Search

Straipsnio tikslas – teoriniu aspektu įvertinus valiutų krizių reikšmę šiuolaikinei ekonomikai, trumpai aptarti Rusijos valiutų krizės priežastis, ekonomines pasekmes, poveikį Lietuvos ekonomikai bei įvertinti valiutų rinkos spaudimo indekso tinkamumą valiutų krizės numatymui. Rusijos 1998 m. valiutų krizę lėmė didelis biudžeto deficitas, nesugebėjimas padengti skolą, ypač trumpalaikius įsipareigojimus doleriais, eksportuojamos produkcijos kainų kritimas, iškraipytas mokėjimų balansas, bloga bankų priežiūra, silpnas mokesčių administravimas, nesutarimai reformų klausimais, kapitalo pasitraukimas iš Rusijos po Azijos krizės. Rusijos krizė buvo viena staigiausių, atnešusi dideles neigiamas pasekmes: suirusi finansinė bankų sistema, prarastos gyventojų santaupos, pablogėjusi vidaus socialinė–politinė situacija. Ši krizė sukrėtė pasaulio finansų sistemą, o šalys, tame tarpe ir Lietuva, kurių ekonomika buvo glaudžiai susijusi su šia šalimi, turėjo rimtų sunkumų prisitaikant prie susidariusios ekstremalios situacijos. Atlikta Lietuvos ekonominių rodiklių palyginamoji analizė parodė, kad Rusijos krizė atskleidė Lietuvos ūkio pažeidžiamumą ir jo nepakankamą atsparumą išorės sukrėtimams. Neigiamos išorinio poveikio pasekmės buvo lėtesnis bendrojo vidaus produkto augimas, biudžeto įplaukų sumažėjimas, didesnis nedarbas, besitęsiantis einamosios sąskaitos deficitas, prekybos perorientavimas iš rytų į vakarus užėmė nemažai laiko ir kainavo nemažai lėšų. The article deals with Russian currency crisis in 1998 and its impact on Lithuania’s economy, evaluates a suitability of the exchange market pressure index for assessment of the country’s economic vulnerability as well as predicting potential currency crisis.

Straipsnyje nagrinėjami valiutų krizės modeliai ir valiutų krizės galimybė Lietuvoje. Pastebima, kad nėra tikslaus kiekybinio valiutų krizės apibrėžimo, tačiau dažniausiai ji nusakoma, kaip smarkus bei staigus valiutos nuvertėjimas. Remiantis daugelio ekonomistų pastebėjimais, valiutų krizė yra situacija, kuomet valiuta patiria stiprų valiutų rinkos spaudimą. Pastarojo meto valiutų krizės įdomios ne dėl jų didesnio dažnumo, o dėl to, kad jas patiria įvairios šalių grupės tarp kurių yra ir labai didelės, ekonomiškai išsivysčiusios valstybės. Pastebima, kad valiutų krizės galima išvengti, jei ji būtų identifikuota ankstyvajame etape ir imtasi atitinkamų priemonių. Apibrėžtas tyrimo objektas – valiutų krizės ir jų numatymas. Tyrimo metu numatyta apžvelgti ir palyginti teorinius valiutų krizės modelius, išskirti pirminius valiutų krizę identifikuojančius rodiklius, sukurti išankstinio įspėjimo sistemą valiutų krizei identifikuoti ir įvertinti valiutų krizės tikimybę Lietuvoje. Nustatyta, kad yra trijų kartų modeliai aiškinantys valiutų krizės atsiradimo priežastis. Įvertinus valiutų krizės tikimybę Lietuvoje, pastebėta, kad tik 1999 m. gruodžio mėnesį buvo galima laikyti prieš kriziniu valiutų krizės laikotarpiu, sąlygotu Rusijos valiutų krizės. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad išankstinio įspėjimo sistema turėtų būti laikoma kaip naudingas diagnostikos įrankis valiutų krizei identifikuoti. Increased integration of the financial markets brought new forms and more global character of the crises episodes. A currency crisis, according to many economists, is a situation in which a currency experiences heavy exchange market pressure. Recent currency crises drawn attention, not only because of their increased frequency but because they have been experienced by a diverse group of countries, including several with large, well-developed economies. A currency crisis can be forestalled if it is detected in its early stage and appropriate measures are undertaken. Following an initial overview of theoretical three generations currency crises models, this paper presents an early warning system of a currency crisis based on a signal approach and assesses currency crisis probability in Lithuania. The system monitors several economic indicators: the values of these indicators are usually different before, during and after a crisis, so their movements can be used to forecast the probability of the onset of a crisis.