Search

Šiuolaikinio gyvenimo dinamika, skatinanti priverstinę ir savanorišką migraciją pasaulyje ir reikalaujanti tyrėjų dėmesio jos sukeltų problemų kompleksiškumo ir įvairovės analizei, neaplenkė ir švietimo institucijų. Švietimo erdvei tampant vis labiau daugiakalbei ir daugiakultūrei, didėja skaičius vaikų, kurių pirmoji arba namų kalba nėra mokyklos kalba. Šio tyrimo centre – įtraukiančiojo ugdymo komponentų paieška besikeičiančios lingvistinės erdvės kontekste, pateikiant kalbai jautrų mokymą kaip vieną iš galimų šios problemos sprendimo perspektyvų. Tyrimo tikslas – nustatyti būsimų mokytojų požiūrį ir įsitikinimus, patirtį ir gebėjimą rasti kalbai jautraus mokymo įgyvendinimo klasėje sprendimus, kuriant įtraukią aplinką bendrojo lavinimo mokykloje. Duomenys tyrimo analizei rinkti pasitelkiant du kokybinės metodologijos instrumentus – kalbai jautriam mokymui skirtą refleksijos įrankį (sukurtą LISTIAC projekte) ir tikslinės grupės (Focus-group) modelį. Šie instrumentai leido surinkti duomenis keturiais pjūviais – asmeniniu (mokinio ir studento/ studento-mokytojo), didaktiniu (mokytojo), institucijos (mokyklos) ir visuomeniniu. Šiame straipsnyje pristatomi tik pirmieji du problemos pjūviai. Tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadas, kad kalbai jautrus mokymas gali būti pasitelkiamas kaip vertingas įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo bendrojo lavinimo mokyklose komponentas, sprendžiant daugiakalbės kompetencijos trūkumo problemas. The study focuses on an inclusive learning environment for children whose L1 is different from the language of schooling suggesting linguistically sensitive teaching (LST) as the response to challenges of increasing multilingualism. It aims to identify prospective teachers’ attitudes, beliefs, experiences, and viewpoints on how to achieve inclusive teaching using LST. Two qualitative frameworks – Reflection and Focus-Groups – were used to gather data on four dimensions: personal, instructional, institutional, and societal, two of which are presented here. The findings showed that LST can serve as a valuable component of inclusive general education.

This chapter focuses on research into the quality of teaching English for Specific Purposes (ESP) with the focus on active learner engagement into the learning process. At the foundation of the study lies the belief that language learning, especially learning a language for specific or occupational purposes, is a lifelong learning endeavor. Participants of this study were 78 first-cycle and second-cycle students of Vytautas Magnus University (VMU) who took four ESP courses, namely Business English, English for Diplomats, English for Politics and Legal English, in 2015 and 2016 spring and autumn semesters and 10 teachers of 15 different ESP courses. The study used the Mixed Method Approach to collect more comprehensive data and interpret it from different perspectives. Among other results, the study has revealed that most problematic is the development of those competences that relate to students’ active participation in the learning process and their development of transversal skills. We hope that the findings of the study will contribute to the field of ESP methodology by providing insights into fostering active learner engagement through efficient ESP teaching and learning activities and methods.

Remiantis jau atliktais integruoto dalyko ir kalbos mokymo (IDKM) įgyvendinimo Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose tyrimais, galima teigti, kad šio pasaulyje jau seniai taikomo ir gana populiaraus mokymo diegimas Lietuvoje taip pat nėra pradiniame etape, nors dar egzistuoja daug veiksnių, stabdančių jo įgyvendinimą Lietuvoje lyginant su kitomis Europos šalimis. Pristatant IDKM taikymo Lietuvoje patirtį, analizuojamas Šiaulių Didždvario gimnazijos IDKM taikymo modelis bei patirtis, kuri galėtų būti vertinga Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloms, planuojančioms įdiegti IDKM. Atliekant tyrimą apie IDKM naudą, efektyvumą bei priežastis, stabdančias šio mokymo būdo įgyvendinimą, buvo taikoma kiekybinio ir kokybinio metodų sintezė bei interviu su IDKM mokytojais, mokyklos administracija ir mokiniais. Apibendrinusios IDKM taikymo Šiaulių Didždvario gimnazijoje patirtį, tyrimo autorės pateikia IDKM modelio diegimo Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose SSGG analizę ir rekomendacijas toliau diegiant IDKM. In view of the existing research into the implementation of CLIL in Lithuania, it can be claimed that this wellestablished and globally applied teaching and learning methodology has already had some due appreciation in Lithuanian secondary schools. Nevertheless, there still exist numerous obstacles to the broader and more intensive application of CLIL which is strongly lagging behind in comparison to many other countries in Europe and world-wide. The present study aims at exploring the rich experience in CLIL implementation accumulated by Šiauliai Didždvario gymnasium and examining their multifaceted CLIL module which could be an important source of knowledge and practical know-how for other Lithuanian secondary education institutions planning to start implementing CLIL. The research follows a synthesis of qualitative and quantitative methodology including interviews with CLIL teachers, students and school administration. The study results in a SWOT analysis of implementing CLIL in Lithuania on the basis of CLIL practices at Šiauliai Didždvario gymnasium and sets forth some guidelines for its further advancement.

Straipsnyje analizuojamos informacinių technologijų panaudojimo bei nuotolinio ir mišraus mokymo(-si) problemos mokant(-is) bendrosios anglų kalbos A1-B2 lygmenimis aukštajame moksle. Aprašomas tyrimas pristato dėstytojų požiūrį ir patirtį, mokant užsienio kalbos šiuolaikiniais IKT grįstais metodais. Šiandieninė visuomenė ypač jautri ir imli informacinių technologijų naujovėms, jų taikymui bei efektyviam panaudojimui. Kompiuterinė kalba šiuolaikiniams studentams yra tapusi „gimtąja kalba“, kurią jie išmoksta ankstyvoje vaikystėje kompiuterinių žaidimų forma ir kuri natūraliai įsilieja į visas jaunimo veiklas tiek privačiame gyvenime, tiek ir viešosiose erdvėse. Esant tokiai situacijai, užsienio kalbų dėstytojams efektyvus ir produktyvus IKT panaudojimas tampa tikrai nelengva užduotimi, netgi iššūkiu. Straipsnyje pateikiami ir analizuojami teigiami ir neigiami mišraus kalbų mokymo(-si) metodikos aspektai, kai kalbų mokymo(-si) procesas vyksta derinant virtualų ir auditorinį darbą. Šiuo tyrimu autorės siekia palengvinti minėtą dėstytojų užduotį, išsiaiškinant ir išanalizuojant dėstytojams kylančias abejones, jų poreikius bei pastabas. Tyrimas atliktas Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų centre, respondentai 24 anglų kalbos dėstytojai. Tyrimas paremtas kokybinio tyrimo metodologija, naudojant neformalaus interviu bei anketavimo metodą. The paper deals with the application of ICT and the use of blended teaching and learning within the curriculum of general English at the levels A1-B2 in tertiary education. The research presented in the paper focuses on analyzing the language teachers' experience in computer assisted language teaching as well as their practices and attitudes towards the blended learning courses created at the Centre of Foreign Languages at Vytautas Magnus University (VMU). Given the fact that the contemporary society is especially sensitive with regard to the development and the application of innovative technologies and given the fact that current and future university students are increasingly 'digital natives', the task of language teachers to make the best use of ICT in teaching languages becomes their most acute need and their biggest challenge. Therefore, the authors of the present paper take it as their aim to ease the above indicated task of the teachers by scrutinizing and casting light on their relevant doubts, needs and endeavours. The research was carried out at the Centre of Foreign Languages (VMU) with 24 teachers of English taking the role of the respondents. The research is based mainly on qualitative methodology including the methods of an informal interview and a questionnaire.