Search

Straipsnyje aprašomas Airijos lietuvių (AL) gimtosios kalbos (K1) žodyno atricijos tyrimas. Žodyno atriciją ar jos užuomazgas gali išduoti keli požymiai žmogaus kalboje: žodyno redukcija, hiperonimų vartojimas vietoj hiponimų, kodų kaita, dažnesnis dvejojimas kalbant. Šie požymiai rodo, kad asmuo susiduria su sunkumais iškeldamas žodžius iš atminties. Straipsnyje analizuojama 30 AL kalbos pavyzdžių – paveikslų atpasakojimų įrašų – sutelkiant dėmesį į dvejonės žymenis (pauzes, korekcijas, kartojimus ir pan.) ir informantų leksinės raiškos vienetus. Tyrime dalyvavo pirmos kartos emigrantai, kurie išvyko iš Lietuvos būdami 12 metų amžiaus ar vyresni ir Airijoje gyvena 5 metus ar ilgiau. Tiriamosios grupės rezultatai lyginami su kontrolinės grupės – Lietuvoje gyvenančių lietuvių (LL) – rezultatais. Rezultatų reikšmingumas tikrinamas T testu. Tyrimo metu informantų buvo prašoma atpasakoti du paveikslus. Rezultatai rodo, kad AL grupės atpasakojimuose dvejonės žymenų pasitaikė daugiau nei LL atpasakojimuose (p = 0,000). Be to, AL atpasakojimuose pavartota mažiau tinkamų raiškos vienetų nei LL atpasakojimuose (p = 0,002). Tokie rezultatai rodo, kad tiriamieji patiria sunkumų iškeldami žodžius iš atminties ir tai galėtų reikšti, kad jų K1 žodynas patiria atricija. Taip pat paaiškėjo, kad paveikslą, susijusį su asmeninio gyvenimo situacijomis, tiriamieji iš dalies atpasakojo sklandžiau nei paveikslą, susijusį su viešojo gyvenimo situacijomis. Raktažodžiai: K1, žodyno atricija, žodžių iškėlimas, dvejonės žymenys, leksinė raiška. The article describes the study of the Irish Lithuanian (IL) L1 lexical attrition. Several indications can show lexical attrition: vocabulary reduction, use of hypernyms instead of hyponyms, code switching, and hesitation markers. These signs indicate that the person is having difficulty retrieving words from memory. The article analyzes 30 IL speech examples (recordings of picture description) while focusing on the hesitation markers (pauses, corrections, repetitions, etc.) and the units of lexical expression. The study involves first-generation emigrants who left Lithuania at the age of 12 or older and have lived in Ireland for 5 years or more. The data of the target group are compared with the data of the control group – Lithuanians living in Lithuania (LL). The significance of the results is confirmed by applying T test. During the study, informants were asked to describe two pictures. The results show that there were more hesitation markers in IL speech rather than in LL speech (p = 0.000). In addition, less relevant units of lexical expression were used in IL rather than in LL speech (p = 0.002). Such results suggest that the target group experience difficulties retrieving words from memory and this could mean that their L1 lexicon is facing attrition. It also turned out that the picture related to private life situations was described more fluently than the picture related to public life situations. Keywords: L1, lexical attrition, lexical access, hesitation markers, lexical expression.

Straipsnyje nagrinėjami žodžių junginių pateikimo leksikografijos veikaluose klausimai, remiantis Didžiojo vokiecių–lietuvių kalbų žodyno (DVLKŽ) ir jame teikiamų junginių analize. Pirmoje straipsnio dalyje aptariamos leksikografijoje ir leksikologijoje vartojamos žodžių junginio sampratos, apibrėžiami atskiri junginių tipai ir įvardijamos problemos, susijusios su mėginimais tiksliai priskirti vieną ar kitą keliažode konstrukciją konkreciam junginių tipui. Taip pat keliamas klausimas, kiek smulki ir tiksli turi būti junginių klasifikacija, kad ji atitiktų žodyno rengėjo interesus ir poreikius teikti gerai struktūruotą ir parengtą leksikografine medžiagą ir kartu tenkintų paprasto vartotojo poreikį greiciausiu būdu gauti jam aktualią informaciją apie vieno ar kito žodžių junginio reiksme ir neapsunkintų jo informacija apie lingvistinį jį dominancio junginio statusą. Praktinėje dalyje nagrinėjamas junginių pateikimas pasyviajame (receptyviajame) DVLKŽ. Smulkiau aptariami sie junginių teikimo aspektai: įvairių tipų junginių paieskos pagal atskirus junginio žodžius žodyne galimybės, junginių isdėstymo straipsnyje tvarka, junginių pateikimo žodyne forma bei junginių atrankos klausimai, atsižvelgiant į žodyno tipą, tikslus ir vartotojo lūkescius. Analizės rezultatai leidžia teigti, kad receptyvios paskirties (skirtame suprasti ir versti svetimosios kalbos tekstus į gimtąją kalbą) DVLKŽ pateikiama nemažai perteklinės informacijos, t. y. laisvųjų ir stabiliųjų junginių ir iliustracinių sakinių, kurių vertimas į lietuvių kalbą, žinant atskirų žodžių reiksmes, nekeltų vartotojui jokių sunkumų. Kita vertus, nemažą teikiamų junginių dalį sudaro tokie savo reiksme daugiau ar mažiau skaidrūs žodžių junginiai, kurie arba atskleidžia kokį nors lemos žodžio reiksmės aspektą, arba jų lietuviskas atitikmuo nėra visiskai pažodinis jų vertimas. Junginių pateikimo žodyno straipsnyje ir jų paieskos galimybių tyrimas rodo, kad junginių priskyrimas konkrecioms lemoms ir jų isdėstymas straipsnyje daug kur yra nesistemingas. Daugiausia nenuoseklumo yra teikiant idiominės reiksmės junginius, kuriems žodyno straipsnyje rombu yra isskirta speciali vieta. Didelė dalis idiominių junginių nepatenka į tą isskirtą vietą, bet pateikiami tarp kitų stabiliųjų ir laisvųjų žodžių junginių. Nuolatinės vietos žodyno straipsnyje neturi ir pragmatemos, be to, neaiskūs pragmatemų ir samplaikų paieskos makrostruktūroje kriterijai. Reiksminiai žodžiai : dvikalbė leksikografija; žodžių junginiai; vokiecių–lietuvių kalbų žodynas DOI: http://dx.doi.org/10.15388/Lietkalb.2016.10.9918

Philology and identity. The Polish-Lithuanian dialogue on father Antoni Juszkiewicz (Antanas Juska), as author of translational dictionaries The nineteenth-century lexicographical legacy of Fr. Antoni Juszkiewicz (Antanas Juska) is a common linguistic and cultural heritage of Poles and Lithuanians. The translational dictionaries, made by the bilingual author, document the spoken Lithuanian language (in dialectal and colloquial versions) and, as well, Polish regional language in the contemporary territory of Lithuania in the period of partitions of the Polish-Lithuanian Commonwealth. The dictionaries are treated as important sources that provide ethnolinguistic information on two phenomena: conceptualization of the world by the two nations at the time of crystallization of the Lithuanian identity, personal vision of the world presented by the lexicographer, the priest, remaining in the situation of a cultural Polish-Lithuanian bivalence. In the mid-19 th century the Antanas Juska’s idea of documenting the folk colloquial vocabulary was a new and significant phenomenon in Lithuanian lexicography. The dictionary of Lithuanian-Polish language was a matter of importance for the society. Lithuanians needed the dictionary even more than Poles did. At first the author of this dictionary dedicated his attention to the intellectuals. The brightest minds of that time were going to Polish schools, so the Polish and Lithuanian languages were always used side by side. As a lexicographer, Antanas Juska understood that not only folk colloquial language but also ethnography was an important aspect of national cultural development. For a few decades he dedicated his inexhaustible energy to recording Lithuanian words, phrases, songs and customs of the country. He was attentive to the psychological, historical and traditional aspects of the culture as well as tried to describe the way people expressed their thoughts. Anatans Juska recorded more than 30,000 words of the spoken language. The ‘Lithuanian-Polish Dictionary’ in its different editions reflects the state of Lithuanian language in the second half of the 19 th century. The words in this dictionary include loanwords, vulgarities and sentences that reflect the difficult human conditions of that time. ‘The Lithuanian-Polish Dictionary’ by Antanas Juska is an important source of lexicography. The remaining manuscript and editorial processes reflect many difficulties leading to the final results. It is an important and valuable source for researching the development of Lithuanian literary writing. Filologia a tozsamośc. Dwuglos polsko‑litewski o ks. Antonim Juszkiewiczu, tworcy slownikow przekladowych XIX-wieczna spuścizna leksykograficzna ks. Antoniego Juszkiewicza (lit. Antanas Juska) stanowi wspolne dziedzictwo jezykowo-kulturowe Polakow i Litwinow. Ukladane przez dwujezycznego autora slowniki przekladowe dokumentują litewski jezyk mowiony (gwarowy i potoczny) i polski regionalny na Litwie w dobie rozbiorow. Traktujemy je jako wazne źrodla, ktore dostarczają dwojakich informacji etnolingwistycznych: mowią o konceptualizacji świata przez dwa narody w momencie krystalizowania sie tozsamości litewskiej, informują o indywidualnej wizji świata samego leksykografa, kaplana, pozostającego w biwalencji kulturowej polsko-litewskiej. Idea Antoniego Juszkiewicza, by gromadzic slownictwo ludowe i potoczne, byla nowym, znaczącym fenomenem w litewskiej leksykografii polowy XIX w. Slownik litewsko-polski to swoiste novum dla owczesnego spoleczenstwa. Litwini potrzebowali takiego slownika bardziej niz Polacy. W pierwszym rzedzie, autor adresowal ten slownik do inteligencji. Najświatlejsze umysly tego czasu uczeszczaly do polskich szkol, wiec jezyki polski i litewski egzystowaly zawsze blisko siebie. Jako leksykograf, Antoni Juszkiewicz rozumial, ze nie tylko slownik jezyka ludowego, mowionego, ale rowniez etnografia przyczynia sie do rozwoju kultury narodowej. Przez kilka dziesiecioleci swą niewyczerpaną energie poświecal zapisywaniu litewskich slow, wyrazen, pieśni i zwyczajow ludowych. Podczas zbierania materialu zwracal baczną uwage na aspekty psychologiczne, historyczne, tradycje kulturowe, a takze na sposob, w jaki ludzie wyrazają swoje myśli, jak kategoryzują świat. Antoni Juszkiewicz zgromadzil ponad 30 tys. slow z jezyka mowionego. Slownik odzwierciedla stan jezyka litewskiego w drugiej polowie XIX w. W zasobie leksykalnym litewskim znalazly sie zapozyczenia, wyrazy pospolite i sentencje odzwierciedlające trudne warunki zycia w tym okresie, gdy Litwa pozostawala pod wladzą carow. Slownik Antoniego Juszkiewicza jest waznym źrodlem leksykograficznym, choc ciągle pod wzgledem naukowym i poznawczym niedocenionym. Proces przygotowywania rekopisow do druku przez wielu redaktorow byl bardzo zmudny i nie doprowadzil do wydania calości zbioru. Jest to jednak wciąz wazne i wartościowe źrodlo do badania rozwoju jezyka litewskiego.

Straipsnyje analizuojama, koks šermukšnio semantinis vaizdinys susiformavęs akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ tekste, kokios šio augalo savybės jame iškyla kaip svarbiausios. Tiriamoji medžiaga – iš dvidešimties žodyno tomų išrinkti daugiau nei du šimtai iliustracinių sakinių su žodžiu šermukšnis. Ši medžiaga lyginama su tautosakos šaltinių (sakmių, pasakų, mįslių ir kt.) duomenimis. Pastebėta, kad žodyno iliustracijose dažniausiai kalbama apie regimuosius šermukšnio požymius (apibūdinama jo žiedų ir vaisių spalva, lapų forma ir kt.) bei apie augalo mitologines, maistines ir vaistines savybes. The article focuses on more than 200 illustrative sentences containing the word "šermukšnis" [mountain ash], picked out from the twenty volumes of the "Dictionary of the Lithuanian Language" (Lietuvių kalbos žodynas – LKŽe). The aim of the author is describing the semantic image of the mountain ash as shaped in the dictionary, also establishing the peculiarities of this plant that emerge as the most important ones in its hypertext. While analyzing the accumulated materials using the interpretative, comparative and descriptive methods, the author of the article depicts the visual features and places of growing typical to the mountain ash, discusses the qualities and possible uses of its wood, elucidates its nutritional, medicinal and mythical characteristics. She also briefly outlines the way of presenting the mountain ash in Lithuanian folksongs and various divinations. The analysis of the illustrative samples given in the dictionary that contain the lexeme "šermukšnis" [mountain ash] enables composing the general image of this plant. Namely, the mountain ash emerges as a slender, upright tree with pinnate, lobate leaves and white (in folksongs – red) blossoms, bearing red unsavoury fruit that can be pressed for juice or boiled for syrup, fermented for mead or wine, dried to store for the winter, fed to the pigs or eaten by birds. The quantity of its blossoms and fruit serve as a sign indicating the future weather or the expected harvest. This tree usually grows in the forest or on its outskirts, at the edge of the meadow, by the road, at the basis of the hill or on its slope, or close to the people’s homes. It is bound to dwarf other trees and exhaust the soil. Its bark, blossoms and fruit are allegedly medicinal (used to cure colds, ailments of liver, kidneys, stomach, etc.). The wood of the mountain ash is good for carving. In the context of the mythic worldview, the mountain ash emerges as an especially significant plant, praised by the Lithuanians for its medicinal qualities and honored for its special magical powers. The folklore and illustrations from the dictionary likewise testify to the peculiar effect of the mountain ash on the mythical beings: it protects people and human homes from witches, sorcerers, devils, pucks, fairies and their offspring, and other evil spirits. Devil is especially scared of its stick. The mountain ash also protects the livestock (including cows, horses and sheep) from various spells. Mythical powers of this tree are obvious in its ability to turn humans into werewolves and vice versa. Therefore, the mountain ash is clearly present in human life from birth to death.

Straipsnyje analizuojama rašytojo Romualdo Granausko kūrinių leksika. Skaitant Granausko kūrinius atsiveria naujas būdas pažinti gimtąją kalbą, pajusti jos savastį, vaizdingumą, originalumą. Rašytojo kalbos (ypač šiaurinių žemaičių šnektos) koloritas perteikiamas analizuojant leksinius niuansus. Iš Granausko tekstų į rašytojo kalbos žodynėlį atrinka 212 žodžių, atspindinčių žemaitiškojo pasaulio vaizdą. Išrinkti žodžiai sisteminami į semantines grupes, jų stilistinius atspalviai analizuojami šių žodžių vartojimo kontekstuose. Taikomi du metodai: aprašomasis ir lyginamasis. Remiamasi sinchroniniu aspektu: kalbos reiškiniai tiriami tokie, kokie jie yra tam tikru laikotarpiu. Atlikta analizė leidžia teigti, kad Granausko kūriniuose daiktavardžiams ir veiksmažodžiams tenka emocinė kalbos funkcija: iš kalbos galima spręsti apie veikėjo gyvenimo būdą, vidinį pasaulį, dvasines vertybes, tarpusavio santykius, požiūrį į kitą asmenį. Kai kurie žodžiai (monstras, atvarslai, mūriukas ir kt.) rašytojo kūriniuose įgyja savitą semantinį atspalvį: hiperbolizuojamas vaizdas, tipizuojami personažai, vienu žodžiu atveriami iki tol neeksplikuoti sakinio prasmės niuansai. Kai kurie žodžiai (langaris, jovalas, kakarinė, atvarslai, kušėti, kušinti, žalpinti ir kt.) pavartojami netikėtomis reikšmėmis, siekiant kalbos įtaigumo ir stiliaus individualumo. Kalbos sodrumas padeda geriau suprasti žemaičiams būdingus elgesio ir būdo bruožus.

The article presents the vocabulary of Lithuanian Punskas dialect. The author relies mainly on the material collected in 1988 for her master’s thesis. The most extensive part of the article is a dictionary containing dialect words of Baltic origin which are not used in the official Lithuanian language or have a different form. The analysis distinguishes several types of dialect words: 1. lexical (eg. ‘avinčiena’ mutton, ‘baubėti’ freeze, ‘gronioti’ seek, ‘liūliukas’ little insect); 2. morphological (eg. ‘apgalėc’ win, ‘grėblykščis’ handle of rake, ‘likinys’ remains); 3. phonetic (eg. ‘bumburas’ bud, ‘dzirgelė’ nettle, ‘tus’ that); 4. accentuation (eg. ‘bažnyča’ church, ‘lietuvys’ Lithuanian); and 5. semantic (eg. ‘apsišokti’ do the job, ‘bernauti’ to be a bachelor, ‘skruostas’ eyebrow). The most numerous, however, are the groups of lexical, semantic and morphological dialect words.

Lietuvių kalbos instituto Leksikografijos centre tęsiamas vienas iš pačių svarbiausių lietuvių filologijos darbų - Lietuvių kalbos žodynas. Šio žodyno elektroninis variantas, visuomenei laisvai prieinamas nuo 2005 m. birželio 22 d. adresu www.lkz.lt, turi daug skaitytojų. Jis sulaukia ir teigiamų vertinimų, ir pastabų bei pageidavimų. Žodynas tikslinamas, ieškoma naujų, skaitytojams aiškesnių ir patogesnių leksikos pateikimo galimybių. The Centre of Lexicography at the Institute of the Lithuanian Language is continuing one of the most important works of Lithuanian philology — Lietuvių kalbos žodynas (Dictionary of the Lithuanian Language). Electronic version of this dictionary has been freely accessible from 22 June 2005 at www.lkz.lt. In 2008 the renewed version was launched. In 2012 the second revised electronic edition of "Lietuvių kalbos žodynas" (LKZ2 e) was prepared for publishing. It will be available on memory key. During the preparation of the second edition, texts of the version from 2008 were revised in the following respects: more editing was done on the material of volumes 16-20, some corrections were made to the whole text, suggestions of the new theoretical and codifying works were taken into consideration as well as comments and observations of colleagues and visitors of the web site. Some new entries were compiled for words which were used in entries or definitions, but did not have separate entries themselves. So far this dictionary has not been supplemented with data from new sources. The newest lexis will be available in "Bendrinės lietuvių kalbos žodynas" (Dictionary of Standard Lithuanian) the preparation of which is nearly completed. The main variants of phraseologisms, neuter gender of adjectives, adverbs presented in the entries of verbs and adjectives are among things included in the search lists. Dictionary entries can be searched using simple search (word or phrase) and advanced search (sequences consisting of letters and wildcards). The software of the dictionary works with Microsoft Windows, Mac OS X and Linux. At present the Centre of Lexicography is participating in "Ilgalaikė institucinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programa" (Longterm institutional programme for scientific research and experimental (social and cultural) development) and one of the main tasks of the Centre is to prepare the amendments of electronic version of "Lietuvių kalbos žodynas" using card files (about half of a million of records), database of amendments, newly published and evaluated historical sources.

Leksinės semantikos studijų knyga/vadovėlis yra skirtas leksikologijos kursą klausantiems filologijos studentams. Knygoje apie žodžio reikšmę apžvelgiami lituanistikoje įsitvirtinę teiginiai apie žodžio reikšmės sampratą, daugiareikšmiškumą ir su juo susijusius leksinių reikšmių tipus bei jų skyrimo būdus. Aptariami žodžio reikšmių aiškinimai įvairiuose žodynuose, parodomi jų privalumai ir trūkumai. Daugiausiai vietos skirta tekstynams, kurie geriausiai atkleidžia žodžio vartosenos ypatumus, taigi ir jų reikšmes. Aiškinama, kaip suprasti žodžio reikšmę, remiantis jo vartosenos pavyzdžiais, kaip naudoti tekstyną lyg didelį žodyną ar enciklopediją. Pirmojoje knygos dalyje aptariamos vienareikšmiškumo ir daugiareikšmiškumo sampratos, pristatomas polisemijos reiškinys, tipologija, analizuojamas polisemijos ir homonimijos santykis. Antroji dalis skirta supažindinti studentus su žodynų tipais ir nuo jų priklausančiais leksinės žodžio reikšmės ypatumais. Trečiojoje dalyje konkrečiais pavyzdžiais aiškinama, kaip tirti leksinę reikšmę remiantis jų vartosena, t. y. tekstynais. Knygoje ne tik pristatomos ir iliustruojamos svarbiausios teorinės sampratos, bet ir mokoma savarankiškai tirti ir aprašyti žodžio reikšmę, remiantis tekstynais ar vartosenos pavyzdžiais. A book/textbook on studies of lexical semantics is intended for students of philology taking a course in lexicology. The book about the meaning of a word examines statements that are common in Lithuanian philology on the conception of word meaning, polysemy and related types of lexical meanings and methods for distinguishing them. The work discusses explanations of word meanings in various dictionaries and shows their advantages and disadvantages. The major focus is on collections of texts which best reveal peculiarities of word usage and, consequently, meanings of words. The book explains how to understand the meaning of a word, based on examples of its usage, and how to use a collection of texts as a large dictionary or encyclopedia. Part one of the book looks at the conceptions of unambiguity and polysemy, introduces typology and analyses the relation between polysemy and homonymy. Part two introduces students to types of dictionaries and peculiarities of the lexical meaning of a word that depend on them. Part three provides particular examples to explain how to explore a lexical meaning, based on their usage, i.e. collections of texts. The book not only introduces and illustrates the key theoretical conceptions, but also teaches students to analyse and describe the meaning of a word on their own with the help of collections of texts or examples of usage.

Straipsnyje dalinamasi mintimis apie dvidešimties tomų „Lietuvių kalbos žodyną“. Straipsnis pradedamas metaforine įžanga, susiejančia žodyną su vandenynu, toliau užsimenama apie paties žodžio „žodynas“ kilmę ir išskirtinumą. Autoriaus nuomone, visa aprėpiančio tipo daugiatomis „Lietuvių kalbos žodynas“ ypač vertingas dėl leksikos aktualumo, taip pat dėl ypatingo lietuvių kalbos archajiškumo bei konservatyvumo ir lygintinas su kitomis gyvosiomis indoeuropiečių kalbomis. Teigiama, kad „Lietuvių kalbos žodynui“ nulemta derama vieta lyginamosios kalbotyros bibliotekose kartu su „Thesaurus Linguae Graecae“, „Thesaurus Linguae Latinae“, sanskrito kalbos žodynu „Amarakośa“ bei kitais svarbiausiais indoeuropeistikos leksikografiniais veikalais. Pabrėžiama, kad „Lietuvių kalbos žodyne“ suvienyti trys skirtingi žodynai: rašomosios, tarminės ir dabartinės kalbos. Be to, jis yra deskriptyvinis ir norminis žodynas tuo pačiu metu. Šitokia jo sandara, be abejo, ginčytina teoriniu atžvilgiu kai kas čia galėtų įžvelgti tam tikrą jo leksikografinį netobulumą, tačiau būtent dėl to „Lietuvių kalbos žodynas“ išsiskiria kaip „integralusis“ žodynas, kuriame galima rasti visas kalbos manifestacijas ir visus modalinius kalbos aspektus, surinktus vienoje vietoje. The article is about 20 volumes of “Lietuvių kalbos žodynas” [Dictionary of the Lithuanian Language ]. It begins with a metaphorical introduction where the dictionary is compared to an ocean, later on the origin and exclusivity of the word “dictionary” is mentioned. According to the author, the all-embracing voluminous “Lietuvių kalbos žodynas” is especially valuable because of the relevance of the lexis, also because of a particular archaism and conservatism of the Lithuanian language and is comparable to other live Indo-European languages. It is stated that “Lietuvių kalbos žodynas” takes an appropriate position in the libraries of the comparative linguistics together with “Thesaurus Linguae Graecae”, “Thesaurus Linguae Latinae”, the dictionary of Sanskrit “Amarakośa” and other the most important Indo-European lexicographic works. It is emphasized that “Lietuvių kalbos žodynas” unites three different dictionaries of the written, the dialectal and the present-day languages. Moreover, it is a descriptive and standard dictionary at once. Its structure, surely, is debatable from a theoretical point of view: a certain lexicographic imperfection may be noticed; however, “Lietuvių kalbos žodynas” is distinguished as an “integral” dictionary that contains all manifestations and all modal aspects of the language in one place.

Jokūbas Brodovskis, rengdamas žodyno „Lexicon Germanico-Lithvanicvm et Lithvanico-Germanicvm“ vokiečių–lietuvių kalbų dalį, be kitų šaltinių, rėmėsi ir Johanno Jacobo Dentzlerio žodyno „Clavis Linguae Latinae“ vokiečių–lotynų kalbų dalimi „Clavis Germanico-Latina“ veikiausiai 1709 metų leidimu. Brodovskis, rengdamas savo žodyną Dentzlerio žodynu rėmėsi ne ištisai. Jo pėdsakų yra iki raidės „L“ imtinai. Tolesnių abėcėlės raidžių atkarpose sutapimai labai menki ir greičiausiai atsitiktiniai. Brodovskis iš Dentzlerio žodyno imamai medžiagai taikė tam tikrus atrankos kriterijus: įtraukė tas patarles ir pastoviuosius žodžių junginius, kurie jam buvo žinomi, atrodė vartotini arba kurių reikšmę galėjo perteikti jau surinktais lietuviškais posakiais. Taip pat buvo imtos lemos su reikšmę tikslinančiais sinonimais, ypač daugiareikšmės. Tai rodo, kad atrankos kriterijai buvo pagrįsti lingvistiniais argumentais. Dentzlerio žodynas nepadarė Bobrovskiui struktūrinės įtakos: šio šaltinio medžiaga integruota į jau esamą žodyno struktūrą ir, esant reikalui, modifikuota tiek kalbos, tiek leksikografinio pateikimo požiūriu. Atmetus žinomus šaltinius, Bobrovskio žodyne lieka dar gana nemažai nepaaiškintos kilmės žodžių ir junginių. Tai leidžia teigti, jog, be šių šaltinių, būta ir dar bent vieno leksikografinio šaltinio, kuris kol kas nenustatytas. Hipotetiniam šaltiniu būdingi tokie požymiai: į lietuvių kalbą išverstų žodžių junginių gausa, lotynų kalba ir galbūt pirmuoju asmeniu teikiami veiksmažodžių atitikmenys. While preparing the German-Lithuanian part of the dictionary “Lexicon Germanico-Lithvanicvm et Lithvanico-Germanicvm”, without other sources Jokūbas Brodovskis referred to the German-Latin part “Clavis Germanico-Latina” of Johann Jacob Dentzler's dictionary “Clavis Linguae Latinae” that probably was published in 1709. While preparing his own dictionary, Brodovskis did not refer to Dentzler's dictionary consistently. The traces are apparent until the letter “L” inclusive. In sections of other alphabet letters, coincidences are slight and, most likely, accidental. Brodovskis applied special criteria to the material taken from Dentzler's dictionary: he included proverbs and constant phrases which were already known and seemed to be used, also, the ones that he was able to render by already collected Lithuanian sayings. Moreover, lemmas with synonyms correcting their meanings, and especially polysemous ones were included. It proves that the criteria for selection were linguistically based. Dentzler's dictionary did not have structural influence to Bobrovskis: the material of this source is integrated into the structure of the already existing dictionary and, under the necessity, modified in both ways: language and lexicographic presentation. Despite familiar sources, there are quite many words and phrases of unexplained origin in the dictionary of Bobrovskis. This suggests that besides these sources, there was at least one more lexicographic source that has not been identified yet. A hypothetical source contains the following features: plenty of phrases translated to Lithuanian and equivalents of verbs given in Latin or, perhaps, and the 1st person.

Pasitelkus pavyzdžius iš įvairių žodynų (tiek lietuvių, tiek kitų kalbų), straipsnyje siekiama atsakyti į klausimus: 1) kas aiškinamuosiuose žodynuose pateikiama kaip atskiros daugiareikšmio leksikografinio vieneto reikšmės; 2) kaip gali kisti leksemos ar viso leksikografinio vieneto apibrėžtis priklausomai nuo jų pateikimo (realią konkrečios leksemos apibrėžtį palyginus su pateikiama daugiareikšmio leksikografinio vieneto straipsnyje ir susieta su kitomis leksemomis); 3) kiek ir kaip nukenčia (jei apskritai nukenčia) duomenų tikslumas, formuojant tradicinį leksikografinį straipsnį, kai duomenis stengiamasi pateikti kuo taupiau, formos požiūriu racionaliau ir pan.; 4) kodėl pagrindiniu Dabartinės lietuvių leksikos duomenų bazės struktūros vienetu pasirinkta leksema, o ne visas leksikografinis vienetas, kurio straipsnis tradiciškai sudaro spausdintinio žodyno struktūros pagrindą. Traditional dictionaries provide lexicographic data of the same type in different ways; such unrestricted freedom might result in imprecise information. Some such cases are explained by an attempt to compile traditional dictionaries so that they are handy for their users. The paper discusses several non-systemic cases of providing forms of lexicographic items, their meanings and shades of meaning, derivatives, proper and common lexis. The data has been drawn from more than ten dictionaries of several languages. The structure of the electronic database requires utmost precision; therefore, any non-systemic items are not justified. Due to the above reasons, a lexeme, or a lexicographic unit in one of its meanings, has been chosen as the key structural unit of the Database of Contemporary Lithuanian Lexicon (DCLL, Dabartin ės lietuvių leksikos duomenų bazė). To produce a most precise card of a lexeme is much more rational and simpler than that of the whole lexicographic unit. In the process, a number of analogous cases and other cases of non-systemic description of data should be taken into account. Moreover, it is hardly possible to consider them all. Thus an attempt will be made to finally produce the DCLL as a card index of lexemes rather than lexicographic units (their entries). Dictionary entries are to be produced by joining the lexemes automatically.

Tekstuose ir tekstynuose vardai, kaip kalbiniai vienetai, turi distribucijas - susijusių leksemų visumą. Straipsnyje apžvelgiami lotyniškos ir lietuviškos kilmės dažnesni bei retesni vardai, pavartoti rašomojoje kalboje. Distribucija buvo ribojama sakinių ilgiu (iki 300 ženklų su tarpais), o jų visumos parametrai nustatomi statistiškai - pagal imtį (vardų vartojimo dažnumą). Lotynų kilmės vardai sulietuvinti. Visų vardų aplinkos leksinė sudėtis gretinama su dažnesnių bei retesnių lietuviškų vardų distribucijomis. Statistinės analizės rezultatai apibūdina vardų vartojimo ypatumus: 1) labiau paplitusių lietuviškos bei lotyniškos kilmės vardų pamatu susidarydavo gerokai didesnės distribucijos imtys; 2) rečiau vartojamų vardų distribucijos imtys buvo daug mažesnės. Vardai čia buvo tarsi sąlyginiai teminiai žodžiai, kurie atspindi reikšmines sąsajas su Lietuvos realijomis. Distribucijų statistinė analizė parodė, jog lietuviškų vardų dažninis vartojimas neretai sietinas su dėsningu kai kurių leksemų vartojimu. Pavyzdžiui, su vardais Audronė, Birutė, Eglė, Jūratė, Algirdas, Giedrius, Mindaugas, Vytautas sistemingai ir dažnai vartojami tokie žodžiai: buvo, yra, Lietuva, Vilnius, lietuvių, gyvenimas, galėti ir pan. Tačiau esama nemažai atsitiktinai ir retai vartojamų pavyzdžių, kurie sąlygojami laikmečio, madų bei kitokių faktorių. Tarkim, kompiuterinės programos pagrindu ne itin didelės distribucijų imtys buvo sudarytos su kai kuriais skolintiniais vardais (Akvilė, Kristina, Patricija; Dominykas, Modestas, Remigijus). Tyrinėjimo duomenys pateikiami statistinėje lentelėje ir grafike. In texts and corpora names as the linguistic units have distributions - the aggregate of related lexemes. Frequent and rare proper names of Latin and Lithuanian origin used in a written language are reviewed in the article. Distribution was limited by length of sentences (up to 300 characters, spaces included) and their aggregate parameters estimated statistically according to sampling (frequency ofusage ofproper names). The names ofLatin origin were made Lithuanian. The lexical composition of all names was compared to distributions of more frequent and rare Lithuanian proper names. The results ofstatistical analysis describe usage ofproper names: l)on the basis ofmore widespread Lithuanian and Latin origin proper names, reasonably large distribution samplings were formed; 2) samplings of distributions of rarely used proper names were considerably smaller. Here names have been as conditionally thematic words, which reflect notional links to Lithuanian realia. Statistical analysis of distributions has shown that frequency ofusage of Lithuanian names is often related to regular use of some lexemes. For example, with proper names Audrone, Birute, Egle, Jurate; Algirdas, Giedrius, Mindaugas, Vytautas regularly and frequently words buvo, yra, Lietuva, Vilnius, lietuviu, gyvenimas, galeti, etc. are related. However, many accidental and rare use examples conditioned by time, fashion and other factors exist. Suppose, based on computer software not large distributions' samplings have been formed with some borrowed proper names {Akvile, Kristina, Patricija; Dominykas, Modestas, Remigijus). The research data are given in the form of a tabale and a line chart.

Ne vienas didelės apimties dvikalbis žodynas prie savo pagrindinės dalies – korpuso – pateikia įvairių papildomų dokumentų, kurie leksikografinėje literatūroje vadinami „papildomais antraštynais“ arba tiesiog žodyno priedais. Išdėstyti prieš korpusą ar po jo, šie priedai dažniausiai skiriami vienos ar abiejų gretinamų kalbų gramatikos aprašams, toponimams (hidronimams ir oikonimams) ir dažniausiai vartojamų užsienio kalboje sutrumpinimų sąrašams. Tačiau pastaruoju metu įvairiose Europos leksikografinėse mokyklose vis dažniau kalbama apie tai, kad žodynuose iš viso derėtų vengti priedų, o juose esančią informaciją pagal galimybes įtraukti į patį leksikografinio leidinio tekstą. Savo nuomonę mokslininkai grindžia tuo, jog kiekvienas papildomos informacijos šaltinis žodyne pareikalauja iš vartotojo, ieškančio norimo leksinio vieneto, papildomų laiko ir energijos sąnaudų. Be to, jei vartotojas nėra tinkamai susipažinęs su žodyno struktūra, jis iš viso gali neįtarti, jog dar kažkokią papildomą informaciją galima susirasti ne žodyno tekste. Taigi šio darbo tikslas, remiantis analitiniu ir aprašomuoju metodu, panagrinėti po 2000-ųjų metų Lietuvoje leistų didelės apimties žodynų priedus ir įvertinti, kiek iš juose esančios informacijos būtų įmanoma perkelti tiesiogiai į žodyno straipsnius ir ar tai yra visuomet tikslinga Many high volume bilingual dictionaries have various additional documents attached to their main corpus. These documents in the lexicographic literature are called “Supplementary Notes” or annexes to dictionaries. They come before the corpus or after it, and they usually contain grammar descriptions of one or two languages, toponyms (hydronyms and German toponyms) and the most common foreign abbreviations. However, over the last several years, various European schools of lexicography have gradually started speaking about avoiding supplements in dictionaries and including the information supplements provide into the text of a lexicographical issue. Scientists justify their opinion with the fact that every source of additional information in a dictionary requires the user searching for a lexical unit to spend additional time and energy looking through these supplements. Moreover, if the user is not properly familiarised with the structure of the dictionary, he or she may not know that additional information can be found in a supplement. Therefore, the aim of this work is to analyse annexes of high volume dictionaries published in Lithuania in 2000. The analysis is based on the analytical and descriptive methods. The work is also aimed at establishing the amount of information supplements provide, which could be included into the entries of the dictionaries.

Baigiamas rengti naujasis bendrinės lietuvių kalbos žodynas, todėl ypač svarbu apčiuopti ir įvertinti jo pirmtakų stipriąsias ir silpnąsias vietas. Šįkart apžvelgiami tarminės leksikos atrankos ir pateikimo ypatumai šeštajame leidime (2006 m.). Pristatomasis pluoštas statistinių duomenų yra iš trečiojo (1993 m.), nedaug tesiskiriančio nuo paskutiniojo leidimo, kadangi tik jo elektroninis variantas parengtas statistiniam apdorojimui. Taigi Dabartinės lietuvių kalbos žodyne pateikti 2152 (2,9 %) antraštiniai žodžiai su pažymomis, nurodančiomis juos esant tarminius: 698 (32,4 %) žodžiai su apibendrinamąja pažyma tarm. - tarminis, 8 (0,4 %) su iš dalies apibendrinamąja pažyma aukšt. - aukštaičių, likusieji - su detaliomis pažymomis: 161 (7,5 %) su pažyma dz. - dzūkų, 487 (22,6 %) su pažyma ryt. - rytų aukštaičių, 111 (5,2 %) su pažyma vak. - vakarų aukštaičių, 687 (31,9 %) su pažyma žem. - žemaičių. Kiekybės požiūriu mažiau nei trys procentai tarmybių tarp visų žodyne pateiktų žodžių nėra daug, tačiau į klausimą, ar pateikiamos reikalingiausios tarmybės, skaitine išraiška atsakyti neįmanoma. Kitas klausimas susijęs su tarmių reprezentavimo žodyne tolygumu. Atsakymas sietinas su dialektologinių pažymų palete, nes šešios žodyne vartojamos dialektologinės pažymos yra nelygiavertės - žemaitybių santykiškai pateikiama daugiausia. Rengiant naująjį DLKŽ analogą dalies tarmybių vertėtų atsisakyti, kadangi iš aktyviosios vartosenos pasitraukę tarminiai žodžiai nebepriklauso dabartinei, šiuolaikinei bendrinei kalbai. DLKŽ analizė dialektologiniu aspektu rodo, kad dialektologinių pažymų kiekis pasikeistų, jei būtų suvienodintas žodžių ženklinimas etnografijos (etnogr.), kulinarijos (kul.), gal ir kurių nors kitų, pavyzdžiui, žemės ūkio, istorijos, technikos ar kitų sričių pažymomis. Šalia LKŽ ir išsamių atskirų tarmių bei šnektų žodynų rengtinas toks lietuvių kalbos tarmybių žodynas, kuriuo nesunkiai, be didesnių paieškų galėtų pasinaudoti visų pirma mokiniai, visa plačioji visuomenė: jis turėtų būti su išsamiais paaiškinimais šiuolaikine bendrine kalba, gausiai iliustruotas. Since the new Dictionary of Lithuanian Standard Language is approaching completion, it is felt necessary to overview and evaluate the strengths and weaknesses of its precursor. This article focuses on the peculiarities of dialectal lexis selection and presentation; also, it introduces some statistical data. The third edition of The Dictionary of Modern Lithuanian Language comprises 2152 (2,9%) entry words with the mark indicating that they are vernacularisms. There are 698 (32,4 %) words with the general mark "tarm.” (vernacular), 8 (0,4 %) words with the partly generalizing mark "aukšt.” (Higher Lithuania), whereas the rest words are presented with detailed marks such as "dz.” (South Higher Lithuania), 487 (22,6 %) words with the mark of "ryt.” (East Higher Lithuania), 111 (5,2 %) words with the mark of "vak.” (West Higher Lithuania), 687 (31,9 %) words with the mark of "žem.” (Samogitians). If we analyze the words quantitatively, it is obvious that three percent of dialectal words of all the words in the dictionary are not a significant number; however, it is difficult to answer whether the statistical expression shows that the presented vernacular words are the most needed ones. Another question concerns the issue of equal representation of the dialects. The answer is directly related to the palette of dialectological marks since six dialectological marks are not of equal value, i.e. the general mark "aukšt.” (Higher Lithuania) should be rejected (only 0,4 % of all dialectal words were marked like this), the marks "dz.” (South Higher Lithuania) and "vak.” (West Higher Lithuania) do not correspond to the classification of the dialects. The words marked "tarm.” (vernacular) do not always appear to be in all dialects, thus, this mark should be rejected as misleading or it should be used in a generalized way for all dialects. The article maintains that the new DLKŽ (The Dictionary of Modern Lithuanian Language) should not contain some dialectal words since they have become old-fashioned and they do not belong to modern standard Lithuanian language. The analysis of DLKŽ shows that the number of vernacular marks would change if the word marking was unified under such marks as etnogr. (ethnography), kul. (cookery) or some other marks, for instance, from the sphere of agriculture, history or technology. It would be recommended to prepare such a dictionary of Lithuanian dialects alongside with the existing ones, and this dictionary could be of use for schoolchildren, students and all people who are interested in dialects. Furthermore, it should contain detailed illustrations and comprehensive explanations in modern standard Lithuanian.

Šiame straipsnyje analizuojamos paribio kraštuose susiformavusių ritualinių apeigų kalbinės ypatybės. Pasitelkiamas etnolingvistinis metodas, kuris remiasi sistemine ritualinių apeigų struktūros ir žodyno analize. Tyrimo objektu pasirinktas nedidelis dvasinės kultūros fragmentas – žiemos laikotarpio ritualinės apeigos. Darbe tyrinėta ritualinėse apeigose vartojama terminija buvo suskirstyta į keletą leksinių-semantinių pogrupių, kurių analizė atskleidė kalbinę struktūrą. Tyrimas atliktas netoli Vilniaus (Vilniaus apskrityje, iš dalies Širvintuose ir Molėtuose), taip pat šalia Baltarusijos esančiuose regionuose (Šalčininkuose ir Švenčionyse). Pasiekti rezultatai buvo palyginti su atitinkamais Lenkijoje, Lietuvoje ir Baltarusijoje atliktais tyrinėjimais. Šio darbo rezultatai rodo, kad ritualinių apeigų susiformavimą paribio kraštuose veikė įvairios kultūrinės įtakos. Sąveikavo įvairūs kultūriniai sluoksniai; paribio teritorijose teritorijoje gyvenusių bendruomenių kultūrinėje terpėje susipynė skirtingų laikotarpių elementai. Panašiai, kaip kalbos stratifikacijoje, ritualinėse apeigose koegzistavo skirtingi sluoksniai: lietuviškojo substrato elementai, senosios baltarusių kultūros elementai ir naujos jų modifikacijos, krikščioniškos ir sekuliarios lenkų kultūros tradicijos. Terminija taip pat yra daugiasluoksnė ir daugiakultūrė; joje susipina archajiniai lietuvių ir baltarusių kalbiniai sluoksniai, lenkų ir rusų kalbų elementai. The present article analyses the features of a language occurring in the border. The results were achieved by using the ethno-linguistic method, which is based on the systematic analysis of the ritual structure and vocabulary. The object of the analysis was a little fragment of the spiritual culture - the winter period of the ritual year. The structure of the ritual was established according to the methodology as well as the terminology of rituals, which includes several lexical-semantic microfields, was analyzed. The research was carried out nearby Vilnius (region of Vilnius, partly Širvintai and Molėtai) and also in the regions close to Byelorussia (Šalčininkai and Švenčionys). The results achieved were compared to the appropriate Polish, Lithuanian and Byelorussian data. The findings show that the influence of various cultures is obvious in the formation of the rituals near to the border. These cultures as if layers affect each other and are originated from the different periods of the existence of a cultural community in the given territory. Similarly to the stratification of languages, the particular elements of the ritual system co-exist: the Lithuanian substratum rituals, Byelorussian old and new rituals, as well as Polish church and secular traditions are well preserved.

Straipsnyje analizuojama leidinio „Spiżarnia wiejska obywatelska, czyli praktyczne przepisy porządnego i należytego, tak utrzymania, jako i urządzenia spiżarni...“ („Gyventojų sandėliai, arba praktiniai patarimai, kaip palaikyti tvarką sandėliavimo patalpose...“) kalba. Tai buvo nedidelis vadovas, teikiantis praktinius patarimus, kai prižiūrėti namus, konservuoti ir saugoti produktus. Vadovas išleistas Vilniuje 1838 m., autorius – J. Dabkiewicz‘ius. Leidinio pabaigoje pridėti du žodynėliai: „Słowniczek miar i wag“ („Svorio ir matų žodynėlis“) ir „Słownik trudniejszych wyrazów, które wyszły już z użycia“ („Jau nebevartojamų sunkesnių posakių žodynėlis“). Abu žodynėliai greičiausiai sudaryti rengiant leidinio papildomą leidimą. Antrasis žodynėlis yra ypatingai įdomus. Minėti žodžiai buvo analizuoti, lyginant šiuolaikinės lenkų k. žodynus su tarmių žodynais. Keletas žodžių, jau nevartojamų bendrinėje lenkų k., iki šiol sutinkami Palenkės ir šiaurės Mazovijos tarmėse; jie išlaikė pradinę reikšmę arba truputį pakitusią. Kiti žodžiai buvo minėti ankstesniuose tyrimuose ar bendrinės lenkų k. žodynuose, be pastabų ar su pastaba „pasenęs“. Tik keletas žodžių, paminėtų „Słownik...“, yra kildinami iš paribio regionų (kai kurie žodžiai yra skoliniai iš rusų k.). Šio tyrimo pagrindinis tikslas – atskleisti tiesioginius Šiaurės Rytų regiono (Palenkės ir šiaurės-rytų Mazovijos) lingvistinius ryšius su bendrine lenkų k. The basis for this paper was "Spiżarnia wiejska obywatelska, czyli praktyczne przepisy porządnego i należytego, tak utrzymania, jako i urządzenia spiżarni..." (Citizens country store Room, or practical advices on appropriate maintenance and furnishment of a store room...), a small handbook on maintaining the household, storing the farm produces, as well as on preparation and storage of preserves, written by J. Dabkiewicz and published in Vilnius in 1838. At the end of the book there are two dictionary-enclosures - "Słowniczek miar i wag" (Vocabulary of weights and measures) and "Słownik trudniejszych wyrazów, które wyszły już z użycia". These dictionaries were probably compiled during the preparation of a reprint of the book. The second enclosure is particularly interesting. It was analyzed, mainly in terms of the presence of the mentioned words in the modern vocabulary and the dialectal vocabulary from outside the borderlands. Some of the words, qualified as extinct, are still in use in dialectal speech in Podlassia and northern Mazovia, preserving the original meaning or introducing minor changes. Other words are mentioned in earlier dialectal studies or in dictionaries of general Polish, without a qualifier or qualified as "obsolete". Only a few of the words mentioned in the Słownik are qualified as stemming from borderlands (some of them are borrowings from the Russian language). The guiding idea of this study is presenting the direct linguistic relationship of the former north-eastern Borderlands with the Polish language, including dialects of Podlassia and north-eastern Mazovia.

Rašant aiškinamuosius žodynus visada iškyla klausimas, kokius žodžius į žodyną įtraukti, kuriuos rašyti atskirais straipsniais. Straipsnyje aptariami "Dabartinės lietuvių kalbos žodyne" veiksmažodžių straipsniuose pateikti sinonimiški vediniai su priesagomis -ėjas, -a ir -ikas, -ė. Be to, svarstoma, ar nevertėtų kai kurių įvairiuose tekstuose rastų "Dabartinės lietuvių kalbos žodyne" nefiksuotų darinių (arba jų reikšmių) įtraukti į "Bendrinės lietuvių kalbos žodyną". Padaryta išvada, kad pateikiant priesagų -ėjas, -a ir -ikas, -ė vedinius veiksmažodžių straipsniuose (kaip daroma "Dabartinės lietuvių kalbos žodyne") kalbos vartotojas neretai yra klaidinamas, nes atrodo, kad (jei veiksmažodis daugiareikšmis) vediniai remiasi visomis pamatinio žodžio reikšmėmis ir laikytini darybiniais sinonimais. Šio trūkumo būtų išvengta -ėjas, -a ir -ikas, -ė vedinius pateikiant antraštiniais žodžiais, nurodant jų reikšmes arba kuria/ kuriomis pamatinio veiksmažodžio reikšmėmis vedinys remiasi. Tyrimas parodė, kad esama atvejų, kai vartosenoje įsigali kuris nors vienas darybinių sinonimų su priesagomis -ėjas, -a ir -ikas, -ė poros narys. "Bendrinės lietuvių kalbos žodyno" rengėjams siūloma į rašomą žodyną įtraukti tik dabartinėje kalboje dažniau vartojamus vedinius arba jų reikšmes, bet nefiksuoti nevartojamų/ retai vartojamų arba tam tikra reikšme nevartojamų vedinių -- jie galėtų būti patekti tik "Lietuvių kalbos žodyne". Taip pat siūloma į "Bendrinės lietuvių kalbos žodyną" įtraukti kai kuriuos dabartinėje kalboje gana dažnai vartojamus, bet žodynuose kol kas nefiksuotus darinius arba jų reikšmes. The persons, compiling explanatory dictionaries, are always challenged with the question which words should be included and which should be presented as separate articles. The article discusses the synonymic derivatives with suffixes -ėjas, -a and -ikas, -ė, presented in verbs’ articles of the "Dabartinės Lietuvių Kalbos Žodynas". In addition, the necessity to include certain non-fixed derivatives (or their meanings), found in different texts of the "Dabartinės Lietuvių Kalbos Žodynas" into the "Bendrinės Lietuvių Kalbos Žodynas" is discussed. The conclusion is made that when presenting the derivatives with suffixes -ėjas, -a and -ikas, -ė in verbs’ articles (as it is done in the “Dabartinės Lietuvių Kalbos Žodynas"), the user of the language is quite frequently mislead, since it seems that, in case the verb is polysemantic, the derivatives are based by all the meanings of the underlying word and should be considered derivative synonyms. The said deficiency would be avoided if the derivatives with suffixes -ėjas, -a and -ikas, -ė were provided as heading words, specifying their meanings and the meaning/meanings of the underlying verb/verbs, which base the derivative word. The study showed that there are cases when certain one member of the pair of derivative synonyms with suffixes -ėjas, -a and -ikas, -ė entrenches in the usage. The compilers of "Bendrinės Lietuvių Kalbos Žodynas" are suggested to include only the derivatives, frequently used in the modern language or their meanings into the dictionary and omit the less frequently used derivatives, which could be presented only in the "Lietuvių Kalbos Žodynas". In addition it is suggested to include certain derivatives or their meanings, which are quite frequently used in the modern language, but not yet registered in any dictionaries, into the "Bendrinės Lietuvių Kalbos Žodynas".]

Straipsnyje aptariama viena iš labiausiai diskutuotinų žodynų sudarymo sričių -- tai vadinamosios "nenorminės" leksikos, kuri neretai lieka šešėlyje, įtraukimas į dvikalbius žodynus, kai jų pagrindinė kalba yra lietuvių. Straipsnio autorės nuomone, ne žodynas, pateikęs nenorminę leksiką, o aplinka ir konkreti situacija konkrečiame kolektyve nulemia vienų ar kitų žodžių pasirinkimą. Užuot nutylėję atskirus leksinius vienetus ir jų reikšmes, pirmiausia turime pripažinti jų egzistavimo faktą, o paskui priskirti juos vienam ar kitam kalbos lygmeniui, parodant, kada juos tinka ar netinka vartoti. Vulgarizmai buvo paplitę šnekamojoje kalboje dar iki žodyno sudarymo, ir paprastu draudimu įtraukti juos į antraštyną neišspręsime be galo aktualios kalbos švarumo problemos: tam būtinos radikalios auklėjamosios priemonės, neįeinančios į leksikografijos kompetenciją. Veikiau galimas priešingas padarinys: puritoniškumas, kada bandoma sudaryti pagražintą kalbos vaizdą, kalbos vartotojui (o ypač jaunimui) asocijuojasi su socialine veidmainyste ir skatina negatyvizmą bet kokių kalbos normų atžvilgiu. Neigiamas požiūris į visuomenę tik stimuliuos tų žodžių, kurie erzina valdančiuosius puritoniškus sluoksnius, vartojimą. Todėl žodyno sudarytojai, straipsnio autorės nuomone, neturi pamiršti, kad jie kalbos vartotojo akyse yra visuomenės nuostatų reiškėjai. Sudaryti naujos kartos žodyną, kuris atitiktų atviros visuomenės dvasią, sukurtų ne pagražintą, o realų kalbos vaizdą -- viena iš sudėtingiausių užduočių, iškilusių prieš dabarties leksikografus. The article examines one of the most discussed areas of forming of dictionaries, i. e. the inclusion of the so-called “non-standard” lexis, which quite frequently remains in the shade, into bilingual dictionaries, where the main language is Lithuanian. In the opinion of the author of the article, not the dictionary, which provides the non-standard lexis, but the environment and the specific situation in the specific collective determines the choice of words. Instead of concealing individual lexical units and their meanings, first of all one must recognize the fact of their existence and then attribute them to one or another level of language by showing when they are suitable and not suitable for use. Vulgarisms were spread in spoken language prior to the development of the dictionary and a simple prohibition of their inclusion will not resolve the relevant problem of purity of language, which requires radical nurturing means, which are outside of the competence of lexicography. A contrary consequence is most probable, i. e. the Puritanism, when attempts are made to convey a glamorized picture of the language, associates to the user of the language (especially young people) with social hypocrisy and encourages negativism in respect of any norms of the language. The negative attitude towards the society will only encourage the use of the words, which irritate the leading puritan caste. Therefore the compilers of the dictionary, in the opinion of the author of the article, should not forget that they, in the eyes of the user of the language, are the mouthpiece of the attitude of the society. Development of a dictionary for the new generation, which would reflect the spirit of an open society and create not a glamorized but a realistic picture of the language, is one of the most complicated tasks, faced by the present-day lexicographers.

Šiame straipsnyje aptariamas leksinės ertmės reiškinys ir su juo susijusios vertimo problemos. Leksinės ertmės yra atvejai, kai dėl kultūrinių, gramatinių ar kitų priežasčių kalboje nėra tam tikros sąvokos leksikalizacijos leksiniu vienetu, t.y. žodžiu arba stabiliu žodžių junginiu, o vertimo metu pasigendama tiesioginio ekvivalento. Detaliau aptariama viena leksinių ertmių rūšis – derivacinė ertmė, atsiverianti dėl skirtingų kalbų morfologinių galimybių įvardijant sąvokas. Straipsnyje domimasi, kaip atskiri leksinių ertmių pavyzdžiai yra perteikti vertimo žodynuose bei tekstyne. Žodynuose leksinė ertmė dažniausiai reiškiama aprašomuoju vertimu arba eile sinonimų. Tuo tarpu vertėjas problemą sprendžia kompensuodamas, imdamasis įvairių vertimo transformacijų. Šių dviejų šaltinių duomenų palyginimas nėra vienintelis straipsnio tikslas. Svarbesnis siekis yra parengti ir išbandyti tekstynų lingvistikos inspiruotą leksinių ertmių užpildymo metodologiją. Straipsnio pabaigoje siūloma koreguoti elektroninių žodynų formą, pereinant prie išplėstinio reikšmės vieneto koncepcijos. Taip pat pateikiamos rekomendacijos dėl galimos interaktyviosios vertėjo pagalbinės priemonės, kuri saugotų iš anksto numatytus bei straipsnyje aprašyta metodologija apdorotus probleminius atvejus, struktūros. The article deals with the phenomenon of lexical gaps and its related translation difficulties. Lexical gaps are cases when cultural, grammatical or other reasons result in the absence of the lexicalisation of certain concepts by lexical units such as words or fixed word groups and no direct equivalent can be found when translating. One type of lexical gaps, derivative gap, which occurs due to different morphological possibilities of naming concepts in different languages, is discussed in more detail. The article looks into how separate examples of lexical gaps are conveyed in translation dictionaries and a corpus. In the dictionaries, the lexical gap is usually expressed by means of descriptive translation or a list of synonyms. Whereas a translator tackles the problem through compensation and various translational transformations. The comparison of the data of the two sources is not the only aim of the article. Even more important is the goal to prepare and test corpus linguistics-driven lexical gaps filling methodology. In the end of the article a suggestion is put forward to correct the form of electronic dictionaries by shifting to the concept of the extended unit of meaning. Recommendations are also presented on the structure of a potential interactive translator aid that would store preplanned problematic cases processed by the methodology described in the article.

Straipsnyje nagrinėjama rankraštinio vokiečių–lietuvių kalbų žodyno Clavis Germanico- Lithvana (C) pagrindinio leksikos sluoksnio vokiškojo registro struktūra. Jame keliamas klausimas, ar C, kuris buvo sudarytas remiantis įvairiais šaltiniais, laikomasi nuoseklios leksikografinės strategijos. Tuo tikslu nagrinėjama žodyno pagrindinio leksikos sluoksnio vokiškojo registro struktūra, ypač atsižvelgiant į lematizavimo ir alfabetizavimo principus. Tyrimas parodė, kad C kaip atskiros lemos pateikiami labai įvairaus pobūdžio leksiniai vienetai ir strukūros (žodžiai, žodžių formos, žodžių junginiai, posakiai ir pan.). Nors žodyno sudarytojas stengėsi laikytis vienodos lemų pateikimo tvarkos, daugybę kartų jam nepavyko išvengti nukrypimų, skirtumų ir nenuoseklumo, atsiradusių visų pirma dėl šaltinių įvairovės. Kai kurie nukrypimai gali būti aiškinami ir praktiniais sudarytojo sumetimais, mėginimu atspindėti kalbinę realybę, noru pateikti vartotojui kuo naudingesnę informaciją. Ne visuomet aiškūs lemų atrankos principai, nevienoda jų pateikimo forma ir tvarka liudija, kad autorius neturėjo griežtos ir vientisos leksikografinės strategijos, dažniausiai perimdavo šaltinio pateikimo principus, o kartais elgėsi spontaniškai ir padarydavo savų pakeitimų, kurių motyvus galima tik nuspėti. Akivaizdu, kad žodyno sudarytojo pirminis tikslas buvo surinkti kuo platesnės apimties leksikografinę medžiagą, bet ne nuosekliai ją apdoroti. The article looks into the structure of the German register of the main lexical layer of a manuscript German-Lithuanian dictionary Clavis Germanico-Lithvana (C). A question is raised whether C, which was compiled based on various sources, follows coherent lexicographical strategy. In order to answer the question, the structure of the German register of the main lexical layer of the dictionary is analyzed with particular focus on the principles of lemmatisation and alphabetisation. The research showed that C presents lexical units and structures of highly varied nature (words, word forms, word groups, expressions etc.) as separate lemmas. Although the dictionary compiler attempted to follow a unified order of lemma presentation, quite a number of times he did not succeed in avoiding deviations, differences and inconsistency caused firstly by the variety of sourced. Some deviations may also be explained by practical purposes of the compiler, his attempts to reflect the linguistic reality, a wish to provide the user with as useful information as possible. Principles of lemma selection that a re not always clear and varied form of their presentation prove that the author did not have a strict and solid lexicographical strategy, in most cases he used to take over the presentation principles of the source and sometimes was spontaneous to make his own changes, the motives of which can only be speculated on. Obviously, the prior aim of the compiler of the dictionary was to gather lexicographical material of as broad volume as possible rather than to process it coherently.

Straipsnio tikslas -- atkreipti dėmesį į Petrą Būtėną, pedagogą ir mokslininką, kuris lietuvių kalbotyros istorijoje yra žinomas ir kaip leksikografas. Jis pats rinko žodžius, dalyvavo diskusijose spaudoje, ragindamas tęsti Kazimiero Būgos pradėto žodyno leidimą. Kaip puikus savo tarmės atstovas, jis kartu su kitais svarbiais talkininkais skaitė pirmojo tomo korektūrą ir jį recenzavo. Tik priverstinis pasitraukimas į Vakarus 1944 m. laikinai nutraukė šį darbą. Pirmasis "Lietuvių kalbos žodyno" tomas buvo išspausdintas 1941 m. Laikraštyje "Panevėžietis" Būtėnas paskelbė straipsnį "Sulaukėm Lietuvių kalbos žodyno", kuriame jis įvertino, kad darbas buvo atliktas labai rūpestingai. Šis Būtėno straipsnis skiriasi nuo kitų autorių platesniu, objektyvesniu žvilgsniu į reikšmingą tautos gyvenimo įvykį -- pirmojo žodyno tomo pasirodymą. Svarbus ir jo sugebėjimas kalbėti problemiškai, kvalifikuotai apie tiek metų visų lauktą leidinį. Jis atkreipė dėmesį į tai, jog kalbininkų dar laukia etimologijos žodyno parengimas ir leidyba. Lietuvių leksikografijos istorijai svarbūs ir Būtėno bandymai parengti atskiroms gyvenimo sritims skirtus žodynus, kurie nebuvo baigti dėl tragiškai susiklosčiusio tolesnio jo gyvenimo. Išlikę Būtėno rankraščiai liudija, kad jis rengė ir lietuviškų vietovardžių, gimtosios tarmės, piemenų kalbos, vaiko kalbos pagal atskirus amžiaus etapus ir kt. žodynus. Neabejotinai svarbus Būtėno indėlis į Lietuvių kalbos žodyno rengimą yra ir kaip prieškarinės nepriklausomos Lietuvos inteligento pedagogo plačių interesų ir įvairiapusės mokslinės veiklos atspindys. The article aims at drawing attention to Petras Būtėnas, a pedagogue and scientist, also known in the history of Lithuanian linguistics as a lexicographer. Būtėnas collected words himself, participated in discussions in the press, encouraging continuing publication of the dictionary, started by Kazimieras Būga. Being a splendid representative of his dialect, he, together with other important helpers, proofread and reviewed volume one. Only his forced leaving to the West in 1944 temporarily discontinued this labour. The first volume of "Lietuvių Kalbos Žodynas" (“The Dictionary of the Lithuanian Language”) was printed in 1941. In the "Panevėžietis" newspaper Būtėnas published his article "Sulaukėm Lietuvių Kalbos Žodyno", in which he evaluated the work as being performed with great care. Būtėnas’s article is different from other broader and more impartial views of the significant event of the nation’s life, i. e. publishing of the first volume of the dictionary, written by other authors. Another important aspect is Butėnas’s ability to talk on the publication, awaited for long years, in a problematic and qualified way. He drew attention to the fact that linguists are still expected to prepare and publish an etymology dictionary. Butėnas’s attempts to prepare dictionaries, intended for individual areas of life, which were not finished due to his tragic fate, are also important to the history of Lithuanian lexicography. The surviving Būtėnas’s manuscripts show that he prepared dictionaries of Lithuanian place-names, native dialect, shepherds’ language, language of children of different age, etc.. An undoubtedly important Butėnas’s contribtion into preparation of the dictionary of the Lithuanian language is also a reflection of broad interests and scientific activities of an intellectual and pedagogue of the independent pre-war Lithuania.

Minint įžymaus baltų filologo, Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Georgo Heinricho Ferdinando Neselmano (1811-1881) sudaryto „Lietuvių kalbos žodyno“ ("Wörterbuch der Litauischen Sprache", Karaliaučius, 1851) 150-ąsias metines, straipsnyje analizuojama žodyno leksika ir leksikografija. Žodyno pagrindą sudarė XVII-XVIII a. Mažosios Lietuvos rankraštinių ir spausdintų žodynų leksika. Taip pat žodynas pildytas šiaurės vakarų aukštaičių ir žemaičių dialektų medžiaga bei K. Sirvydo žodyno leksika. Žodyne aptariami žodžių reikšmių interpretacijos būdai, iliustraciniai naudojimo sakiniai ir žodžių daugiareikšmiškumas. Žodyne sukaupta apie 35 tūkstančius žodžių, kurie gana gerai atspindi XIX a. lietuvių kalbos žodyno įvairovę. Siekta parengti tezauro tipo žodyną. Jo struktūra gana neįprasta: žodžiai pateikiami pagal Sanskrito alfabetą ir skirstomi pagal etimologinį principą, garsai ó // ie, о // uo nėra griežtai atskirti, nenuoseklus kirčiavimas. Tačiau dėl didelio lietuvių kalbos žodžių skaičiaus žodynas buvo plačiai naudotas moksliniais ir praktiniais tikslais. To commemorate the 150th anniversary of "Lithuanian Language Vocabulary" ("Wörterbuch der Litauischen Sprache", Königsberg, 1851) by famous Baltic studies philologist, professor of Königsberg University George Heinrich Ferdinand Nesselmann (1811-1881), lexis and its lexicographical form of this vocabulary is surveyed. The vocabulary is based on lexis of the printed and manuscript bilingual vocabularies of the Minor Lithuania of the 17th-18th centuries. It is supplemented by the material of dialects from Northern-West Higher and Lower Lithuania, also by K. Sirvydas' vocabulary words. Methods of interpretation of word meanings, illustrations of usage, word versions are discussed here. The vocabulary contains about 35 000 words which quite adequately reflected variety of the 19th century Lithuanian language vocabulary. The vocabulary is described as a vocabulary with thesaurus-type elements. Its structure is rather unconventional: words are presented according to Sanskrit alphabet and are classified by separate articles based on the etymological principle, ó // ie, о // uo sounds are not strictly separated, there are some inaccuracies in accentuation. Due to significant data of Lithuanian language lexis, the vocabulary was widely used for practice and science purposes.

Straipsnyje aptariama dailylentės sąvoka ir jos raida.1948 m. fiksuotas žodis dailylentė gana ilgai nepateko į norminamuosius ir terminų žodynus. Su dailylentė galėjusi konkuruoti (apdarinė) sienlentė apskritai neįsigalėjo jokia reikšme. Pradžioje dailylentė skirta prie lentjuosčių ar medjuosčių kategorijos, bet daug vėliau įsigalėjus dailyjuostei (nors fiksuota taip pat 1948 m.), dailylentė patenka į lentų ar lentelių kategoriją. Pusšimčio metų vyksmas besibaigiąs. Tai dalis platesnio terminologinio vyksmo, kurio rezultatai yra minėtoji sienlentė, grindlentė, parketlentė, vagonlentė, stoglentė, spraustlentė, šonlentė, višš(u)lentė, tarplentė ir neseniai terminologizuotos storlentė bei plonlentė, taip pat medjuostė, lentjuostė, rėmjuoste, gnndjuostė, lubjuostė, stiklajuostė, gaubt(a)juostė, plyšiajuostė. Daugiau sistemiškumo – aiškesni terminai. Bet normos pastovumas svarbiau už aklą sistemiškumą – tai pasakytina apie dailylentės ir dailyjuostės jungiamąjį balsį: nedėsningas, bet gana būdingas ir tvirtai įsigalėjęs. The word dailylentė which was fixed in 1948 did not get into standard language dictionaries and dictionaries of terms for a long time. (Apdarinė) sienlentė (lining) could compete with dailylentė, but it did not take root with any meaning. At the beginning dailylentė was categorised as lentjuostės (lath, slat) or medjuostės (fillet).Much later, when dailyjuostė (which was also fixed in 1948) took root dailylentė became categorised as lentos (boards) or lentelės (slats). A fifty year long process was coming to an end. This was a part of the wider terminological development,the results of which are the above mentioned term sienlentė (lining), and a\so griiullentė (floor board), parketlentė (parquet block, wood block), vagonlentė (truck/wagon board), stoglenlė (spingle), spraustlentė (match board), newly terminological storlentė (batten, deal), plonlentė (board) and medjuostė, lentjuostė (plank, lath), rėmjuostė (fillet, moulding), grindjuostė (skirting, skirting board, skirting plate, plinth), lubjuostė (ceiling plank), etc. Greater systematisation (components -lentė and -juostė) gives more clear terms.

Straipsnyje supažindinama su „Lemuoklio“ kompiuterine programa, automatiškai lemuojančia lietuviškas žodžių formas iš pradinių tekstinių failų į rezultatinius tekstinius failus. Programa sukurta 2000 m. ir moksliniams lingvistiniams tyrinėjimams automatizuoti. Lemuoklis lemuoja tekstinių failų žodžių formas, įrašydamas lemavimo rezultatus į tekstinius rezultatų failus. Vienos užduoties metu Lemuoklis sulemuoja vieną jam nurodytą pradinį failą į vieną rezultatų failą; po to vartotojas gali užduoti lemuoti kitą pradinį tekstą. Lemuoklis kol kas dar neturi jokių priemonių automatiškai teksto sintaksinei ar semantinei analizei atlikti. Kiekvieną žodžio formą jis nagrinėja atskirai, atsietą nuo konteksto. Vartotojas, analizuodamas lemavimo rezultatų tekstą, turi pats atmesti klaidingas lemavimo hipotezes ir palikti teisingąsias. Žodžių formų lemavimo nevienareikšmiškumas šiuo metu yra didžiausias Lemuoklio trūkumas. Kol kas visiškai panaikinti automatiško lemavimo daugiaprasmiškumą, neturint automatiškos sintaksinių ryšių tarp teksto žodžių analizės priemonių, neįmanoma. Vis dėlto Lemuoklyje įdiegti tam tikri metodai, leidžiantys kai kuriais atvejais sumažinti perteklinį lemavimo rezultato daugiaprasmiškumą. Straipsnyje aprašomi Lemuoklio darbo eiga, lemavimo rezultatuose pateikiama leksinė ir gramatinė informacija, rezultatuose naudojama gramatinės informacijos žymėjimų sistema, lemavimo daugiaprasmiškumo mažinimo būdai. Taip pat straipsnyje lemavimo aspektu supažindinama su kompiuterinio manipuliavimo lietuviškų žodžių gramatinėmis formomis galimybėmis ir problematika. This paper introduces the software "Lemuoklis" software, which automatically lemmatizes Lithuanian word forms from the original text files into the output text files. The programme was created in 2000 also for the automation of scientific linguistic studies. It lemmatizes word forms of text files by assigning lemmatizing outputs to outputs of text files. By one task "Lemuoklis" lemmatizes one original file into one output file; later the user can have another original text lemmatized. "Lemuoklis" still has no tools for automatic text syntax or semantic analysis. Every word form is explored individually without taking into account the context. The user has to reject false lemmatizing hypotheses and leave true ones himself by analysing text of lemmatizing output. At present, ambiguity of lemmatizing word forms is the main weakness of "Lemuoklis". Meanwhile, there is absolutely no possibilities to eliminate ambiguity of automatic lemmatizing without having tools of automatic analysis of syntactic links between text words. However, particular methods have been implemented in "Lemuoklis". In some cases they allow to reduce excess ambiguity of lemmatizing output. The article describes the process of "Lemuoklis", lexical and grammatical information in lemmatizing output, notation system of grammatical information used in output and reduction methods of lemmatizing ambiguity. It also introduces the potentials and topics of computer manipulation by grammar forms of Lithuanian words in aspect of lemmatizing.