Search

Šio straipsnio tikslas - supažindinti su viena mažiausiai tyrinėtų mūsų visuomenės grupių - atliekų rinkėjais, dirbusiais Lietuvos sąvartynuose. Tai žmonių grupė, vienokia ar kitokia forma egzistavusi visais laikais visose visuomenėse. Šiai grupei priklausantys žmonės atlieka, viena vertus, atgrasų, kita vertus, svarbų ir naudingą darbą- renka ir / ar rūšiuoja pakartotinai panaudotinas atliekas. Pirmoje straipsnio dalyje supažindinama su atliekų rinkimo ir rūšiavimo reiškiniu bei žmonių grupe, vadinama atliekų rinkėjais. Antroje straipsnio dalyje pristatomas fragmentas iš etnografinio tyrimo, atlikto Lietuvos sąvartynuose., People who work with garbage exist in every society and in every time. Only its form can change. On one hand, they do the forbidding work. On the other hand, they do a very useful work. They collect and/or sort recyclables from garbage. The aim of this paper is to present one of the least investigated groups of our society - scavengers who work in Lithuanian dumps. In the first part of this article we present the phenomenon of scavenging and people called scavengers. In the second part of this article we present a fragment of research conducted in Lithuanian dumps.

Atliekų rinkėjai - tai žmonės, kurių darbas ir uždarbio šaltinis yra atliekų rinkimas, rūšiavimas ir pardavimas. Nors ši žmonių grupė egzistuoja daugelyje visuomenių, jos socialiniai tyrimai nėra itin gausūs, Lietuvoje ši visuomenės grupė beveik netyrinėta. Sis straipsnis yra aprašomojo pobūdžio ir parašytas remiantis 2006-2008 metais Lietuvos sąvartynuose atlikto etnografinio tyrimo rezultatais. Supažindinama su bendrais atliekų rinkėjų darbo bruožais, tipais, uždarbio galimybėmis įvairiose šalyse. Atskleidžiama, kad šios darbinės veiklos atsiradimo veiksniai iš esmės yra ekonominiai. Antroje straipsnio dalyje pateikiami tyrimo rezultatų fragmentai susiję su darbo ir uždarbio temomis. Aprašoma Kariotiškių sąvartyno atliekų rinkėjų darbo tipai, uždarbio dydis ir šaltiniai. Scavengers are people who recover recyclables from waste and use it for self consumption and/or trade. Though this group of society exists in many societies, the research in this area is scarce. There few research made in western world, more in developing countries. In Lithuania this area is quite uninvestigated. The paper present this paper the results of ethnographic research conducted in year 2006-2008 in Lithuanian dumps. The nature of this paper is descriptive. We introduce general characteristics of scavengers' work and their earnings in various countries as well as in Lithuania.

Relations. The dump people mostly live in pairs. There are some groupings of pairs (some pairs communicate among themselves more than other pairs). However, the dump people do not form a strong community. Their identity relates mostly with the nearest group. Relations with society. The dump people have the closest relations with (1) their relatives, (2) the official workers of the dump and (3) people from the nearby villages. The society groups which most often come to the dump include (1) the police, (2) the medical service, (3) volunteers and charity workers, (4) the hunters for inadvertently thrown away things and (5) others (journalists, students, artists, etc.). People who worked and lived in the dump of Kariotiškės different lifestyles. However, they were bound together by the same living territory, similar work and common worries. All that determined the formation of a special subculture of the dump. The present research gives us some insights into this subculture. Nevertheless, this research is too narrow in scope to use its results for generalisations about other dumps in Lithuania. Therefore, the subculture of the dump requires further investigation.