Search

Credit shocks are organic phenomena in economy but extreme biases could have harm effect both at micro and macro level. Many econometric models have been constructed based on various theoretical approaches (neoclassical economics, Keynesian, business cycle, post Keynesian and others) aiming to predict peaks and pitfalls in the economies. But unfortunately many of them were misleading in predicting 2007–2008 financial crisis and long lasting recession afterwards. The literature indicates plenty of negative aspects of recent financial crisis at macro-level including decrease in consumption, aggregate demand and investment, financial markets‘ stagnation, increase in Government debt and unemployment rate and even more political instability. While effects at micro level encompass the decline in business loans, fall in equity value, property devaluation, decrease in sales, increase in defaults, decrease in investment in R&D and etc. Especially small open economies, like Lithuania, have suffered most in terms of shrinkage of GDP during the 2007–2009 period. Therefore the qualitative approach is valuable in deepening the knowledge about the preconditions and consequences of credit shocks. Thus this study aims to extract the main prerequisites and outcomes for credit shocks and to approve it by the expert opinion. Expert evaluation results indicate that absence of reserve funds was the most important precondition for 2007–2008 crisis and recession. Moreover when the gathered unplanned cyclical income have been wasted and even more the public sector spending has been increased that led to even bigger budget deficit. Also experts unanimously identified the main consequences of credit shock and 2007–2009 crisis including: (1) Decrease in GDP and government revenues, (2) Fall in domestic demand in Lithuania and increase in importance of exports for economic development, (3) The decline in consumption level and the delay of purchase, and (4) Shrinkage of construction sector, and manufacturing and trade of durable goods.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (toliau – NT) rinka vis dažniau tampa ekonominės analizės objektu. 2008 m. pasaulinio masto ekonominė krizė parodė, kokio dydžio finansinį šoką gali sukelti neapdairus investavimas į NT rinką. Straipsnyje analizuojamas verslo ciklas, pastarojo kontekste nagrinėjamas kainų burbulo fenomenas. Literatūros analizės metu išskiriamos pagrindinės priežastys, galinčios sukelti NT rinkos kainų svyravimus. Naudojant koreliacinę regresinę analizę, siekiama išsiaiškinti, kurie veiksniai turi stipriausią poveikį Lietuvos NT rinkai. Recently, real estate market has been discussed more frequently in the framework of economic analysis. The global economic crisis of 2008 has demonstrated the severity of financial shock that can be caused by inconsiderate investments in the real estate market. The present article analyses business cycles and the phenomenon of a price-bubble in that context. Drawing on the analysis of reference literature we identify the main reasons that can lead to fluctuations of prices in the real estate market. Finally, drawing on correlation and regression analysis we determine which factors have the strongest influence on the Lithuanian real estate market.

The empirical results of executive survey on public administration reform are presented covering reform trends, reform results, results oriented culture and coordination in Lithuanian public administration during fiscal crisis since 2008. The survey acting as a tool to monitor the development of public administration reforms allows identifying important success and shortcomings that are otherwise difficult to measure employing other methods. The survey was carried out closely following the methodology of 3rd work package of “Coordinating for Cohesion in the Public Sector of the Future” (COCOPS)1. It is shown that although the public administration is evaluated as functioning better than before, there are serious perceived shortcomings in general approach to reforms, missing components in fostering results oriented culture, lack of horizontal coordination and overall negative effects of public administration reforms on the society., Straipsnyje pristatomi vadovaujančias pareigas užimančių valstybės tarnautojų požiūriai ir patirtys, susiję su viešojo administravimo reformų įgyvendinimu Lietuvoje finansų krizės metu. Remiamasi tyrimu atliktu vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Viešojo sektoriaus refomų stebėsena“ (sutarties nr. PRO-10/2012) pagal „Proveržio idėjų“ programą. Pateikiami pagrindiniai empiriniai aprašomieji tyrimo rezultatai šiais aspektais: taupymo strategijų ir priemonių paplitimas, reformų kryptys, tendencijos, pasitenkinimas reformomis, į rezultatus orientuotos kultūros paplitimas, reformų rezultatai, koordinavimas. Autoriai pažymi, kad yra rimtų trūkumų įgyvendinant viešojo administravimo reformas, formuojant į rezultatus orientuotą kultūrą, didinant koordinaciją tarp politikos sričių bei siekiant visuomenės sutelktumo.

2008–2009 m. pradėjus tarptautinės prekybos ir kredito rinkose plisti ekonominės krizės poveikiui drastiškai smuko tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautai. Straipsnio tikslas yra išanalizuoti tiesioginių užsienio investicijų išsivysčiusiose šalyse ir Lietuvoje 2009–2011 m. pagrindines tendencijas ir numatyti finansų krizės ir ekonomikos nuosmukio poveikį TUI srautams. Globalūs TUI įeinantys srautai 2011 m. didėjo 17 proc. , viršydami prieškrizinį lygį nepaisant sumaišties globalioje ekonomikoje. TUI pakilimą pajuto visos ekonomikos – išsivysčiusios, besivystančios ir pereinamosios. 2011 metais daug šalių tęsė politinių priemonių, skirtų tolimesniam TUI atėjimo ir operacijų lengvinimui ir liberalizavimui įgyvendinimą. Kaip galima spręsti iš tarptautinių susijungimų ir įsigijimų bei žalio lauko investicijų projektų, tikimasi, kad TUI srautai 2011 m. ketvirtą ketvirtį sulėtės. TUI srautai į išsivysčiusias šalis taip pat padidėjo 18 proc., bet augimas buvo daugiausia dėl tarptautinių susijungimų ir įsigijimų, o ne dėka labai reikalingų investicijų į produktyvų turtą per žalio lauko investicinius projektus. Be to, dauguma susijungimų ir įsigijimų sandorių buvo paskatinti korporacijų restruktūrizavimo ir susikoncentravimo į pagrindines veiklas, ypač Europoje. UNCTAD Pasaulio investicinių prognozių tyrimas 2009–2011 m. patvirtina, kad keturi penktadaliai apklaustų tarpnacionalinių korporacijų išreiškė požiūrį, kad finansų krizė ir ekonomikos nuosmukis turėjo neigiamą poveikį jų tarptautiniams investiciniams planams. The paper attempts to provide an analysis of tendencies of foreign direct investment (FDI) activity in developed economies and in Lithuania in 2009-2011. The financial and credit crisis that began in the second half of 2007 has not affected the overall volume of FDI inflows. World FDI flows fell moderately in 2008 following a five-year period of uninterrupted growth. FDI flows to and from developed countries fell sharply in 2008, after reaching a historic peak in 2007. Inflows down by 29 % from the previous year, and these declines occurred in all major host countries except the United States. Since mid-2008, divestments have exceeded gross FDI flows in a number of countries. After three years of consecutive decline, FDI flows to developed economies, mainly in European countries, grew robustly in 2011, and the rise in FDI was driven by cross-border mergers and acquisitions (M&As). Against a background of continued economic uncertainty, turmoil in financial markets and slow growth, countries worldwide continued to liberalize and promote foreign investment as a means to support economic growth and development.

Nagrinėjama Lietuvos vertybinių popierių rinkos būklės kitimo dėl susidariusios finansų krizės problema. Nustatomi Lietuvos vertybinių popierių rinkos ypatumai, veiksniai, darantys didelį poveikį OMXV indekso kitimui. Pateikiamos Lietuvos vertybinių popierių rinkos 2003–2010 m. charakteristikos, pritaikomas slankiųjų vidurkių metodas. Analizuojamas finansų krizės poveikis investuotojų nuomonei apie investavimą ir artimiausi investuotojų lūkesčiai. Remiantis atlikta apklausa ir OMXV indekso kitimo dinamika nustatomos investavimo perspektyvos. Tyrimas atskleidė, kad didžiausias neigiamas finansų krizės poveikis Lietuvos vertybinių popierių rinkai pasireiškė 2008 m., tačiau rinka iš lėto atsigauna ir tikėtina, kad artimoje ateityje Lietuvos vertybinių popierių rinka pradės sparčiai plėstis. The purpose of this article is to evaluate financial crisis impact on the Lithuanian stock market. Nowadays financial crisis of2007–2010 is a very popular issue between society, government and financial institutions. Such an event changed everyone's daily routine. Besides, this important and specific crisis affected goals, strategies and plans of many institutions. After this crunch lots of investors started to doubt about the reliability of stock market. For this reason, the factors which make impact on the Lithuanian stock market, are determined and the characteristics of the period of 2003–2010 in the Lithuanian stock market are presented. The method of the moving averages is used in order to analyze the dynamics of the stock market and to forecast the perspectives of the market. The results of the research showed that the financial crisis made the biggest negative impact on the Lithuanian stock market during the year 2008. Despite this, the market is slowly recovering and it is possible that it will start to develop in the near future