Search

Viena iš aktualiausių problemų, su kuria pastaruoju metu susiduria Europa, yra pabėgėlių klausimas. Keletą metų Artimuosiuose Rytuose vykstantis karas, skurdas, rasiniai bei nacionaliniai konfliktai tapo pagrindinėmis priežastimis, kurios pastūmėjo žmones masiškai emigruoti iš savo gimtinės ir ieškoti prieglobsčio bei saugesnės vietos Europoje Lietuva pradėjo įgyvendinti prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos procesus, tačiau netapo tikslo šalimi užsieniečiams. Remiantis tuo, kad pabėgėliai nelieka Lietuvoje, baigiamajame darbe bus mėginama atsakyti, kokios integracijos politikos sritys neveikia, jog Lietuva nėra prioritetine ar tikslo šalimi prieglobsčio prašantiems užsieniečiams. Darbo tikslas: Įvertinti prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos politikos įgyvendinimą Klaipėdos miesto savivaldybėje., The integration of asylum granted foreigners is problematic not only in various world countries, but also in Lithuania, that is why this process is permananet object of discourse, which motivates to analyze country‘s policy from the aspect of refugees, in pursuance to value difficulties, which arise during period of integration. Lithuania started to implement integration processes for asylum granted foreigners, however did not become country of priority. On the basis, that refugees did not remain in Lithuania, in this final thesis will be attempted to answer, what field of integration policy is not working, that Lithuania is not country of priority for asylum seekers/ Aim of the work. Evaluate implementation of asylum granted foreigners integration policy in Klaipeda‘s municipality.

Klimato kaita didžiulė grėsmė pasauliui, todėl globaliu mastu sprendžiama ši problema. Jungtinių Tautų Bendroji klimato kaitos konvencija yra svarbiausias dokumentas, kuris įvardijo klimato kaitos problemą globaliu mastu. Europos Sąjunga vaidiną vadovaujamąjį vaidmenį klimato kaitos politikos formavime. Jos prioritetas yra šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti kuo daugiau. Europos Sąjunga įsipareigojo sumažinti vidutinės oro temperatūros padidėjimą daugiau kaip 2ºC. Bet kad būtų tai pasiekta valstybės narės turi savarankiškai įgyvendinti klimato kaitos įsipareigojimus. Kadangi klimatas labai greitai keičiasi, tai visas pasaulis, o labiausiai Europos Sąjunga stengiasi kovoti su klimato pokyčiais. Europos Sąjunga daug teisinių dokumentų priėmė dėl klimato kaitos politikos ir įpareigojo kitas valstybes imtis priemonių. Viena iš tokių valstybių įsipareigojusi dėl klimato kaitos mažinimo yra Lietuva. Šiame darbe nagrinėjama Lietuvos įsipareigojimų vykdymas klimato kaitos politikos, institucinės sąrangos aspektu. Klimato kaitos politikos analizė Lietuvoje, institucinės sąrangos aspektu. Atlikti klimato kaitos politikos įsipareigojimų įgyvendinamumo analizę Lietuvoje, institucinės sąrangos aspektu. Projekto uždaviniai: 1. apžvelgti klimato kaitos politiką remiantis politikos mokslų ir kitomis socialinėmis teorijomis; 2. atlikti analizę Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos, Kioto protokolo, Paryžiaus susitarimo ir kitų teisės aktų; 3. išanalizuoti Europos Sąjungos klimato kaitos politiką; 4. išanalizuoti Lietuvos klimato kaitos įsipareigojimus ir susėjusius dokumentus ir atskleisti ar įsipareigojimai vykdomi ar ne; 5. atlikti analizę klimato kaitos politikos įgyvendinimo institucinės sąrangos Lietuvoje aspektu, įvertinti tolesnio įgyvendinamumo perspektyvas ir rekomenduoti institucinės sąrangos galimus tobulinimus. Tyrimo metodai: mokslinė literatūrinė analizė, statistinių duomenų analizė ir dokumentų turinio analizė. Darbe surinkta ir pateikta naujausia informacija apie klimato kaitos politikos formavimą ir įgyvendinimą globaliu ir nacionaliniu mastu. Išanalizuotos Lietuvos institucijos, kurios yra atsakingos už klimato kaitos formavimą ir įgyvendinimą. Lietuva klimato kaitos politikos įsipareigojimus vykdo, tik nėra prioritetinė sritis valstybėje. Institucinė sąranga reikėtų tobulinti, daugiau prie klimato kaitos politikos formavimo ir įgyvendinimo turėtų prisidėti regioninės institucijos. Daugiau teisių joms turėtų būti suteikta. Taip pat valstybė turėtų ugdyti sąmoningumą visuomenės, dėl klimato kaitos., The relevance of the research. Climate change is a huge threat to the world, so it is adressed on a global scale. United Nations National climate change convention is the most important document, which adressed the climate change wordwilde. The European Union is playing the leading role in the climate change politics formation. Its priority is to reduce greenhouse effect causing gases as much as possible. The European Union has commited to reduce the average air temperature to above than 2ºC. But in order to achieve that the European coutries have to independently implement the climate change commitment. The problem of the research. Because the climate is changing very rapidly, so the world, especially The European Union is trying to fight the climate change. The European Union has initiated a lot of legal documents and has commited the other nations to take action. One of those nations, which has commited for the climate change control, is Lithuania. In this paper we are analysing Lithuania's commitment execution climate change politics, institutional structural view. Research object. Analysis of National Policy Commitment and measures of Climate Change Implemen-tation in Lithuania in Aspect of Institutional Framework. The aim of the research. To perform an analysis about the climate change liabilities realization in Lithuania in institutional structural view. Objectives of the research: 1. To review the climate change politicies on the basis of political sciense and other social domain. 2. To analyze The United Nations climate change convention, Kyoto protocol, Paris agreement and other legal acts. 3. To analyze the European Unions climate change politicies. 4. To analyze Lithuanias climate change policy commitment and other related documents also to disclose that those commitments are carried out. 5. To analyze the climate change politicies realization in Lithunias institutional structural aspect. Research methods: scientific literature analysis, statistical data analysis and the documents content analysis. In this paper I have gathered and presented the newest information about the climate change policies formation and its implementation in a global and national scale. I have analysed Lithuanias institutions which are responsible for the climate change formation and implementation. Lithuania is carrying out its commitment to the climate change politics, but it isn‘t an area of priority in this country. The institutional structure has to be improved, the regional institutions have to contribute more to the climate change politics formation and realization. More rights have to be granted to these institutions. Also the country should educate its people about the climate change.

The European Union has always had and still has an innumerable impact on the lives of the EU citizens, since the beginning of the European Economic Community. The EU policies regulate a wide range of areas, including agriculture, competition, environment, home affairs, foreign and security policy, justice and trade. Every year, the EU population is growing, which means new challenges and difficulties. The most of the EU citizens see weaknesses in today’s labour market. Highly qualified workers leave their home countries, search for better living conditions in other EU countries, as well as share jobs with highly qualified workers from non-EU countries. Accordingly to this, emigration and immigration continues to be extremely important processes in the European Union. An aging population and depopulation highlights the need of the recruitment of highly qualified workers from outside the EU. Importance of highly qualified workers became widely discussed, when the beginning of the 21st century brought a lack of such workers in the European Union. The EU labour market has a lot of international competitors, such as the United States, Canada, Australia, New Zealand whose labour markets to this day are still more attractive than the European Union, because of high employment and low unemployment rates, also initiatives that attracts highly qualified workers to those countries. In order to remain competitive, to increase the attractiveness and encourage mobility of highly qualified workers in the EU and from non-EU countries, the European Union has to pursue a variety of initiatives at national level of the Member States and at the EU level in general. With support of these initiatives all necessary opportunities for the EU citizens to move freely within the labour market are provided and it increases the attractiveness of the EU labour market among the highly qualified workers from non-EU countries. Structure: 1. The first chapter of this work ‘General labour market conditions in the European Union and its international competitors’ contains information about the EU labour market in an international perspective, its current situation and future strategies and international competitors of the EU labour market and their labour policies. 2. The second chapter of this work ‘Highly qualified workers movement and recruitment initiatives in the European Union’ examines the labour mobility within the EU and the importance of the highly qualified workers immigration into the EU from non-EU countries. 3. The third chapter of this work ‘Mobility of highly qualified workers within the EU and from non-EU countries: situation and recruitment initiatives empirical research’ gives the evaluation of the situation in the EU labour market and discusses of initiatives for labour mobility of highly qualified workers within the EU and from non-EU countries. Descriptive, interpretative and comparative methods of research were used in this paper. The results of the research. Literature review revealed that employment is one of the main issues in the European Union policy making. To get a job becomes an issue, when many parts of Europe face high rates of unemployment. Highly qualified workers are the most valuable workforce in today’s world. The global competition of countries for leadership, economic growth, growing need of highly qualified work force, makes rich countries to create the international recruitment strategies to attract and hire highly qualified workers from abroad. The right of free movement of persons is very important for the European Union and it is kept to be one of the best accomplishments of the EU. Labour mobility helps to solve problems related to skill gaps and labour shortages. The initiatives for attracting highly qualified workers to the EU are carried out in two ways: at national level of Member States and at general level of the EU. Every year thousands of people are leaving their home countries in order to find a better life in other European Union Member States. With the years the number is increasing. Thus the EU Mobility directive could be evaluated as bringing benefits, yet with a room for improvement, because highly qualified workers still make just a small part in all the mobile citizens’ population. 67 994 National permits were issued to highly qualified workers from non-EU countries in 2013-2014, and on the same year, 26 816 EU Blue Cards were issued. The most popular destinations were Germany, Netherlands, Denmark, Sweden and France. The empirical research showed that National initiatives are more effective in fostering the mobility of highly qualified workers, but this has the threat of unequal benefits in different EU regions; the EU Blue Card initiative effectiveness is weak but with high potential, thus needs further improvements in its issuing policies., Europos Sąjunga visuomet darė ir vis daro didelę įtaką Europos Sąjungos piliečių gyvenimui, nuo pat Europos Ekonominės Bendrijos pradžios. ES politikos reguliuoja daugybę sričių, kaip kad aplinkos apsaugą, konkurencingumą, prekybą, teisingumą, vidaus reikalus, užsienio ir saugumo politikas bei žemės ūkio politikas. Kasmet gyventojų ES viduje vis daugėja, o tai reiškia naujus iššūkius ir sunkumus. Didžioji ES piliečių dalis mato trūkumų šiandieninėje darbo rinkoje. Aukštos kvalifikacijos darbuotojai palieka savo gimtąsias šalis, ieško geresnių gyvenimo sąlygų kitose ES šalyse, taip pat dalinasi darbo vietomis su aukštos kvalifikacijos darbuotojais iš ne ES šalių, todėl emigracija ir imigracija, ir toliau išlieka itin didelės svarbos procesais Europos Sąjungoje. Senėjanti visuomenė ir gyventojų skaičiaus mažėjimas aktualizuoja kvalifikuotos darbo jėgos pritraukimą iš už ES ribų. Aukštos kvalifikacijos darbuotojų svarba pradėta diskutuoti, kuomet XXI a. pradžioje šių darbuotojų pradėjo trūkti Europos Sąjungoje. ES darbo rinka turi daug tarptautinių konkurentų, tokių kaip JAV, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, kurių darbo rinkos šiai dienai yra vis dar patrauklesnės nei Europos Sąjungos, dėl aukšto užimtumo ir žemo nedarbo lygių bei iniciatyvų, kuriomis į tas šalis yra pritraukiami aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Siekdama ir toliau išlaikyti konkurenciją, didinti patrauklumą ir skatinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų mobilumą ES viduje ir iš ne ES šalių, Europos Sąjunga vykdo įvairias iniciatyvas šalių narių nacionaliniu lygmeniu ir bendru ES lygmeniu. Šių iniciatyvų pagalba yra suteikiamos visos reikalingos galimybės ES piliečiams laisvai judėti darbo rinkos viduje ir siekiama padidinti ES darbo rinkos patrauklumą tarp aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš ne ES šalių. Baigiamojo darbo struktūra: 1. Pirmajame skyriuje „Bendrinės Europos Sąjungos darbo rinkos sąlygos ir jos tarptautiniai konkurentai“ pateikiama informacija apie ES darbo rinkos tarptautines perspektyvas, jos dabartinę situaciją ir ateities strategijas, taip pat apie ES darbo rinkos tarptautinius konkurentus ir jų vykdomas politikas. 2. Antrajame skyriuje „Aukštos kvalifikacijos darbuotojų mobilumo ir įdarbinimo iniciatyvos Europos Sąjungoje“ pabrėžiama, kaip yra vykdomas darbo jėgos mobilumas ES viduje ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš ne ES šalių imigracijos svarba ES. 3. Trečiasis šio darbo skyrius „Aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš ES ir ne ES šalių mobilumas ir pritraukimo iniciatyvų empirinis tyrimas“ pateikia ES darbo rinkos įvertinimą ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš ES ir ne ES šalių įdarbinimo iniciatyvų sėkmingumą. Darbas atliktas naudojant aprašomąjį, interpretacinį ir gretinamąjį metodus. Darbo rezultatai. Literatūros apžvalga parodė, kad žmonių užimtumas yra vienas svarbiausių klausimų Europos Sąjungos politikos formavimuisi. Įdarbinti kuo daugiau žmonių tampa vis sudėtingiau, kuomet daugelyje Europos šalių vyrauja aukštas nedarbo lygis. Kad atitiktų šių dienų darbo rinkos reikalavimus žmonės privalo turėti tam tikrus įgūdžius ir būti praėję tam tikrus mokymus. Su ekonomika susiję pokyčiai vyksta daug greičiau, nei politiniai. Aukštos kvalifikacijos darbuotojai yra be galo vertinami šiandieniniame pasaulyje. Pasaulinė konkurencija dėl šalių lyderiavimo, ekonomikos augimo, didėjančio aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikio, priverčia turtingas pasaulio šalis kurti tarptautines įdarbinimo strategijas, kad pritrauktų kuo daugiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš užsienio. Laisvo asmenų judėjimo laisvė yra labai vertinama Europos Sąjungoje ir laikoma vienu svarbiausių ES pasiekimų. Darbo jėgos mobilumas padeda spręsti problemas susijusias su įgūdžių ir darbo jėgos trūkumais. ES iniciatyvos pritraukiant aukštos kvalifikacijos darbuotojus yra vykdomos dviem lygmenimis: šalių narių nacionaliniu lygmeniu ir bendriniu ES lygiu. Kiekvienais metais tūkstančiai žmonių palieka savo gimtąsias šalis, kad galėtų susikurti geresnį gyvenimą kitose Europos Sąjungos šalyse narėse. Kiekvienais metais mobiliųjų ES gyventojų vis daugėja, todėl ES mobilumo direktyvą galima būtų laikyti sėkminga, tačiau tobulintina, todėl kad iš visų mobilių ES gyventojų, tik labai maža dalis yra aukštos kvalifikacijos darbuotojai. 2013-2014 metais, aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš ne ES šalių buvo išduoti 67 994 nacionaliniai leidimai ir 26 816 ES Mėlynosios kortelės. Populiariausi traukos centrai buvo Vokietija, Nyderlandai, Danija, Švedija ir Prancūzija. Empirinis tyrimas parodė, kad palyginus nacionalinių iniciatyvų ir Mėlynosios kortelės veiksmingumą, pastaroji galėtų būti įvertinta tik kaip dalinai veiksminga.

Sociologijos mokslo ištakos siekia Didžiosios Prancūzijos Revoliucijos laikus. Nuo to laiko įvairių šalių mokslininkai ženkliai prisidėjo prie sociologijos metodų kūrimo. Tuo tarpu Lietuvoje sociologiai tyrimai ilgą laiką buvo ribojami Sovietų Sąjungos ideologijos. Po nepriklausomybės atgavimo Lietuvos mokslininkai (sociologai) susidūrė su įvairių metodologinių mokyklų bei metodų gausa. Iki šiandien nėra surinktų empirinių duomenų, kurie atskleistų socialinių tyrimų metodų naudojimo tendencijas sociologų moksliniuose darbuose per nepriklausomybės laikotarpį. Tačiau panašaus pobūdžio tyrimai atliekami kitose šalyse, tiriant tų šalių sociologijos mokslo situaciją. Taigi atsirado prielaidos atlikti analogišką tyrimą lietuviškosios sociologijos atžvilgiu. Darbe keliamias tikslas - Išanalizuoti socialinių tyrimų metodų taikymą sociologijos krypties moksliniuose straipsniuose Lietuvoje. Tikslui pasiekti nuspręsta atlikti kiekybinę turinio analizę. Imtis sudaryta iš 411 sociologijos krypties mosklinių straipsnių, publikuotų 1992-2012 m. laikotarpiu. Gauti tyrimo rezultatai parodė, jog daugiau nei pusė į imtį patekusių mokslinių straipsnių buvo empirinio pobūdžio. Juose daugiau nei pusėje straipsnių buvo taikoma kiekybinė tyrimo metodologija. Tiriant straipsnių pasiskirstymą autoriaus lyties atžvilgiu, matyti jog daugiau nei pusės straipsnių autorystė priklauso moteriškosios lyties atstovėms. Tai atspindi bendrą vyrų ir moterų pasiskirstymą socialinių mokslų srityje. Išanalizavus gautus duomenis galima daryti išvadą, jog tirtosios imties atveju dažniausiai pasitaikantys moksliniai straipsniai buvo empirinio pobūdžio, su kiekybinio tyrimo metodologija, parašyti moteriškos lyties mokslininkės., The beginnings of the sociology science date back to the times of the Great French Revolution. Since that time the scientists of various countries significantly contributed to the creation of the methods of sociology. Meanwhile in Lithuania sociological investigations for a long time were limited by the ideology of the Soviet Union. After the restoration of independence the Lithuanian scientists (sociologists) came across an abundance of various methodological schools and methods. Till present there are no collected empiric data which would reveal the tendencies of employment of the methods of social investigations in the scientific papers of sociologists during independence. However, investigations of similar character are performed in other countries during the investigations of the situation of sociology science of those countries. So prerequisites to perform analogous investigation in respect of Lithuanian sociology have appeared. The aim set in the paper has been to analyze the application of the methods of social investigations in the scientific articles of sociology field in Lithuania. In order to reach this aim it has been decided to perform the quantitative analysis of the content. The sampling has been formed from 411 scientific articles of sociology field published during the period of 1992-2012. The obtained investigation results have indicated that more than a half of the scientific articles which fell to the sampling were of empiric character. In them in more than a half of the articles the quantitative investigation methodology was applied. During the investigation of the distribution of the articles in respect of the author‘s gender it has been elucidated that the authorship of more than one half of the articles belongs to the representatives of female sex. That reflects the general distribution of men and women in the sphere of social sciences. After the analysis of the obtained data one can arrive at a conclusion that in the case of the investigated sampling the scientific articles coming along most often were of empiric character, with the methodology of quantitative investigation, written by a scientist of female gender.

Magistro baigiamajame projekte analizuojamas sveikatos politikos nuostatų horizontalus įgyvendinimas Kauno rajone. Sveikata yra didžiausia vertybė, todėl valstybė turi stengtis užtikrinti, kad visuomenė būtų sveika. Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai yra vieni prasčiausių Europoje, todėl būtina imtis konkrečių priemonių, siekiant jos pagerinti. Tyrimo problema – ar Kauno rajone yra įgyvendinamas visuomenės sveikatos stiprinimas? Tyrimo objektas – sveikatos politikos nuostatų horizontalus įgyvendinimas. Tyrimo dalykas – visuomenės sveikatos ir jos stiprinimo įgyvendinimas, remiantis sveikatos politikos nuostatomis, Kauno rajone. Tyrimo tikslas – išnagrinėti sveikatos politikos nuostatas, susijusias su visuomenės sveikata ir jos stiprinimu, ištirti jų horizontalų įgyvendinimą savivaldybės lygmeniu Kauno rajone. Tyrimo uždaviniai: išanalizuoti sveikatos politikos, horizontalaus įgyvendinimo ir visuomenės sveikatos sampratas; aptarti Pasaulio Sveikatos Organizacijos, Europos Sąjungos ir Lietuvos sveikatos politikos nuostatų reglamentavimą; atlikti dokumentų analizę, įvertinant sveikatos politikos nuostatų įgyvendinimą Kauno rajone; išnagrinėti „Sveikatą stiprinančio Kauno regiono“ judėjimo atvejį. Naudoti tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė, antrinė kiekybinių duomenų analizė, atvejo tyrimas, pusiau struktūruotas eksperto interviu. Pirmame projekto skyriuje aptariamos sveikatos politikos, horizontalaus įgyvendinimo bei visuomenės sveikatos ir jos stiprinimo sampratos, analizuojamas sveikatos politikos nuostatų reglamentavimas PSO, ES bei Lietuvoje. Aptariamos savivaldybių vykdomos visuomenės sveikatos priežiūros funkcijos. Antroje projekto dalyje aptariama tyrimo metodologija, atliekama dokumentų analizė, atskleidžiama sąveika tarp sveikatos ir kitų politikų dalyvių, nagrinėjamas „Sveikatą stiprinančio Kauno regiono“ judėjimo atvejis ir atliekama atliktų tyrimų rezultatų analizė. Tyrimas atskleidė, kad suinteresuotų dalyvių funkcijos sveikatos politikos srityje labai panašios bei abstrakčios. Kauno rajone yra įgyvendinama horizontali politika, su sveikatos politikos sektoriumi bendradarbiauja kiti įvairūs sektoriai. Kauno rajono dokumentų nuostatos sutampa su PSO, ES ir Lietuvos sveikatos politikos nuostatų prioritetais. SSKR judėjimas prisideda prie visuomenės sveikatos problemų sprendimo., In master thesis the horizontal implementation of health policy regulations in Kaunas district is analyzed. Health is the greatest value, so the state should try to ensure that the public is healthy. Health indicators of the Lithuanian population is among the worst in Europe, it is necessary to take concrete measures to improve this. The problem of the research – can health policy regulations be implemented in Kaunas district? Research subject – horizontal implementation of health policy regulations. Research object – implementation of public health and its strengthening in Kaunas district, according to health policy regulations. The aim of the reasearch - to analyze health policies related to public health and its strengthening, to investigate their implementation at the municipal level in Kaunas district. Objectives of the research - to analyze concepts of health policy, its horizontal implementation and public health; to discuss health policy regulations in World Health Organization, in European Union and Lithuania; to carry out the analysis of documents evaluating implementation of health policy regulations in Kaunas district; to examine \"Health-Promoting Kaunas District\" movement case. Research methods: analysis of scientific literature, documents, the secondary quantitative data analysis, case study, semi-structured interview with the expert. In the first chapter concepts of health policy, its horizontal implementation, public health ant its strengthening are discussed; WHO, EU and Lithuania„s health policy regulations are analyzed. Public health care functions that are executed by municipalities are discussed. In the second part of the thesis the research methodology are discussed, document analysis is carried our, the interaction between health policy participants is revealed, case of „Health-Promoting Kaunas District“ movement is analyzed and the analysis of the results of case study is carried out. The investigation has revealed that the functions of privy participants in health policy area are very similar and abstract. Kaunas district has implemented horizontal policy, various sectors are cooperating in health policy. Document regulations of Kaunas district are consistent with WHO, EU and Lithuanian health policy priorities. Although there is a focus on public health in Kaunas district, basic health indicators of population are getting worse. HPKD movement contributes to solving public health problems.

Jaunimo politikos formavimas ir įgyvendinimas yra ne tik jaunimo organizacijų, bet ir su jaunimu dirbančių organizacijų, paslaugas jaunimui teikiančių organizacijų prerogatyva. Atvirųjų jaunimo centrų ir erdvių koncepcija, patvirtinta Jaunimo reikalų departamento direktoriaus 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 2V–38–(1.4), darbą su jaunimu, o tiksliau vieną iš jo formų – atvirą darbą su jaunimu – įtvirtina kaip konkretų įrankį integruotos ir tarpžinybinio bendradarbiavimo siekiančios jaunimo politikos plėtrai. Magistro baigiamajame projekte analizuojamas tarpžinybinis bendradarbiavimas įgyvendinant jaunimo politiką Lietuvoje. Darbe supažindinama su jaunimo politikos įgyvendinimu. Aptariama tarpžinybinio bendradarbiavimo samprata ir jo kuriama nauda jaunimo politikos įgyvendinime. Aptariami bendradarbiavimo procesą įtakojantys veiksniai. Ekspertų interviu pagalba atliekamas tarpžinybinio bendradarbiavimo įgyvendinant jaunimo politiką situacijos tyrimas. Projekto tikslas - atskleisti tarpžinybinio bendradarbiavimo įgyvendinant jaunimo politiką Lietuvoje esminius aspektus. Tikslui pasiekti iškelti uždaviniai: aptarti tarpžinybinio bendradarbiavimo teorines prielaidas įgyvendinant jaunimo politiką Lietuvoje; apžvelgti tarpžinybinio bendradarbiavimo svarbą įgyvendinant jaunimo politiką Lietuvoje; išanalizuoti tarpžinybinio bendradarbiavimo įgyvendinimą jaunimo politikos srityje išskiriant stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes. Gauti analizės rezultatai parodė, kad galima teigti, kad Lietuvoje vykdomos jaunimo politikos tarpžinybinis bendradarbiavimas yra dar labai nauja tema ir šiuo metu yra pereinamajame laikotarpyje ir bendradarbiavimo turinio prasme viskas remiasi į žmogiškuosius faktorius. Vertinant tarpžinybinio bendradarbiavimo efektyvumą vis dar egzistuoja nemažai pesimistiškumo. Pabrėžiama, kad Lietuvoje yra sukurta struktūra kuri dirbtų su jaunais žmonėmis, tačiau darbuotojams trūksta kompetencijos ir dažnu atveju noro kažką keisti ir taikyti naujoves. Taip pat su jaunimo politika dirbantys asmenys nėra suinteresuoti bendradarbiauti tarpusavyje., The formation and implementation of youth policy is not only youth organizations, but also with youth working organizations, offering services for youth organizations prerogative. The conception of public youth centers and spaces is approved by the Director of the Department of Youth Affairs in 2010 on April 7 by the order No. 2V-38-(1.4), work with youth and more specifically one of its forms – open to work with young people - as a concrete tool to establish an integrated and inter agency cooperation in reaching youth policy development. Master’s thesis analyzes the inter-agency cooperation implementation of youth policy in Lithuania. This work presents implementation of youth policy. It discusses the concept of inter-agency cooperation and the benefits, which are, provided in the implementation of youth policy, also factors influencing cooperation. Expert interviews conducted inter-agency cooperation in the implementation of the youth policy situation. The main aim is to reveal the essential aspects in Lithuania of inter-agency cooperation in the implementation of youth policy. To achieve the aim there is some task: to discuss inter-agency theoretical assumption; implementation of youth policy in Lithuania overview the importance of cooperation of inter-agency; to analyze inter-agency cooperation implementation of youth policy, highlighting the strengths, weaknesses, opportunities and threats. The results of analysis showed that interagency cooperation of youth policy is still a very new subject in Lithuania and at present is going through a transition and cooperation in terms of content, it all rests on the human factor. The pessimism still exist in accessing the effectiveness of inter-agency cooperation. It is, emphasized that there is a structure in Lithuania created to work with young people, but there is lack of expertise and frequent desire to change something and apply innovation. Besides, persons, which work with youth policy are not interested in cooperating with each other.

Visais laikais šeima buvo viena iš vertybių. Šeimos modelis, kurį sudarė sąjunga tarp dviejų skirtingų lyčių, Lietuvoje buvo gerai visiems žinomas ir nusistovėjęs (Račiūnaitė-Pauzuolienė, 2012, p. 176). Jie savo sąjungą patvirtindavo santuokos sakramentu arba civiline santuoka. Tokią sąjungą laimino tėvai ir aplinkiniai, taip pat tokia sąjunga garantuodavo tolimesnį šeimos išlikimą. Daug amžių Lietuvoje vyravo tik vienas šeimos modelis. Šiais laikas šeimos supratimas visuomenėje keičiasi, nuo tradicinės šeimos pereinama prie modernios šeimos modelio. Transformacijos požymiai šeimoje pastebimi lyginant tradicinę ir moderniąsias šeimas t.y. naujai susikūrusius šeimos modelius. Šiuolaikiniuose šeimos modeliuose atsispindi nenoras įteisinti susikūrusios sąjungos, taip pat pastebimas sumažėjęs vaikų gimstamumas, kuris garantuoja tolimesnį visuomenės išlikimą. Pirmiausia atsižvelgiama į materialiuosius faktorius, siekiama susikurti stabilų materialinį pagrindą. Taip pat pastebimas didėjantis vyrų mirtingumo skaičius. (Grakauskaitė-Karskockienė, 2011) Pagal šiuos teiginius įžvelgiame šeimos transformacijas. Prie netradicinės šeimos galima priskiri dar mažai išnagrinėtą seksualinių mažumų šeimą. Mūsų demokratinėje Lietuvoje toks reiškinys yra naujas ir sunkiai priimtinas (Platovas, Jankauskaitė, Tereškinas, 2003, p. 4-5). Homoseksualai nuolat patiria socialinį atstūmimą dėl seksualinės orientacijos ir dėl to patiria diskriminacijos apraiškų. Dažnai seksualinių mažumų šeimos slapstosi ir bijo prisipažinti, kad yra kitokia šeima nei nuo seno visiems žinoma ir priimtina tradicinė šeima. Pagal diskriminavimo dėl lytinės orientacijos atliktą tyrimą, net 67 proc. apklaustųjų slepia savo orientaciją nuo tėvų (Platovas, 2003). Bijoma atskleisti savo orientaciją ne tik visuomenei, bet ir savo artimam šeimos ratui. Atskleidus savo orientaciją homoseksualūs asmenys bijo sulaukti neigiamos jų atžvilgiu reakcijos. E. Platovo teigimu, net 25 proc. homoseksualių asmenų patyrė diskriminaciją šeimos narių atžvilgiu. Dažniausiai diskriminacijos išraiškos buvo išreikštos įžeidimais, elgesio stebėsena, draudimais, grasinimais, priverstiniu gydimu nuo homoseksualizmo ar net išvarymu iš namų. (Jankauskaitė, 2003, p. 23) Ši problema yra taip paplitusi visuomenėje, kad net dauguma lesbiečių ir gėjų yra bent kartą patyrę diskriminaciją ar išankstinį nusistatymą prieš juos. Nors kitos orientacijos asmenys Jungtinėse Amerikos valstijose, Skandinavijos šalyse, Kanadoje, Meksikoje, Brazilijoje, Argentinoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Pietų Afrikos respublikoje ir Urugvajuje jau yra pripažinti kaip pilnavertė visuomenės dalis (Teisinis statusas, tos pačios lyties santykiuose: žemėlapis). Asmenys nėra išskiriami iš minios, jie gali tuoktis ir įsivaikinti vaikus, tačiau Lietuvoje ši tema yra tabu, nors gyvename demokratinėje valstybėje. Pagal sudarytą teisinio statuso, tos pačios lyties santykių žemėlapį matome, kad Lietuvoje diskriminacijos lygis yra mažas. Tokius rodiklius sudarė remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kurie ne visada atitinka realią visuomenės situaciją., The primary socialization begins within a family where we learn behavioural norms and wisdom of life. Later on, we try to build our own family pattern which is unique, individual, and acceptable only to us. As time passes, family and society patterns, likewise the perceptions of them, keep changing, so it is necessary to examine the existing and emerging new family modes. A family of sexual minorities, little examined though, can be classified as a new and non-traditional family model. Homosexuals constantly experience social exclusion based on the grounds of sexual orientation, hence, they face discrimination (Platovas, Jankauskaitė, Tereškinas, 2003, p. 5). This problem is so prevalent in our society that most lesbians and gays have experienced discrimination or prejudice against them at least once a time. It is displayed by homophobic expressions and press publications which form public opinion. Society hardly accepts this new phenomenon – that is homosexual families. Same-sex \"marriage\" is legalized in sixteen countries around the world: in the Netherlands, Belgium, Spain, Canada, South Africa, Norway, Sweden, Portugal, Iceland, Argentina, Denmark, France, Brasil, Uruguay, New Zeland and the Great Britain. Currently, Lithuania has is not yet legalized partnership that would create legal guarantees for the sexual minority group. In order to implement equal rights in reducing discrimination in our society, this problem should be widely analyzed. It is these arguments that explain why this issue is so relevant. The semi-structured interview was selected to investigate these cases. The objective of the work is to analyze the attitudes of homosexuals’ towards family in Lithuania. The following tasks were set in the research: to analyze sociologically the concept of family; to explore the main family transformations in Lithuania, to analize the situation of homosexuals in Lithuania and to analyze the attitudes of homosexuals towards family. The research has revealed that homosexual people perceive family as a virtue. They have identified family as an aspiration to build long-term relationships. There also has been disclosed the main reasons that homosexual families would like to acquire, namely, social and legal guarantees which would be endowed after the legalization of the partnership

The goal of the dissertation is by disclosing the key institutional powers of the external environment affecting academic libraries in Lithuania, identify the peculiarities of the framing of Lithuanian academic libraries’ roles and the influence of the process on the stability and variation of academic libraries. The object of the study – roles of academic libraries in Lithuania – is analysed from the perspective of new institutionalism, which affords the researcher’s ground for the identification and explanation of certain pressures of the institutional environment on organizations and their modes of activity. The discourse analysis of official documents of Lithuanian universities (long- and short-term strategic activity plans and annual reports) highlights the factors and agents which have the most impact on the stability and change of roles of libraries. It is stated that the entrenchment and stability of the framed roles of academic libraries is subject to the support and aid rendered by the institutional powers. The stability of the roles of Lithuanian academic libraries is to the greatest extent influenced by the support from various professional networks and authoritative financial agents, and the culturally established typical image of the activity of a certain library. Roles of academic libraries framed within the framework of the prevalent discourses of modernity, market and quality, reflect the institutional logics of the academic library which is based on the... [to full text] Disertacijoje keliamas tikslas – atskleidus pagrindines išorinės aplinkos institucines jėgas, veikiančias Lietuvos akademines bibliotekas, nustatyti Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenų konstravimo ypatumus ir šio proceso įtaką akademinių bibliotekų stabilumui bei kaitai. Disertacijos objektas – Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenys – tiriamas iš teorinės naujojo institucionalizmo perspektyvos, leidžiančios nustatyti ir paaiškinti tam tikrą institucinės aplinkos spaudimą organizacijoms ar jų veiklos būdams. Atliekama Lietuvos valstybinių universitetų strateginių dokumentų diskurso analizė išryškina akademinių bibliotekų išorinės aplinkos veiksnius ir veikėjus, darančius didžiausią įtaką bibliotekų vaidmenų stabilumui ir kaitai. Disertacijoje nustatyta, kad konstruojamų akademinių bibliotekų vaidmenų įsitvirtinimas ir stabilumas priklauso nuo to, kiek jis yra remiamas ir palaikomas institucinių jėgų. Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenų tvirtumui didžiausią įtaką daro įvairių profesinių tinklų ir autoritetingų finansinių veikėjų palaikymas, kultūriškai susiformavęs tipizuotas tam tikros bibliotekų veiklos vaizdinys. Vyraujančių modernumo, rinkos ir kokybės diskursų ribose konstruojami akademinių bibliotekų vaidmenys atspindi akademinių bibliotekų institucinę logiką, kuri grindžiama naudingumo ir efektyvumo kriterijais, o tų pačių veikėjų dominavimas rodo egzistuojančią bendrą institucinę aplinką, ribojančią naujų vaidmenų įsitvirtinimo galimybes.

The most important objective of the ES cohesion policy is the convergence of lifestyle of new and old EU member states. The fast convergences of the EU countries determine not only the fast economic growth in the new members, but also the fast boost in consumption, which endanger the environment. Therefore in Lithuanian national strategy for sustainable development is stated the goal, that in the case of economy growth, the environmental impact should grow at least twice slower than production and consumption The aim of the research - to analyze the convergence of socio-economic and environmental indicators in the EU, to estimate impact of socio-economic factors’ to consumption and to assess environmental impact of consumption and the determinants of environmentally friendly behaviour. In the work were there complexly analyzed the convergence of the socio-economic and environmental indicators in the EU countries. There was evaluated, that Lithuania was catching-up the old EU member states by all investigated socio-economic indicators, however according to emission of acidifying compounds it even exceeded the level of EU15. The fast increase of disposable income determined the changes in Lithuanian consumption structure, when the consumption expenditure for luxury goods grew very fast and it slowed down the growth in environmental impact of increasing consumption. The environmental impact of consumption (except transport) increased considerably slower than consumption or it... [to full text] Pagrindinis vykdomos ES sanglaudos politikos tikslas - skirtumų tarp senųjų ir naujųjų narių gyvenimo lygio mažinimas. Sparti ES šalių konvergencija lėmė ne tik naujųjų ES narių spartesnį ekonomikos augimą, bet ir spartų vartojimo didėjimą, kuris kelia didelę grėsmę aplinkos kokybei. Todėl Lietuvos nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje yra suformuluotas bendras strateginis uždavinys, kad augant ekonomikai, poveikis aplinkai turi augti bent perpus lėčiau nei gamyba ir vartojimas. Darbo tikslas - išanalizuoti ES šalių socio-ekonominių ir aplinkosauginių rodiklių konvergencijos procesus, nustatyti Lietuvos socio-ekonominių veiksnių įtaką vartojimui ir įvertinti vartojimo pokyčių poveikį aplinkai bei gyventojų elgsenos palankumą aplinkai lemiančius veiksnius. Darbe kompleksiškai išanalizuoti ES šalių socio-ekonominių bei aplinkosauginių rodiklių konvergencijos procesai. Nustatyta, kad Lietuva pagal visus socio-ekonominius rodiklius artėjo ES senbuvių link, tačiau pagal rūgštinančių medžiagų emisijas net viršijo jų lygį. Spartus išlaidų augimas lėmė esminius vartojimo struktūros pokyčius, kai išlaidos prabangos prekėms augo itin sparčiai ir tai sumažino išaugusio vartojimo poveikį aplinkai. Tiesioginis vartojimo poveikis aplinkai augo žymiai lėčiau (išskyrus transporto taršą) nei vartojimas arba išvis neaugo. Žmonių elgsenos palankumą aplinkai lemia jų bendrųjų vertybių pripažinimas, pagrindinių aplinkos problemų svarbos vertinimas bei pasiryžimas prisiimti atsakomybę už... [toliau žr. visą tekstą]