Search

Christiano Gottliebo Mielcke’ės (1733–1807) žodyne „Littauisch-deutsches und Deutsch-littauisches Wörter-Buch“ (1800) išspausdintos trys prakalbos – paties sudarytojo Mielke’ės, Berlyno teologo ir kalbų tyrinėtojo Danieliaus Jenischo (1762–1804) ir Karo ir domenų rūmų Karaliaučiuje tarėjo, mokyklų inspektoriaus Christopho Friedricho Heilsbergo (1726/1727–1807). Po jų leidinyje įdėtas Karaliaučiaus universiteto profesoriaus, vokiečių filosofijos klasiko Immanuelio Kanto (1724–1804) palydimasis žodis „Draugo prierašas“, nors dažnai lietuvių istoriografijoje dėl patogumo taip pat vadinamas prakalba, toks nėra. Tai laisva forma parašytas nedidelis, pusantro puslapio siekiantis, draugiškas atsiliepimas apie lietuvius ir jų kalbą. Straipsnyje analizuojamos Kanto „Draugo prierašo“ pasirodymo Mielcke’ės žodyne aplinkybės, aptariamos jame išsakytos mintys. There are three prefaces in Christian Gottlieb Mielcke’s (1733–1807) dictionary Littauischdeutsches und Deutsch-littauisches Wörter-Buch (1800). The first is written by the compiler himself; the second by Daniel Jenisch (1762–1804), a Berlin theologian and linguist; and the third by Christoph Friedrich Heilsberg (1726/7–1807), a counsellor in the Königsberg Chamber of War and Domains and inspector of East Prussian schools. The ‘Friend’s Note’ (Nachschrift eines Freundes) of the philosopher Immanuel Kant (1724–1804) is placed after all of them. It is a friendly, quite short, one-and-a-half-page commentary on the Lithuanians and their language, written in free form, and cannot be called a true preface. The article analyses the circumstances of the appearance of Kant’s ‘Friend’s Note’ in the dictionary, and discusses the ideas expressed in it.

Šiame straipsnyje dėmesys sutelktas į K. Sirvydo pirmojo žodyno „Promptuarium dictionum Polonicarum, Latinarum et Lituanicarum“ sudurtinius daiktavardžius ir būdvardžius. Analizuojami dūriniai pirmiausia yra suskirstyti į grupes pagal dėmenų priklausymą kalbos daliai, kad būtų nustatyta, koks dūrinių modelis yra dariausias šiame XVII a. šaltinyje. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į dėmenų tarpusavio santykius, nedažnus netiesioginės reikšmės sudurtinius žodžius. Galiausiai lietuvių kalbos dūrinių vartojimas yra lyginamas su šalia esančiais lenkų kalbos žodžiais, siekiant išsiaiškinti, ar K. Sirvydas buvo linkęs versti mechaniškai. This article focuses on compound nouns and adjectives in the first dictionary by K. Sirvydis Promptuarium dictionum Polonicarum, Latinarum et Lituanicarum. The analysed compounds are firstly divided into groups according to the part of speech the constituents of the compound belong to, seeking to identify the most productive model of compounds in this 17th-century source. Moreover, attention is also paid to the relationship between elements of compound words and to rare compound words of indirect meaning. Finally, the use of Lithuanian compounds is compared to neighbouring Polish words, to clarify if Sirvydas tended to use mechanical translation.

Straipsnyje aprašomas Airijos lietuvių (AL) gimtosios kalbos (K1) žodyno atricijos tyrimas. Žodyno atriciją ar jos užuomazgas gali išduoti keli požymiai žmogaus kalboje: žodyno redukcija, hiperonimų vartojimas vietoj hiponimų, kodų kaita, dažnesnis dvejojimas kalbant. Šie požymiai rodo, kad asmuo susiduria su sunkumais iškeldamas žodžius iš atminties. Straipsnyje analizuojama 30 AL kalbos pavyzdžių – paveikslų atpasakojimų įrašų – sutelkiant dėmesį į dvejonės žymenis (pauzes, korekcijas, kartojimus ir pan.) ir informantų leksinės raiškos vienetus. Tyrime dalyvavo pirmos kartos emigrantai, kurie išvyko iš Lietuvos būdami 12 metų amžiaus ar vyresni ir Airijoje gyvena 5 metus ar ilgiau. Tiriamosios grupės rezultatai lyginami su kontrolinės grupės – Lietuvoje gyvenančių lietuvių (LL) – rezultatais. Rezultatų reikšmingumas tikrinamas T testu. Tyrimo metu informantų buvo prašoma atpasakoti du paveikslus. Rezultatai rodo, kad AL grupės atpasakojimuose dvejonės žymenų pasitaikė daugiau nei LL atpasakojimuose (p = 0,000). Be to, AL atpasakojimuose pavartota mažiau tinkamų raiškos vienetų nei LL atpasakojimuose (p = 0,002). Tokie rezultatai rodo, kad tiriamieji patiria sunkumų iškeldami žodžius iš atminties ir tai galėtų reikšti, kad jų K1 žodynas patiria atricija. Taip pat paaiškėjo, kad paveikslą, susijusį su asmeninio gyvenimo situacijomis, tiriamieji iš dalies atpasakojo sklandžiau nei paveikslą, susijusį su viešojo gyvenimo situacijomis. Raktažodžiai: K1, žodyno atricija, žodžių iškėlimas, dvejonės žymenys, leksinė raiška. The article describes the study of the Irish Lithuanian (IL) L1 lexical attrition. Several indications can show lexical attrition: vocabulary reduction, use of hypernyms instead of hyponyms, code switching, and hesitation markers. These signs indicate that the person is having difficulty retrieving words from memory. The article analyzes 30 IL speech examples (recordings of picture description) while focusing on the hesitation markers (pauses, corrections, repetitions, etc.) and the units of lexical expression. The study involves first-generation emigrants who left Lithuania at the age of 12 or older and have lived in Ireland for 5 years or more. The data of the target group are compared with the data of the control group – Lithuanians living in Lithuania (LL). The significance of the results is confirmed by applying T test. During the study, informants were asked to describe two pictures. The results show that there were more hesitation markers in IL speech rather than in LL speech (p = 0.000). In addition, less relevant units of lexical expression were used in IL rather than in LL speech (p = 0.002). Such results suggest that the target group experience difficulties retrieving words from memory and this could mean that their L1 lexicon is facing attrition. It also turned out that the picture related to private life situations was described more fluently than the picture related to public life situations. Keywords: L1, lexical attrition, lexical access, hesitation markers, lexical expression.

Straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, ar Airijos lietuvių K1 žodynas patiria atriciją, bei pateikti įžvalgų, kokie veiksniai gali turėti įtakos tiriamųjų žodyno dydžiui. Analizuojami 100 Airijoje gyvenančių lietuvių žodyno dydžio testo rezultatai ir atsakymai į sociolingvistinio klausimyno klausimus. Tiriamosios grupės duomenys gretinami su Lietuvoje gyvenančių lietuvių (100 respondentų) duomenimis. Abiejų grupių rezultatai lyginami taikant T testą, sociolingvistinių veiksnių įtaka žodynui aprašoma atliekant regresinę analizę. Rezultatai rodo, kad Airijos lietuvių žodynas yra mažesnis nei Lietuvoje gyvenančių lietuvių ir skirtumas yra statistiškai reikšmingas. Duomenų analizė atskleidė, kad išsilavinimas neturi įtakos tiriamųjų žodyno dydžiui, tačiau stebima teigiama koreliacija su respondentų amžiumi apklausos metu ir amžiumi emigruojant. Neigiamos įtakos turi retas bendravimas lietuviškai su žmonėmis Lietuvoje. Įvertinus visus rezultatus, galima atsargiai teigti, kad Airijos lietuvių K1 žodyne esama atricijos požymių. Raktažodžiai: žodyno dydis, žodyno atricija, gimtoji kalba, sociolingvistiniai veiksniai. Sociolinguistic research shows that Lithuanians in the diaspora notice changes in their mother tongue, especially vocabulary. Therefore, there is a need to study L1 vocabulary attrition in the Lithuanian diaspora. Since one of the main directions of current emigration is Ireland, this article seeks to answer the question of whether the signs of vocabulary attrition can be observed in the language of the first generation of Lithuanian emigrants living in Ireland, and to provide some insight into what factors might influence this trend. This paper describes and analyzes the results of the vocabulary size test of 100 Lithuanians living in Ireland and the answers to the questions of a sociolinguistic survey. The survey involved adults who left Lithuania at the age of 12 or older and consider Lithuanian as their mother tongue. The data of the target group are compared with the data of Lithuanians living in Lithuania (LL) (100 respondents). The results of both groups are compared by applying the T test, and the influence of sociolinguistic factors on vocabulary is estimated by applying regression analysis. The results have revealed that the Irish Lithuanian (IL) vocabulary is smaller than that of Lithuanians living in Lithuania (in average 60,300 and 62,100 words, respectively), and this difference is statistically significant (p = 0.048). The empirical analysis has revealed that education does not affect the size of the IL vocabulary but is significant for the LL vocabulary. The difference in vocabulary size between the IL and LL groups is mainly due to the results of those with higher university education, while the results of those with lower education are very similar in the two groups. However, the IL vocabulary positively correlates with the age of the respondents at the time of the survey (p = 0.01) and the age at the time of emigration (p = 0.006). Thus, it can be assumed that the IL vocabulary continued growing while the respondents were still living in Lithuania, but after emigration their L1 vocabulary stopped increasing. Lack of communication in Lithuanian with people in Lithuania has a negative impact on the respondents’ L1 vocabulary. Considering these results, it can be argued that there are signs of vocabulary attrition in Irish Lithuanian L1. Key words: vocabulary size, vocabulary attrition, native language, sociolinguistic factors.

Koks yra vokiečio įvaizdis lietuvio akimis, yra nagrinėję etnologai, tautosakininkai, istorikai, kalbininkai. Tačiau šiuo požiūriu dar nebuvo tirtas Lietuvių kalbos žodynas, į kurį galima žiūrėti kaip į metraštį, apimantį medžiagą nuo pat mūsų pirmųjų raštų 1547 m. iki 2001 m. Šiame straipsnyje kaip tik ir siekiama siekiama vokiečio įvaizdį išsiaiškinti remiantis šiuo žodynu. Semantiškai išanalizavus maždaug 650 su žodžiu vokietis susijusių iliustracinių pavyzdžių, pasirodė, kad dažniausiai žodyne atspindimas neigiamas vokiečio įvaizdis. Šiuose sakiniuose vokiečiai minimi kaip priešai, kurie nuo seno lietuvius puldinėjo, skriaudė ir žudė, jie naikino lietuvių turtą arba jį atimdavo, žmones apkraudavo įvairiomis prievolėmis, mokesčiais, išsivarydavo darbams. Vokiečiai lietuviams atrodė žiaurūs, pikti, pasipūtę, išrankūs, melagiai, bet kartais – ir kvaili, nemalonios išvaizdos. Gerokai mažiau Lietuvių kalbos žodyne yra medžiagos apie teigiamus vokiečių bruožus. The image of the German in the eyes of a Lithuanian has been scrutinised by ethnologists, folklorists, historians, linguists. However, their studies in that regard have so far omitted our largest linguistic tract, the Dictionary of the Lithuanian Language, which can be approached as some kind of a chronicle covering material from our first writings dated 1547 until 2001. A semantic analysis of roughly 650 illustrative examples associated with the German has revealed a very thorough image of how Lithuanians have looked at Germans. According to the Dictionary, Germans usually were enemies. Their cohorts would assault Lithuanians since ancient times. Germans would do Lithuanians harm, taking away their livestock, grain, feed, food, etc. The people would be burdened by various obligations, even taken away to work in Germany. On the other hand, Lithuanians saw positive traits in Germans as well, even though material pointing to that is much scarcer. In addition to warriors, Germans were craftsmen, merchants who introduced Lithuanians to some of the things the country had never known before. They were hard-working, they would return favours and their women were pretty and well-dressed.

Straipsnyje nagrinėjami žodžių junginių pateikimo leksikografijos veikaluose klausimai, remiantis Didžiojo vokiecių–lietuvių kalbų žodyno (DVLKŽ) ir jame teikiamų junginių analize. Pirmoje straipsnio dalyje aptariamos leksikografijoje ir leksikologijoje vartojamos žodžių junginio sampratos, apibrėžiami atskiri junginių tipai ir įvardijamos problemos, susijusios su mėginimais tiksliai priskirti vieną ar kitą keliažode konstrukciją konkreciam junginių tipui. Taip pat keliamas klausimas, kiek smulki ir tiksli turi būti junginių klasifikacija, kad ji atitiktų žodyno rengėjo interesus ir poreikius teikti gerai struktūruotą ir parengtą leksikografine medžiagą ir kartu tenkintų paprasto vartotojo poreikį greiciausiu būdu gauti jam aktualią informaciją apie vieno ar kito žodžių junginio reiksme ir neapsunkintų jo informacija apie lingvistinį jį dominancio junginio statusą. Praktinėje dalyje nagrinėjamas junginių pateikimas pasyviajame (receptyviajame) DVLKŽ. Smulkiau aptariami sie junginių teikimo aspektai: įvairių tipų junginių paieskos pagal atskirus junginio žodžius žodyne galimybės, junginių isdėstymo straipsnyje tvarka, junginių pateikimo žodyne forma bei junginių atrankos klausimai, atsižvelgiant į žodyno tipą, tikslus ir vartotojo lūkescius. Analizės rezultatai leidžia teigti, kad receptyvios paskirties (skirtame suprasti ir versti svetimosios kalbos tekstus į gimtąją kalbą) DVLKŽ pateikiama nemažai perteklinės informacijos, t. y. laisvųjų ir stabiliųjų junginių ir iliustracinių sakinių, kurių vertimas į lietuvių kalbą, žinant atskirų žodžių reiksmes, nekeltų vartotojui jokių sunkumų. Kita vertus, nemažą teikiamų junginių dalį sudaro tokie savo reiksme daugiau ar mažiau skaidrūs žodžių junginiai, kurie arba atskleidžia kokį nors lemos žodžio reiksmės aspektą, arba jų lietuviskas atitikmuo nėra visiskai pažodinis jų vertimas. Junginių pateikimo žodyno straipsnyje ir jų paieskos galimybių tyrimas rodo, kad junginių priskyrimas konkrecioms lemoms ir jų isdėstymas straipsnyje daug kur yra nesistemingas. Daugiausia nenuoseklumo yra teikiant idiominės reiksmės junginius, kuriems žodyno straipsnyje rombu yra isskirta speciali vieta. Didelė dalis idiominių junginių nepatenka į tą isskirtą vietą, bet pateikiami tarp kitų stabiliųjų ir laisvųjų žodžių junginių. Nuolatinės vietos žodyno straipsnyje neturi ir pragmatemos, be to, neaiskūs pragmatemų ir samplaikų paieskos makrostruktūroje kriterijai. Reiksminiai žodžiai : dvikalbė leksikografija; žodžių junginiai; vokiecių–lietuvių kalbų žodynas DOI: http://dx.doi.org/10.15388/Lietkalb.2016.10.9918