Search

The content of the environmental discourse that took place in Lithuania from 1989 to 2005 is analyzed in this article. Discourse content is disclosed through identification and description of discourse coalitions and main story- lines that penetrate the discourse texts. The environmental discourse is not analyzed merely as a reflection of environmental worldviews, or as a reflection of socially acceptable norms of environment related behaviour, which dominate the collective consciousness of society. The article also analyzes the latent meanings embedded in the texts that signify social order expectations and social configurations of power defended by the discourse participants. The article is grounded on empirical results obtained as part of the author’s doctoral research project. Data collected is pieces of texts from enviro­mental periodicals., Šiame straipsnyje analizuojamas ir kritiškai interpretuojamas ekologinio diskurso, vykusio Lietuvoje 1989–2005 m., turinys. Diskurso turinys atskleidžiamas per diskurso tekstuose dominuojančių pasaulėžiūrinių diskurso koalicijų bei siužetinių linijų identifikavimą ir aprašymą. Ekologinio diskurso turinys analizuojamas ne vien kaip ekologinių pas aulėžiūrų ar ekologinės elgsenos normų, vyraujančių kolektyvinėje visuomenės sąmonėje, atspindys. Straipsnyje taip pat siekiama išanalizuoti latentiškai besireiškiančius norimos socialinės tvarkos lūkesčius, ekologinio diskurso dalyvių ginamas socialinės galios konfigūracijas. Mokslinę problemą, nagrinėjamą šiame straipsnyje, atskleidžia šie klausimai: kokios ekologinės pasaulėžiūros konstruojamos ekologiniame diskurse Lietuvoje 1989–2005 m.? Kokio diskurso koalicijos formuojasi šių pasaulėžiūrų pagrindu? Kokios pagrindinės idėjos persmelkia šį ekologin į diskursą ir į kokias siužetines linijas jos organizuojamos? Koks visuomeninio sambūvio modelis yra ginamas aplinkos apsaugos vardan? Kas yra šio ekologinio diskurso pagrindiniai veikėjai? Straipsnis yra retrospektyvinio pobūdžio: nagrinėjamas 16 metų laikotarpis apima ankstyvąjį naujai atkurtos nepriklausomybės raidos laikmetį. Straipsnio objektas – pas aulėžiūros, siužetinės linijos, atsiskleidžiančios ekologiniame diskurse Lietuvoje 1989–2005 m. [...]

Pratęsiant pasaulyje vis populiarėjančią klimato kaitos diskurso, vykstančio žiniasklaidoje, tyrimų tradiciją, šiame straipsnyje siekiama išanalizuoti, kokias su klimato kaita susijusias reikšmes konstruoja populiariausieji Lietuvos dienraščiai, dešifruoti dienraščiuose pateikiamą klimato kaitos vaizdinį. Straipsnyje pateikiami empirinio tyrimo duomenimis paremti rezultatai – tai dalis visų mokslinių tyrinėjimų, atliktų vykdant RINOVA projektą. Išvadose teigiama, jog populiariuosiuose Lietuvos dienraščiuose klimato kaita apibrėžiama kaip realus reiškinys, dėl kurio didelės grėsmės pasaulio mokslininkai vieningai sutaria. Kartu klimato kaitos grėsmė nutolinama pabrėžiant globalų jos mastą ir akcentuojant, jog pirmiausia sprendimų turi ieškoti supranacionalinės organizacijos ar valstybių susivienijimai. Article follows the worldwide tradition of research on media discourses on climate change. The aim is to analyse the meanings of climate change that are being constructed in Lithuanian most popular daily newspapers and to deconstruct the various images of climate change with the help of discourse analysis. The article presents the results based on empirical research data. These results are part of the scientific research project RINOVA. As the data show, climate change is defined as something that is really going on; its causes are constructed as those of anthropogenic nature; there is only a narrow discussion of the anthropogenic versus the natural causes of climate change. Climate change is presented as posing a global threat, but as having a low impact on national or local environments. Thus, as is argued in the article, climate change issues are discursively neutralized, and readers feel that this is a distanced problem.

Research problem is that political discourses on Astravets nuclear power plant in Belarus and Lithuania might have different framing, but this issue is little researched. The aim of this project is to conduct a comparative analysis of the content of Belarusian and Lithuanian political discourses on Astravets nuclear power plant. For a theoretical framework several theories have been used: discursive institutionalism, agendasetting, and issue framing., Tyrimo problema šiame darbe yra ta, jog politiniai diskursai Astravo atominės elektrinės tema gali būti skirtingai konstruojami, tačiau ši problema yra mažai ištirta. Tikslas yra atlikti Baltarusijos ir Lietuvos politinių diskursų palyginamąją turinio analizę Astravo atominės elektrinės tema. Teorinei tyrimo daliai buvo naudojamos kelios pagrindinės teorijos: diskursyvusis institucionalizmas, darbotvarkės nustatymo, bei klausimų kadravimo.

The goal of the dissertation is by disclosing the key institutional powers of the external environment affecting academic libraries in Lithuania, identify the peculiarities of the framing of Lithuanian academic libraries’ roles and the influence of the process on the stability and variation of academic libraries. The object of the study – roles of academic libraries in Lithuania – is analysed from the perspective of new institutionalism, which affords the researcher’s ground for the identification and explanation of certain pressures of the institutional environment on organizations and their modes of activity. The discourse analysis of official documents of Lithuanian universities (long- and short-term strategic activity plans and annual reports) highlights the factors and agents which have the most impact on the stability and change of roles of libraries. It is stated that the entrenchment and stability of the framed roles of academic libraries is subject to the support and aid rendered by the institutional powers. The stability of the roles of Lithuanian academic libraries is to the greatest extent influenced by the support from various professional networks and authoritative financial agents, and the culturally established typical image of the activity of a certain library. Roles of academic libraries framed within the framework of the prevalent discourses of modernity, market and quality, reflect the institutional logics of the academic library which is based on the... [to full text] Disertacijoje keliamas tikslas – atskleidus pagrindines išorinės aplinkos institucines jėgas, veikiančias Lietuvos akademines bibliotekas, nustatyti Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenų konstravimo ypatumus ir šio proceso įtaką akademinių bibliotekų stabilumui bei kaitai. Disertacijos objektas – Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenys – tiriamas iš teorinės naujojo institucionalizmo perspektyvos, leidžiančios nustatyti ir paaiškinti tam tikrą institucinės aplinkos spaudimą organizacijoms ar jų veiklos būdams. Atliekama Lietuvos valstybinių universitetų strateginių dokumentų diskurso analizė išryškina akademinių bibliotekų išorinės aplinkos veiksnius ir veikėjus, darančius didžiausią įtaką bibliotekų vaidmenų stabilumui ir kaitai. Disertacijoje nustatyta, kad konstruojamų akademinių bibliotekų vaidmenų įsitvirtinimas ir stabilumas priklauso nuo to, kiek jis yra remiamas ir palaikomas institucinių jėgų. Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenų tvirtumui didžiausią įtaką daro įvairių profesinių tinklų ir autoritetingų finansinių veikėjų palaikymas, kultūriškai susiformavęs tipizuotas tam tikros bibliotekų veiklos vaizdinys. Vyraujančių modernumo, rinkos ir kokybės diskursų ribose konstruojami akademinių bibliotekų vaidmenys atspindi akademinių bibliotekų institucinę logiką, kuri grindžiama naudingumo ir efektyvumo kriterijais, o tų pačių veikėjų dominavimas rodo egzistuojančią bendrą institucinę aplinką, ribojančią naujų vaidmenų įsitvirtinimo galimybes.