Search

Darbe pateikiama įvairiais aspektais išnagrinėta L. S. Černiauskaitės romano Kvėpavimas į marmurą kalbinė raiška. Analizuojamas antraštės ir kūrinio bei atskirų jo dalių santykis, aptariama romano leksika, semantinės stiliaus figūros, sinonimiškai vartojamos kalbos priemonės. Dėmesys skiriamas ir romano sakinių įvairovei: aiškinamasi, kokiomis laiko formomis konstruojamas pasakojimas, kokios struktūros sakiniai dominuoja, kaip jie siejami, aptartos ir sintaksinės figūros. Romano tekstas yra ne tik prasmiškai ir formaliai siejamas, bet ir skaidomas – aptariama kompozicinė ir stilistinė teksto segmentacija. Linguistic expression of the novel Kvėpavimas į marmurą (Breatning into Marble) by Laura Sintija Černiauskaitė analyzed from various aspects which presented in the thesis. The relation of the title and separate part of the novel are analyzed, the vocabulary, semantic stylistic devices, linguistic means used synonymously are discussed. The attention is paid also to variety of the novel sentences: the tenses constructing the narration are analyzed, the dominating sentence structures, their relation, syntactical figures are discussed. The text of the novel is related not only meaningfully and formally, but is also separated – compositional and stylistic segmentation of the text is discussed.

Reklama yra reikšminga masinės kultūros dalis, kuri ne tik atspindi šiuolaikinio pasaulio ypatumus, bet ir formuoja vartotojo nuomonę, įteigdama reklaminio pasaulio stereotipus ir įvaizdžius. Bakalauro darbo tyrimo objektas – reklama, skirta paaugliams: aptariamos žurnalų „Čili cukrus“, „Ekstra panelė“, „Justė“, „Panelė“ reklamos, Lietuvos ir užsienio televizijos kanaluose skelbti reklaminiai vaizdo įrašai. Svarbiausias šio darbo tikslas – įvardyti, ką teigia paaugliams skirta reklama, kokias idėjas ir vertybes puoselėja reklaminis pasaulis. Iškeliami uždaviniai: teoriniu lygmeniu išanalizuoti komunikacijos, žiniasklaidos tradicijas, poveikio priemones ir reikšmę visuomenėje; pabrėžti paauglio vidinį trapumą sąveikaujant su informacine aplinka; išskirti paaugliams skirtos reklamos bendrus bei išskirtinius bruožus, reklamuotojų taikomas strategijas, jas pagrįsti pavyzdžiais; pateikti išvadas. Darbo metodai: taikomi deskriptyvinis bei interpretacinis metodai, pasitelkiama tarpdisciplininių tyrimų prieiga: paauglių reklamos problematikai atskleisti aktuali reklamos tyrėjų bei psichologų nuomonė. Tema analizuojama teoriniu, semantiniu ir istoriografiniu aspektais; interpretuojami problemų dėsningumai ir priežastys. Bakalauro darbe atskleidžiami paauglių reklamos ypatumai – jaunuoliams skirtose reklamose vyrauja laisvės ir nepriklausomybės metaforos, nuotraukose ar vaizdo įrašuose – jauni ir madingi tikslinės auditorijos bendraamžiai. Keliama mintis, jog reklamuotojui nesvarbu... [toliau žr. visą tekstą] Advertising plays a significant part in the culture of mass media that reflects not only the features of the present world, but also forms an opinion of a customer implying stereotypes and images of the advertising world. The object of the Bachelor’s thesis is advertising for adolescents: the advertisements of “Čili cukrus”, “Ekstra panelė”, “Justė”, “Panelė” and video advertisements shown in Lithuanian and foreign TV channels are discussed. The major aim of the thesis is to find out what the advertising for adolescents suggests and what ideas and values the advertising world pursues. The tasks of the thesis are as follows: on the theoretical basis to examine the traditions of communications and media, influence measures and the significance in the society; to emphasize the fragility of an adolescents internal world in information environment, to distinguish general and specific features of advertising for adolescents, the applied strategy of advertisers provided with examples; and to make conclusions. Methodology: descriptive and interpretation methods are applied and interdisciplinary studies are referred to: the opinion of advertising researches and psychologists on advertisement issues. The topic is analyzed on the basis of theoretical, semantic, and historiographical aspects; the patterns and causes of the problems are interpreted. The Bachelor’s paper provides the following features of advertising for adolescents: the advertisements convey freedom and independence... [to full text]

Disertacijos tyrimo objektas – okazionalieji, t.y. individualios vartosenos, frazeologiniai junginiai, patarlės ir priežodžiai. Disertacijos tikslas – išnagrinėti frazeologinį vaizdą ir jo kūrimo būdus, okazionaliųjų frazeologizmų, patarlių ir priežodžių stilistinius atspalvius remiantis pasirinktais šaltiniais. Bendrosioms frazeologizmų funkcijoms, semantikai, struktūrai kalbininkai skiria daug dėmesio, o stilistinėms jų ypatybėms – gerokai mažiau. Iki šiol lietuvių kalbotyroje nebuvo nė vienos disertacijos, skirtos okazionaliajai frazeologijai. Iš tikrųjų šių frazeologinių junginių stilistinių ypatumų aptarimas yra ne ką mažiau svarbus negu frazeologizmų kilmės, semantikos ar struktūros tyrinėjimai: kalba nuolat kinta, o okazionalieji frazeologizmai, patarlės ir priežodžiai kaip tik ir atspindi šį procesą, tai rodo komponentų keitimas, sudėties plėtimas, reikšmės kitimas, frazeologinių junginių plėtojimas į platesnį kontekstą ir pan. Modifikacijos būdai parodo junginių pritaikymo šiandieninio gyvenimo situacijoms, reiškiniams galimybes, aktualumą komunikacijos procese. Kalbos ir stiliaus kitimas aiškiai matomas publicistikoje, kurioje fiksuojami svarbiausi žmonių gyvenimo, valstybės, kultūros pokyčiai. Taigi okazionaliai vartojamų frazeologizmų tyrinėjimas publicistikoje yra naujas ir aktualus. Šia disertacija norima atkreipti dėmesį į okazionaliųjų frazeologinių junginių, taip pat patarlių, priežodžių vartosenos ypatumus dabartinės lietuvių kalbos publicistiniame stiliuje... [toliau žr. visą tekstą] Object of the research this Dissertation – occasional phraseological units, common proverbs and sayings, i.e., units of individual usage. The latter are discussed not only when they are used in Lithuanian but also when found in texts in their original language. Purpose of the Dissertation – based on the selected references, to examine the phraseological image and image formation methods as well as stylistic shades of occasional phraseological units, common proverbs and sayings. General functions of phraseological units, semantics and structure are given vast attention by linguists whereas their stylistic characteristics receive rather less consideration. Dissertations regarding occasional phraseology are absent from Lithuanian linguistics thus far. In fact, consideration of stylistic patterns of these phraseological word combinations is none the less important than research of their origin, semantics and structure: language is continuously changing, and occasional phraseological units, common proverbs and sayings are the ones that reflect this process; it is evidenced by the change and replacement of components, expansion of composition, change of meaning, development of phraseological units into the broader context, etc. Types of modification show adaptability potential of word combinations and their communicative flexibility. Process of speech and style changing is obvious in the publicistic writings where fundamental changes in human life, state and culture are captured.

Darbe nagrinėjama, kaip sakytinė kalba keičiama į rašytinę, kokie pagrindiniai sakytinės kalbos bruožai, kokios klaidos daromos baudžiamosios bylos medžiagoje. Darbo šaltinis –baudžiamųjų bylų medžiaga. Dalis sakytinės ir rašytinės kalbos ypatybių sutampa – daromos panašios leksikos klaidos, vartojama terminija. Teisinei rašytinei kalbai nebūdingi intarpai, pasikartojimai, tačiau menko išsilavinimo žmonių rašytinės kalbos pavyzdžiuose jų yra. Teisinės kalbos bruožai: gausu dalyvių, ypač neveikiamosios rūšies, pusdalyvių, padalyvių,. Dominuoja ilgi beasmeniai sakiniai, daug terminų, tarptautinių žodžių, reikiamybės dalyvių, suvestinių tarinių, būdingi įvairūs netaisyklingos teisinės kalbos pasakymai. The study analyses the main features of spoken language, the process of changing spoken language into written, describes the mistakes, which appear in material of criminal law cases. The source of the study – material of criminal law cases. It should be noted, that part of features of spoken and written languages coincide – similar mistakes of lexis are being done, similar terminology is being used. Despite the fact that inserts, frequencies are not common for written laguage, in the examples ofwritten language of uneducated people they nevertheless appear. The features of legal language: a plenty of participles, expecially passive, dominant long impersonal sentences, many legal terms, international words, gerundives, cumulative predicates, common various expressions of irregular legal language.

Būdvardžių darybiniais sinonimais laikytini iš to paties pamatinio žodžio su skirtingais darybos formantais sudaryti dariniai, kuriems būdinga ta pati darybinė reikšmė ir tapati arba artima leksinė reikšmė. Pagrindinis šio darbo tikslas – išanalizuoti būdvardžių darybinių sinonimų vartoseną. Medžiagos šaltiniu šiai analizei buvo pasirinktas Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Iš viso išrinkti 1556 būdvardžių dariniai, sudarytos 724 darybinių sinonimų eilės. Daugiausia priesagų vedinių – jų net 1251, t. y. 80,4% visų būdvardžių darinių. Daugiausia darybinių sinonimų eilių, kuriose sinonimiškai santykiauja du dariniai, tokių eilių – 642, t. y. net 88,7% visų darybinių sinonimų eilių. Sinoniminiai santykiai gali susiklostyti tarp 53 priesagų, 3 galūnių ir 3 priešdėlių vedinių. Iš viso buvo sudarytos 99 afiksų kombinacijos. Darbe išsamiau nagrinėtos tos darybinių sinonimų eilės, į kurias įeina dominuojančių priesagų -inis, -ingas, -uotas, -ėtas, priešdėlio apy- ir galūnės -us vediniai. Priesagų -inis, -ingas, -uotas, -ėtas, priešdėlio apy- ir galūnės -us vediniai dažnai įeina į darybinių sinonimų eiles, kuriose jie darybiškai santykiauja su kitų, t. y. retesnių, tarminių darybos afiksų bendrašakniais vediniais ir sudaro pavienes darybinių sinonimų eiles. Pavienėms eilėms būdingas kombinacijų įvairumas, sinonimiškų darinių eilėje gausumas, t. y. eilių ilgumas, ir vartosenos subtilumai. Detalesnė būdvardžių darybinių sinonimų vartosena grindžiama Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno... [toliau žr. visą tekstą] Derivative synonyms of adjectives are derivatives formed from the same underlying word with different derivative formatives and having the same derivative meaning and identical or very similar lexical meaning. The main aim of this paper is to analize the use of derivative synonyms of adjectives. The Dictionary of Contemporary Lithuanian has been chosen as a source material for this analysis. 1556 derivatives of adjectives have been selected and 724 rows of derivative synonyms have been formed. Derivatives of suffixes comprise the largest group (in total 1251, i. e. 80.4 % of all derivative adjectives). There are 642 rows of derivative synonyms, i. e. 88.7 % of all rows of derivative synonyms, where two derivatives correlate synonymously. Synonymous correlation can be developed among 53 suffixes, 3 endings and 3 derivatives of prefixes. In total 99 combinations of affixes have been formed. The rows of derivative synonyms which include derivatives with predominant suffixes -inis, -ingas, -uotas, -ėtas, prefix apy- and ending -us have been more deeply analysed in this paper. The derivatives of suffixes -inis, -ingas, -uotas, -ėtas, prefix apy- and ending -us often comprise those rows that derivatively correlate with other, i. e. more rare, conjugate derivatives of the afixes of dialectal derivation and compose single rows of derivative synonyms. Diversity of combinations, richness of synonymous derivatives in the row, i.e. length of rows and subtlety of the use, is typical to... [to full text]

Pastaruoju metu Lietuvoje suintensyvėjo sociolingvistiniai tyrimai. Nuošalyje neliko ir Šiaulių universiteto mokslininkai bei jų vadovaujami, pirmuosius mokslinius darbus rašantys, studentai. Darbe aptariama taisyklingos kalbos vartosenos problema. Remiantis anketomis analizuojamas jaunųjų lituanistų požiūris į taisyklingą kalbos vartoseną, kalbos prestižą, motyvaciją kalbėti taisyklingai. Atliktas tyrimas leidžia ne tik susipažinti su Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto lituanistų taisyklingos kalbos vartosena, bet ir padeda suvokti, kaip rimtai jaunoji lituanistų karta vertina savo pasirinktą specialybę – lietuvių kalbą. Recently, Lithuania intensified the research of language. Left behind and Siauliai University scientists and their guidance, the first scientific work on writing students. The paper deals with regular use of the language problem. Based on the analysis of questionnaires for young specialists in Lithuanian philology approach to correct language usage, language prestige, the motivation to speak correct. Study allows not only access to the Siauliai University Faculty of Humanities lituanistų correct language usage, but also helps to understand how serious the younger generation appreciates specialists in Lithuanian philology his chosen profession - the Lithuanian language.

Kalbos mada – tai tam tikrų kalbos reiškinių neilgalaikis suintensyvėjimas tam tikru laiku ir tam tikroje aplinkoje. Darbo objektas – madingi dabartinės lietuvių kalbos reiškiniai. Darbo tikslas – aptarti leksikos, frazeologijos ir sintaksės lygmenyse rastus madingų dabartinės lietuvių kalbos reiškinių pavyzdžius, vartojamus 2007–2009 m. spaudoje, televizijoje ir reklamoje. Kalbos reiškinių madingumas nustatytas pagal šiuos kriterijus: dažnumas ir populiarumas, naujumas bei konkurencija. Tyrimas atliekamas aprašomuoju metodu, t. y., surinkti madingų kalbos reiškinių pavyzdžiai apdorojami, aptariant jų kilmę, struktūrą, vartosenos ypatumus ir pan., remiantis leksikologijos ir sintaksės teorine medžiaga bei teoriniais madingų kalbos reiškinių tyrimo aspektais. Analizuojant nustatyta, kad madingi dabartinės lietuvių kalbos reiškiniai lietuvių kalbos vartosenos lygmenyse pasiskirstę taip: madingi leksikos kalbos reiškiniai: lietuviškoji leksika, lietuviškų arba tarptautinių žodžių pagrindu padaryti dariniai, skoliniai, tarptautinių žodžių trumpiniai ir fragmentai; madingi frazeologizmai ir stabilūs žodžių junginiai; madingi sintaksės lygmens kalbos reiškiniai. Language style – it is a intensification of particular language expressions on particular time and in particular environment within short-term. Objective of work – buzzwors of nowadays Lithuanian language. Aim of work - to discuss examples of buzzwors of nowadays Lithuanian language within lexical, phraseological and syntactical levels, used by press, television and promotion in 2007 –2009 years. Style of language expression defined according following criteria: periodicity and popularity, newness and competition. Analysis is performed by descriptive method, id est collected examples of buzzwors is handled talking over theirs genesis, structure, peculiarity of use and so on, in with reference theoretical material of lexicology and syntactic theoretical material and analysis aspects of popular language expressions. During analysis founded, that the popular Lithuanian language expressions of nowadays in usage of Lithuanian language is situated by following: popular lexis language expressions: Lithuanian lexis, formations or borrowings made on Lithuanian or international words basis, clippings and fragments of international words, combinations of popular phraseological and steady words, popular syntax’s level language expression.

Veiksmažodžių darybiniai sinonimai yra bendrašakniai, skirtingus darybos afiksus ir panašią arba tapačią leksinę reikšmę turintys vediniai. Iš Dabartinės lietuvių kalbos žodyno (2000, Vilnius) buvo išrinkti 1477 veiksmažodžių vediniai ir sudarytos 709 darybinių sinonimų eilės. Darybiniai sinonimai pagal darybos būdų santykiavimą suskirstyti į sinonimiškus priesagų vedinius ir sinonimiškus priešdėlių vedinius. Veiksmažodžių darybiniai sinonimai nepasižymi didele stilistine įvairove: tai dažniausiai neutralūs žodžiai (1412 vedinių), tačiau yra tokių vedinių, kurių bent vienas narys turi kokią nors pažymą: šnekamosios kalbos žodžiai (32 vediniai), tarmybės (12 vedinių). Veiksmažodžių vediniai gali turėti variantų (sudarytos 8 darybinių variantų poros). Veiksmažodžių darybiniai sinonimai gali skirtis vartosenos dažnumu. Derivative synonyms of verbs are the kind of synonyms which have the same root, different derivational affixes and similar or identical lexical meaning. 1477 derivatives from the Dictionary of Modern Lithuanian published in 2000 were included into 709 rows of derivative synonyms. The rows of derivative synonyms are formed of the derivatives with various suffixes and prefixes. There are many derivative synonyms of verbs (1412 derivatives) which do not differ stylistically – all the synonyms belong to neutral lexicon. Stylistically marked items of the synonyms of verbs are colloquialism (32 derivatives), vernacularisms (12 derivatives). The derivatives of verbs can have variants (8 couple of derivative variants were formed). Derivative synonyms of verbs may be different in intensity – used frequently or seldom.

Lietuvių šnekamosios kalbos deminutyvai dažniausiai padaromi iš daiktavardžio, kiek rečiau iš būdvardžio ir labai retai iš skaitvardžio. Daiktavardžių ir būdvardžių deminutyvai dažniausiai padaromi prie daiktavardžio / būdvardžio pridėjus bendras – tiek daiktavardžiams, tiek būdvardžiams būdingas - priesagas. Skaitvardžių deminutyvai yra išvedami iš trijų šaknų (milijon-, tūktant-, šimt-) pamatinių žodžių su trimis dažniausiomis šnekamosios kalbos deminutyvinėmis priesagomis ( -ėlis, -ė; -elis, -ė, -(i)ukas, -ė). Mažybiniai maloniniai žodžiai yra vartojami skirtingomis darybos reikšmėmis. Priklausomai nuo to, ką norima išreikšti, su tuo pačiu ar skirtingu afiksu sudaryti vediniai, šnekamojoje kalboje dažniausiai žymi mažumą ir (arba) teigiamą / neigiamą vertinimą. Deminutyvai yra viena ryškiausių šnekamosios kalbos ekspresyvinimo, priemonių, parodančių kalbėtojo santykį su įvardijamu objektų, atskleidžiančių sinonimiškumą, kalbėtojo charakterio savitumą. In the Lithuanian colloquial language, diminutives are mostly made from nouns, less frequently from adjectives, and rarely from numeral. Diminutives of nouns and adjectives are offen formed from common suffixes. Diminutives of numerals are made from three roots – šimt-, tūkstant-, milijon- and three mostly used suffixes -elis, -ėlis, -(i)ukas. Diminutives are suffixal derivatives and they are used in different meanings of formation. In accordance with to what you want to express using the same or diferent affix, diminutives of colloquial language usually denotes smallness and (or) positive/negative evaluation. Diminutive is one of the most distinct means of expressiveness, which shows the relation between the speaker and named object, reveals synonymy and individuality of speakers character.

According to such functional stylistic features as social preserves, content and the prevailing function Lithuanian essays can be ascribed to three variations: publicistic, scientific and literary style. The major part of essays is dominated by the features of expressive and analytical sub-style of the publicistic style. Essays are also written in the field of liberal arts and natural sciences. In the analysed period the Lithuanian essay surpassed the dividing line between the publicistic and creative literature – texts of fictional content may be called essays. Pagal tokius funkcinius stilistinius požymius kaip visuomenės veiklos sritis, turinys ir vyraujanti funkcija lietuvių esė galima priskirti trims atmainoms: publicistiniam, moksliniam ir meniniam stiliui. Didžiojoje jų dalyje vyrauja publicistinio stiliaus ekspresyviojo bei analitinio postilio požymiai. Rašoma esė ir humanitarinių bei gamtos mokslų srityje Tiriamuoju laikotarpiu lietuvių esė peržengė ribą, skiriančią publicistiką ir meninę literatūrą – esė pavadinami fikcinio turinio tekstai.

Šiame magistro darbe analizuojamos erdvinės metaforos iš Daiktavardinių frazių žodyno. Jame užfiksuoti statistiniu metodu iš Vytauto Didžiojo universiteto Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno atrinkti tipiškiausi žodžių junginiai (arba kolokacijos) ir frazės, kuriose pavartotas bent vienas daiktavardis. Laikomasi nuostatos, kad abstrakčiųjų daiktavardžių kolokacijos yra kalbinių metaforų išraiška. Teorinėje darbo dalyje aptariamos plačios ir įvairialypės kolokacijos ir metaforos sąvokos. Čia kalbinė metafora arba metaforinis pasakymas suprantamas kaip kognityviosios kalbotyros šalininkų aprašomos žmogaus sąmonėje egzistuojančios konceptualiosios metaforos kalbinė išraiška. Pasirinktos erdvinės metaforos – tai tos, kurių žodinėje rai�����koje randama įvairių erdvės elementų įvardijimų. Išsamesnei analizei darbo objektas susiaurintas iki vertikaliųjų metaforų, kuriomis metaforizuojamas objektas (reiškinys) projektuojama vertikalėje. Aprašius atrankos kriterijus ir problemas, sudarytas vertikaliųjų metaforų ir susijusių frazeologizmų sąrašas, tada junginiai suskirstyti į semantines grupes pagal nurodomą vietą vertikalėje ar judėjimą kuria nors jos kryptimi. Aptartos tipiškiausios kiekvienos grupės kolokacijos, sutelkiant dėmesį į vertikalumą žyminčius žodžius ir metaforizuojamus objektus išreiškiančius kolokatus. Apibendrinus dažniausias kolokacijas, duomenys sisteminti, nustatytos ryškiausios konceptualiosios metaforos, kurios rodo analizuotos lietuvių kalbos vartotojų... [toliau žr. visą tekstą] Present research paper deals with the specific group of conceptual metaphors, derived from the Dictionary of Lithuanian Nominal Phrases. The dictionary is compiled from collocations, automatically extracted from the Corpus of Present Day Lithuanian Language. All collocations contain at least one noun. The dictionary is a suitable source for the extraction of metaphors since it contains a lot of abstract noun collocations that in most cases are metaphorical. The paper presents theoretical approaches towards both issues under analysis, i.e. metaphors and collocations. The specific object of investigation, however, is conceptual, or dead, metaphor. It is defined here as a linguistic expression of a conceptual model of a world view. Following the cognitive approach it is assumed that human conceptual system, comprising cognition, language and memory, is metaphorical in nature. The metaphors under investigation contain nominations space or spacial elements in their linguistic expressions in general and specifically those, that deal with vertical scale and motion along a vertical dimension. After describing the identification criteria and procedures, the outcome of analysis is presented, i.e. the list of metaphorical phrases and idioms that are further subdivided according to the spacial dimensions, specifically the place or direction in the vertical scale. The most typical collocations of every group are discussed paying attention to the semantics of verticality. The most vivid... [to full text]

Magistro darbo objektas – „Zanavykų šnektos žodyne“ (I tome) užrašyti daiktavardžių ir būdvardžių deminutyvai. Darbo tikslas – išanalizuoti zanavykų šnektoje vartojamus mažybinius maloninius žodžius. Tai pirmasis tyrimas, kuriame analizuojami zanavykų šnektoje vartojami deminutyvai, nagrinėjamas mažybini�� maloninių žodžių vartojimas įvairiose kalbėjimo sutuacijose, stiliaus figūrose, aptariamas sekos ir funkcijų ryšys, tarminės priesagos. The object of the present master thesis - diminutives of nouns and adjectives, written in „The Dictionary of Zanavykai Dialect��(volume I). The aim of the thesis - to analyse diminutive words of endearment, used in Zanavykai dialect. This appears to be the first research, providing the analysis of diminutives, used in Zanavykai dialect, their usage in various speech situations and figures of style as well as discussions of dialectal suffixes, sequence of diminutives in the text, functions and formational meanings.

Darbo objektas – lietuvių kalbos frazeologizmai su leksemomis ranka ir koja. Svarbiausias darbo tikslas – aptarti frazeologizmų su leksemomis ranka ir koja semantinę motyvaciją remiantis kognityvinės kalbotyros principais.Darbą sudaro pratarmė, įvadas, svarbiausia darbo dalis, išvados, literatūros sąrašas, priedas. Įvadinėje darbo dalyje trumpai aptariama frazeologizmo samprata bei variantai, sinonimai ir antonimai, apžvelgiami lietuvių frazeologizmų tyrimai, apibūdinama koncepto ir konceptualiosios metaforos samprata. Pagrindinę darbo dalį sudaro du skyriai, kur aptariami leksemų ranka ir koja motyvuojami frazeologizmai, jų sąsajos su skirtingomis žmonių veiklos sferomis. Tyrimo rezultatai apibendrinami išvadose. Darbe pateikiami 2 paveikslai. Šaltinių sąrašą sudaro 7, literatūros sąrašą – 28 pozicijos. Pateikiamas trumpas konceptualiųjų metaforų su leksemomis ranka ir koja žodynėlis. Object of the paper is phraseological units of the Lithuanian language with lexemes “arm” and “leg”. The main objective of the paper is to discuss the semantic motivation of phraseological units with lexemes “arm” and “leg” following the principles of cognitive linguistics. The paper comprises a preface, introduction, the main chapter, conclusions, list of references, and annex. In the introductory chapter, the conception of a phraseological unit is discussed along with variables, synonyms and antonyms, research on the Lithuanian phraseological units is overviewed, and the conception of a concept and conceptual metaphor is described. The main chapter consists of two sections, in which phraseological units motivated with lexemes “arm” and “leg” are discussed along with their links to people’s separate activity fields. The research results are summarised in conclusions. 2 pictures are provided in the paper. The list of sources comprises 7 and the list of references 28 positions. A brief vocabulary of conceptual metaphors with lexemes “arm” and “leg” is provided.

Analizuojamas rytų aukštaičių uteniškių, vilniškių ir širvintiškių patarmėse rastų daiktavardžių deminutyvų vartojimas kalbėjimo situacijose, tekste, semantinėse ir sintaksinėse stiliaus figūrose, nagrinėjamos deminutyvų atliekamos funkcijos (tikslinamoji, vertinamoji, teksto siejamoji ir estetinė). Researching the usage of the diminutives of nouns in the subdialects of eastern Aukštaičiai Uteniškiai, Vilniškiai and Širvintiškiai in speech situations, in the text, in semantic and syntactic figures, analysing the functions of the diminutives (evaluating, specifying, text related and aesthetical functions).

Lietuvoje yra apie 300 miestų ir miestelių. Lietuvių kalbos žodynuose fiksuota 370 gyventojų pavadinimų (įtraukiami dariniai pagal tarmines ir topografines vietoves). Dauguma šių gyventojų pavadinimų yra ir moteriškosios giminės, todėl galima teigti, kad apytiksliai lietuvių kalbos žodynuose yra apie 740 gyventojų pavadinimų. Lietuvos gyventojams pagal kilmės ir gyvenamąją vietovę vadinti vartojami du būdai: nusakomasis ir darybinis. Nusakomieji pavadinimai esti ne vienažodžiai, bet sudaryti iš kelių žodžių, t. y. junginiai. Jie būna dviejų rūšių: 1) kelių daiktavardžių, kurių vienas yra vietovardžio kilmininkas (norint tiksliai nusakyti asmens gimimo ar gyvenamąją vietą). Pvz.: Aš pati esu Švėkšnos gimimo LKŽ III 308 (Šv). Ji Nemunaičio parapijos gimimo Alv. 2) junginiai su prielinksniais. Pvz.: Ar iš tolo esi kilimo? – Kilimo aš iš Švėkšnos LKŽ V 778 (J. Jabl). Jis paeina iš Kybartų LKŽ II 1093 Šnekamojoje kalboje asmens gyvenamoji vieta dažniau nurodoma nusakomuoju būdu. Todėl galima teigti, kad šis būdas yra senesnis, tarminis. Darybinių pavadinimų skyriuje analizuojami asmenų pavadinimai pagal jų kilimo bei gyvenamąją vietą, t. y remtasi tikrinių gyvenamųjų vietų vardais. Taigi derivaciniai vienažodžių Lietuvos gyventojų pavadinimų būdai yra tokie: 1) daiktavardiniai priesagų vediniai, pvz.: pakruojietis, -ė, veliuonytis, -ė, salantiškis, -ė. 2) daiktavardiniai galūnės -is vediniai, pvz.: ariogalis, -ė, šeduvis, -ė, širvintis, -ė. Visoje Lietuvoje, gal kiek mažiau... [toliau žr. visą tekstą] Names of places or geographical names plany an important part in our living and cultural surroundings. Geographical names help us to identify the location, its features, good and bad sides, which were or are seen by people living there. The shosen topic „Lithuanien and Latvian Citizens‘ Names“ (Comparatyve aspect) is actuale, because people‘s names are litlle researched. In bilingual Lithuanian – Latvian dictionaries this topic is not researched either. The aim of the work is to examine and deseribe citizens‘ names which are fixed in Lithuanian dictionaries and compare them with Latvian citizens‘ names. The material was being analysed by using word building analysis, mathematic methods. The examples were analysed by analytical, descriptyve and coparatyve methods. There are about 300 towers and seflements in Lithuania. In Lithuanian dictionaries are 370 citizens‘names fixed (compounds from dialects and topographic places being included). The majority of these citizens‘ names are of feminina genda thes we can slate that aproximately there are 740 citizens‘ names there. Lithuanian people according to their origin and living place are named in two ways: descriptive and compound. Descriptyve names are made of a few words, i. c. they are compounds. Lithuanian people‘s names are made not only from geographical names and words used in dialectical areas but from topographical objects too Names of such Type are mostly understandable to local people of a concrete area, especialy if the... [to full text]

SUMMARY The names of colours in the Lithuanian dialects have not been investigated at all; therefore, the topic of the present work for Master of Arts “The Names of Colours in Dialects” is relevant and important. The aim of the work is to investigate and describe the names of colours in dialects. The main objectives of the work: 1) to identify the frequency of the use of the names of colours; 2) to identify the kind of things the characteristic colour of which is marked by the names of colours; 3) to identify the semantic contents of the names of colours. The methods of the work: descriptive, statistical, the method of semantic analysis. The material has been selected from 6 dialectal dictionaries: “Dictionary of Daukšiai Region” by V. Labutis; “Dictionary of Druskininkai Dialect” by G. Naktinienė, A. Paulauskienė, V. Vitkauskas; “Dictionary of Lazūnai Dialect” by J. Petrauskas, A. Vidugiris, “Dictionary of North East Dūnininkai Subdialects” by V. Vitkauskas; Vol. 1 and Vol. 2 of “Dictionary of Zanavykai Subdialect” by R. Bacevičiūtė, G. Čepaitienė, V. Sakalauskienė, J. Švambarytė, K. Vosylytė; “Dictionary of Zietela Subdialect” by A. Vidugiris. The object of the work: 1) combinations in which certain two denotats are compared according to the common feature of a colour; 2) usually metaphoric combinations epithet + noun marking a characteristic feature (the combinations in which the name of a colour has a secondary meaning have been rejected); 3) metaphoric derivatives... [to full text]

ZUSAMMENFASSUNG VERGLEICHE IN DER OBERLITAUISCHEN MUNDART Ein Bild wird meistens mit Hilfe von Metaphern, Metonymien und Gleichnissen geschaffen. Bilder können in drei Gruppen gegliedert werden: konkrete (visuelle und akustische) und abstrakte (relationale). Zu einer Art der Schaffung von visuellen und seltener akustischen Bildern gehört der Vergleich. Es werden zwei Arten des Vergleiches unterschieden: bildhafter (Gleichnis) und sachlicher (Vergleich). Gleichnis (bildhafter, stilistischer Vergleich) ist ein Stilmittel auf der Grundlage der expressiven Gegenüberstellung eines Gegenstandes, einer Handlung, einer Eigenschaft anderen Erscheinungen anhand eines gemeinsamen (realen oder vermeintlichen) Merkmals, und der sachliche Vergleich in der wörtlichen Bedeutung beruht auf der Gegenüberstellung zweier Erscheinungen in der Hinsicht der Qualität oder Quantität (K. Župerka). Die sachlichen Vergleiche in den analysierten Texten der Mundart von Oberlitauern werden meistens mit den Vergleichspartikeln kaip, už (wie, als), sowie durch Komparativ und Superlativ gebildet, und die Gleichnisse enthalten die Vergleichspartikel kaip (wie). Die meisten Gleichnisse der oberlitauischen Mundart sind in dem Buch von K. B. Vosylytė Lietuvių kalbos palyginimų žodynas (1985) festgehalten. Das sind fest gefügte (usuelle) Vergleiche. Den anderen Teil bilden die lexisch freien, situativen (okkasionellen) Gleichnisse. Die Gleichnisse der oberlitauischen Mundart sind nach den Wirklichkeitsbereichen... [to full text]

The theme (objective) of this master’s thesis is the use of the diminutives in the internet chat. The examples are collected from the internet chat, www.hot.lt/romance/love.htm. In the Lithuanian language the diminutive forms of nouns are more frequent than the diminutives of adjectives. That is clear from the collected examples. The composition of diminutives is described in this work. The nouns and adjectives with one diminutive suffix are the most frequently used. Also, the succession of nouns and adjectives and their functions in the text are described. In the internet chat, the usage of diminutives is very varying, that is they are very close to each other or very far from one another. The diminutive nouns and adjectives can perfom (accomplish) all four functions of the text, that is, assessing, revising, relating and aesthetic. Moreover, some instances, where diminutives may be used as different semantic figures, such as comparison, hyperbole, litotes and other, have been found. It’s necessary to mention that diminutives revivify the language. Besides they help us to avoid the repetition of the same words. Moreover the usage of diminutives shows the originality and individuality of the language.

The present paper investigates the perception of empirically imperceptible phenomenon, which is called FREEDOM. Relying on the use of words FREEDOM and CAPTIVITY in the republic press, we made an attempt to establish, as Lithuanians understand and in the language express by sensory organs inaccessible abstracts. We pay primary attention to the description of the concept of FREEDOM. The concept of CAPTIVITY is not the theme of this investigation; it is investigated as supporting material for the base of the concept of FREEDOM. Material for investigating of conceptualization of abstract is undertaken from the column of the republic press of the collector of texts (donelaitis.vdu.lt). Discussing the concept of FREEDOM, support is done not to entire paradigm of FREEDOM, but only to the invariant of a number of synonyms – FREEDOM. We are guided by this opinion on the fact that this lexeme automatically covers entire semantic field of FREEDOM, i.e. in the value of the abstract being investigated is accomodated the value of all synonyms of FREEDOM (will, independence, sovereignty). FREEDOM in the Lithuanian language is understood by such conceptual metaphors as FREEDOM – THING, FREEDOM – GOODS, FREEDOM – CURRENCY, FREEDOM – ACCOMODATION, FREEDOM – SMELL, FREEDOM – TASTE, FREEDOM – LIQUID, FREEDOM – BURDEN, FREEDOM – PERSONALITY. Most frequently it is characterized as ACCOMODATION, in which one is located not of his own free will. The subject is influenced with other external forces... [to full text]

Mažeikiai Region Inhabitants Dialect and Common Language Interaction.

The object of the thesis is language etiquette of the youth reflecting in the chat web sites www.chat.lt and www.beta.lt. Etiquette formulas used in the chosen chat web sites are classified and analysed according to situations (salutation, greeting, parting), their usage and expression peculiarities are analysed (structure, composition, stylistic role, syntactical peculiarities), relations between the addressee and the addressed are studied. The conclusions of the study only partially prove the hypothesis, that the youth use specific formulas of language etiquette while communicating directly in the Internet, that don’t correspond with the norms of appellative Lithuanian. In respect to quantity there are more usual language etiquette situation formulas than unusual ones. The thesis is relevant as a description of spoken language of the youth that has not been studied in the Lithuanian language study. The material of the thesis will be useful to the people researching comparative language etiquette. Forasmuch peculiarities of etiquette of a single social group is analysed it could be useful to those interested in sociolinguistics, researching word-formation of the youth and stylistic peculiarities.

Derivative synonyms of the names of places Summary Master‘s work object: derivative synonyms of the names of places, their rows formed from derivatives from the Dictionary of Modern Lithuanian published in 2000. Derivative synonyms of the names of places are the kind of synonyms which have the same root, different derivational affixes and very similar or identical lexical meaning (524 derivatives, 220 rows). The place is named according its things, qualities or actions. The theme is relevant because derivative synonyms had not been explored in Lithuania so far. In this work theoretical aspects of derivative synonyms are discussed on the basis of concreat material – derivative synonyms of the names of places: concept of derivative synonyms, the relation of variants of derivative synonyms and words, derivative synonyms and style. Also synonymical derivatives of the names of places are analysed (ways of derivation, means and various combinations, synonymical derivatives of different suffixes, inflections, prefixes and compound words). The main purpose of this work is to show that there are semantically and stylistically similar or identical derivative synonyms in the category of derivation of the names of places. Objectives: to show the difference between derivative synonyms of the names of places and variants of the names of places; to discuss derivative synonyms of the names of places in point of polysemy; to show stylistic variety of derivative synonyms; to show variety and... [to full text]

Inga Remeikaite Zusammenfassung Bis heute gibt es noch keine Publikationen, in denen ausführlich und systematisch auf den Kodifikationswandel der Betonung von Wörtern in Auflagen der Wörterbücher von gegenwärtiger litauischer Sprache (weiter – W. G. L. S.) untersucht wurde. Der Betonungswandel der zweisilbigen Substantive wurde bisher nicht grundlegend analysiert.. Ziel der vorliegenden Arbeit ist eine Untersuchung über Typen des Betonungswandel der zweisilbigen Substantive. Die Fakten und Grundlagen für diese Arbeit wurden aus allen (fünf) Auflagen gewählt. Etwa 130 zweisilbige Wörter, die für den Wandel der Kodifikation von Betonungs- Normen charakteristisch sind wurden gefunden. In dieser Arbeit finden nicht nur Geschlechter, der gegenwärtigen W. G. L. S. Verwendung, sondern auch Rekomendationen der staatlichen litauischen Sprachkommission werden verglichen. Modelle des Betonungswandel der zweisilbigen Substantive werden analysiert und W. G. L. S. Auflagen mit den häufigsten Betonungs Neuigkeiten der Wörter dieser Gruppe werden ermittelt. In Auswertung der analytischen Betrachtung lassen sich folgende Schlussfolgerungen und Erkenntnisse gewinnen: 1. Wandel der Betonungstypes: a. Neben der baritonischen Betonung finden sich oksitonische Betonungen. b. Neben der oksitonischen Betonung finden sich baritonische Betonungen. 2. Wandel der Betonungsstelle innerhalb der Stamm des Wortes: a. Akut wandelt sich zur Cirkumfleks b... [to full text]

(Summary) Researches in historical anthroponyms of specific regions that are stated in various historical documents, in the aspects of nature and composition, are very relevant. Studies about surnames are rarer. Master‘s paper ,,Surnames in Kursenai parish (according to ,,The Pre-marriage Book“) in 1925–1927“ is one of the works from the latter category. The subject-matter – the surnames in Kursenai parish in 1925–1927 (662 surnames), selected from ,,The Pre-marriage Book“ stored in the archives of Kursenai Church. The purpose of the study is to study the surnames from the compositional (structural) and derivational point of view. The two main tasks were set: 1) to classify the surnames, to identify the dominant type of surname structure in the analyzed region; 2) to discuss the largest resources of surname derivation, to highlight the peculiarities of surname derivation of Kursenai citizens. The main method used in this study – analytic descriptive. The elements comparative and calculation methods were applied to summarize the results of the study. While analyzing the composition (structure) of the surnames one uses types of partial morphemic analysis (for male surnames) and compositional analysis (female surnames). In the first part ,,The overview of anthroponimical studies in Lithuania“ the main Lithuanian anthroponomical studies are discussed. Two study trends were identified: historical anthroponomical and contemporary surnames. In the second part ,,Structure of... [to full text]

This master thesis presents analysis of passive vocabulary, i.e. historicisms and archaisms, found in Lithuanian –Latvian (1964; 1995) and Latvian – Lithuanian (1977; 2003) dictionaries. The mentioned language units are the names of old-fashioned, obsolete things, phenomena, concepts and realia. They are the only mouthpieces of such concepts and that is why we cannot manage without them when speaking about phenomena of the past. Besides, historicisms and archaisms are terms of history, ethnography, archeology and other studies related to the past. A number of this kind of vocabulary can be used in indirect meaning. Passive vocabulary in this thesis is classified and discussed in the aspects of lexis, morphology and topicality. Historicisms and archaisms of the Lithuanian and Latvian languages (formation, grammatical categories, synonymy of passive vocabulary) are compared. The work also analyses how passive vocabulary (systems of labels) is presented in different dictionaries (bilingual, thesauruses) and whether the authors of different lexicographical publications acknowledge the same historicisms and archaisms. The thesis is performed applying the comparative, descriptive – analytical and calculating methods. Lexical and morphological classifications of historicisms and archaisms support the idea that the passive vocabulary found in bilingual Lithuanian – Latvian and Latvian – Lithuanian dictionaries are very diverse and heterogeneous. Historicisms and archaisms noted in... [to full text]