Search

Straipsnyje nagrinėjamos XX a. paskutiniame dešimtmetyje–XXI a. pradžioje lietuvių sukurtos dailininko knygos, dauguma jų yra knygos-objektai; siekiama rasti dailininko knygos sąsaja su tradicine, atsekti jos plastinės sandaros tęstinumą menininkų sukurtuose artefaktuose; pasitelkus šios srities užsienio autorių kūrinius išsamiau palyginama, kaip simbolį, metaforą bei alegoriją supranta ir tuo naudojasi dailininkai. Dailininko knygos raida Lietuvoje prasidėjo tik XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Estetines dailininko knygos savybes lėmė tai, kad dalis knygų buvo skirtos bibliofilams įsigyti. Bibliofilinei lietuvių dailininko knygai būdingas aiškus grafiškumas. Paskutinio XX a. dešimtmečio ir XXI a. pradžios lietuvių knygos-objektai pretenduoja į įprastinę knygos erdvę, lygiai kaip ir atveria papildomą; šiuolaikinės dailininko knygos yra meno kūriniai, turintys savas taisykles. Jų nebesieja priklausomybė nuo iliustravimo, dailininko knyga išsilaisvino iš lankstomo ir verčiamo lapo tiesės, nors tai vis dar primena. Šiuolaikinės dailininko knygos autoriai dažnai remiasi alegorija ar istorinių formų raida, neretai naudoja bendrus kultūrinius simbolius, pvz., dėžės formą ar knygą vaizduoja kaip sielos veidrodį ir dvasios peną. Straipsnyje aptariami atskirų judėjimų (FLUXUS) ar dailininkų (J. Mačiūno, K. Grigaliūno, D. Radavičiūtės ir kt.) darbai, analizuojamas skaitmeninių technologijų poveikis dailininko knygos pokyčiams. Publikacija iliustruota Relitos Mažuolytės ir Alaino Stanke‘s darbų fotografijomis. The article contains the analysis of the artist’s books published by Lithuanians during the last decade of the 20th century and in the beginning of the 21st century, most of which are book-objects. The author strives to find the connection of the artist’s book with the traditional book, to trace the continuance of its plastic structure in the artefacts created by artists; with the help of the works of foreign authors working in this field a more detailed comparison is made on how artists understand symbol, metaphor and allegory and how they use it.. The evolution of the artist’s book in Lithuania began in the fourth decade of the 20th century. Aesthetic characteristics of the artist’s book are predetermined by the fact that some of the books have been intended for the purchase by bibliophiles. Bibliophilic book of the Lithuanian artist has distinct graphic characteristics. Book-objects made by Lithuanian artists during the last decade of the 20th century and in the beginning of the 21st century aspire to usual space of the book and also open the additional space; modern artist’s books are works of art and have their own rules. They are no longer linked by dependency upon illustration; the artist’s book made itself free from the straight line of the folded and turned pages, although it does still remind us of them. The authors of the modern artist’s book often refer to allegories or the evolution of historical forms, and often use common cultural symbols, for example, the box form or book is reflected as the mirror of the soul and food for the soul. The works of separate movements (FLUXUS) or artists (J. Mačiūnas, K. Grigaliūnas, D. Radavičiūtė, etc.) works are discussed in the article, and the impact of the digital technologies on the changes in the artist’s book is analysed. The publication is illustrated by photos of works by Relita Mažuolytė and Alain Stanke.