Darbo tikslas. Ištirti ir morfometriškai įvertinti dešiniojo prieširdžio ausytės miokardo nervinio rezginio sandaros pokyčių sąsają su miokardo išemija, širdies funkcinės būklės parametrais bei amžiumi. Ištirti 56 abiejų lyčių 20–94 metų žmonės. 39 tiriamieji priklausė sergančiųjų išemine širdies liga grupei. Jų amžiaus vidurkis – 63,83±15,67 metų. 17 žmonių priklausė kontrolinei grupei. Jų amžiaus vidurkis – 60,53±9,89 metų. Kontrolinę grupę sudarė mirusieji, kuriems, patologinio anatominio tyrimo duomenimis, nenustatyta kardialinė patologija, galėjusi sukelti širdies pažeidimą ar perkrovą. Sergančiųjų išemine širdies liga grupę sudarė ligoniai, kuriems atlikta aortos–vainikinių arterijų nuosruvio suformavimo operacija. Jiems buvo įvertintas vainikinių širdies arterijų stenozės laipsnis, pagrindiniai rodikliai, atspindintys prieširdžių dydį bei poinfarktinio rando susidarymą. Poinfarktiniai randai nustatyti 18 (46,2 proc.) ligonių, randų nerasta – 21 (53,8 proc.). Nervinio rezginio sandaros kiekybiniams pokyčiams vertinti atlikome morfometrinį tyrimą, kuriam buvo panaudoti neurohistocheminis ir vaizdo mikroskopinis metodai. Įvertinus morfometrinio bei klinikinių tyrimų duomenis, nustatėme, kad sergančiųjų išemine širdies liga nervinio rezginio struktūrų užimamas plotas yra 5,0±1,0 proc., jų perimetras – 10488±2134 μm, skaičius – 2698±981, o kontrolinės grupės tiriamųjų nervinio rezginio struktūrų užimamas plotas yra 6,0±1,4 proc., jų perimetras – 13008±4436 μm, skaičius – 3469±1511. Tiriamiesiems, kuriems buvo nustatytas poinfarktinis randas, nervinio rezginio struktūrų skaičius buvo mažesnis vidutiniškai 9,3 proc., užimamas plotas – 8,9 proc., perimetras – 9,7 proc., nei sergančiųjų išemine širdies liga, kuriems nebuvo rando [...]., The aim of this study was to investigate and evaluate morphometrically the relationship between changes in the structure of myocardial nerve plexus of the right atrium auricle and myocardial ischemia, parameters reflecting functional status of the heart, and age. A total of 56 females and males aged 20–94 years were investigated. Ischemic heart disease group consisted of 39 persons (their mean age was 63.83±15.67 years). The control group comprised 17 persons (the mean age was 60.53±9.89 years). Control group consisted of deceased persons who according to the pathologic and anatomic examination were not diagnosed with cardiac pathology leading to heart lesions or overload. Ischemic heart disease group consisted of patients who underwent aorta-coronary artery bypass grafting surgery. In ischemic heart disease group, degree of coronary artery stenosis was evaluated as well as the major indicators reflecting the size of atria and formation of postinfarction scar. After examination, postinfarction scars were found in 18 (46.2%) persons; no scars were found in 21 (53.8%) persons. Neurohistochemical method and video microscopy were employed for the evaluation of quantitative changes in the structure of the myocardial nerve plexus. In ischemic heart disease group, the structures of nerve plexus occupied 5.0±1.0% of the area, perimeter was 10 488±2134 mm, and number of the structures was 2698±981; the same parameters in the control group were 6.0±1.4%, 13 008±443 mm, and 3469±1511, respectively. In persons with postinfarction scar, the number of nerve plexus structures was lower by 9.3%, area by 8.9%, perimeter by 9.7% on average as compared to ischemic heart disease group without a scar. Regression analysis did not reveal any statistically significant correlation between the degree of coronary artery stenosis and quantitive parameters of nerve plexus (P>0.05) [...].