Search

Straipsnyje tiriamas 2005-2006 metų moterų prozininkių kuriamas semantis laukas: siekiama identifikuoti pagrindines komunikacijos proceso strategijas ir atskleisti moteriškojo diskurso ypatumus postmodernioje kultūroje. XXI a. pasireiškia komunikacinis postmodernios kultūros charakteris: vis svarbesnis tampa pristatymo būdas, vartotojas ir jo pasitenkinimas. Literatūros veikimo laukas taip pat plečiasi, iš knygynų ir bibliotekų persikelia į virtualią erdvę, knyga ir jos autorius pristatomi įvairiose sferose. Su šiais reiškiniais susijęs ir komunikacijos procesas moterų diskurse, kuomet aktualizuojamas ne tik reprezentacinis, bet aksiologinis aspektas. Postmodernioje kultūroje romanas tampa pačiu universaliausiu ir neabejotinai populiariausi literatūros žanru. Keičiantis komunikacijos proceso dalyviams ir elementams kinta ir moteriškasis diskursas, formuodamas daugialypę skaitymo, vertinimo, išgyvenimo, kalbėjimo ir pristatymo erdvę. „Geros“ moterų knygos knygų rinkoje funkcionuoja kaip kvepalai: pirmoji nata yra lengva, moderni, šiek tiek komiška; šis pirmasis įspūdis pavergia skaitytoją. Romanai, kurių autorės pajėgios atsispirti maskulinistinės kultūros spaudimui ir suformuotiems stereotipams yra įdomus feministinės ir sociologinės analizės objektas. Šiuose kūriniuose regimas sėkmingas perėjimas nuo „kvepalų“ tipo literatūros prie moteriškojo identiteto raiškos, nuo moteriško trivialaus teksto prie teksto, sukurto individualia, išskirtine maniera, atskleidžiančia moters ir jos pasaulio percepciją, kurioje moteris jau nebėra paslėpta, bet kuria savąją moteriškąją istoriją. In the 21st century, the communicational nature of postmodern culture has blossomed forth: the aspects of representation, consumer perception and satisfaction are identified more often. The functioning of fiction expands, the space of libraries and bookshops is not enough, novel (and the author) is advertised in various spheres. This is related to the changed women's discourse in the process of communication, when not only representational but also axiological aspect is actualized. In the postmodern culture novel becomes the most universal and undoubtedly the most popular (only essay can compete with it) genre of fiction. Changed participants and elements of the process of communication change women's discourse forming multicultural space of reading, perception, reliving, narration, speaking and presentation. "Good" women's novel functions in the book market as perfume: the first note is something light, modern, a little comical, and when the first impression is made we do not want to put the book aside. The novel where the writer is able to resist the masculine stereotypes imposed on woman is interesting for feminist and sociological analysis. It is a successful transformation from "perfume" to the signs of the representative identity in literature, from feminine (trivial) text to the text created in specific manner of writing reflecting the evaluation of woman's self-perception and her world, where "woman is no longer hidden" but finding her "woman's story".