Search

Magistro darbe analizuojami Kalninės pušies Pinus mugo Turra Kuršių nerijoje morfologiniai ir genetiniai požymiai, galintys identifikuoti jų porūšius. Tyrimo objektas – Kalninė pušis Pinus mugo Turra, auganti Kuršių nerijos teritorijoje. Šio tyrimo tikslas – įvertinti Pinus mugo porūšių morfologinius požymius Kuršių nerijoje bei nustatyti, šioje teritorijoje labiausiai išplitusio Pinus mugo porūšio nothssp. rotundata Link įvairių morfotipų taksonominę priklausomybę pagal raktinius morfologinius ir genetinius požymius. Tyrimo metodai – morfologinių ir genetinių požymių analizė. Tyrimo rezultatai. Raktiniai morfologiniai požymiai rodo, kad Kuršių nerijoje auga pagrindiniai trys P. mugo Turra porūšiai: mugo (įskaitant pseudopumilio), nothssp. rotundata Link ir ssp. uncinata Ram. Labiausiai išplitęs ir morfologiškai įvairus yra nothssp. rotundata Link porūšis. Iš raktinių kankorėžių morfologinių požymių informatyviaisiais identifikuojant porūšius buvo kankorėžio apofizio gylis ir simetriškumas. DNR tyrimas atskleidė, kad P. mugo porūšiai pagal savo per tėvinę liniją paveldimą chloroplasto DNR, iš esmės nesiskiria vienas nuo kito. Kiek ženkliau išsiskiria tik P. mugo ssp. mugo (krūmas) nuo P. mugo ssp. uncinata Ram (medžio), kas patvirtina P. mugo porūšių laisvo tarpusavio kryžminimosi hipotezę, taip pat tai, kad taksonomiškai tai yra vienos rūšies porūšiai, o ne skirtingos rūšys. Visi tirti P. mugo porūšiai laisvai kryžminasi tarp savęs, dalijasi bendru chloroplasto DNR genomu... [toliau žr. visą tekstą] Mountain pine Pinus mugo Turra subspieces morphological and genetic variety in Kursiu nerija, that can identify subspieces was investigated in the work of master thesis. Object of the work – Pinus mugo Turra growing in Kuršių nerija territory. Method of the work – morphological and genetic features analysis. The results of the work. Key morphological features showed that three Pinus mugo Turra main subspieces growing in Kursiu nerija: mugo (including pseudopumilio), nothssp. rotundata Link and ssp. uncinata. The most widespread and morphologically variable is nothssp. rotundata Link. The informative key morphological features to identify subspieces were cone apophyses depth and symmetry. DNA analysis revealed that P. mugo varieties according to their own through the parental line inherited chloroplast DNA are not significantly different from each other. More different by DNA analysis are Pinus mugo ssp. mugo (shrub) and Pinus mugo ssp. uncinata Ram (tree) which confirming hypothesis of Pinus mugo subspieces free interbreeding. Also it is confirming hypothesys that taxonomically it is one type of subspieces, but not diferrent species. All of the explored Pinus mugo subspieces are free interbreeding between each other, sharing a common chloroplast DNA genome and in evolution the origin is from one parental spiece which spread to different eco-climatic niches and evolved to subspieces reflected by morphotypes. It is likely that this morphotypical variety should be... [to full text]

Sosnovskio barščio ir uosialapio klevo plitimo tyrimai buvo atliekami Pasvalio ir Kauno rajonuose. Tyrimo metu buvo nustatoma šių augalų plitimo ypatumai, efektyviausios kontrolės priemonės, invazijos agresyvumo lygmenys. Gauti tyrimai parodė, kad vanduo daro didesnę įtaką uosialapio klevo išplitimo atstumams nei vėjas, nes jų buvo aptinkama visame 10 km tirtos upės pakrantės ruože, o toliausiai vėjo pagalba atsiradę savaiminukai buvo aptikti iki 100 metrų nuo motininio medžio. Šie augalai dera gausiai, vidutiniškai vienas uosialapio klevo medis subrandina 70 tūkst. Sėklų. Sosnovskio barščio 1 m2 aptikta apie 7,5 tūkst. sėklų. Veiksmingiausia kontrolės priemonė uosialapiui klevui yra mažų savaiminukų naikinimas, nes kertant paaugusius medžius jie sėkmingai atželia iš kelmo ataugų. Sosnovskio barščio kontrolei, jų kasimas yra veiksmingiau nei purškimas, nes kasant atželia 45 % naikinamų augalų, o tik purškiant – 85 %. Apskaičiuotas invazyvumo lygmuo parodo, jog Sosnovskio barštis yra invazyvesnis nei uosialapis klevas. Uosialapio klevo invazyvumo lygmuo yra 0,42, o Sosnovskio barščio - 0,56. The research on the spread of heracleum sosnowskyi and acer negundo was carried out in the regions of Pasvalys and Kaunas. The research focuses on the spread features of these plants, most effective control measures and the level of invasion. The results showed that water had larger influence on the spread of acer negundo than wind as some spontaneous trees were found in all 10 kilometers onshore area. The longest distance from the parent tree revealed to be approximately 100 meters. These plants fruit abundantly, approximately one mature tree of acer negundo produces 70 thousands of seeds. Heracleum sosnowskyi matures about 7.5 thousands of seeds / 1 m2. The most effective control measure of acer negundo is destroying spontaneous seedlings because cutting of the grown trees isn’t effective, they regrow from the stumps. For a control of heracleum sosnowskyi digging is more effective than spraying, because 45 % of the spontaneous seedlings regrow after digging while 85 % of them regrow after spraying. Calculated level of invasion shows that heracleum sosnowskyi is more invasive than acer negundo. A level of invasion of acer negundo is 0.42, heracleum sosnowskyi – 0.56.

Magistro darbe tiriama į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyto pavasarinio vikio būklė, bei invazinių krūmų plitimo ypatumai. Darbo objektas – Palangos botanikos parke augantis pavasarinis vikis (Vicia lathyroides L.) ir aštuoni invaziniai krūmai: guobalapė lanksva (Spiraea chamaedryfolia L.), šermukšnialapė lanksvūnė (Sorbaria sorbifolia (L.) A. Braun), paprastasis ligustras (Ligustrum vulgare L.), baltoji sedula (Cornus alba L.), blizgantysis kaulenis (Cotoneaster lucidus Schltdl.), darželinis jazminas (Philadelphus coronarius L.), baltauogė meškytė (Symphoricarpos albus (L.) S. F. Blake), šluotinis sausakrūmis (Sarothamnus scoparius (L.) W. D. J. Koch). Darbo tikslas – nustatyti pavasarinio vikio būklę ir invazinių krūmų plitimo ypatumus. Darbo metodai. Pavasarinio vikio būklės nustatymui buvo vertinta žydinčių ir derančių vikių kiekis, vegetacijos trukmė, bendrijos įvairovė. Aprašant kiekvienos radavietės medyno sudėtį ir žolinę augaliją, buvo naudojama Braun – Blanquet skalė. Invazinių krūmų plitimo intensyvumo nustatymui buvo vertinta šakninių atžalų plitimo atstumas nuo motininio krūmo, nugenėtų ūglių rudeninis ir pavasarinis žėlimas. Statistinė analizė atlikta naudojant Microsoft Exel skaičiuoklę. Darbo rezultatai. Nustatytos trys pavasarinio vikio augavietės Palangos botanikos parke. Lyginant su senesniaisiais tyrimo duomenimis, pavasarinis vikis aptiktas 3 naujose vietose. Gausiausias pavasarinių vikių padengimas, žiedų ir anksčių skaičius rastas tokiose sąlygose, kur... [toliau žr. visą tekstą] Master thesis examined the spring vetch condition and the spread of invasive shrub. The object of the study – spring vetch (Vicia lathyroides L.) and eight invasive shrubs: Spiraea chamaedryfolia L., Sorbaria sorbifolia (L.) A. Braun, Ligustrum vulgare L., Cornus alba L., Cotoneaster lucidus Schltdl., Philadelphus coronaries L., Symphoricarpos albus (L.) S. F. Blake, Sarothamnus scoparius (L.) W. D. J. Koch growing in Palanga Botanical Park, The aim of the study – to determine the Vicia lathyroides L. condition and the spread of invasive shrub features. The methods. Spring vetch condition determination was calculated by the density of flowering plants and established their growing time. Description of each finding local stand composition and herbs have been used by Braun – Blanquet scale. Spread of invasive shrubs were evaluated in determining the intensity of root suckers spread of the distance from the parent bush, intensity of shoots spreading after autumn cut. The statistical analysis was performed using Microsoft Excel spreadsheet. The results. There were we found the three habitats of Vicia lathyroides L. in Palanga Botanical Park. To the comparison of the old survey, spring vetch was detected in three new places. Abundant spring vetch cover, flowers and pods appeared in such conditions with adequate lighting, absence of walk trails. Root suckers most intensive spread of Sorbaria sorbifolia (L.) A. Braun, Sarothamnus scoparius (L.) W. D. J. Koch, Symphoricarpos albus (L... [to full text]

Magistro darbe tiriama ekologinių veiksnių įtaka pirmamečių slyvaičių skiepų kokybei. Darbo objektas - bandyme tirtos slyvų veislės 'Viktorija', 'Kometa' ir 'Early Gold', skiepytos į kaukazinę slyvą (Prunus divaricata). Darbo tikslas – palyginti pirmamečių slyvaičių skiepų kokybę auginant juos pastovioje vietoje ir persodinus. Darbo metodai. Dvifaktorinis bandymas atliktas 2008 m. LŽŪU medelyne, karbonatingame, giliau glėjiškame išplautžemyje. Vykdant tyrimą buvo analizuojama skiepų augimo dinamika, nustatytas skiepų aukštis, kamienėlių skersmuo, lapų masė, lapų plotas. Taip pat nustatyta kokybiškų skiepų išeiga. Darbo rezultatai. Tyrimo duomenų analizė parodė, kad intensyviausio slyvaičių skiepų augimo laikotarpio trukmė priklauso nuo veislių ir auginimo sistemų. Aukščiausi per metus užaugo nepersodinti 'Viktorija' medeliai, storiausi – nepersodinti 'Early Gold' skiepai. Didžiausias lapų plotas ir lapų masė buvo nepersodintų 'Kometa' slyvaičių. Kokybiškų pirmamečių medelių kiekį lemia tiek auginimo sistema, tiek ir individualus veislių augumas. Master work analyse Environmental factors influence on the quality of the vaccine of first year's plum trees. Work object - trial investigated various plum species 'Viktorija', 'Kometa' and 'Early Gold', which were vaccinated into the Caucasian plum (Prunus divaricata). Work purpose - of the test was to compare the effect quality of vaccine for first year's plum trees, which grow in a constant place and for the ones after transplantation. Work method - Two-factor test was conducted in 2008 LŽŪU nursery gardens, albi epihypogleyic luvisols, which are rich in carbonates. During the test, dynamics of growth of the vaccine, the height of the vaccine, shaft diameter, leaf weight and leaf area were all measured. In addition to that, high-quality vaccines yield was also calculated. Work analysis - the analysis of test's data showed that the length of the most intense growth period of vaccine depends on the species and cropping systems. The highest growth level in a year's period was achieved by 'Viktorija' seedlings and the thickest were 'Early Gold' vaccines. 'Kometa' had the biggest leaf area and mass. So in conclusion – the growth quality of first year's trees depends on the cropping system as much as the individual growth properties of the species.

Magistro darbe tiriama pušynų atvejinių kirtimų įtaka medynų žemutinių ardų augalijos formavimuisi. Darbo objektas: Tyrimo objektas – pomiškis, žolinė augmenija ir samanos neplynose pušynų kirtavietėse. Darbo tikslas: Ištirti pomiškio, žolinės ir samanų dangos formavimosi ypatumus pušynų atvejinių kirtimų kirtavietėse. Darbo metodai: Pušynuose, kuriuose buvo atlikti atvejiniai kirtimai buvo parinkti 4 pastovūs bareliai. Trijuose bareliuose atvejiniai kirtimai buvo vykdyti 2007 metais, o viename tyrimų barelyje – 2005 metais. Visuose bareliuose augavietės tipas buvo Nbl. Pomiškis, žolinė ir samanų danga buvo įvertinta 20 m ilgio ir 1 m pločio transektose. Pomiškis skaičiuotas nurodant rūšį ir skaičių. Samanų, žolinės augmenijos projekcinis padengimas įvertintas procentais. Darbo rezultatai: Vidutinis paprastosios pušies daigų kiekis 1 m2 antrais metais po atvejinių kirtimų sumažėjo, o karpotojo beržo daigų kiekis 1 m2 iš esmės nepasikeitė. Kai kuriose kirtavietėse antrais metais po kirtimų atsirado paprastosios eglės daigų. Kirtavietėse rastos 29 skirtingos žolių rūšys. Daugeliu atvejų antrais metais po atvejinių kirtimų kirtavietėse žolių rūšių skaičius padidėjo. Žolinės dangos vidutinis projekcinis padengimas antrais metais po atliktų atvejinių kirtimų ženkliai padidėjo. Daugiausiai vidutinis projekcinis padengimas praėjus metams po atvejinių kirtimų padidėjo kirtaviečių augalų – miškinio ir smiltyninio lendrūnų. Viso rastos 4 samanų rūšys. Vidutinis projekcinis samanų... [toliau žr. visą tekstą] The object of the study: Undergrowth, herbs and moss in pinewoods after shelterwood cuttings. The aim of the study: The main goal of this research was to find out influence of shelterwood cuttings on herbs, moss and seedlings in pinewoods. Methods: The research areas were established in 2007 year shelterwood cutting and in 2005 year shelterwood cutting of pinewood. Saplings, herbs and moss were counted in transect which was 20 meters length and 1 meter width. There were indicated saplings species and number. Average cover projection of herbs and moss was evaluated by percent. The results: The average the number of pine’s saplings decreased in one square meter in shelter wood cuttings of second year. The average the number of birch saplings didn’t change in one square meter in essence on the following year after shelterwood cuttings. In some shelterwood cuttings were found spruce’s saplings on second year. There were 29 different species of herbs in shelterwood cuttings. In most cases the number of herbs species increased on following year. Average cover projection of herbs signally increased on the following year after shelterwood cuttings. There were founded 4 species of moss. Moss average cover projection didn’t change in essence on the following year after shelterwood cuttings.