Search

Neįprasti, arba okazionalūs, deminutyvai pasižymi netipiška daryba, laiko ir erdvės atžvilgiu sporadine vartosena, individualumo ir (arba) šnekamosios kalbos atspalviu. Deminutyvas atpažįstamas iš darybos formanto - priesagos. Kita deminutyvo dalis - su pamatiniu žodžiu bendras kamienas. Deminutyvų okazionalumą lemia vienas iš darybos sandų: priesaga, pamatinis žodis arba abiejų darybos sandų santykis. Atsižvelgiant į formą, deminutyvas laikomas okazionaliu, jei padarytas su viena reta priesaga {vaikėkštis 'vaikiukas'), is karto su keliomis priesagomis {maž-ut-ėl-yt-ut-ėl-ėl-aitis 'pats mažiausias'), yra deminutyvinamas kalboje nefunkcionuojantis pamatinis žodis (čiulad-yt-ėla) arba įvardis, veiksmažodis, prieveiksmis, dalelytė, jaustukas, ištiktukas (išdžiūvutėlė 'labai išdžiūvusi', plg. dalyvį išdžiūvusi; ačiukas, plg.jaustuką ačiū). Okazionalumo požymis atsiranda ir dėl vedinio pamatinio kamieno ir priesagos semantinės nedermės. Pavyzdžiui, daiktavardis „įniršis" reiškia 'smarkus įpykimas', taigi deminutyvo „įnirš-iukas" leksinė reikšmė disonuoja mažumą, malonumą žyminčiai priesagai -(i)ukas. Pažeistos darybos, okazionalūs deminutyvai turi aiškią komunikacinę paskirtį. Būdami šmaikštūs ir netikėti, jie parodo kalbą kaip neriboto kūrybingumo išraiškos priemonę ir apskritai spalvingesnio komunikavimo galimybę. Unusual or occasional diminutives are characterized by atypical derivation, sporadic use from the viewpoint of time and space, hue of individuality and (or) informal speech. A diminutive is recognized from the derivative formant - suffix. Another part of a diminutive is a stem common with a base word. The occasionality of diminutives is determined by one of two derivation components - suffix, base word, or the relation between both derivation components. Regarding the form, a diminutive is considered occasional if it is formed with one rare suffix (vaik-ėkštis 'kid' - an example of informal speech), with several suffixes at once {maž-ut-ėl-yt-ut-ėl-ėl-aitis 'the very smallest' - an example from the poem by Albinas Žukauskas), a base word not functioning in speech is diminutized (čiulad-yt-ėla - an example from the folk song) or a base word is a pronoun, verb, adverb, particle, interjection, onomatopoeic word (išdžiūvutėlė 'very dried' - an example from a short story by Juozas Aputis, cf. the participle išdziūvęs 'dried' ; ačiukas 'thankee'- an example of youth slang, cf. the interjection ačiū 'thank you'). The feature of occasionality also appears because ofthe semantic dissonance between a base stem and a suffix of a derivative, for example, the noun "įniršis" means 'strong anger', thus the lexical meaning in a diminutive "įnirš-iukas" dissonates with the suffix "-(i)ukas" indicating smallness and delight. Diminutives of violated derivation, occasional diminutives have a clear communicative function. Being witty and unexpected they show the language as a means of expression of unlimited creativity and a possibility of more colourful communication in general.

Žodžiai, kurie perteikia ne tik sąvoką, bet ir žadina vienokius ar kitokius jausmus, nuotaiką – gėrėjimąsi, pritarimą, gailestį, piktinimąsi ir kita, vadinami emocine leksika. Daugiausia remiamasi teoriniais bei tiriamaisiais šių kalbininkų darbais: J. Macienės (2005); A. Paulauskienės (1994), A. Gudavičiaus (2000; 2007), Jakaitienės (1980; 2010), Pikčilingio (2010) ir kt. Šio darbo objektas yra dviejų šiuolaikinių romanų: Lauros Sintijos Černiauskaitės „Kvėpavimas į marmurą“ (2010) ir Romualdo Granausko „Kenotafas“ (Vilnius, 2005), emocinė leksika. Ją sudaro daiktavardžių ir būdvardžių deminutyvai (jų semantika bei daryba) ir emocijų įvardijamoji leksika. Viena darbo dalis skirta teoriniams nuostatoms išnagrinėti, kita dalis – tiriamoji. Darbo tikslas – išsiaiškinti, kuo panaši ir kuo skiriasi šių dviejų prozininkų romanų emocinė leksika. Dėmesys skiriamas išnagrinėti šių romanų deminutyvų semantines grupes, jų vartojimą bei darybą ir emocijų įvardijamąją leksiką, kuri smulkiau skirstyta į vertinamąją ir nevertinamąją leksiką. Šio darbo pagrindiniai uždaviniai yra surinkti ir išanalizuoti abiejų romanų daiktavardžių bei būdvardžių deminutyvus, išnagrinėti jų darybą, reikšmę, vartojimą; aptarti ir palyginti abiejų romanų daiktavardžių ir būdvardžių deminutyvų semantines grupes; išanalizuoti ir palyginti emocijų įvardijamosios leksikos žodžius; apibendrinti rastų daiktavardžių ir būdvardžių demintutyvų bei emocijų įvardijamosios leksikos vartosenos ypatumus. Words that convey not only the concept, but also evoke some feelings and mood – delight, support, compassion, angriness and other are called emotional vocabulary. The object of this work is the emotional vocabulary of two modern novels: „Breathing into Marble“(2010) by Laura Sintija Černiauskaitė and „Cenotaph“(2005) by Romualdas Granauskas. It consists of diminutives of nouns and adjectives (their semantics and composition) and emotional identification vocabulary. One part of this work is devoted to analyze theoretical aspects and the other part is exploratory: J. Macienės (2005); A. Paulauskienės (1994), A. Gudavičiaus (2000; 2007), Jakaitienės (1980; 2010), Pikčilingio (2010) ir kt. The purpose of this work is to find out emotional vocabulary similarities and differences between these two prose writers‘novels. The attention is paid to analyze semantic groups of these two novels‘diminutives, usage of them and emotional identification vocabulary that is further divided to evaluative and non evaluative vocabulary. The main targets of this work are to collect and analyze the formation, meaning, usage of diminutives of both novels‘nouns and adjectives and to compare them; to discuss and compare the diminutives‘semantic groups of both novels‘nouns and adjectives; to analyze and compare emotional identification vocabulary words; to summarize usage peculiarities of founded nouns‘ and adjectives‘ diminutives and emotional identification vocabulary.