Search

Straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, ar Airijos lietuvių K1 žodynas patiria atriciją, bei pateikti įžvalgų, kokie veiksniai gali turėti įtakos tiriamųjų žodyno dydžiui. Analizuojami 100 Airijoje gyvenančių lietuvių žodyno dydžio testo rezultatai ir atsakymai į sociolingvistinio klausimyno klausimus. Tiriamosios grupės duomenys gretinami su Lietuvoje gyvenančių lietuvių (100 respondentų) duomenimis. Abiejų grupių rezultatai lyginami taikant T testą, sociolingvistinių veiksnių įtaka žodynui aprašoma atliekant regresinę analizę. Rezultatai rodo, kad Airijos lietuvių žodynas yra mažesnis nei Lietuvoje gyvenančių lietuvių ir skirtumas yra statistiškai reikšmingas. Duomenų analizė atskleidė, kad išsilavinimas neturi įtakos tiriamųjų žodyno dydžiui, tačiau stebima teigiama koreliacija su respondentų amžiumi apklausos metu ir amžiumi emigruojant. Neigiamos įtakos turi retas bendravimas lietuviškai su žmonėmis Lietuvoje. Įvertinus visus rezultatus, galima atsargiai teigti, kad Airijos lietuvių K1 žodyne esama atricijos požymių. Raktažodžiai: žodyno dydis, žodyno atricija, gimtoji kalba, sociolingvistiniai veiksniai. Sociolinguistic research shows that Lithuanians in the diaspora notice changes in their mother tongue, especially vocabulary. Therefore, there is a need to study L1 vocabulary attrition in the Lithuanian diaspora. Since one of the main directions of current emigration is Ireland, this article seeks to answer the question of whether the signs of vocabulary attrition can be observed in the language of the first generation of Lithuanian emigrants living in Ireland, and to provide some insight into what factors might influence this trend. This paper describes and analyzes the results of the vocabulary size test of 100 Lithuanians living in Ireland and the answers to the questions of a sociolinguistic survey. The survey involved adults who left Lithuania at the age of 12 or older and consider Lithuanian as their mother tongue. The data of the target group are compared with the data of Lithuanians living in Lithuania (LL) (100 respondents). The results of both groups are compared by applying the T test, and the influence of sociolinguistic factors on vocabulary is estimated by applying regression analysis. The results have revealed that the Irish Lithuanian (IL) vocabulary is smaller than that of Lithuanians living in Lithuania (in average 60,300 and 62,100 words, respectively), and this difference is statistically significant (p = 0.048). The empirical analysis has revealed that education does not affect the size of the IL vocabulary but is significant for the LL vocabulary. The difference in vocabulary size between the IL and LL groups is mainly due to the results of those with higher university education, while the results of those with lower education are very similar in the two groups. However, the IL vocabulary positively correlates with the age of the respondents at the time of the survey (p = 0.01) and the age at the time of emigration (p = 0.006). Thus, it can be assumed that the IL vocabulary continued growing while the respondents were still living in Lithuania, but after emigration their L1 vocabulary stopped increasing. Lack of communication in Lithuanian with people in Lithuania has a negative impact on the respondents’ L1 vocabulary. Considering these results, it can be argued that there are signs of vocabulary attrition in Irish Lithuanian L1. Key words: vocabulary size, vocabulary attrition, native language, sociolinguistic factors.

Straipsnyje keliamas tikslas atsakyti į klausimus, koks konkretaus pobūdžio klaidų mastas būdingas lietuviškų ir nelietuviškų gimnazijų mokinių to paties C testo atliktims ir ką tai gali pasakyti apie jų lietuvių kalbos kompetenciją. Tiriamoji medžiaga – 6 Vilniaus gimnazijų 326 trečių klasių mokinių C testų atliktys: 127 lietuviškų, 96 lenkiškų ir 103 rusiškų mokyklų 16–17 m. mokinių. Derinant kiekybinį ir kokybinį klaidų analizės metodus iš viso tirta 19 560 įrašymo punktų. The aim of the paper is to answer the questions about the extent of specific types of errors in Lithuanian and non-Lithuanian students’ performance on the same test and what it can say about native speakers’ and non-native speakers’ Lithuanian competence. Research material was a C-test completed by 326 third grade pupils of 6 Gymnasiums in Vilnius. There were 127 Lithuanian, 96 Polish, and 103 Russian pupils aged between 16–17. A total of 19,560 test items were analysed combining quantitative and qualitative error analysis methods. Data analysis leads to the following conclusions: 1. The analysis of the extent of the errors revealed that the two non-native speaker groups are similar. The native speaker group made significantly fewer errors in all categories. The results of the analysis of the nature of errors suggest that, in principle, grammatical competence of non-native speakers is closer to that of native speakers than lexical competence. 2. An examination of the same problematic points for all three groups reveals that, in most cases, both native and non-native speakers make the same mistakes, but non-native speakers make more of them. This suggests that the skills which differentiate between native speakers are the ones that are more difficult to develop for non-native speakers as well. 3. Non-native speakers have a narrower vocabulary than native speakers, they make more lexical mistakes. However, it should also be noted that native speaker performance is also dominated by lexical errors. 4. Analysis of the most problematic points revealed that grammar mistakes in such cases are more often made by native speakers than by non-native speakers. These grammatical mistakes are probably due to the lack of strong ability of native speakers to see beyond the words immediately following each other, to take into account more complex constructions, long sentences and to understand the logic of the text.

Kalba yra viena iš esminių tautos vertybių, kurioje užkoduota ne tik tautos kultūra, tapatybė, bet ir tai, kas vadinama tautine psichologija. Straipsniu siekiama atskleisti sąvokos kalba paveikslą šiuolaikiniuose leksikografiniuose šaltiniuose. Atkreipiamas dėmesys, kad „Lietuvių kalbos žodyne“ iš 10 reikšmių tik keturios paliudytos gyvojoje kalboje, bet būtent jos rodo, kaip sąvoką supranta kalbos vartotojai. „Sinonimų žodyne“ pateikiama gana nemažai kalbos sinonimų, tačiau ne visi jie yra lygiaverčiai. Sinonimai šneka ir žosmė iš tiesų vartojami tomis pačiomis reikšmėmis, kaip ir kalba. Gana artimas savo reikšmėmis yra kitas sinonimas byla, bet jis turi daugiau savų atspalvių ir reikšmių, nesusijusių su kalba. Žodyne pateikiamas ir gana siauros vartosenos sinonimas suoka bei neigiamą konotaciją turintys sinonimai niūksmas, salakas. Tyrimas rodo, kad kalboje egzistuoja ir daugiau kontekstinių sinonimų, pvz., žodis, liežuvis. Naujas reikšmes gali atskleisti ir antonimai, tačiau kalbos atveju „Antonimų žodyne“ pateikiamas tik vienas − tyla. Gyvojoje kalboje antonimų esama ir daugiau, pvz., nežadas. Language is one of the essential values of the nation, which encodes not only the culture and the identity of the nation, but also what is called national psychology. The article aims at revealing the image of the concept LANGUAGE in modern lexicographical sources. Attention is drawn to the fact that in the Dictionary of Lithuanian Language only 4 out of 10 meanings of ‘kalba’ (language) are witnessed in present-day spoken language, however, namely they show how the concept is understood by the users of the language. "The Dictionary of Synonyms" provides quite a few synonyms of the language but not all of them are equivalent. Synonyms ‘šneka’ (speech) and ‘žosmė’ are used in the same sense as the language. Another synonym ‘byla’ is quite close to the meanings of the language. However, it has more meanings and some of them are unrelated to the language. The study reveals that there are more contextual synonyms in the speech, such as ‘žodis’ (word), ‘liežuvis’ (tongue). The new meanings can also be highlighted by the antonyms but in the case of language, the "Dictionary of Antonyms" presents only one − ‘tyla’ (silence). There are more antonyms in the spoken language.

Straipsnyje analizuojami įvairūs studentų kūrybinį aktyvumą skatinantys metodai, plečiant profesinį žodyną ir naudojantis šiuolaikinių informacinių technologijų suteikiamomis galimybėmis. Autorės apžvelgia įvairius profesinio žodyno plėtros metodus, pradėdamos tradiciniais būdais, kai panaudojami vadovėliai ir analizuojami autentiški tekstai, ir toliau pristatydamos inovatyvius mokymo (-si) metodus, susijusius su interneto teikiamomis galimybėmis, tokius kaip teismo proceso imitacija (taikytini teisės programų studentams), pateikčių rengimas ir pristatymas bei projektais paremtas mokymas (-is). Autorės akcentuoja, kad šių metodų taikymas skatina studentų mokymąsi ir domėjimąsi būsimąja profesija, lavina kritinį mąstymą ir ugdo kūrybiškumą, moko dirbti komandoje ir motyvuoja studentus taikyti skaitmenines technologijas mokantis profesinės leksikos. Article aims at analyzing various creative methods of expanding students’ ESP vocabulary – the basic tool for communication and knowledge – in the context of ICT. The authors tackle traditional ways of using authentic texts and proceed with innovative methods of ESP vocabulary building such as using the Internet as an extremely diverse source of activities as well as emphasize the advantages of mock trials for law students and the most challenging activities – presentations and project-based learning. The framework of ICT offers numerous integrated and interactive materials and creative ways of vocabulary building.

2001 m. įžymus slavų ir baltų kalbų žinovas prof. Valerijus Čekmonas (1936–2004) iškėlė rusų sentikių regiono egzistavimo Baltijos šalyse hipotezę. Ši prielaida buvo pakartota ir jo bendrame su Nadežda Morozova straipsnyje 2007 m. Šiai profesoriaus hipotezei papildomų įrodymų suteikia ir daug metų labiausiai į Vakarus nutolusio sentikių dialekto Lenkijoje atliekami mokslininkų iš Mikalojaus Koperniko universiteto tyrimai. Šiame straipsnyje nagrinėjami lenkišką kilmę turintys arba su lenkiškais žodžiais sutampantys leksiniai vienetai. Dalinė medžiagos analizė (apie 15 proc. visų ataskaitų) leidžia teigti, kad analogiškos leksemos būdingos rusų tarmėms Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Kai kurios iš jų yra paplitusios tik Baltijos regione, tačiau dauguma iš jų aptinkama ir rusų dialektuose kaimyniniuose regionuose, tokiuose kaip antai Pskovo, Novgorodo, Smolensko, Briansko, taip pat įvairiose Sibiro tarmėse ir, o tai labai svarbu, baltarusių kalboje. Leksiniai duomenys gali būti svarus argumentas, patvirtinantis V. Čekmono hipotezę. Tyrimų tąsa turėtų atnešti ir naujų įrodymų. In 2001, Valery N. Chekmonas (1936–2004), an excellent expert on Slavic and Baltic languages, advanced a hypothesis that Old Believers’ Russian dialects in the Baltic area form a rural dialectal community, partly due to their origin. This view was repeated in his paper that was prepared together with Nadezhda Morozova and published in 2007. The Old Believers’ dialect in Poland, investigated by scholars from Nicholas Copernicus University in Toruń (Poland) for several years, appears to be the most western point of the dialects at issue and seems to give additional arguments to Chekmonas’s view. This paper examines the lexical items that may be of Polish origin or are consonant with Polish words. A partial investigation of the collected material (about 15% of all records) allows us to affirm that many of them are present in Russian dialects in Lithuania, Latvia and Estonia. Some of them are restricted to the Baltic area, but most of them can be found in the Russian dialects close to that area (Pskov, Novgorod, Smolensk, Briansk), others in the different Siberian dialect and, what is very significant, in the Belarusian as well. Thus, the investigation supports Valery N. Chekmonas’s hypothesis. Further researches should provide new arguments.

THE DICTIONARY OF KAZIMIERAS KRISTUPAS DAUKŠA Summary In Poznan University library a part of K. K. Daukša's (1796-1865) dictionary was found. This text (1836-1844) contains about 8000 entries, but the whole manuscript could contain about 11000 entries. The dictionary was devoted most probably to young learning people. Phonetic forms throughout this work are based on the East Aukshtaitish dialect; the orthography is very peculiar, the tendency to avoid the Polish one can be seen. The verb is the most significantly presented part of speech in the dictionary. Besides the vocabulary of the living language the manuscript contains many words from K. Sirvydas 's Dictionarium, the Bible, S. Daukantas's works. The text of the manuscript suffered a lot of editorial notes made by the author's son E. J. Daukša. It has appeared that a well known manuscript of K. K. Daukša's Lithuanian grammar was written not by his hand but by that of his son E. J. Daukša – most probably this is the copy of nowadays unknown original manuscript by K. K. Daukša. An attempt to write the dictionary and the grammar in the East Aukstaitish dialect shows K. K. Daukša's efforts to standardize this dialect, to create a standard language for Lithuania on the ground of the East Aukshtaitish dialect, although unfortunately this had been hardly possible to put into practice.

Tiriamajame darbe nagrinėjami veiklos procesai, kuriuos organizacijos siekia atvaizduoti panaudojant modeliavimo notacijas. Veiklos modelis detaliai aprašo organizacijos procesus. tačiau nevisuomet jis suprantamas vienodai. Todėl nuspręsta sukurti automatizuotą veiklos žodyno sudarymo prototipą, nes veiklos žodynas vienareikšmiškai apibrėžia naudojamus terminus ir faktus. Veiklos žodyno sudarymui naudojamas natūralaus teksto atpažinimo metodas, todėl atlikta analizė, kuri padėjo išsirinkti naudingiausią ir tinkamiausią prototipo realizacijai. Sukurtas veiklos žodyno elementų ir faktų sudarymo metodas. Remiantis funkciniais reikalavimais suprojektuotas pagrindinis prototipo funkcionalumas bei vartotojo sąsaja. Realizuotam prototipui atliktas testavimas, parodantis jo galimybes sudarant veiklos žodyną. Galiausiai atliktas eksperimentas, kuris įvertina prototipo kokybę. Darbo metu sukurtas veiklos žodyno sudarymo prototipas, kuris automatizuotu būdu sudaro veiklos žodyną iš veiklos procesų modelio. Prototipo vartotojas gauna pilnai sudarytą veiklos žodyną. Sukurtas veiklos žodyno sudarymo iš veiklos procesų modelio metodas paspartina veiklos žodyno sudarymą bei padidina kokybę, kurio dėka paspartinamas organizacijos vystymasis., This research work analyzes business process, which organizations seek to represent by using modeling notations. The business model describes in detail all the process of the organization, but isn't always understood in the same way. This is why the decision was made to create an automatic business vocabulary formation prototype, because business vocabulary defines used terms and facts. An analysis were performed which helped to see, that the recognition of a natural test would be the most useful and best method for prototypes realization. The business vocabulary's elements and facts compilation method was developed. The functionality of a prototype and users interface were designed based on functional requirements. The test performed on prototype showed abilities while forming business vocabulary. Lastly an experiment evaluated the quality of the prototype. During this work the prototype of forming business vocabulary was created, which form business vocabulary from business process model in automatic way. The user of a prototype gets fully formed business vocabulary. The created prototype speeds up the process of forming the business vocabulary and increases quality, what accelerates the development of organization.

Straipsnyje analizuojama rašytojo Romualdo Granausko kūrinių leksika. Skaitant Granausko kūrinius atsiveria naujas būdas pažinti gimtąją kalbą, pajusti jos savastį, vaizdingumą, originalumą. Rašytojo kalbos (ypač šiaurinių žemaičių šnektos) koloritas perteikiamas analizuojant leksinius niuansus. Iš Granausko tekstų į rašytojo kalbos žodynėlį atrinka 212 žodžių, atspindinčių žemaitiškojo pasaulio vaizdą. Išrinkti žodžiai sisteminami į semantines grupes, jų stilistinius atspalviai analizuojami šių žodžių vartojimo kontekstuose. Taikomi du metodai: aprašomasis ir lyginamasis. Remiamasi sinchroniniu aspektu: kalbos reiškiniai tiriami tokie, kokie jie yra tam tikru laikotarpiu. Atlikta analizė leidžia teigti, kad Granausko kūriniuose daiktavardžiams ir veiksmažodžiams tenka emocinė kalbos funkcija: iš kalbos galima spręsti apie veikėjo gyvenimo būdą, vidinį pasaulį, dvasines vertybes, tarpusavio santykius, požiūrį į kitą asmenį. Kai kurie žodžiai (monstras, atvarslai, mūriukas ir kt.) rašytojo kūriniuose įgyja savitą semantinį atspalvį: hiperbolizuojamas vaizdas, tipizuojami personažai, vienu žodžiu atveriami iki tol neeksplikuoti sakinio prasmės niuansai. Kai kurie žodžiai (langaris, jovalas, kakarinė, atvarslai, kušėti, kušinti, žalpinti ir kt.) pavartojami netikėtomis reikšmėmis, siekiant kalbos įtaigumo ir stiliaus individualumo. Kalbos sodrumas padeda geriau suprasti žemaičiams būdingus elgesio ir būdo bruožus.

Straipsnyje nagrinėjamas kalbos gramatikos ir žodyno vartosenos tikrinimo būtinumas teste, parengtame pagal NATO Standartizacijos Susitarimą (STANAG). NATO STANAG 6001 testas yra anglų kalbos lygio nustatymo testas, skirtas kariniam personalui. Jį sudaro keturi sandai: klausymas, kalbėjimas, skaitymas ir rašymas. Gramatikos ir žodyno sandų šiame teste nėra. Nėra visuotinai priimtos nuomonės, ar gramatika ir žodynas turi būti testuojami kaip atskiri sandai, ar tikrindami klausymo, skaitymo, kalbėjimo bei rašymo gebėjimus mes kartu tikriname ir žodyno bei gramatikos vartojimą. Straipsnio pradžioje autorė pailiustruoja, kaip testavimo komanda supranta gramatikos ir žodyno vartojimą, kaip šios sąvokos yra apibrėžiamos žymiausių lingvistikos ir testavimo specialistų. Toliau yra nagrinėjami visi keturi NATO STANAG 6001 testo sandai, atsižvelgiant į tai, kaip yra tikrinamas žodyno ir gramatikos vartojimas juose. Aptariama, kaip kalbos vartojimo testavimas yra susijęs su testo pagrįstumu, patikimumu, praktiškumu ir poveikiu testuoti. Nagrinėjant kiekvieną testo sandą atskirai yra parodoma, kad testuojamųjų gramatinė kompetencija yra glaudžiai susijusi su kitomis kompetencijomis – sociolingvistine, diskurso, strategine ir komunikacine. Be elementarių gramatinės kompetencijos žinių testuojamajam būtų labai sunku parodyti, kad jis turi kitas kompetencijas. Taip pat straipsnyje parodyta, kad aukštesnis ir aukščiausias kalbos mokėjimo lygis tiesiogiai priklauso nuo gramatikos ir žodyno žinių. Straipsnio pabaigoje yra daroma išvada, kad nėra būtinumo testuoti gramatiką ir žodyną atskiru sandu, tai yra patikrinama tikrinant klausymo, skaitymo, kalbėjimo ir rašymo gebėjimus. Gramatinės kompetencijos tikrinimas atsispindi parenkant tekstus, punktuose, vertinimo skalėse, testuojamųjų pateiktuose rašto ir kalbėjimo darbuose. NATO STANAG 6001 test papers in Lithuania correspond to the components of the Standard Language Profile, namely Listening, Speaking, Reading and Writing. Test papers with labels "Grammar", "Vocabulary" or "Language in Use" are not designed. This article focuses on the role and the ways of how vocabulary and grammar in the Lithuanian STANAG 6001 test are assessed. As it is seen from contemporary researchers’ works, language proficiency involves not only language knowledge, but discourse, sociolinguistic knowledge and strategic competence. Therefore, while assessing proficiency of language, assessing language knowledge is only one part of it. Both knowledge and the ability to use it are essential parts for communication. While assessing the test takers’ language ability inferences on the person’s language knowledge and strategic competence are made. Knowledge of vocabulary, grammar, and spelling are essential in language proficiency. Without elementary knowledge of language one will not be able to show the other competences or skills in the target language. On the other hand, test takers with higher level of language competence are able to compensate for a certain lack of other competences by making use of their language resources. And finally, it is indicated that there is no need to design separate papers for testing Vocabulary, Grammar or Language Use, as they are incorporated and assessed in tests of Listening, Speaking, Reading and Writing.

Straipsnyje aprašomi XVIII a. rankraštinio J. Brodovskio vokiečių-lietuvių ir lietuvių-vokiečių kalbų žodyno vokiečių-lietuvių kalbų dalies (lietuvių-vokiečių kalbų žodyno dalis nėra iki šių dienų išlikusi) vokiškieji sudurtiniai daiktavardžiai. Didžiąją Brodovskio žodyno vokiškosios dalies dūrinių dalį sudaro kompozitai su antruoju daiktavardiniu dėmeniu (84,8%), dažniausiai reprezentuojami „daiktavardis + daiktavardis“ modeliu (66,2%). Mažiau užfiksuota kompozitų su pirmuoju būdvardiniu ir veiksmažodiniu dėmeniu, atitinkamai 9,3% ir 8%. Tuo tarpu dūriniai su kitų kalbos dalių pirmaisiais dėmenimis (prielinksniais, skaitvardžiais, įvardžiais bei prieveiksmiais) yra reti, jie sudaro 1,3% visų sudurtinių žodžių. Dūrinių su antruoju veiksmažodiniu dėmeniu užfiksuota mažiau nei penktadalis (15,2%), iš kurių dauguma atitinka „daiktavardis + veiksmažodis“ modelį (13,4%). Sudurtinių žodžių su kitų kalbos dalių (būdvardžių, veiksmažodžių, prielinksnių bei prieveiksmių) pirmaisiais dėmenimis yra mažiau nei 2%. Dūriniai su jungiamaisiais elementais sudaro 27% visų daiktavardžio dūrinių, iš kurių 25,6% yra su paradigminiais ir 1,4% su neparadigminiais jungiamaisiais elementais. Determinatyvinių dūrinių žodyne rasta daugiausiai (92,2%). Daug mažiau aptikta valdomųjų (6,7%) ir posesyvinių apie 1%, tuo tarpu kopuliatyviniai dūriniai yra itin reti, jų aptikta tik 4 žodžiai. Didžiosios dalies determinatyvinių dūrinių abu dėmenys yra paprastieji žodžiai (81,6%), likusiųjų (18,4%) žodžių vienas dėmenų (dažniau – antrasis) gali būti vedinys, konversyvas ar kompozitas. Labai reti dūriniai su abiem darybiškai skaidžiais dėmenimis. Valdomųjų dūrinių antrieji dėmenys yra veiksmažodžių vediniai (78,5%) ir konversyvai (21,5%).

Tekstuose ir tekstynuose vardai, kaip kalbiniai vienetai, turi distribucijas - susijusių leksemų visumą. Straipsnyje apžvelgiami lotyniškos ir lietuviškos kilmės dažnesni bei retesni vardai, pavartoti rašomojoje kalboje. Distribucija buvo ribojama sakinių ilgiu (iki 300 ženklų su tarpais), o jų visumos parametrai nustatomi statistiškai - pagal imtį (vardų vartojimo dažnumą). Lotynų kilmės vardai sulietuvinti. Visų vardų aplinkos leksinė sudėtis gretinama su dažnesnių bei retesnių lietuviškų vardų distribucijomis. Statistinės analizės rezultatai apibūdina vardų vartojimo ypatumus: 1) labiau paplitusių lietuviškos bei lotyniškos kilmės vardų pamatu susidarydavo gerokai didesnės distribucijos imtys; 2) rečiau vartojamų vardų distribucijos imtys buvo daug mažesnės. Vardai čia buvo tarsi sąlyginiai teminiai žodžiai, kurie atspindi reikšmines sąsajas su Lietuvos realijomis. Distribucijų statistinė analizė parodė, jog lietuviškų vardų dažninis vartojimas neretai sietinas su dėsningu kai kurių leksemų vartojimu. Pavyzdžiui, su vardais Audronė, Birutė, Eglė, Jūratė, Algirdas, Giedrius, Mindaugas, Vytautas sistemingai ir dažnai vartojami tokie žodžiai: buvo, yra, Lietuva, Vilnius, lietuvių, gyvenimas, galėti ir pan. Tačiau esama nemažai atsitiktinai ir retai vartojamų pavyzdžių, kurie sąlygojami laikmečio, madų bei kitokių faktorių. Tarkim, kompiuterinės programos pagrindu ne itin didelės distribucijų imtys buvo sudarytos su kai kuriais skolintiniais vardais (Akvilė, Kristina, Patricija; Dominykas, Modestas, Remigijus). Tyrinėjimo duomenys pateikiami statistinėje lentelėje ir grafike. In texts and corpora names as the linguistic units have distributions - the aggregate of related lexemes. Frequent and rare proper names of Latin and Lithuanian origin used in a written language are reviewed in the article. Distribution was limited by length of sentences (up to 300 characters, spaces included) and their aggregate parameters estimated statistically according to sampling (frequency ofusage ofproper names). The names ofLatin origin were made Lithuanian. The lexical composition of all names was compared to distributions of more frequent and rare Lithuanian proper names. The results ofstatistical analysis describe usage ofproper names: l)on the basis ofmore widespread Lithuanian and Latin origin proper names, reasonably large distribution samplings were formed; 2) samplings of distributions of rarely used proper names were considerably smaller. Here names have been as conditionally thematic words, which reflect notional links to Lithuanian realia. Statistical analysis of distributions has shown that frequency ofusage of Lithuanian names is often related to regular use of some lexemes. For example, with proper names Audrone, Birute, Egle, Jurate; Algirdas, Giedrius, Mindaugas, Vytautas regularly and frequently words buvo, yra, Lietuva, Vilnius, lietuviu, gyvenimas, galeti, etc. are related. However, many accidental and rare use examples conditioned by time, fashion and other factors exist. Suppose, based on computer software not large distributions' samplings have been formed with some borrowed proper names {Akvile, Kristina, Patricija; Dominykas, Modestas, Remigijus). The research data are given in the form of a tabale and a line chart.

Šiame straipsnyje analizuojamos paribio kraštuose susiformavusių ritualinių apeigų kalbinės ypatybės. Pasitelkiamas etnolingvistinis metodas, kuris remiasi sistemine ritualinių apeigų struktūros ir žodyno analize. Tyrimo objektu pasirinktas nedidelis dvasinės kultūros fragmentas – žiemos laikotarpio ritualinės apeigos. Darbe tyrinėta ritualinėse apeigose vartojama terminija buvo suskirstyta į keletą leksinių-semantinių pogrupių, kurių analizė atskleidė kalbinę struktūrą. Tyrimas atliktas netoli Vilniaus (Vilniaus apskrityje, iš dalies Širvintuose ir Molėtuose), taip pat šalia Baltarusijos esančiuose regionuose (Šalčininkuose ir Švenčionyse). Pasiekti rezultatai buvo palyginti su atitinkamais Lenkijoje, Lietuvoje ir Baltarusijoje atliktais tyrinėjimais. Šio darbo rezultatai rodo, kad ritualinių apeigų susiformavimą paribio kraštuose veikė įvairios kultūrinės įtakos. Sąveikavo įvairūs kultūriniai sluoksniai; paribio teritorijose teritorijoje gyvenusių bendruomenių kultūrinėje terpėje susipynė skirtingų laikotarpių elementai. Panašiai, kaip kalbos stratifikacijoje, ritualinėse apeigose koegzistavo skirtingi sluoksniai: lietuviškojo substrato elementai, senosios baltarusių kultūros elementai ir naujos jų modifikacijos, krikščioniškos ir sekuliarios lenkų kultūros tradicijos. Terminija taip pat yra daugiasluoksnė ir daugiakultūrė; joje susipina archajiniai lietuvių ir baltarusių kalbiniai sluoksniai, lenkų ir rusų kalbų elementai. The present article analyses the features of a language occurring in the border. The results were achieved by using the ethno-linguistic method, which is based on the systematic analysis of the ritual structure and vocabulary. The object of the analysis was a little fragment of the spiritual culture - the winter period of the ritual year. The structure of the ritual was established according to the methodology as well as the terminology of rituals, which includes several lexical-semantic microfields, was analyzed. The research was carried out nearby Vilnius (region of Vilnius, partly Širvintai and Molėtai) and also in the regions close to Byelorussia (Šalčininkai and Švenčionys). The results achieved were compared to the appropriate Polish, Lithuanian and Byelorussian data. The findings show that the influence of various cultures is obvious in the formation of the rituals near to the border. These cultures as if layers affect each other and are originated from the different periods of the existence of a cultural community in the given territory. Similarly to the stratification of languages, the particular elements of the ritual system co-exist: the Lithuanian substratum rituals, Byelorussian old and new rituals, as well as Polish church and secular traditions are well preserved.

Mokydamiesi lietuvių kaip užsienio kalbos, studentai susiduria su įvairiais sunkumais. Žodžių mokymasis yra vienas sunkiausių darbų. Studentams reikia įsiminti ne tik naują formą ir reikšmę, bet ir įgyti pragmatinių žinių: kokios yra to žodžio kolokacijos, konotacijos, kokiame kontekste jis gali būti vartojamas. Turėdami pragmatinių žinių, studentai bendraudami gebėtų išvengti įvairiausių nesusipratimų. Remiantis Bouton, pragmatinis supratimas yra ypač svarbus savarankiško vartotojo komunikacinei kompetencijai. Straipsnyje analizuojamos studentų žodžių vartojimo klaidos ir diskutuojama, kokį ilokucinį ir perlokucinį efektą šios klaidos gali sukelti. Be to, stengiamasi atkreipti dėmesį į aspektus, kurių akcentavimas galėtų padėti studentams efektyviau mokytis naujų žodžių. Tyrimas buvo atliktas Vytauto Didžiojo universitete. Duomenys tyrimui buvo renkami atsitiktine tvarka. Buvo surinkta 70 pradedančiųjų ir pažengusiųjų lygio studentų rašto darbų (elektroninių laiškų, pasakų, receptų, nuomonių įvairiais klausimais). Studentai buvo iš įvairių šalių: Austrijos, JAV, Japonijos, Ispanijos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos ir Vokietijos. Tyrime analizuojamos tokios klaidos, kai žodis vartojamas neteisinga reikšme ar netinkamame kontekste. Klaidų analizė leidžia teikti rekomendacijas, galinčias padėti palengvinti studentams naujų žodžių mokymąsi. Viena tokių galimybių galėtų būti mišrusis kursas, kurio metu studentai mokytųsi ir tradicinėse paskaitose, ir gautų distancinio kurso užduočių. Distanciniame kurse galima būtų pateikti žodyną, kuriame būtų pateikiamos ne tik naujų žodžių reikšmės, bet ir pavyzdžiai, rodantys, su kokiais kolokatais ir kokiame kontekste tas žodis yra vartojamas. [...] The current study analyses some vocabulary usage errors that students make and discusses different illocutionary/perlocutionary effects that word misusing may have. In addition, some points that are to be taken into consideration in the hope that they can provide a new possibility for effective vocabulary learning/teaching will be highlighted. The study was carried out at Vytautas Magnus University. The data was selected randomly by analyzing written assignments from beginner to advanced level students. The students were from different countries: Austria, France, Germany, Japan, Latvia, Poland, Spain and the USA. The data total 70 students' written assignments (e-mails, fairy tales, recipes and opinions on different topics). The study analyses errors, where a word is used in an inappropriate context or form. The analysis has shown that the reasons for making vocabulary errors are different: the impact of English as the instructional language, the impact of LI, misleading or incomplete dictionary definitions. Though overlapping, these errors were classified as falling into the following groups: overextension, inappropriate usage of modals, reflexive and non reflexive verbs, mixing of synonymous, polysemantic words and words with similar roots or endings, and the inappropriate usage of verb prefixes. The analysis allowed us to make some suggestions about how to help students to learn vocabulary more effectively. One of the possibilities could be a blended course where face-to-face classes are given interchangeably with an online course. The online part of the course could provide students with a vocabulary that includes examples of the most frequently used word meaning, collocations, and hypertexts with translation. This would allow more context and other necessary pragmatic information and, therefore, increase the development of students' communicative and pragmatic competence

Straipsnyje analizuojama leidinio „Spiżarnia wiejska obywatelska, czyli praktyczne przepisy porządnego i należytego, tak utrzymania, jako i urządzenia spiżarni...“ („Gyventojų sandėliai, arba praktiniai patarimai, kaip palaikyti tvarką sandėliavimo patalpose...“) kalba. Tai buvo nedidelis vadovas, teikiantis praktinius patarimus, kai prižiūrėti namus, konservuoti ir saugoti produktus. Vadovas išleistas Vilniuje 1838 m., autorius – J. Dabkiewicz‘ius. Leidinio pabaigoje pridėti du žodynėliai: „Słowniczek miar i wag“ („Svorio ir matų žodynėlis“) ir „Słownik trudniejszych wyrazów, które wyszły już z użycia“ („Jau nebevartojamų sunkesnių posakių žodynėlis“). Abu žodynėliai greičiausiai sudaryti rengiant leidinio papildomą leidimą. Antrasis žodynėlis yra ypatingai įdomus. Minėti žodžiai buvo analizuoti, lyginant šiuolaikinės lenkų k. žodynus su tarmių žodynais. Keletas žodžių, jau nevartojamų bendrinėje lenkų k., iki šiol sutinkami Palenkės ir šiaurės Mazovijos tarmėse; jie išlaikė pradinę reikšmę arba truputį pakitusią. Kiti žodžiai buvo minėti ankstesniuose tyrimuose ar bendrinės lenkų k. žodynuose, be pastabų ar su pastaba „pasenęs“. Tik keletas žodžių, paminėtų „Słownik...“, yra kildinami iš paribio regionų (kai kurie žodžiai yra skoliniai iš rusų k.). Šio tyrimo pagrindinis tikslas – atskleisti tiesioginius Šiaurės Rytų regiono (Palenkės ir šiaurės-rytų Mazovijos) lingvistinius ryšius su bendrine lenkų k. The basis for this paper was "Spiżarnia wiejska obywatelska, czyli praktyczne przepisy porządnego i należytego, tak utrzymania, jako i urządzenia spiżarni..." (Citizens country store Room, or practical advices on appropriate maintenance and furnishment of a store room...), a small handbook on maintaining the household, storing the farm produces, as well as on preparation and storage of preserves, written by J. Dabkiewicz and published in Vilnius in 1838. At the end of the book there are two dictionary-enclosures - "Słowniczek miar i wag" (Vocabulary of weights and measures) and "Słownik trudniejszych wyrazów, które wyszły już z użycia". These dictionaries were probably compiled during the preparation of a reprint of the book. The second enclosure is particularly interesting. It was analyzed, mainly in terms of the presence of the mentioned words in the modern vocabulary and the dialectal vocabulary from outside the borderlands. Some of the words, qualified as extinct, are still in use in dialectal speech in Podlassia and northern Mazovia, preserving the original meaning or introducing minor changes. Other words are mentioned in earlier dialectal studies or in dictionaries of general Polish, without a qualifier or qualified as "obsolete". Only a few of the words mentioned in the Słownik are qualified as stemming from borderlands (some of them are borrowings from the Russian language). The guiding idea of this study is presenting the direct linguistic relationship of the former north-eastern Borderlands with the Polish language, including dialects of Podlassia and north-eastern Mazovia.

The paper sets out to discuss the new updated edition of Lietuvių vardų kilmės žodynas (Eng. ‘An Etymological Dictionary of Lithuania Personal Names’) by K. Kuzavinis and B. Savukynas and to shortly overview another publication dealing with personal names – Vardai: nuo A iki Ž (Eng. ‘Names from A to Z’; compiled by N. Blaževičiūtė). The two publications differ in many aspects. The first publication has been prepared by language specialists. The names have been selected on the basis of tradition and developmental peculiarities of Lithuanian onomastics. All names have been entered in accordance with the language norm, all have stress and accentuation pattern indicated. In addition, all have scientifically well-grounded data on their origin and structure. The totality of names in the dictionary characterises the Lithuanian onomastics and discloses its unique Baltic features. The tradition and inevitable innovation go hand in hand. The dictionary has been obviously open to innovation. This has been attested by the names of Lithuanian and non-Lithuanian origin that have been entered in the updated edition. Names from other nations have been adapted in accordance with the phonological, phonetic, spelling and other requirements. All of these peculiarities have contributed to the dictionary’s value – on many occasions it has been recommended as a reliable source of names. The second publication is also a kind of resource book for those who look for names. However, it fails to meet a... [to full text]

The paper offers an overview of Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (‘A Dictionary of Modern Lithuanian’), one of fundamental works of modern standard Lithuanian, and discusses its scope, contents and role and how all of these aspects developed from the first (in 1954) to the fifth (2003) edition. The scope of the Dictionary has gradually doubled from 45 thousand words in the first edition to 80 thousand in the fifth. Almost all editions have been amended, also edited and re-edited. As a result, some entries or meanings disappeared, some were given more details, usage instances were updated, some recommendations rewritten. All this has been due to the changes in real life. The dictionary is a work of general universal standardisation. It is meant for Lithuanians all over the world and people of other nationalities who need Lithuanian for one or another purpose.

The paper gives a short glimpse of accentuation of nominal compounds. The accentuation patterns of these words were given by the authors of Lietuvių kalbos rašybos vadovėlis (‘A Textbook of Lithuanian Spelling’ (1938)), Lietuvių rašomosios kalbos žodynas (‘A Dictionary of Written Lithuanian’ (1932–1968)), full edition of Lietuvių kalbos žodynas (‘A Dictionary of Lithuanian’ (1941–2002)). Thus the author of this paper is not the first who has written those forms and included them into Lietuvių kalbos tarties žodynas (‘Accentuation Dictionary of Lithuanian’ (1985)) (see Kalbos kultūra 76, 108–113).

Straipsnio autorė, siekdama nušviesti pragmatiškus mitologijos žodyno poreikius, išryškina formos ir turinio priešpriešą, apibūdinančią tautosakos ir mitologijos ribą, ir į mitologiją pažvelgia kaip į vieną iš tautosakos turinių, o į tautosaką - kaip į vieną iš mitinio mąstymo formų. Tautosakos ir mitologijos skirtingumas gali būti apibūdintas kaip formos ir turinio opozicija: mitologija yra vienas iš tautosakos turinių, o tautosaka - viena iš mitinio mąstymo formų. Todėl folkloristika daugiau dėmesio skiria formaliųjų struktūrų ir sintagminių elementų analizei, o mitologija - mitinių paradigmų tyrimams. Mitinis turinys, aptinkamas lietuvių tautosakoje, kalboje, etnografiniuose papročiuose, liaudies medicinoje, kosmologijoje ir kitur, būtų lengviau suprantamas turint paradigminiu požiūriu susistemintus duomenis - mitologinį žodyną, apibūdinantį svarbiausius mitinių figūrų kontekstus visose lietuvių etninės kultūros srityse. Toliau straipsnio autorė primena A. J. Greimo idėją rengti mitologinį žodyną, aptaria "Lietuvių mitologinio žodyno projektą", jo teorines ir praktines prielaidas, realizacijos uždavinius ir kylančias problemas. Form and content opposition could well define the difference between folklore and mythology: the latter being one of folklore subject matters, whereas the former - one of the forms of mythic reasoning. For this reason, folklore studies concentrate more on the analysis of formal structures and syntagmic elements, mythology, however, investigates mythic paradigms. The mythic content, which is reflected in Lithuanian folklore, language, ethnographic customs, folk medicine, cosmology, and etc., could be better comprehended if a mythological vocabulary, comprising the systematized data on the basis of paradigm and generalizing primary contexts of mythic figures prevalent in all spheres of Lithuanian ethnic culture, is provided.