Search

Pasitelkus tris teorines prieigas, darbe analizuojama Japonijos klimato kaitos politika. Siekiant atskleisti tiek šios sudėtingos sferos detalumą, tiek bendras tendencijas, tyrimo objektas suskaidomas į tris tyrimo laukus, kiekvienas iš jų analizuojamas taikant atskirą teoriją. Tai atitinkamai: klimato kaitos fenomenas, kuris analizuojamas rizikos visuomenės teorijos pagalba tiriant Japonijos atvejį; tarptautinės ir valstybinės interesų grupės, tiriamos pasitelkiant dviejų lygių žaidimų teoriją ir analizuojant Japonijos dalyvavimą penkioliktojoje Jungtinių Tautų Kopenhagos konferencijoje; valstybinės institucijos, nagrinėjant Japonijos ministerijų ir aukšto rango pareigūnų požiūrį į klimato kaitos politiką, remiantis švelniosios galios teorija. Darbe tiriamas 1992-2011 metų periodas, plačiausiai naudojamas kokybinės turinio analizės ir lyginamasis metodas. Pirmojo tyrimo lauko analizė parodė, kad Japonija gali būti priskiriama prie vėlyvojo modernizmo valstybių, turinčių rizikos visuomenę ir reflektyviai žvelgiančių į savo išsivystymą. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl tokie reiškiniai kaip klimato kaita sulaukia dėmesio ir yra įtraukiami į šalių politinę dienotvarkę. Išnagrinėjus viešą valstybinę retoriką, Japonijos pozicija atitiko 8 iškeltus kriterijus, pradedant globalinio atšilimo reiškinio pateikimu kaip visuotinės neigiamus padarinius sukelsiančios grėsmės ir baigiant siekiais keisti nusistovėjusį gyvenimo būdą tiek vykdant programas šalies viduje, tiek ir... [toliau žr. visą tekstą] By using three theoretical approaches, this thesis analyzes Japan's climate change policy. With the aim to reveal both the details and main tendencies of this complicated field, the object of the research is divided into three fields and each of them is analyzed by using separate theory. It is correspondingly: climate change phenomena, which is analyzed by using risk society theory focusing on Japan’s case; domestic and international interest groups, that are studied by two-level game theory concentrating on Japans’ participation in COP15 to the UN Framework Convention on Climate Change; state institutions, looking at Japan ministries’ and high-ranking officials’ perception of climate change using soft power theory as theoretical basis. The time frame of the work is from year 1992 to 2011. The main methods used are content and comparative analysis. The analysis of the first field shows that Japan can be considered as one of late modernity states distinguished by risk society and reflectivity on its development. It is one of the main reasons why such phenomena as climate change becomes important and included into country’s political discourse. After analyzing public rhetorics, Japan’s position corresponds to eight criteria used in the work, ranging from global warming presentation as a global risk that will have negative consequences to aspirations to change current lifestyle by implementing domestic programs and participating in creation of international institutions. The... [to full text]