Search

Summary Objectives: There is increasing evidence that metabolic syndrome (MetS) may be associated with increased uric acid levels. Previous studies indicate that hyperuricaemia is an independent risk factor for cardiovascular disorders. We sought to determine the association of serum uric acid (SUA) with MetS components and other cardiovascular risk factors among middle aged Lithuanians with MetS. Design and methods: A cross-sectional study was conducted in 2018. A total of 705 subjects aged 40 to 65 years with MetS diagnosed using NCEP ATP III criteria were included. None of the participants had previously diagnosed cardiovascular, cerebrovascular, peripheral artery or end-stage oncological disease. Blood tests and all anthropometric measurements were obtained using standard methods. Subjects were divided into 2 groups: with hyperuricaemia and without hyperuricaemia. Results: Hyperuricaemia was found in 33.3% of subjects. Mean serum uric acid level increased as the number of metabolic factors increased. Participants with hyperuricaemia had abnormal waist circumference (p < 0.001), higher systolic (p = 0.001) and diastolic blood pressure (p = 0.003), higher levels of triglycerides and, lower levels of high-density lipoprotein cholesterol (p < 0.001). Subjects in hyperuricaemia group were more likely to be alcohol users (p = 0.034), to have diabetes (p = 0.02) and higher body mass index (p < 0.001). Their creatinine levels were statistically significantly higher (p < 0.001). Conclusions: Our analysis showed that serum uric acid is associated with MetS and other cardiovascular risk factors. The study found a statistically significant association with the four out of five components of the MetS (excluding plasma glucose) as well as with alcohol consumption, and renal function indicators (creatinine, eGFR).

Reikšminiai žodžiai: antrinės dislipidemijos, diagnostika, gydymas Antrinės dislipidemijos yra dažniausias lipidų apykaitos sutrikimas bendroje populiacijoje. Labai svarbu nustatyti visas galimas antrines priežastis, kurios daro įtaką lipidogramos parametrams. Būtina įvertinti mitybą, įvairias lėtines ligas ar vaistų vartojimą. Antrinę dislipidemiją reikėtų įtarti, jei pacientui nustatomi staiga atsiradę lipidų pusiausvyros sutrikimai arba neigiama lipidogramos parametrų dinamika. Prisidėjus antrinėms priežastims, pacientų būklė, esant nustatytiems genetiniams lipidų apykaitos defektams, gali pablogėti. Svarbu tai, kad, panaikinus antrinę priežastį, lipidogramos rodikliai dažnai normalizuojasi savaime. Verta paminėti, kad dauguma ligų ir vaistų gali turėti įtakos lipidų koncentracijų pokyčiams. Jei pacientui nustatoma padidėjusi mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracija, svarbu detaliai išsiaiškinti anamnezę, mitybos įpročius, o jei koncentracija stipriai viršija normos ribas, būtina patikrinti tirotropinio hormono koncentraciją hipotiroidizmo diagnozei paneigti. Kitas priežastis, dėl kurių gali padidėti mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekis, išskyrus hipotiroidizmą, galima nustatyti remiantis anamneze, apžiūros ir laboratorinių tyrimų duomenimis. Padidėjusią trigliceridų koncentraciją dažniausiai lemia nesaikingas cukraus ir etanolio vartojimas. Tačiau svarbu sužinoti, ar pacientas neturi gretutinių ligų, kurios gali lemti trigliceridų koncentracijos padidėjimą, tokių kaip nutukimas, nekontroliuojamas cukrinis diabetas, lėtinė inkstų liga, žmogaus imunodeficito virusas ir uždegiminiai procesai. Sumažėjusią didelio tankio lipoproteinų cholesterolio koncentraciją gali lemti vartojami vaistai arba mitybos įpročiai. Siekiant nustatyti antrines dislipidemijas, būtinas nuoseklus paciento ištyrimas, anamenezės surinkimas, objektyvus būklės įvertinimas. Nustačius antrinės dislipidemijos diagnozę, svarbu pirmiausia pašalinti priežastį, sukėlusią lipidogramos parametrų nukrypimus, ir tik vėliau apsvarstyti specifinio antilipidinio gydymo skyrimo indikacijas.