Search

Straipsnio objektas – iki šiol netyrinėti Trakų vėlyvųjų viduramžių juvelyriniai dirbiniai. Įvertinus tyrime turimus medžiaginius šaltinius ir rašytinių liudijimų stoką, pasirenkama formalioji juvelyrikos analizė, kuri pildoma interpretacija apie dirbinių kultūrinį kontekstą. Taip siekiama juvelyriką interpretuoti kaip istorinį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) vėlyvųjų viduramžių amatų ir kasdienės kultūros šaltinį. The object of this paper is medieval jewellery from the Trakai parish church, which still remains the least studied in the scholarly field. By analysing the material aspect and the cultural context of the object, the paper tries to examine its historical value for the studies of the crafts and customary culture of the Grand Duchy of Lithuania during the Late Medieval Period. First of all, rings are analysed, concentrating on their form, production technique and, especially, function. It is worth mentioning a ring with a crystal eye, whose size and construction, as well as its rich decoration and luxurious materials enable us to hypothesize about its function as a ring-reliquary. The flat decorated surface of another ring would supposedly point to its usage as a signet ring. The group of earrings is interesting by their luxurious materials, high craftsmanship and forms reminiscent of the Balkan traditions of the craft. Meanwhile, the analysis of the cultural context of the jewellery reveals its “multicultural” aspect, when the traditions of the craft from different cultures forgather. Moreover, a cross, found in the presbytery of the church with Victorious Cross iconography and Catholic and Orthodox symbols enables us to think about a complex bi-confessional reality and manifestation of the Church Union politics in the Grand Duchy of Lithuania during the Middle Ages.

1578 m. Povilo Sapiegos aprūpinimo Zapyškio parapijai aktas, kurio originalas neišlikęs, tačiau žinoma Lomžos vyskupijos archyve saugoma liudijimo kopija, laikytinas ankstyviausiu šiandien turimu tiesioginiu rašytiniu šaltiniu apie parapiją bei jai priklausiusias Zapyškio ir Gelgaudiškio bažnyčias. Iki šiol nepublikuotas, o ankstesniuose tyrimuose interpretuotas dar gana fragmentiškai ir nevienareikšmiškai3, dokumentas neabejotinai svarbus Zapyškio parapijos ir bažnyčios istorijai. Be to, aktas aktualus kaip šaltiniotyros objektas, leidžiantis kelti šaltinio funkcionavimo ir konteksto klausimus. Šiuo straipsniu siekiu ne tik paskelbti 1578 m. aprūpinimo akto Zapyškio parapijai kopijos nuorašą, bet ir jį pildyti šaltinio vertimu į lietuvių kalbą bei faktografiniu ir kritiniu komentaru. Publikacijoje stengiuosi šaltinį perteikti kuo autentiškiau, dėl to laikausi originalo rašybos ir skyrybos. Dokumentą verčiu pažodžiui, tačiau, siekdama teksto sklandumo, taikau ir lietuvių kalbos gramatikos normas – prireikus keičiu sakinio struktūrą, įterpiu praleistą žodį, suvienodinu skyrybą. The paper aims to examine Povilas Sapiega’s donation for Zapyškis parish in the year 1578 as it is the oldest known historical written source of the parish and its churches of Zapyškis and Gelgaudiškis. First, the text of the donation copy and its translation into Lithuanian language are given. Then, the publication is supplemented by a comment. Special attention is paid to the issues of the origin of the document. It is suggested that the donation copy was done in the year 1796 in the context of foundation of a new diocese of Vygriai. The paper also tries to comment the content of the document, which reveals historical circumstances of the development of Zapyškis parish and church. It is offered that in the year 1578 Povilas Sapiega supplied for the first time the parish and church, which had been founded by his father Jonas Sapiega. Moreover, the details of supply are disputed.