Tyrimo problema. Badavimas, geriant tik vandenį ad libitum, yra veiksminga priemonė svorio mažinimui, ligų gydymui bei sveikatos rodiklių gerinimui, tačiau ilgalaikis badavimas, trunkantis daugiau negu 4 dienas, nėra gerai ištyrinėtas. Dėl badavimo metu atsiradusios hipoglikemijos įvyksta metabolinis persijungimas, kai pagrindiniu ląstelių energijos šaltiniu tampa ketonų kūnai, padidėja simpatinės nervų sistemos aktyvumas, kuris lemia kūno adaptaciją prie stresinių sąlygų bei išlaiko motorinės sistemos aktyvumą, kas svarbu išgyvenamumui. Vis dėlto, ilgalaikio badavimo įtaka neuroraumeninei funkcijai nėra gerai ištyrinėta, todėl nėra žinoma, kokį poveikį šešių dienų badavimo laikotarpiu įvykstantis metabolinis persijungimas organizme bei patiriamas stresas gali turėti atskiruose neuroraumeninės sistemos lygmenyse t.y. galvos ir nugaros smegenyse (centriniame lygmenyje) bei raumenyje (periferiniame lygmenyje). Tyrimo tikslas. Nustatyti šešių dienų badavimo įtaką antropometrijai, kūno kompozicijai, patiriamam stresui ir neuroraumeninei funkcijai. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti šešių dienų badavimo įtaką antropometrijai ir kūno kompozicijai. 2. Įvertinti šešių dienų badavimo įtaką patiriamam stresui. 3. Įvertinti šešių dienų badavimo įtaką neuroraumeninei funkcijai. 4. Įvertinti šešių dienų badavimo įtaką neuroraumeniniam nuovargiui. Hipotezė. Remdamiesi atliktų tyrimų duomenimis, manome, jog šešių dienų badavimas sumažins kūno kompozicijos rodiklius, padidins ketozę bei simpatinės nervų sistemos aktyvumą dėl patiriamo streso, tačiau neuroraumeninės sistemos funkcijos nepablogės nei periferiniame, nei centriniame jos lygmenyje. Tyrimo metodai. 10 sveikų vyrų dalyvavo 6 dienų badavimo, geriant tik vandenį ad libitum eksperimente. Kūno kompozicijos rodikliai, širdies susitraukimų dažnis, gliukozės ir ketonų koncentracija kraujyje, maksimali valinga jėga ir nevalinga jėga, periferinis bei centrinis neuroraumeninės sistemos nuovargis buvo įvertinti prieš badavimą, po 6 dienų badavimo ir po 7 atsigavimo, tiriamiesiems maitinantis ad libitum. Rezultatai. Po 6 dienų badavimo reikšmingai sumažėjo kūno svoris, kūno riebalų, liesoji ir vandens masės (p < 0,05). Reikšmingai sumažėjo gliukozės koncentracija ir padidėjo ketonų koncentracija kraujyje (p < 0,05), tačiau nepasikeitė širdies susitraukimo dažnio rezultatai (p > 0,05) po badavimo. Badavimas neturėjo įtakos maksimaliai valingai jėgai ir nevalingai jėgai prieš varginantį jėgos palaikymo krūvį (p > 0,05), tačiau reikšmingai sumažino centrinę aktyvaciją (p < 0,05). Badavimas neturėjo įtakos maksimaliai valingai jėgai ir centriniam nuovargiui varginančio jėgos palaikymo krūvio metu (p > 0,05) ir reikšmingai sumažino periferinį žemų dažnių nuovargį (p < 0,05). Išvados. Šešių dienų badavimas reikšmingai sumažino kūno svorį dėl sumažėjusios riebalinės ir liesosios kūno masės, kuris išliko reikšmingai sumažėjęs ir po 7 dienų atsigavimo. Badavimas neturėjo įtakos autonominei nervų sistemai, maksimaliai valingai jėgai ir nevalingai jėgai, bet sumažino centrinę aktyvaciją prieš jėgos palaikymo krūvį, kuri atsistatė po 7 dienų atsigavimo. Šešių dienų badavimas neturėjo įtakos centriniam nuovargiui ir sumažino periferinį žemų dažnių nuovargį po jėgos palaikymo krūvio, kuris vėl padidėjo po 7 dienų atsigavimo., The problem of our study. Water only fasting ad libitum is an effective intervention for weight loss, disease treatment and improvement of health indicators. However, long-term fasting lasting more than 4 days is not well investigated. As a result of hypoglycemia during fasting, a metabolic switch occurs, when ketone bodies become the main energy source for the body, the activity of the sympathetic nervous system increases, which determines the body's adaptation to stressful conditions, and maintain the motor system active, which is important for survival. However, the effect of prolonged fasting on neuromuscular function have not been well established. Therefore, it is not known how the metabolic switching in the body and the perceived stress during the six-day fasting period can effect individual levels of the neuromuscular system, i.e. the brain and spinal cord (central level) and muscle (peripheral level). The aim of the study. To determine the influence of six-day fasting on anthropometry, body composition, perceived stress and neuromuscular function. Objectives: 1. To evaluate the influence of six-day fasting on anthropometry and body composition. 2. To evaluate the influence of six-day fasting on the perceived stress. 3. To evaluate the influence of six-day fasting on neuromuscular function. 4. To evaluate the influence of six-day fasting on neuromuscular fatigue. Hypothesis. Based on the research data, we believe that six-day fasting will reduce the indicators of body composition, increase ketosis and the activity of the sympathetic nervous system due to stress, but the neuromuscular system functions will not be deteriorated neither at its peripheral or central level. Methods. Ten healthy men completed six-day water only fasting ad libitum. Body composition, heart rate, blood glucose and ketone concentrations, maximal voluntary contraction and nonvoluntary contraction torque, peripheral and central neuromuscular fatigue were evaluated before fasting, after 6 days of fasting and after 7 days of recovery with usual diet. Results. After six-day fasting, body weight, body fat, fat-free mass and total body water were significantly reduced (p < 0,05). There was a significant decrease in blood glucose concentration and an increase in blood ketone concentration (p < 0,05), but no change in heart rate results (p > 0,05) after fasting. Fasting had no effect on maximal voluntary contraction torque and nonvoluntary contraction torque before fatiguing sustained isometric contraction task (p > 0,05), but did significantly reduced central activation (p < 0,05). Fasting had no effect on maximal voluntary contraction torque and central fatigue during fatiguing sustained isometric contraction task (p > 0,05) and significantly reduced peripheral low-frequency fatigue (p < 0,05). Conclusions. A six-day fasting resulted in a significant reduction in body weight due to a decrease in fat and fat-free mass, which remained significantly reduced after 7 days of recovery. Fasting had no effect on autonomic nervous system, maximal voluntary contraction torque and nonvoluntary contraction torque, but reduced central activation before fatiguing sustained isometric contraction task, which recovered after 7 days of recovery. A six-day fasting had no effect on central fatigue and reduced peripheral low-frequency fatigue after fatiguing sustained isometric contraction task, which increased again after 7 days of recovery.