые слова: озеро Жувинтас, болотa, река Довине, водный режим, модель SIMGRO, Литвa. First Published Online: 14 Oct 2010

Darbe tirta tiekiamo oro temperatūros, deginių recirkuliacijos ir degalų savybių įtaka suslėgimu uždegamo homogeninio oro – bioetanolio mišinio degimo procesui, variklio darbo ir deginių emisijos rodikliams. Nustatytos variklio darbo homogeniniu oro – bioetanolio mišiniu maksimalios apkrovos zona, kurią riboja slėgio didėjimo greitis ir susidarantis detonacinis degimas. Gautieji rezultatai varikliui veikiant bioetanoliu, lyginti su rezultatais gautais varikliui veikiant baziniais degalais – benzinu. Dyzeliniam varikliui dirbant homogeniniu oro ir bioetanolio mišiniu, keičiant tiekiamo oro temperatūrą, naudojant deginių recirkuliaciją ir įmaišant 20 % reaktyvinių degalų, azoto oksidų emisijos lieka dešimtis kartų mažesnės negu tradicinio dyzelinio variklio. Slegiamo homogeninio oro – bioetanolio mišinio užsiliepsnojimui valdyti pirmą kartą panaudoti reaktyviniai degalai. It was found that the intake air temperature, exhaust gas recirculation and fuel properties have the influence on the combustion characteristics of homogeneous air – bioethanol mixture, engine performance and emissions. The operating region was found at which critical rate of pressure rise was unacceptably high and engine worked at “knocking” combustion. In order to assess the combustion process in homogeneous charged compression ignition (HCCI) mode fuelled with the air – bioethanol mixture, it was compared whit the combustion process in HCCI mode fuelled with the air – gasoline mixture. When the diesel engine works in HCCI mode fuelled with air – bioethanol mixture, the nitrogen oxides can be reduced more than 10 times compared with normal diesel operation. For the first time, to control the autoignition of compressed homogeneous air and bioethanol mixture, the JET A1 fuel was simultaneously added in to combustible mixture in this study.

Polderiai labai paplitę hidrotechnikos statiniai Šilutės rajono teritorijoje. Jų paskirtis – užtikrinti teritorijų ir statinių apsaugą nuo patvenkimo bei apsėmimo. Šiame darbe nagrinėjama Alkos, Smalkų vasaros tipo ir Traksėdžių, Kintų, Rugulių žiemos tipo polderių hidrotechnikos statinių būklė. Tyrimų metu buvo nustatyta, kad dėl nešmenų sankaupų sausinamuosiuose grioviuose, jų dugno altitudės pakilusios (nešmenų sluoksnio storis siekia 0,2 – 1,0 m). Pylimų šlaituose (100 m ruože) aptinkami iki 10 graužikų urvų ar jų įgriuvos. Griovių šlaituose ir apsauginėse juostose paplitusios aukštaūgės augmenijos juostos, kurių plotai 100 m ilgio pakrantės ruože siekia 60 m2. Aiškiai matomos griovių šlaitų tvirtinimo gelžbetoninių elementų pažaidos. Tarp deformuotų, paplautų ir pasislinkusių tvirtinimo plokščių susidarę 2 – 11 cm tarpai. Važiuojamųjų pylimų keterose ties pralaidomis dėl įsiurbto grunto susidariusios 0,2 – 0,4 m įdubos. Tenkinant gamtosaugininkų reikalavimus vandens lygis vasaros tipo polderių kanaluose palaikomas nuo 0,5 iki 1,1 m aukštesnis, palyginus su eksploataciniais vandens lygiais, reikalingais sėkmingai ūkinei veiklai vystyti. Atlikta vandens lygių stebėjimo duomenų analizė, aptarti gamtosauginiai ir eksploataciniai vandens lygiai polderiuose. Sugretinus nustatytus duomenis, įvertinti minėtų lygių dydžiai atitinkamo laikotarpio/periodo metu. Remiantis gautais rezultatais, pateiktas realus, konkretus ir teigiamų rezultatų suteiksiantis pasiūlymas, t.y... [toliau žr. visą tekstą] Polders are very common hydrotechnical structures in Šilutė district. Their purpose is to protect its territories and structures from flooding. This paper examines the condition of the summer-type polder hydrotechnical structures of Alka and Smalkai, as well as the winter-type polder hydrotechnical structures of Traksėdžiai, Kintai and Ruguliai. During the research it was established that the accumulation of sediment in drainage ditches increases their bottom altitudes (the thickness of the sediment layer amounts to 0.2-1,0 m). The slopes of the dykes (in the distance of 100 metres) contains up to 10 inhabited or fallen-in rodent caves. The trench slopes and protective zones are overgrown with tall vegetation, the area of which in 100 m of the bank strip amounts to 60 m2. The damage of the reinforced mounting elements of the ditch slopes is clearly visible. The spaces between deformed, washed and shifted mounting plates are 0.5-11 cm. Slumped ground along the culverts in the carriageway resulted in deeper than 0.2-0.4 m cavities. Meeting the environmental requirements, the water level in the summer-type polder channels maintained is 0.5-1.1 m higher, compared to the operational water levels required for successful agricultural activity. The paper includes a water level monitoring data analysis and a discussion of the environmental and operational water levels in polders. Data comparison allowed to evaluate the values of the above-mentioned levels at relevant... [to full text]

Kulpė – upė Šiauliuose, Šiaulių ir Joniškio rajonuose, dešinysis Mūšos intakas. Ši upė kadaise buvo viena iš labiausiai Lietuvoje užterštų upių. Į Kulpės upę buvo išleidžiamas neišvalytas arba mažai valytas Šiaulių miesto nuotekų vanduo. 1996 m. UAB "Šiaulių vandenys" tapo viena iš šešių Baltijos šalių vandens paslaugų įmonių, vykdančių aplinkosauginius projektus, siekiančius pagerinti vandenų būklę. Darbe nagrinėjama Kulpės upės paviršinio vandens kokybės kaita 1995 – 2012 m. Analizuoti duomenys - BDS7, Nbendr Nmin, PO4-P, Pbendr ir skendinčios medžiagos. Tyrimai parodė, kad modernizavus Šiaulių miesto vandenvalos įrenginius į paviršinius Kulpės upės vandenis iš jų išleistas bendrojo azoto kiekis, nuo 1995 iki 2012 metų sumažėjo 44 %, bendrojo fosforo – 46 %, skendinčių medžiagų – 87%, BDS7 – 73 %. Kulpės upės vanduo tiriamu laikotarpiu nuo blogos būklės perėjo prie geros ar net labai geros ekologonės būklės. Tą lėmė Šiaulių miesto valymo įrenginių modernizavimas. Kulpė is a river in the Šiauliai city, Šiauliai and Joniškis area and rigth tributary of Mūša river. This river was once one of the most polluted rivers in Lithuania. Was discharged untreated or low-treated urban waste water in the Kulpė river. When „Šiauliai waters“ Ltd with the World Bank in 1996, signed the loan contract and the project under which the company has become one of the six water services in the Baltic companies engaged in the environmental projects of enterprises. The studies assessed the water quality change in 1995 – 2012. Data - BDS7, Ntotal Nminer, PO4-P, Ptotal and suspended matter. Studies have shown that the modernization of the city of Šiauliai wastewater treatment facility 2004 in the waters of the Kulpė river released their total nitrogen - 44%, total phosphorus - 46%, suspended solids - 87%, BDS7 - 73%. Kulpė river water during the investigation period from the poor condition moved to good or even very good ecological status. This has resulted cleaning equipment modernization in Šiauliai city.

Tiriamojo darbo objektas: Lietuvos tvenkiniai. Tiriamojo darbo tikslas: nustatyti ir vizualizuoti potencialius tvenkinius (su pagrindinėmis techninėmis charakteristikomis), kuriuos būtų galima pritaikyti mažosios hidroenergetikos plėtojimui Lietuvoje, sudaryti Lietuvos tvenkinių interaktyvųjį atlasą. Tiriamojo darbo uždaviniai: 1. Apžvelgti sudarytus ir veikiančius hidroenergetikos interaktyvius atlasus pasaulyje; 2. Palyginti ir išanalizuoti pasaulyje sukurtus atlasus; 3. Surinkti Lietuvos tvenkinių morfometrines, hidrologines ir kitas charakteristikas; 4. Sudaryti Lietuvoje esančių tvenkinių GIS duomenų bazę; 5. Išanalizuoti tvenkinių hidroenergetinius ir kitus parametrus; 6. Sukurtą tvenkinių atlasą palyginti su kitose šalyse egzistuojančiais atlasais. Tiriamojo darbo metodika: Pagrindinis šaltinis, kuriuo buvo pasinaudota sudarant vandens jėgainių atstatymo vietų duomenų bazę, – Vandens išteklių instituto Microsoft Excel failu su istoriniais vandens tvenkinių duomenimis. Duomenys buvo papildyti ir atnaujinti pagal naujausią turimą informaciją. Atlasas sudarytas pasinaudojant ArcGIS 10.2 programine įranga ant GIS platformos. Sudarytas Vandens jėgainių atstatymo vietų interaktyvus žemėlapis buvo lyginamas su kitais, panašios tematikos, interaktyviais atlasais. Tiriamojo darbo rezultatai: 1. Tyrimo metu buvo nustatytos 125 tvenkinių, kurių galia didesnė nei 10 kW vietos ir įvertinta kiek šių tvenkinių patenka į saugomas teritorijas. Daugiausia tvenkinių yra regioniniuose... [toliau žr. visą tekstą] Object of the research: Lithuanian ponds Aim of the research: to determine and visualize potential localities (with technical characteristics), which would be proper for development of small hydro energy in Lithuania, make an interactive water reservoirs atlas. Objectives of the research: 1. To perform literature analyses, focusing on review of the existing hydropower interactive atlases; 2. To compare and analyze worlds existing atlases; 3. To collect the hydrological and other information of existing ponds; 4. To create GIS database of the existing ponds in Lithuania; 5. To analyze the hydro energetic parameters of the ponds; 6. To compare the created atlas with the other atlases in foreign countries. Research methodology: the primary source, which have been used for reconstruction of water power sites database - the Microsoft Excel file from Water Resources Institute with historical data of water ponds. The data have been supplemented and updated according to the latest available information. Atlas was drawn up using the ArcGIS software 10.2 on a GIS platform. Reconstruction of water power sites composed of the interactive map was compared with other similar-themed, Interactive atlases. Research results: 1. During the research it was found 125 ponds, with a power greater than 10 kW and it was rated how much of these ponds falls into the protected areas. Most ponds are in regional parks - 8 ponds and 4 ponds in Natūra 2000 territories. 2. The investigation estimated that... [to full text]

Daugumos hidrotechnikos statinių ir jų konstrukcijų statyboje pagrindinė naudojama medžiaga yra betonas ir gelžbetonis. Kadangi šie statiniai pastoviai sąveikauja su agresyvia aplinka (vandens lygių svyravimas, vandens slėgis, šaltis, saulės radiacija, vėjas, ledas) jie turi ypatingai pasižymėti patvarumu ir ilgaamžiškumu. Todėl šios konstrukcijos privalo būti atsparios minėtiems veiksniams. Betonui kietėjant atsiranda nepageidaujamas reiškinys - betono susitraukimas. Dėl susitraukimo betone atsiranda mikroplyšiai ir įtrūkimai, o betonas tampa mažiau atsaparus minėtų veiksnių poveikiui. Todėl šiame darbe buvo atliekami bandymai su betono susitraukimą mažinančiais priedais, norint įšsiaiškinti kokią įtaką jie turi įvairioms betono savybėms. Šios medžiagos pagerina betono savybes, tai yra sumažina susitraukimą, vandens įgeriamumą, padidina atsparumą lenkimui ir gniuždymui, o tai suteikia konstrukcijoms patvarumą ir ilgaamžiškumą. Tyrimų metu buvo nustatinėjama susitraukimą mažinančių priedų įtaką betono mišinio tankiui, betono mišinio konsistencijai, betono susitraukimui, betono stipriui lenkiant, betono stipriui gniuždant, betono vandens įgeriamumui. Bandymų metu gautų rezultatų pagindu nustatyti efektyviausiai veikiantys priedai. Concrete and reinforced concrete are the main materials used for most hydraulic constructions and its structures building. Since these constructions constantly interact with aggressive environment (water levels fluctuation, water pressure, cold, sun radiation, wind, ice), it have to be durable and long-term. Therefore these constructions have to be resistant to mentioned factors. When concrete is hardening, often unwelcome phenomenon appears – concrete shrinkage. Due to the shrinkage of the concrete occurs the microcracks and the crack, and the concrete becomes less resistant for aggressive environment. So in this final work there were done many tests with concrete shrinkage redusing additives mix, in order to find out what influence they have to variuos concrete features. These materials improve concrete features, it means reduce shrinkage, water absorption, increase resistance to bending and compression. This gives stability and long-term to constructions. During the research it was determined shrinkage redusing additions influence to concrete mixture density, consistency, concrete shrinkage, bending strength, compressive strength, water absorption. During the research results effectively acting additions were determined.

The aim of the study - to investigate interaction regularities of water flow energy distribution and stream beds during the naturalization process, to identify morphometric changes in the beds of streams and to assess the impact of these factors on the ecological status of rivers. To achieving this aim, 6 specific tasks were identified: 1 Designing geostatistical models of hydromorphological characteristics of regulated and natural river beds based on the field research results; 2 Identifying morphometric characteristics of river beds based on geostatistical models; 3 Determining regularities of the flow energy distribution and its interaction with the stream bed; 4 Determining the abundance and composition of grass and woody vegetation in the investigated sections of streams; 5 Determining the diversity, composition and abundance of macrozoobenthos and fish species; 6 Identifying the impact of flow energy distribution and stream bed interaction on the ecological status of rivers. Darbo tikslas – ištirti vandens tėkmės energijos pasiskirstymo ir upelių vagų sąveikos dėsningumus, vykstant natūralizacijos procesams, nustatyti morfometrinius pokyčius upelių vagose lemiančius veiksnius ir įvertinti jų poveikį upių ekologinei būklei. Darbo tikslui pasiekti buvo sprendžiami 6 uždaviniai: 1) taikant natūrinių tyrimų rezultatus, sudaryti geostatistinius reguliuotų ir natūralių vagų hidromorfologinių charakteristikų modelius; 2) pasinaudojus gautais modeliais, nustatyti morfometrines vagų charakteristikas; 3) pasinaudojus gautais modeliais, išsiaiškinti tėkmės energijos pasiskirstymo ir jos sąveikos su upelių vaga dėsningumus; 4) ištirti žolinės ir sumedėjusios augalijos gausą ir jos sudėtį tiriamų upelių atkarpose; 5) nustatyti makrozoobentoso ir juo besimaitinančių žuvų rūšinę įvairovę, sudėtį ir gausą; 6) išsiaiškinti tėkmės energijos pasiskirstymo ir upelių vagų sąveikos įtaką upių ekologinei būklei.

Darbo tikslas - ištirti taršos veikiamų reguliuotų upelių savaiminio apsivalymo nuo organinių ir biogeninių medžiagų tendencijas vasaros–rudens sausmečio laikotarpiais atsižvelgiant į gamtines ir antropogenines sąlygas. Darbo rezultatų praktinė reikšmė - disertacijoje nustatytas matematines priklausomybes galima pritaikyti vertinant organinių ir biogeninių medžiagų koncentracijų pokyčius tolstant nuo sutelktosios taršos šaltinio ne tik tirtuose, bet ir kituose upeliuose, tekančiuose panašiomis sąlygomis. Pateiktos matematinės priklausomybės yra naudingos modeliuojant vandens kokybės pokyčius, vertinant išleidžiamų į upelį teršalų poveikį vandens ekosistemai, nustatant leistiną išleidžiamų į upelius teršalų kiekį. Darbo mokslinis naujumas - šiame darbe pirmą kartą Vidurio Lietuvos Nevėžio upės baseino reguliuotuose upeliuose (kai debitas vasaros–rudens sausmečio laikotarpiu mažesnis kaip 0,1 m3/s) nustatyta gyvenviečių (iki 2000 gyventojų) sąlyginė tarša ir vandens kokybės kitimo dinamika upeliuose tolstant nuo sutelktosios taršos šaltinio; nustatyti veiksniai, turintys esminės įtakos savaiminiam upelių apsivalymui nuo organinių ir biogeninių medžiagų, bei ištirti upelių savaiminio apsivalymo dėsningumai ir pateiktos matematinės priklausomybės, leidžiančios prognozuoti upelių savaiminio apsivalymo galimybes. The target subject of the research – pollution of Nevėžis River sub-basin regulated streams by small settlements (max. 2,000 inhabitants) in Middle Lithuania and their self-purification processes during seasons of low-flow regime. Scientific novelty of the research – for the first time, this paper identifies a relative pollution by settlements (up to 2000 inhabitants) in Nevėžis River basin regulated rivers (at a river discharge less than 0.1 m3/s during seasons of low-flow regime in summer-autumn) in Middle Lithuania and water quality dynamics in streams, moving away from the point pollution source, identifies factors having substantial effect on stream self-purification from organic substances and nutrients, investigates patterns of the stream self-purification, and provides mathematical relations that allow forecasting stream self-purification capabilities. Practical value of research results – mathematical relations, defined in the dissertation, can be applied to the assessment of fluctuations in organic substances and nutrients concentrations, moving away from the point pollution source not only in the studied streams, but also in other ones flowing under similar conditions. The mathematical relations are useful for modelling water quality changes, for assessing an impact of pollutants, discharged into a stream, on the aquatic ecosystem, and for determining the permissible load of pollutants discharged into streams.

The target subject of the research – pollution of Nevėžis River sub-basin regulated streams by small settlements (max. 2,000 inhabitants) in Middle Lithuania and their self-purification processes during seasons of low-flow regime. Scientific novelty of the research – for the first time, this paper identifies a relative pollution by settlements (up to 2000 inhabitants) in Nevėžis River basin regulated rivers (at a river discharge less than 0.1 m3/s during seasons of low-flow regime in summer-autumn) in Middle Lithuania and water quality dynamics in streams, moving away from the point pollution source, identifies factors having substantial effect on stream self-purification from organic substances and nutrients, investigates patterns of the stream self-purification, and provides mathematical relations that allow forecasting stream self-purification capabilities. Practical value of research results – mathematical relations, defined in the dissertation, can be applied to the assessment of fluctuations in organic substances and nutrients concentrations, moving away from the point pollution source not only in the studied streams, but also in other ones flowing under similar conditions. The mathematical relations are useful for modelling water quality changes, for assessing an impact of pollutants, discharged into a stream, on the aquatic ecosystem, and for determining the permissible load of pollutants discharged into streams. Darbo tikslas - ištirti taršos veikiamų reguliuotų upelių savaiminio apsivalymo nuo organinių ir biogeninių medžiagų tendencijas vasaros–rudens sausmečio laikotarpiais atsižvelgiant į gamtines ir antropogenines sąlygas. Darbo rezultatų praktinė reikšmė - disertacijoje nustatytas matematines priklausomybes galima pritaikyti vertinant organinių ir biogeninių medžiagų koncentracijų pokyčius tolstant nuo sutelktosios taršos šaltinio ne tik tirtuose, bet ir kituose upeliuose, tekančiuose panašiomis sąlygomis. Pateiktos matematinės priklausomybės yra naudingos modeliuojant vandens kokybės pokyčius, vertinant išleidžiamų į upelį teršalų poveikį vandens ekosistemai, nustatant leistiną išleidžiamų į upelius teršalų kiekį. Darbo mokslinis naujumas - šiame darbe pirmą kartą Vidurio Lietuvos Nevėžio upės baseino reguliuotuose upeliuose (kai debitas vasaros–rudens sausmečio laikotarpiu mažesnis kaip 0,1 m3/s) nustatyta gyvenviečių (iki 2000 gyventojų) sąlyginė tarša ir vandens kokybės kitimo dinamika upeliuose tolstant nuo sutelktosios taršos šaltinio; nustatyti veiksniai, turintys esminės įtakos savaiminiam upelių apsivalymui nuo organinių ir biogeninių medžiagų, bei ištirti upelių savaiminio apsivalymo dėsningumai ir pateiktos matematinės priklausomybės, leidžiančios prognozuoti upelių savaiminio apsivalymo galimybes.

Aim of the dissertation – to conduct systemic analysis of Lithuanian non-productive land use planning and develop the model, defining directions of non-productive land use. Scientific novelty of the dissertation research and practical significance The main element of scientific novelty in the dissertation is the model of determining non-productive land use directions developed on the basis of multi-criterial analysis analytic hierarchy process. Having processed the research and the competent specialists’ (experts) assessment data, concerning natural, organizational, and economic factors, the model of non-productive land use direction when planning perspectives of specific land plots and land holdings use in territory-planning documents, was developed. It is recommended to apply this model when undertaking measures and decisions, concerning non-productive land use planning. - When conducting systemic analysis of Lithuanian non-productive land use planning, the analysis of agricultural land use in non-productive regions on the basis of cartographic sources and recent statistical data was carried out. - In the dissertation the purposefulness of abandoned non-productive land plot use for agricultural or forest activity was determined. It is suggested before making a decision concerning rational use of non-productive land to compare soils and other land qualities as well as expenses devoted to territory-management, and to assess the production value that can be grown in one... [to full text] Darbo tikslas – atlikti Lietuvos nenašių žemių naudojimo planavimo sisteminę analizę ir parengti nenašių žemių naudojimo krypties nustatymo modelį. Darbo mokslinis naujumas ir praktinė svarba. Pagrindinis disertacijos mokslinio naujumo elementas – daugiakriterinės analizės analitinio hierarchijos proceso modeliu parengtas nenašių žemių naudojimo krypties nustatymo modelis. Matematiškai apdorojus tyrimus ir kompetentingų specialistų (ekspertų) atlikto gamtinių, organizacinių ir ekonominių veiksnių įvertinimo duomenis, parengtas nenašių žemių naudojimo krypties nustatymo modelis planuojant konkrečių žemės sklypų ir žemės valdų naudojimo perspektyvas teritorijų planavimo dokumentuose. Šį modelį rekomenduojama taikyti priimant priemones bei sprendimus nenašių žemių naudojimo planavimui. - Atliekant Lietuvos nenašių žemių naudojimo planavimo sisteminę analizę atlikta nenašių regionų žemės ūkio paskirties žemės naudojimo analizė, remiantis kartografiniais šaltiniais ir naujausiais statistiniais duomenimis. - Šiame darbe nustatytas apleistų nenašių žemės sklypų naudojimo žemės ūkio ar miškų ūkio veiklai tikslingumas. Siūloma prieš priimant sprendimą dėl nenašių žemių racionalaus naudojimo palyginti dirvožemius ir kitas žemės savybes, išlaidas teritorijos tvarkymo darbams ir įvertinti iš ploto vieneto galimos išauginti produkcijos vertę. - Disertacijoje pateiktas ekspertinis minimalių ariamosios žemės sklypo parametrų nenašiose žemėse įvertinimas. - Mokslinio darbo praktinė svarba... [toliau žr. visą tekstą]

Lietuvoje kaip ir daugelyje pasaulio šalių dedama daug pastangų, kad vandenų tarša mažėtų. Pagal valstybinio monitoringo duomenis nustatyta, kad Lietuvos upėse vis dar išlieka didelės biogeninių medžiagų koncentracijos. Vandens tarša yra viena iš pagrindinių ES aplinkosaugos problemų. Norint išsiaiškinti pagrindines vandens taršos problemas, būtina atlikti nagrinėjamos upės vandens kokybės parametrų matavimus. Tam tikslui nuo 2010-11-06 iki 2013-05-07 buvo atliekami vandens kokybės tyrimai, kurių metu buvo fiksuojami šie parametrai: vandens lygis, ištirpusio deguonies koncentracijos, aktyvi vandens reakcija (pH), bendrosios mineralizacijos, elektrinio laidžio, nitratų ir vandens temperatūros kaita. Vandens kokybės parametrai matuoti aukščiau ir žemiau Akademijos tvenkinio, kuris susidarė 1968 m. ant Dotnuvėlės upės ties Akademijos gyvenviete. Pagal minėtus duomenis buvo nustatyta vandens kokybė atskiruose Dotnuvėlės ir jos intako Kačiupio upių taškuose. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad Akademijos tvenkinys sąlygoja nitratų pasiskirstymą upėje, t. y. pastebėtas nedidelis nitratų padidėjimas upėje žemiau tvenkinio. Nustatyta, kad bendroji mineralizacija rudenį didėjo, žiemos metu svyravo, o pavasarį mažėjo. Pagal ištirpusio deguonies kiekį visose matavimo stotyse vanduo atitiko labai blogą, blogą, vidutinę, gerą arba labai gerą būklę. Vandens lygis Akademijos tvenkinyje tiriamuoju laikotarpiu svyravo 0−19 cm ribose stoties „O“ atskaitos atžvilgiu. Kitų išmatuotų vandens... [toliau žr. visą tekstą] In Lithuania, as well as in other countries of the world, great efforts are made to reduce water pollution. According to the national monitoring data, there is still a high concentration of biogenic substance in Lithuanian rivers. Water pollution problem is one of the key EU environmental issues. In order to find out the main water pollution problems, it is necessary to conduct the measurements of water quality parameters of the investigated River. For this purpose, from 06/11/2010 to 07/05/2013 water quality measurements were carried out, during which values of the following parameters were recorded: water level fluctuations, dissolved oxygen concentration, pH, total dissolved solids, the variation of nitrates and water temperature. Water quality parameters were measured upstream and downstream the pond at Akademija settlement. In accordance with the given data, water quality was identified in several points of Dotnuvėlė and Kačiupio rivers. The research revealed that the pond of Akademija determines nitrate distribution in the river, i.e. a slight nitrate increase was observed in the river below the pond. It was disclosed that in autumn total dissolved solids increased, in winter the concentration varied and it decreased in spring. According to the amount of dissolved oxygen at all measurement stations, water corresponded to a poor, extremely poor, moderate, good or extremely good condition. During the research period, water level in the pond of Akademija ranged from 0-19... [to full text]

Mūsų šalies teritorija yra drėgmės pertekliaus zonoje, todėl čia gausu vandens išteklių. Visa Lietuvos teritorija yra Baltijos jūros baseine. Šalies teritorijoje yra daug upių, griovių, kanalų, upelių, ežerų, tvenkinių ir kitų vandens telkinių. Vandens kokybės stebėsena vykdoma norint gauti informaciją apie bendrą šalies vandens telkinių būklę ir ilgalaikius pokyčius. Jos reikia formuojant pagrindines priemones, kurios užtikrintų vandens telkinių apsaugą ateityje. Darbe aprašomi Neries upės (ties Buivydžiais ir aukščiau Kauno) vandens kokybės rodikliai. Neries upės vandens kokybės kaitos vertinimas buvo atliktas panaudojant 2006–2011 metų hidrocheminių parametrų (BDS7, NO3-N, Pb, O2, Nb, NH4-N, pH) duomenys. Duomenys buvo gauti iš Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento. Pagal gautus rezultatus matyti, kad BDS7 reikšmės Neries upėje ties Buivydžiais svyravo nuo 2,70 iki 3,9 mgO2/l, tai parodo, kad upės ekologinė būklė 2009 - 2011 metais buvo gera, o 2006–2008 metais buvo vidutinė. Neries upėje aukščiau Kauno 2006 - 2011 metais atitiko vidutinę būklę. Bendrojo fosforo reikšmės Neries upėje ties Buivydžiais 2007-2011 m. atitiko labai gerą būklę, o 2006 m. ji buvo vidutinė. Neris aukščiau Kauno 2006-2007 m. atitiko gerą ekologinę būklę, 2008 m. ji buvo labai gera. Bendrojo azoto reikšmės Neries upėje ties Buivydžiais 2006-2011 metais atitiko labai gerą būklę. Neris aukščiau Kauno 2006, 2008, 2010 metais atitiko gerą ekologinę būklę, 2007 metais ji buvo vidutinė, o 2009... [toliau žr. visą tekstą] Our territory of the country is in excess humidity area, so here is rich in water resources. The whole territory of Lithuania is in the Baltic Sea basin. The country has many rivers, ditches, canals, streams, lakes, ponds and other bodies of water. Water quality is monitored in order to obtain information about the overall state of the country's water bodies and long-term changes. This is necessary in order to make basic measures to ensure the protection of water reservoirs in the future. This paper describes the Neris River (near Buivydžiai and above Kaunas) water quality indicators. Neris river water quality change evaluation was conducted using the 2006-2011 hydrochemical parameters (biochemical oxygen demand, nitrates, the total phosphorus, oxygen, total nitrogen, ammonium nitrogen, active water reaction) data. Data were obtained from the Kaunas Regional Environmental Protection Department. According to the obtained results it shows that the values of BDS7 in the Neris River at Buivydžiai ranged from 2.70 to 3.9 mg/l, which shows that the ecological status of the river from 2009 to 2011 been a good year, and from 2006 to 2008 was modest. Neris river above Kaunas in 2006-2011 matched average condition. Total phosphorus values of the Neris River at Buivydžiai in 2007-2011 met a very good status and in 2006 it was average. Neris above Kaunas in 2006-2007 consisted with good ecological status and in 2008 it was very good. Total nitrogen values of the Neris River at... [to full text]

Lietuvoje ežerų vandens kokybė kasmet kinta. Joje pastebimi gerėjimo ir blogėjimo pokyčiai. Darbe pateikti 2001-2010 m. monitoringo duomenys, iš Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros apie (pH; T°C; O2; BDS7; NH4; NO3; Min N; Bendr. N; PO4-P; P bendr.; Savitasis elektros laidis) koncentracijas ir dydžius Platelių, Lūksto, Rėkyvos, Kirkilų, Švento, Drūkšių, Alnio, Žuvinto, Dusios, Vištyčio, Balsio, Rubikių, Tauragno ežeruose. Nors vandens telkinių kokybė Lietuvoje nėra prasta, 6 proc. šalies ežerų būklė laikoma net labai bloga ir ją būtina gerinti. Specialistai aiškina, kad ežerų valymas - brangus, todėl daugiau dėmesio skiriama ne teršalams šalinti, o taršos prevencijai. Duomenims apibendrinti taikytas klasterinės analizės metodas. Šis metodas leidžia nustatyti koncentracijų variacijos panašumus ir skirtumus skirtinguose ežeruose. Tyrimai parodė, kad daugiausia panašumų pagal pH; T°C; O2; BDS7; NH4; NO3; Min N; Bendr. N; PO4-P; P bendr.; Savitasis elektros laidis kaitą turi Kirkilų, Rėkyvos, Lūksto, Vištyčio, Žuvinto ežerai. Lithuania Lakes water quality varies year to year. It noticeable improvement and deterioration of the changes. The work presented in 2001-2010. monitoring data from to Lithuanian Republic the Ministry of Environment The Environment Protection agency about (hydrogen ions, temperature, oxygen, biochemical oxygen demand, ammonium nitrogen, nitrates, mineral nitrogen, total nitrogen, phosphate phosphorus, the total phosphorus, specific electrical conductivity) concentrations and sizes Platelių, Lūksto, Rėkyvos, Kirkilų, Švento, Drūkšių, Alnio, Žuvinto, Dusios, Vištyčio, Balsio, Rubikių, Tauragno lakes. Although water quality in Lithuania is not poor, 6 percent. status of a lake, even very bad and needs to be improved. Experts argue that lakes treatment - expensive, so the focus shifted to remove contaminants and pollution prevention. The data summarized in applied cluster analysis method. This method allows determining the variation in the concentrations of similarities and differences between the different lakes. Studies have demonstrated that the similarity between the (active water reaction, temperature, oxygen, biochemical oxygen demand, ammonium nitrogen, nitrates, mineral nitrogen, total nitrogen, phosphate phosphorus, the total phosphorus, specific electrical conductivity) change have Kirkilų, Rėkyvos, Lūksto, Vištyčio, Žuvinto lakes.

Magistriniame darbe pateikta literatūros analizė, tyrimų tikslas ir uždaviniai, tyrimo metodika, tyrimų rezultatai ir jų analizė, išvados. Nustatyta, kad Lietuvoje ežerams valyti naudojamų žemsiurbių pagrindinis trūkumas yra siurbiama skysta pulpa ir mažas jos transportavimo atstumas. Tyrimų tikslas yra įvertinti dažniausiai naudojamos žemsiurbės „Watermaster Classic III“ tinkamumą ežerų valymui Lietuvoje. Tiesioginiais matavimais, trijuose pjūviuose, buvo nustatyti vandens gyliai išvalytose Masčio ežero ir Pakruojo tvenkinio dalyse. Suspenduotų dalelių kiekiui vandenyje nustatyti, iš Masčio ežero buvo paimti buteliu – batometru vandens mėginiai (iš karto baigus siurbimą), tūriniu būdu išmatuotas žemsiurbės našumas. Išmatavus vandens gylius, buvo atlikta aprašomoji stastika, kurios metu buvo pasitelkta „Hydrotech” bei “Microsoft Excel”programinė įranga. Autorius savo jėgomis atliko visus tyrimus. Nustatyta, kad valant Masčio ežero dalį žemsiurbe „Watermaster Classic III“, valymo tolygumas atskiruose pjūviuose siekė 8,1–10,2 %, žymiai prastesnis nei palyginimui Pakruojo tvenkinio dalyje, valant žemsiurbe „3350MK“ (tolygumas sieke 2,9–3,2 %). Esant darbinei konsistencijai 3,7 %, žemsiurbės „Watermaster Classic III“ našumas už 433 m siekė 76 %. Suspenduotų dalelių kiekis tik pirmą dieną prie žemsiurbės buvo žymiai didesnis už foninį lygį, už 10–20 m foninio lygio, o vėliau visur tapo foninio lygmens. Žemsiurbės „Watermaster Classic III“ dienos darbo laiko panaudojimo... [toliau žr. visą tekstą] This Master's thesis presents the analysis of the literature, the aim and tasks of researches, the methodology, results, analysis and conclusions of the research. It was found that the main drawbacks of dredges which are cleaning lakes in Lithuania are the liquid pulp pumped and its low transportation distance. The aim of this research is to evaluate the most commonly used dredges’ “Watermaster Classic III” suitability for cleaning lakes in Lithuania. The water depths in three sections cleaned in Mastis and Pakruojis lakes were determined by direct measurements, to identify the quantity of suspended particles in the water in Mastis lake (immediately after dredging) water samples were taken with bottle – bathometer and the efficiency of dredge was evaluated using volumetric method. After measuring water death the descriptive statistic was carried out using “Hydrotech“ and “Microsoft Excel” software. All researches were made by author itself. It was found that dredging part of the lake Mastis with “Watermaster Classic III” cleaning uniformity in separate sections was 8.1 to 10.2% while cleaning the part of lake Pakruojis with the dredge „3350MK“ uniformity was significantly lower (2,9 to 3,2 %). In 3.7 % operating consistency “Watermaster Classic III” performance at 433 m was 76 %. The quantity of suspended particles only the first day around the dredge was significantly higher than the background level – 10-20 m above it but later everywhere became equal to background level... [to full text]

Darbo apimtis: magistrantūros studijų baigiamasis darbas 46 puslapių, 25 paveikslai, 11 lentelių, 37 literatūros šaltiniai. Tiriamojo darbo objektas: Mituvos upės baseinas. Tiriamojo darbo tikslas: atlikti preliminarų potvynių rizikos įvertinimą, nustatyti maksimalius debitus, esant skirtingoms potvynių tikimybėms bei nustatyti Mituvos upės slėnio teritorijas, kurios gali būti užtvindytos atitinkamų tikimybių potvynio metu. Tiriamojo darbo uždaviniai: 1. surinkti Mituvos upės baseino hidrologinių stebėjimų duomenis; 2. aptarti hidrologiniams skaičiavimams ir modeliavimui naudojamą programinę įrangą ir pasirinkti tiriamam atvejui tinkamiausią; 3. nustatyti maksimalius debitus naudojant programinę įrangą; 4. apskaičiuoti tarpinius maksimalius debitus naudojant empirines formules; 5. sukurti Mituvos upės dalies hidrodinamikos (1D) modelį ir sumodeliuoti užliejamas teritorijas, esant skirtingų tikimybių potvyniams. Tiriamojo darbo metodika: Mituvos upės hidrologiniai duomenys surinkti iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) (1986 – 2010 metų) ir hidrologijos metraščių nuo 1954 iki 1985 metų. Literatūros apžvalgos skyrius rašomas, analizuojant praeityje vykusius potvynius bei šiuo metu taikomus metodus, siekiant sumažinti jų padaromą žalą. Išsamiai išanalizuojama naudojama programinė įranga, apskaičiuojami maksimalūs debitai, susisteminami gauti rezultatai, parengiamos išvados. Tiriamojo darbo rezultatai: 1. Naudojant programinę įrangą „HYFRAN“ nustatyti maksimalūs... [toliau žr. visą tekstą] Final work of University Master thesis: 46 pages, 25 figures, 11 tables, 37references sources. Object of the research: Mituva river basin. Aim of the research: to perform a preliminary flood risk assessment: determine the maximum flow rate of different return period (10, 100 and 1000 year), develop 1D hydrodinamic model for flood mapping of part of Mituva river. Objectives of the research: 1. Create annual peak flow time series using of gauging stations on Mituva river; 2. Review the general methods and software for processing of hydrological data series; 3. Determine the maximum flow rate for different return periods using data series; 3. Calculate intermediate maximum flow rate along river using the empirical formulas; 5. Develop 1D hydrodynamic model and perform river flow modeling for flood mapping purposes. Methods of the research: Mituva of the river hydrologic data collected from the Lithuanian Hydrometeorological Service (LHS) (1986 - 2010 years) and hydrological yearbooks from 1954 to 1985. Literature review section describes the analysis of a history of flooding, and the methods used to minimize the damage caused. For detailed analysis the software to calculate the maximum flow is used, the results obtained are systemized, the conclusions drawn. Results of the research: 1. Using software HYFRAN the maximum Mituva river flow rates at Žindaičiai and Vertimai VMS- by Q0,1%= 135 m3/s and Q0,1%= 176 m3/s, Q1%= 101 m3/s and Q1%= 132 m3/s, irQ10%= 65,7 m3/s and Q10%= 86... [to full text]

Tyrimo objektai: Sportininkų rengimo ir reabilitacijos centras M.K. Čiurlionio g. 115a, Druskininkai, Žemės ūkio technikos prekybos ir aptarnavimo centras, Saviečių k., Pelėdnagių sen., Kėdainių raj. sav., Administracinio pastato 1G3p rekonstravimas Savanorių pr. 118/ Aukštaičių g. 1, Kaunas. Tyrimo tikslas: išanalizuoti vandentvarkos projektų įgyvendinimo sąmatų sudarymo pagrindines problemas ir pasiūlyti galimus jų sprendimo būdus. Tyrimo uždaviniai:  Išanalizuoti sportininkų rengimo ir reabilitacijos centro M.K. Čiurlionio g. 115a, Druskininkuose parengtas sąmatas ir palyginti jas tarpusavyje;  Išanalizuoti žemės ūkio technikos prekybos ir aptarnavimo centro, Saviečių k., Pelėdnagių sen., Kėdainių raj. sav. parengtas sąmatas ir projektą;  Išanalizuoti administracinio pastato 1G3p rekonstravimo Savanorių pr. 118/ Aukštaičių g. 1 projektą ir palyginti su sąmata;  Apibendrinti visų objektų problemas ir pasiūlyti galimus jų sprendimo būdus. Tyrimo metodai: analizavimui buvo panaudotas statistinės analizės metodas, buvo išanalizuoti trys skirtingi projektai ir nustatytos pagrindinės problemos, kurios iškyla skaičiuojant sąmatas vandentvarkos projektams. Tyrimo rezultatai: ○ Pirmoje dalyje aptariama projekto samprata literatūroje. Taip pat apžvelgiama, kokie yra šiuo metu Lietuvoje vykdomi pagrindiniai ir svarbiausi vandentvarkos projektai. Šiame skyriuje aptariamos pagrindinės sąmatinės programos ir jų skirtumai. ○ Antrojoje dalyje dėmesys skiriamas Sportininkų rengimo... [toliau žr. visą tekstą] Objects of the research: projects of Sports Training and Rehabilitation Centre in Druskininkai, Farm Machinery Sales and Service Center in Saviečiai village (Eldership of Pelėdnagiai, Kėdainiai districtrict Municipality), Office Building 1G3p Reconstruction in Savanorių str.118 / Aukštaičių str. 1 in Kaunas. Aim of the research: analysis Problems of Creating Estimates for Water Management Project Implementation and propose possible solutions. Objectives of the research: 1. To analyze Sports Training and Rehabilitation Center in Druskininkai prepared estimates and compare them with each other; 2. To analyze Farm Machinery Sales and Service Center in Saviečiai (Eldership of Pelėdnagiai, Kėdainiai districtrict Municipality) prepared estimates of the project; 3. To analyze Office Building 1G3p Reconstruction project in Kaunas and compared with estimate 4. To summarize all facilities issues and propose possible solutions. Research methods: The statistical analysis method was used for the survey: three different projects were examined and the main problems that arise in calculating the estimates for water management projects were determined. Research results: ○ Part One discusses about what is the project. Also addresses what is currently implemented water projects in Lithuania. This section presents the basic budgeting programs and their basic principles. ○ Part Two focuses on the projects of Sports Training and Rehabilitation Centre in Druskininkai, Farm... [to full text]

Tiriamojo darbo objektas: Minijos upės baseinas. Tiriamojo darbo tikslas: atlikti Minijos upės baseino hidrologinių duomenų analizę, apskaičiuoti pagrindines hidrologines charakteristikas bei įvertinti nuotėkio kaitos tendencijas. Tiriamojo darbo uždaviniai: 1. surinkti Minijos upės baseino hidrologinius stebėjimų duomenis; 2. aptarti hidrologiniams skaičiavimams naudojamas programines įrangas; 3. išanalizuoti Minijos upės baseino surinktus hidrologinius duomenis ir įvertinti jų patikimumą; 4. atlikti surinktų hidrologinių duomenų analizę, panaudojant įvairią programinę įrangą. Tiriamojo darbo metodika: Minijos upės ties Kartena hidrologiniai stebėjimų duomenys išrinkti iš hidrologijos metraščių nuo 1954 iki 2010 metų. Literatūros apžvalgos skyrius rašomas referatyviai, analizuojant kitų mokslininkų atliktus tyrimus bei naudojamus metodus. Išsamiai išanalizuojama naudojama programinė įranga, apskaičiuojamos hidrologinės charakteristikos, sutvarkomi gauti rezultatai, daromos išvados. Tiriamojo darbo rezultatai: 1. Naudojant programinę įrangą „HYFRAN“ nustatyta, kad maksimalius vandens debitus geriausiai aprašo Weibull ekstreminių reikšmių skirstinys, o minimalius – Gumbel skirstinys. 2. Naudojant keturis bazinio nuotėkio indekso nustatymo metodus, nustatyta, kad tinkamiausias tam yra Anglijos hidrologijos instituto sukurtas metodas, kuris naudojamas programinėje įrangoje „HYDROTOOLS“. Nustatytas už 1954-2010 metų laikotarpį bazinio nuotėkio indeksas Minijos upei lygus 0,49... [toliau žr. visą tekstą] Object of the research: the Minija river watershed. Aim of the research: to perform a hydrological data analysis of the Minija river watershed, to calculate the basic hydrological characteristics and evaluate the runoff trends. Objectives of the research: 1. To collect the hydrological monitoring data of the river watershed; 2. To discuss the software used for hydrological calculations; 3. To analyze the collected hydrological data of the Minija river watershed and assess their reliability; 4. To analyze the collected hydrological data by using different software. Methods of the research: the hydrological monitoring data of the Minija river (near Kartena) watershed were taken from annual Hydrological Data Books for the period of 1954-2010. The chapter on the reference sources is written by citing them and analyzing the survey carried out by other scientists and the research methods used. The used software is thoroughly analyzed, the hydrological characteristics are calculated, the results are arranged, and conclusions are drawn. Results of the research: 1. By using the software “HYFRAN” it was founded that the maximum water flow rate is best described by Weibull distribution of extreme values whereas the minimum water flow rate is best described by Gumbel distribution. 2. Using the four basic methods of determining flow index showed that the best method is developed by England’s Hydrological Institute and is used in the “HYDROTOOLS” software. It was estimated that the... [to full text]

Populiariausias atliekų valdymo metodas ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje vis dar išlieka atliekų deponavimas sąvartynuose. Lietuvoje, 2009 metų duomenimis, sąvartynuose buvo pašalinta 90,6 % atliekų. Šiame darbe trumpai aptariama atliekų sąvartynų įrengimo, bei sąvartyno lauko uždengimo tvarka ir rekomendacijos. Aptariami keturiuose uždarytuose Kauno rajono sąvartynuose (Digrių, Gaižėnėlių, Miškinių ir Ilgakiemio) atlikti uždengiamojo sluoksnio būklės tyrimai. Remiantis gautais tyrimų duomenimis daromos išvados apie sąvartynų būklę. Gauti rezultatai rodo, jog ne visi sąvartynai rekultivuojami laikantis taisyklių ir rekomendacijų. Kadangi pastaraisiais dešimtmečiais labai susirūpinta švarios aplinkos išsaugojimu, ekologija ir aplinkos taršos mažinimu, aktualus klausimas išlieka tinkamas atliekų tvarkymas, sąvartynų tinklo optimizavimas (taip pat visiškas jų atsisakymas, dėl valstybių politikos kitaip tvarkyti atliekas, pavyzdžiui, jas deginant), Lietuvoje svarbus klausimas yra senų ir nebenaudojamų savartynų uždarymas. Reikia pasirinkti tinkamą sąvartyno uždarymo būdą, kadangi blogai rekultivuotas sąvartynas, gali sukelti didelę ekologinę katastrofą. The most popular method of waste management not only in the world, but also in Lithuania, remains depositing waste in landfills. In Lithuania (according to the 2009 data) 90.6% of waste was deposited at the landfills. This work discusses the installation of the landfill, the procedures and recommendations of creating the final landfill covers. There was performed a research on four closed landfills in Kaunas district (Digriai, Gaižėnėliai, Miškiniai and Ilgakiemis) to find out the condition of landfill’s cover layer. According to the findings, conclusions about the condition of these landfills are made. The results show that not all landfills undergo recultivation in accordance with the rules and guidelines. Preservation of the clean environment, ecology and reduction of the environmental pollution is the major concern for the last decades and the most relevant question remains the proper waste management, optimization of the landfill network (as well as the complete abandonment of the landfills, because of different waste management policies, such as incineration). Still, Lithuania has to deal with old and disused landfills, so the proper way to close the landfill must be chosen, because poorly recultivated landfill can cause large ecological catastrophe.

Tiriamojo darbo objektas: Šventosios uostas ir Baltijos priekrantė. Tiriamojo darbo tikslas: susipažinti su Šventosios uosto rekonstrukcijos galimybių studijomis bei poveikio aplinkai ataskaita, išanalizuoti numatomas uosto rekonstrukcijos alternatyvas ir ištirti papildomą uosto rekonstrukcijos alternatyvą (pakeisti įplaukos kanalo kryptį) hidrodinaminiu ir nešmenų pernašos aspektais. Tiriamojo darbo uždaviniai: 1. Atlikti literatūros apžvalgą apie jūrų uostus Lietuvoje ir jų poveikį aplinkai. 2. Susipažinti su Šventosios uosto rekonstrukcijos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita. 3. Įsisavinti skaitmeninio modeliavimo sistemos MIKE 21 bangų (NSW), hidrodinaminį (HD) ir nešmenų pernašos (ST) modelius. 4. Sudaryti papildomą uosto rekonstrukcijos alternatyvą ir nustatyti jos poveikį hidrodinaminiams ir nešmenų pernašos procesams Baltijos priekrantėje. 5. Palyginti papildomos uosto rekonstrukcijos alternatyvos ir PAV ištirtų alternatyvų poveikį hidrodinaminiams ir nešmenų pernašos procesams Baltijos priekrantėje. Tiriamojo darbo metodika: literatūros apžvalgos skyrius rašomas referatyviai, analizuojant mokslinius šaltinius, didžiausią dėmesį atkreipiant į Šventosios uosto raidą ir poveikį aplinkai. Atliekamas rekonstrukcijos alternatyvų modeliavimas MIKE 21 skaitmeninio modeliavimo programa. Atliekamas modeliavimo rezultatų palyginimas. Tiriamojo darbo rezultatai: 1. Literatūros analizėje apžvelgta bendra Lietuvos uostų būklė, Šventosios uosto istorinė raida... [toliau žr. visą tekstą] Object of the research: Port of Šventoji and Baltic Sea coast. Aim of the research: Become acquainted with Port of Šventoji reconstruction feasibility studies and environmental impact report, to analyze the expected port reconstruction alternatives and investigate additional port reconstruction alternative with a change of port entrance to south-west direction, also alternatives are evaluated on the hydrodynamic and sediment transport processes in the Baltic coast region. Objectives of the research: 1. Perform literature review of the ports in Lithuania and their impact on the environment. 2. Become acquainted with environmental impact report and port of Šventoji reconstruction possibilities. 3. To become familiar with digital modeling tool MIKE 21 wave (NSW), hydrodynamic (HD) and sediment transportation (ST) models. 4. To create additional reconstruction alternative of the port and determine its impact on the Baltic coast region and hydrodynamic processes. 5. To compare hydrodynamic and sediment transport modeling results of additional alternative and alternatives of the EIA, Research methods: Literature review section is written essay style, followed by analysis of scientific sources, focusing on the Šventoji port development and environmental impact. Reconstruction alternatives modeling is performed by using digital modeling tool MIKE 21. Comparison of simulation results is performed. Research results: 1. In the literature analysis, general condition of... [to full text]

Tiriamojo darbo objektas: Jūros pabaseinio upės: Akmena ties Paakmeniu, Jūra ties Taurage ir Šešuvis ties Skirgaliais. Tiriamojo darbo tikslas: Išanalizuoti sausinimo poveikį Jūros pabaseinio nuotėkiui. Tiriamojo darbo uždaviniai: 1. Nustatyti Jūros pabaseinio upių debito priklausomybę nuo atmosferinių kritulių. 2. Išanalizuoti sausinamų plotų kaitą Jūros pabaseinyje. 3. Įvertinti žemių sausinimo dinamikos pokyčius. 4. Įvertinti Jūros pabaseinio nuotėkio pokyčius drenuotuose plotuose. Tiriamojo darbo metodika: Darbui atlikti panaudoti 1951 – 2009 metų paros nuotėkio, metinio kritulių kiekio, vidutinės paros oro temperatūros duomenys ir nusausintų plotų apimtys. Sudarytas kritulių įtakos debitui grafikas, kuris parodo glaudų šių rodiklių ryšį. Nustatyta žemių sausinimo dinamika tiriamose upėse. Sudaryti nuotėkio koeficiantų kitimo grafikai. Tiriamojo darbo rezultatai: 1. Akmenos (ties Paakmeniu), Jūros (ties Taurage) ir Šešuvio (ties Skirgaliais) upių vidutiniai metiniai debitai ir metiniai kritulių kiekių rodikliai yra glaudžiai susiję. 2. Didžiausias nusausinim intensyvumo rodiklis 1995 metais nustatytas Akmenos upės 1,6. Mažiausias nusausinimo rodiklis yra Jūros upės baseine, ties Taurage - 1,2. Šešuvio upės baseine šis rodiklis 1,27. 3. Akmenos upės baseine iki 2000 metų buvo nusausinta 70 procentų žemės plotų. Jūros upės baseine iki 2000 metų nusausinta 72 procentai žemių. Daugiausiai nusausintų žemių yra Šešuvio upės baseine - 84 procentai. 4. Išanalizavus 1951 - 2009... [toliau žr. visą tekstą] Objects of the research: The Jura river watershed (rivers: Akmena near Paakmenis, Jūra near Taurage, Šešuvis near Skirgaliai). Aim of the research: The influence of wetland drainage area on the Jura river watershed runoff. Objectives of the research: 1. To determine the influence of precipitation on the flow rate of rivulets belonging to the Jura river watershed. 2. To analyse the changes in the drained areas of the Jura subbasin. 3. To evaluate the change of dynamics in land drainage. 4. To evaluate changes in the Jura basin runoff in drained areas. Methods of the research: The following data (of 1951-2009) were used: 24 hours flow rate, annual amount of precipitation, average day and night temperature, areas of drained land. A graph of correlation between precipitation and flow rate, which shows a direct relation, was drawn. The graphs of flow rate koefficient variation were created. The findings of the research: 1. The average annual river flow rates and annual precipitation rates of the rivers: Akmena (at Paakmenys), Jura (at Taurage) and Šešuvis (at Skirgaliai) are closely related. 2. The highest rate of drainage intensity in 1995, the river Akmena 1.6. The minimum rate is the Jura drainage basin, near Taurangė - 1.2. Šešuvis basin the figure 1.27. 3. By the year 2000, 70 per cent of land were drained in the Akmena river basin, similarly, (72 per cent) in the Jura river basin. Most land (84 per cent) was drained in the Šešuvis river basin. 4. Having analysed the comon... [to full text]

In this study the relationships among the land use and soil types in the entire river basin as well as in the buffer strip on the one hand, and the Lithuanian river water quality physico-chemical parameters on the other hand have been identified. The spatially based Factor analysis has been tested on river hydrochemical data from 108 sites for the period of 1999-2004. The Factor analysis enabled the identification of the main natural and anthropogenic processes (factors) determining water quality during each season of a year. As a result, monitoring stations were grouped into clusters each representing a group of stations mostly affected by a relevant factor. In addition, the suitability of world-wide used diatom-based water status assessment methods to apply under Lithuanian conditions has been assessed. The results of established water quality determining factors and the tested multivariate statistical procedures can be applied in practice when the reasons for water quality impairments are to be investigated or river monitoring network is to be optimized. The results reveal that Wastewater factor is prominent in small rivers downstream larger towns; Agro-geological factor – in northern Lithuania‘s rivers of heavy carbonated soils and intensive agriculture lands as well as in south-eastern Lithuania‘s rivers of more acidic soils; Hardly degradable organics factor – in northern and middle Lithuania‘s rivers of heavy-textured and fertile agricultural soils. The... [to full text] Pastaruoju metu tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europos Sąjungoje labai aktualu tinkamai įvertinti vandens telkinių būklę (ypač pagal biologinius kokybės elementus), nustatyti vandens telkinių būklės problemas, jas lemiančius veiksnius bei imtis adekvačių būklės gerinimo priemonių, nes to reikalauja 2000 m. įsigaliojusi ES Bendroji vandens politikos direktyva – pagrindinis vandens sritį reguliuojantis teisinis dokumentas. Šio darbo tikslas - nustatyti žemėnaudos, dirvožemių ir upių vandens fizikinių, cheminių ir biologinių parametrų sąveikos dėsningumus vertinant vandens būklę. Įgyvendinant šį tikslą buvo siekiama sistemiškai įvertinti įvairių veiksnių poveikį Lietuvos upių vandens būklei ir nustatyti jų teritorinius dėsningumus bei įvertinti upių vandens būklės pagal titnagdumblius vertinimo metodų tinkamumą Lietuvos sąlygomis. Šiam tikslui pasiekti naudoti Lietuvos upių valstybinio monitoringo, dirvožemio ir žemės dangos duomenys pasitelkiant faktorinę analizę bei atitinkamus vienmatės statistikos metodus. Rezultatai parodė, kad upių būklę lemiančias priežastis galima patikimai pažinti, kartu vertinant hidrocheminius ir baseinų fizinių charakteristikų, dirvožemių ir žemėnaudos duomenis, jų kompleksiškai tarpusavio ryšių analizei pasitelkus tinkamus daugiamatės ir vienmatės statistikos metodus. Tokia analizė leidžia pažinti ne tik atskirus vandens ekosistemos komponentus, bet ir jų visumą kaip vieną sąveikaujančią sistemą ir priimti kokybiškesnius vandens kokybės valdymo... [toliau žr. visą tekstą]

Statybos pramonėje, mišiniuose vis plačiau naudojamas įvairus tiek natūralių tiek sintetinių ceolitų spektras. Atliktuose tyrimuose buvo naudojamas sintetinis ceolitas – hidrosodalitas (Na6+x(SiAlO4)6(OH)x•nH2O), modifikuotas hidrosodalitas ir fero silicio gamybos atlieka - SiO2 mikrodulkės. Su pastaraisiais pucolaniniais priedais tiriama sąveika su cementu, nustatyta kaip keičiasi cemento stiprio, tankio ir įgėrio savybės. Tyrimai atlikti ruošiant bandinius su 2%, 5%, 10% ir 15% pucolaninių priedų masės santykiais. Atlikus tyrimus nustatyta, kokia daroma įtaka cementinės masės hidratacijos temperatūrai. Nustatytas bandinių stiprumas, tankis po 3, 7 ir 28 parų. Nustatytas bandinių įgėris po 28 parų. Cementinio akmens gniuždomasis stipris nenaudojant priedo ir ilginant hidratacijos trukmę nuo 3 iki 28 parų didėja nuo 59 iki 80 MPa. Panaši priklausomybė stebima ir cementiniuose bandiniuose su pucolaniniais priedais. Ilgėjant hidratacijos trukmei stipriai gniuždant didėja. Tirtose sąlygose didžiausią stiprį gniuždant turėjo bandiniai su 10 % modifikuoto hidrosodalito priedo po 28 parų, gniuždomasis stipris padidėja iki 101 MPa. Galima daryti prielaidą, kad hidrosodalito, modifikuoto hidrosodalito ir SiO2 mikrodulkių pucolaninės savybės pasireiškia ne iš karto, bet išryškėja po ilgesnes hidratacijos trukmės, t. y. po 28 parų. Vykstant hidratacijai nuo 16 iki 28 parų, įgėris sumažėja nuo 13,41% iki 9,04% (esant 2% hidrosodalito kiekiui). Naudojant 5% SiO2 mikrodulkių kiekį... [toliau žr. visą tekstą] Construction industry is increasingly being used in combination and variety of natural and synthetic zeolites spectrum. A study carried out using synthetic zeolite - hydrasodalite (Na6 + x (SiAlO4) 6 (OH) x • nH2O) modified hydrasodalite silicon production and Fair play - fume SiO2. With the recent pozzolanic additives investigated the interaction with cement, concrete changes in the strength, density and retention properties. Studies carried out in the preparation of the samples with 2%, 5%, 10% and 15% by weight of pozzolanic additives relations. It was determined, which affect the weight of cement hydration temperature. Fixed specimens the strength and the density of 3, 7 and 28 days. Set of samples absorption after 28 days. Compressive strength of cement stone without the use of additive and longer duration of hydration from three to 28 days increased from 59 to 80 MPa. A similar dependence is observed in samples with cement and pozzolanic additives. Hydration with increasing duration of the compressive strength increases. To examine the conditions had the highest compressive strength of samples with 10% modified hydrasodalite additives after 28 days, compressive strength increases to 101 MPa. It can be assumed that hydrasodalite, and SiO2 modified hydrasodalite fume pozzolanic properties are not immediate, but come on after a longer duration of hydration, etc. Y. after 28 days. During the hydration from 16 to 28 days, absorption decreases from 13.41% to 9.04% (at 2%... [to full text]

Baigiamąjame darbe analizuojama galimybė netradiciniais Lietuvoje metodais (naudojant hidraulinį modelį) įvertinti reguliuoto upelio deformacijų įtaką jo pralaidumui, kadangi dažnai atsitinka taip, kad numatomos nemažos lėšos remontui, kai tuo tarpu upelio pralaidumo charakteristikos dar pakankamai geros. Modelio kalibravimui ir hidrauliniam modeliavimui naudojami realiai išmatuoti ir projektiniai duomenys. Hidrodinaminis modelis sudaromas tuo tikslu, kad būtų galima patikrinti pasirinkto upelio ruožo vagos ir tame ruože esančios pralaidos matmenis kaip pakraštines sąlygas, naudojant iš projekto paimtais hidrologiniais skaičiavimais nustatytus debitus ir įvertinti tėkmės sąlygas esant projektinėms geometrinėms charakteristikoms ir realiai išmatuotoms dabartinėje upelio būklėje. Atliekant natūrinius tyrimus buvo nustatinėjamos šios reguliuoto upelio charakteristikos: debitas, vandens lygiai, vandens paviršiaus nuolydis, šiurkštumo koeficientai; griovyje esančių pralaidų būklė. Darbo tikslas - panaudojant programą HEC-RAS sukurti pasirinkto reguliuoto upelio ruožo hidrodinaminį modelį ir patikrinti griovio ir pralaidos pralaidumo pokyčius lyginant projektinius ir natūroje išmatuotus parametrus. Tyrimo uždaviniai: 1. Literatūros apžvalgoje išnagrinėti atvirų vagų hidraulinio modeliavimo metodus, programinę įrangą ir praktinio taikymo atvejus. 2. Išmokti dirbti su programine įranga HEC-RAS. 3. Sukurti pasirinkto upelio ruožo hidrodinaminį modelį ir atlikti... [toliau žr. visą tekstą] Final work analyzes the possibility to evaluate the impact of deformations of regulated stream on its capacity by the methods that are non-traditional in Lithuania (using a hydraulic model), as often is the case when substantial funding is provided for repair, while the stream capacity characteristics are still good enough. The actual measured and projected data is used for model calibration and hydraulic modelling. Creation of hydrodynamic model aims to verify the dimensions of bed and culverts in the selected stream section using the discharges based on the project hydrological calculations as peripheral conditions and to evaluate the flow conditions at the projected geometric characteristics and at those measured in the current state of the stream. Field research determined the following characteristics of the stream: yield, water levels, water surface slope, roughness coefficients; condition of the equipment in the ditch: state of culverts. Aim of the work – by modelling the established flow to determine the longitudinal water level profiles for the both cases and to evaluate the differences. Results of the work allow stating that lateral trench deformations have negligible impact on the flow conditions. Objectives of the research: 1. to analyze the hydraulic modelling techniques of open beds, software and cases of practical application; 2. to learn working with the software HEC-RAS; 3. to create hydrodynamic model of the selected stream... [to full text]

Darbe analizuojama Dusios ežero ties Meteliais vandens lygiai. Darbe buvo naudojami dviejų laikotarpių paros vandens lygių duomenys: 1945 – 1970 ir 1972 – 1999 metų, nes 1971 metais buvo įrengtas šliuzas reguliatorius. Vandens režimo pokyčiams palyginti naudotos DHRAM programinės įrangos 32 vandens lygių charakteristikos, kurių pagalba nustatyta, kokią įtaką padarė šliuzo reguliatoriaus įrengimas. Atlikus statistinę analizę nustatyta, kad 32 charakteristikos pagal vidutines vandens lygių reikšmes didžioji dalis yra padidėjusios, o pagal variacijos koeficiento reikšmes daugiausia yra sumažėjusios charakteristikos. Šliuzo reguliatoriaus įrengimo įtaka Dusios ežero hidrologiniam režimui maža ir jis didelės įtakos neturėjo. The paper analyzes water levels in Dusia at Meteliai. The paper analyses two periods of daily water level dynamics under pre-impoundment (1945 – 1970) and after impoundment (1972 – 1999) conditions. The comparison of changes in water levels included DHRAM software 32 characteristics, which provided assistance to the impact made sluice regulator installation. Statistical analysis has shown, that the 32 characteristics of the average values of water levels in most of the increase, while the coefficient of variation of values mainly decrease in performance. Sluice controller installation influences the hydrological regime of lake Dusia small and he did not have a significant impact.

Šiame darbe analizuojama surinkta informacija apie vandens kokybės valstybinio monitoringo 2007 – 2010 m. tyrimų rezultatus iš dviejų vandenviečių – Panevėžio ir Ramygalos, eksploatuojančių požeminį geriamą vandenį iš to paties viršutinio-vidurinio devono geologinio sluoksnio. Vandenvietės viena nuo kitos nutolusios 27 km atstumu, skiriasi esama agroekologine situacija bei dirvožemio sudėtimi. Atlikus statistinę analizę nustatyta, kad tarp tiriamų cheminių elementų abiejose vandenvietėse skirtumai yra statistiškai patikimi, išskyrus nitratus bei nitritus. Tyrimai parodė, kad dėl geocheminės aplinkos Ramygalos vandenvietės vanduo priklauso I, o Panevėžio – II požeminio vandens tipui. Didesnis geležies kiekis Ramygalos vandenvietėje siejamas su užpelkėjusiais vietovės dirvožemiais. Vanduo abiejose vandenvietėse yra geros kokybės, išskyrus geležies kiekį. The paper analyzes the collected information about the water quality of national monitoring 2007 – 2010 years results of the two watering-places - Panevėžys and Ramygala, which exploit underground drinking water from the same upper-middle devonian geological layer. The distance between these watering-places is 27 kilometres, they differ in terms of agroecological situation and soil composition. After statistical analysis, it was established that among the investigated chemical elements the differences are statistically significant, in both watering-places, except for nitrates and nitrites. Studies have shown, that due to geochemical environment, Ramygala’s watering-places water belongs to the first type, and Panevėžys – to the second type of groundwater. Increased iron content in Ramygala’s watering-place is associated with waterlogged place soils. The quality of water on both watering-places is good, apart from the iron content.

The dissertation investigates the influence of anthropogenic activities to rivers runoff and water quality. The main object of research is international, the second largest river basins in Lithuania – Lielupė river basin district (RBD). An exclusive trait of Lielupė RBD is especially intensive agricultural activities and karst processes. The primary purpose of this dissertation is estimate the influence of anthropogenic activities to impacts of rivers runoff and water quality in Lielupė river basin district, according to European Union directives, the Republic of Lithuania laws and regulations requirements on water quality. Following tasks are solved in the work: the impact of too wet lands drainage on the river runoff changes, the impact from different pollution sources of anthropogenic activities to rivers water quality. The dissertation is composed of introduction, six chapters, general conclusions, recommendations and references. The introduction reveals the investigated problem, importance of the thesis and the object of research and describes the purpose and tasks of the paper, research methodology, scientific novelty and defended statements. The introduction ends in presenting the author’s publications on the subject of the defended dissertation and defining the structure of the dissertation. Chapter 1 revises used literature. It analysis anthropogenic impact of rivers runoff and nutrient migration in the rivers water. It performs the part of mathematical modeling of... [to full text] Disertacijoje nagrinėjama antropogeninės veiklos įtaka upių nuotėkiui ir vandens kokybei. Tyrimo objektas yra tarptautinis, antrasis pagal dydį Lietuvoje Lielupės upių baseinų rajonas (UBR). Išskirtiniai Lielupės UBR bruožai – ypač intensyviai vykdoma žemės ūkio veikla ir aktyviai vykstantys karstėjimo procesai. Pagrindinis tyrimų tikslas – įvertinti antropogeninės veiklos Lielupės upių baseinų rajone kaitos tendencijas ir įtaką upių nuotėkiui bei vandens kokybei, atsižvelgiant į gamtosauginius ir Europos Sąjungos direktyvų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimus vandens kokybei. Darbe sprendžiami šie uždaviniai: pernelyg drėgnų žemių sausinimo įtaką upių vandeningumo kaitai, antropogeninės veiklos sąlygotos sutelktosios ir pasklidosios taršos poveikis upių vandens kokybei. Disertaciją sudaro įvadas, šeši skyriai, bendrosios išvados, rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, aktualumas, tyrimų objektas, darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema autoriaus paskelbtos publikacijos bei disertacijos struktūra. Pirmasis skyrius skirtas literatūros apžvalgai. Jame pateikta antropogeninės veiklos įtakos upių nuotėkiui ir biogeninių medžiagų migracijai analizė. Analizuojamas matematinio modeliavimo vaidmuo upių kokybės išsaugojimo procese. Apibūdinamos... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje nagrinėjama antropogeninės veiklos įtaka upių nuotėkiui ir vandens kokybei. Tyrimo objektas yra tarptautinis, antrasis pagal dydį Lietuvoje Lielupės upių baseinų rajonas (UBR). Išskirtiniai Lielupės UBR bruožai – ypač intensyviai vykdoma žemės ūkio veikla ir aktyviai vykstantys karstėjimo procesai. Pagrindinis tyrimų tikslas – įvertinti antropogeninės veiklos Lielupės upių baseinų rajone kaitos tendencijas ir įtaką upių nuotėkiui bei vandens kokybei, atsižvelgiant į gamtosauginius ir Europos Sąjungos direktyvų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimus vandens kokybei. Darbe sprendžiami šie uždaviniai: pernelyg drėgnų žemių sausinimo įtaką upių vandeningumo kaitai, antropogeninės veiklos sąlygotos sutelktosios ir pasklidosios taršos poveikis upių vandens kokybei. Disertaciją sudaro įvadas, šeši skyriai, bendrosios išvados, rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, aktualumas, tyrimų objektas, darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema autoriaus paskelbtos publikacijos bei disertacijos struktūra. Pirmasis skyrius skirtas literatūros apžvalgai. Jame pateikta antropogeninės veiklos įtakos upių nuotėkiui ir biogeninių medžiagų migracijai analizė. Analizuojamas matematinio modeliavimo vaidmuo upių kokybės išsaugojimo procese. Apibūdinamos... [toliau žr. visą tekstą] The dissertation investigates the influence of anthropogenic activities to rivers runoff and water quality. The main object of research is international, the second largest river basins in Lithuania – Lielupė river basin district (RBD). An exclusive trait of Lielupė RBD is especially intensive agricultural activities and karst processes. The primary purpose of this dissertation is estimate the influence of anthropogenic activities to impacts of rivers runoff and water quality in Lielupė river basin district, according to European Union directives, the Republic of Lithuania laws and regulations requirements on water quality. Following tasks are solved in the work: the impact of too wet lands drainage on the river runoff changes, the impact from different pollution sources of anthropogenic activities to rivers water quality. The dissertation is composed of introduction, six chapters, general conclusions, recommendations and references. The introduction reveals the investigated problem, importance of the thesis and the object of research and describes the purpose and tasks of the paper, research methodology, scientific novelty and defended statements. The introduction ends in presenting the author’s publications on the subject of the defended dissertation and defining the structure of the dissertation. Chapter 1 revises used literature. It analysis anthropogenic impact of rivers runoff and nutrient migration in the rivers water. It performs the part of mathematical modeling of... [to full text]

Šlapių žemių sausinimo įtaka nuotėkiui Lietuvoje vertinama nevienareikšmiškai. Darbe analizuojama Mūšos upės ties Ustukiais hidrologinės charakteristikos ir žemių sausinimo šioje baseino dalyje įtaka upės nuotėkiui. Darbui atlikti panaudoti 1960 – 2006 metų paros nuotėkio, metinio kritulių kiekio, vidutinės paros oro temperatūros duomenys ir nusausintų plotų apimtys. Sudarytas kritulių įtakos debitui grafikas, kuris parodo, kad šie rodikliai glaudžiai susiję. Nagrinėjami du laikotarpiai 1960-1981 metai iki patvenkiant Mūšos upę, ir 1983-2006 metai po Dvariukų tvenkinio įrengimo. Naudojant DHRAM programinę įrangą, išskirtos ir analizuotos 33 debito charakteristikos. Naudojant Mano–Kendalio testą nustatyti 33-jų hidrologinių charakteristikų kaitos trendai. Tyrimas parodė, kad žemių sausinimas didelės įtakos Mūšos upės nuotėkio pokyčiams nepadarė. Sausinimo poveikis pasireiškia maksimalių debitų sumažėjimu ir paros debitų pokyčiais. Wet soil drainage on the runoff Lithuania controversial. The paper analyzes the beating of the river at Ustukiai hydrological characteristics and soil drainage in the basin of the river runoff influence. Used to carry out the 1960 - 2006 years of daily runoff, rainfall, average daily air temperature data and the volume of drained areas. Made in rainfall affect the flow graph, which shows that these indicators are closely related. Study of two periods of 1960-1981 years before damming Mūša river, and the 1983-2006 year Dvariukų pond construction. Using DHRAM software identified and analyzed the 33 characteristics of flow. Using Mann-Kendall test to determine their 33-hydrological characteristics of the change in trend. The study showed that the draining of lands affected by high river runoff beating did not change. The drainage effect of maximal decrease in discharges and daily discharges change.

Siekiant, kad į paviršinius vandens telkinius nepatektų pavojingų medžiagų, vandens telkinių krantai būtų apsaugoti nuo erozijos, būtų užtikrintas vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumas, saugomas vandens telkinių pakrančių gamtinis kraštovaizdis bei jo estetinės vertybės yra nustatomos paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos, o jų dalyje prie vandens telkinio nustatomos pakrantės apsaugos juostos. Kol kas Lietuvoje yra skiriamas mažas dėmesys pakrančių apsaugos juostom. Taigi šiose magistro tezėse aptariami pastaruoju metu Lietuvoje ir Europos sąjungoje naudojami teisės aktai ir reglamentai susiję su vandens apsauga ir pakrančių apsaugos juostomis. Šio magistrinio darbo metu buvo pasirinktas Nevėžio pabaseinio reguliuotas Trikojo upelis. Tyrimo metu buvo atlikta statistinė analizė, kuri parodė, kad Trikojo upelio pakrančių apsaugos juostos esminiai nesiskiria. Dauguma pakrančių apsaugos juostų pločiai 2,5 m. Buvo nustatyta, kad apsaugos juostos atitinka aplinkosauginius reikalavimus ties pievomis ir mišku. Taip pat buvo nustatinėjama sumedėjusios augalijos pasiskirstymas upelio šlaituose, rūšių skaičius ir tankis. In order to protect surface water reservoirs against dangerous substances, to protect water reservoir banks from erosion, to ensure water reservoir coastal ecosystem stability, to save natural landscape of water reservoir coasts and its esthetical valuables, surface water reservoir protection zones are established. Coastal protection bands are determined in their proximity to water reservoir. Still, little attention is paid to coastal protection bands in Lithuania. This Master Thesis analyzes legal acts and regulation relative to water protection and coastal protection bands and valid in Lithuania and the European Union in present time. The regulated Trikojis streamlet of Nevėžis catchment basin was chosen for this Master Thesis. Statistical analysis was performed during this research, which showed no essential differences between Trikojis streamlet coastal protection bands. Most coastal protection bands were 2,5 m wide. It was determined, that protection bands meet the environmental protection requirements in meadow and forest regions. Ligneous vegetation division on the streamlet slopes was determined, so as the amount of its species and their density.

Habilitacijos procedūrai teikiamoje apžvalgoje apibendrinti po disertacijos apgynimo (1984 m.) atliktų mokslinių tyrimų darbų rezultatai. Šiame darbe remiamasi autorės atliktų ir vadovautų maisto medžiagų migracijos tyrimų Lietuvos žemdirbystės institute Dotnuvoje 1992-1995 m., taip pat kartu su bendraautoriais vykdytų tyrimų 1992-2003 m. LŽI bazėje rezultatais bei 1995-1999 m. tyrimų rezultatais, gautais R.Liutkevičiaus ūkyje, vykdant tarptautinį BEAROP (Baltijos jūros aplinkosaugos nuo žemės ūkio nuotėkio taršos) projektą. Šios apžvalgos tikslas ir uždaviniai – išanalizuoti ir apibendrinti biogenų N ir P drenažo išplovos Pajūrio ir Vidurio žemumų agroekosistemų dirvožemiuose tyrimų rezultatus, paaiškinti nustatytas tendencijas, palyginti išplovos rezultatus, gautus nedidelėje drenažo aikštelėje ir didelėje ūkyje esančioje drenažo sistemoje, apskaičiuoti ir prognozuoti išplovas mišrių tradicinių ir ekologinių ūkių sąlygomis bei numatyti užduotis tolesniems tyrimams. Šioje apžvalgoje apibendrinama tyrimų medžiaga apima 19 mokslinių straipsnių, vieną monografiją ir tarptautinio projekto ataskaitą, kurie buvo paskelbti 1995-2008 m. Dauguma straipsnių parengta kartu su kitais bendraautoriais (vienuolikoje iš jų autorė buvo pirmoji). Publikuotos medžiagos pagrindu buvo daryti pranešimai daugiau kaip 19 mokslo renginių (konferencijose, seminaruose, simpoziume) tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. The results of scientific research conducted since acquisition of the Ph.D. in 1984 are reviewed in this survey for habilitation procedure. The nutrient migration research was conducted and supervised by author and performed at Lithuanian institute of Agriculture (LIA) in Dotnuva in 1992-1995, together with other researchers was conducted in the base of LIA in 1995-2003, and in the farm of R.Liutkevičius in 1995-1999, according to the tasks of international BEAROP project (Baltic Environment and Agricultural Runnof Project). The aim and tasks of this survey – to analyse and summarise the results of nutrients N and P leaching from soils of agroecosystems of Seashore and Middle Lithuania lowlands, to explain the trends, to compare the leaching results from small and big drainage system (at the farm), to estimate and forecast the leaching of nutrients under conditions of conventional and ecological farms and to foresee the tasks for the future research. The review material covers 1995-2008 and 19 scientific papers, 1 monograph and 1 international raport published during that period. The most of papers were prepared together with co-authors, but in 11 of them the author was the first. On the base of material obtained, more than 19 presentations were made at different scientific events (conferences, seminars, symposium) in Lithuania as well as in other countries.

The impact of different agricultural systems used in agriculture on the leaching of nutrients and nitrates first of all depends on many factors that are not noticed and sometimes even underestimated by farmers trying to reach larger yields and better economic results. This article analysis the issue of changes in water regime and nitrate nitrogen leaching under the change of agricultural systems; such issue has not been investigated in Lithuania before. This research is especially relevant under the conditions of the Middle Lithuanian Lowland, where annual crops (cereals and sugar beet) area mainly cultivated, the ground is aerated in-tensely thus increasing the mineralization of organic substances and a lot of fertilizers are used. The change of conventional tillage for reduced tillage resulted in the decrease of the resources of surface soil water by 4,91-5,85 % and after changing it into no-tillage water resources decreased by 23,4 %. Reduced tillage and late ploughing are appropriate environmental means reducing nitrate nitrogen leaching from soil. Įvairių žemdirbystės sistemų naudojamų žemės ūkyje poveikis maisto medžiagų ir labiausiai nitratų išsiplovimui priklauso nuo daugelio veiksnių, kurių žemdirbiai siekdami didesnių derlių ir geresnių ekonominių rezultatų nepastebi, o kartais ir reikiamai neįvertina. Šiame darbe, nagrinėjamas šalyje netirtas vandens režimo ir nitratų azoto išplovimo pasikeitimų, keičiantis žemdirbystės sistemoms, klausimas. Šie tyrimai ypač aktualūs Lietuvos Vidurio lygumos sąlygomis, kur daugiausia auginama vienmečių augalų (javų ir cukrinių runkelių), kasmet žemė intensyviai aeruojama, taip didinant organinių medžiagų mineralizaciją, naudojama daug trąšų. Pakeitus tradicinį žemės dirbimą į sumažintą žemės dirbimą paviršinio dirvožemio sluoksnio vandens atsargos sumažėjo 4,91-5,85 %, o pakeitus į neariminį žemės dirbimą vandens atsargos sumažėjo 23,4 %. Sumažintas žemės dirbimas bei vėlyvas arimas yra tinkamos aplinkosauginės priemonės, mažinančios nitratų azoto išplovimą iš dirvožemio.

Darbu siekiama išryškinti pagrindinių klimatinių-hidrologinių veiksnių sąveikos su hidroelektrinių gaminama elektros energija ryšį. Siekta: apžvelgti hidroelektrinių darbo režimo ypatumus pastarųjų keturių dešimtmečių periode; paanalizuoti bendras hidroelektrinių darbo proceso tendencijas Baltijos šalyse; padaryti įžanginę analizę į tolimesnius tyrimus, kurie padėtų efektyviau panaudoti turimus hidroenergijos išteklius ir sumažinant neigiamų klimato svyravimų įtaką. The aim of work is to emphasize the connection of the main climate-hydrological factors interaction with generated electricity of hydropower plant. The task was to review the peculiarities of hydropower work regime in the period of recent four decades; to analyse general work process tendencies in the Baltic States; to make introductory analysis for further researches which could help use effectively hydropower resources, minimising the influence of negative climate variations.

Šiame darbe nagrinėjama įmonės verslo plėtros galimybės koncentruojantis į gamyboje naudojamų įrenginių atnaujinimą, naujų pažangių technologijų įsigijimą, kokybės valdymo ir aplinkosaugos sistemų įsisavinimą. Tyrimui naudota mokslinės literatūros, ūkinės patirties ir statistinių duomenų analizė. Ekonominiai duomenys analizuoti matematinės statistinės analizės metodais, santykinių dydžių skaičiavimo, palyginimo, vidutinių dydžių skaičiavimo, grafinės išraiškos ir kitais. Analitinėje dalyje analizuota įmonės gamybinės bei ekonominės veiklos raida, valdymo organizacinė struktūra bei jos tobulinimas, vadovaujantis UAB „Vilnista“ finansinės atskaitomybės duomenimis. Taip pat nagrinėta, kokią įtaką turės pelningumui bei konkurencingumui gamybos modernizavimas. In this work there is analyzed the company business development's opportunities to concentrate beside the refreshed equipment used in manufacturing, the acquisition of new advanced technologies, the reclamation of Qualities management and environment systems. The analysis of nonfiction, agriculture practice and statistical information is used to the research. The economical information is analyzed using the methods of mathematical statistical analysis, the count of comparative size, comparison, the count of medium size etc.