Search

Straipsnyje rašoma apie lietuvių kalbos technologijų būklę, supažindinama su Europos kalbų lygybės skaitmeninėje terpėje situacija. Nagrinėjami kiekybiniai ir kokybiniai kalbų lygybę atskleidžiantys rodikliai Europos Sąjungos kontekste, atsižvelgiant į kalbėtojų, skaitmeninių kalbos išteklių ir technologijų skaičių bei joms teikiamą paramą, ypatingą dėmesį skiriant Lietuvos atvejo analizei. Šiuo straipsniu siekiama pabrėžti iki šiol kalbų technologijų srityje atliktą darbą ir išryškinti spragas bei atskleisti išbandymus, su kuriais susiduria ir juos sprendžia oficiali nacionalinė ir Europos Sąjungos kalba – lietuvių kalba. Straipsnyje pateikiama naujausia lietuvių kalbos technologijų padėties apžvalga analizuojant skaitmeninius kalbos išteklius ir įrankius / paslaugas. Gauti rezultatai rodo, kad nuo 2012 m. Lietuvoje padaryta didžiulė pažanga plėtojant įvairius skaitmeninius kalbos išteklius ir įrankius / paslaugas. Nors lietuvių kalba yra priskiriama prie mažai kalbėtojų turinčių kalbų, ji gana sparčiai tobulėja kalbos technologijų srityje. Nepaisant to, kad esama sukurta nemažai lietuvių kalbos skaitmeninių išteklių, atsižvelgiant į kalbos technologijų ir visuomenės poreikius, būtina kurti ir atnaujinti vienakalbius (sinonimų, antonimų, frazeologijos ir pan.) ir dvikalbius žodynus, įvairius leksikonus. Būtina gausinti ir plėsti įvairiais kalbos duomenimis ontologijas, žodžių tinklus, tekstynus, kurti mašininiam vertimui reikalingus keliakalbius lygiagrečiuosius tekstynus ir kt. Kalbant apie terminiją, trūksta daugiau ir naujesnių terminų rinkinių, terminų bazių struktūra ir technologiniai sprendimai skiriasi, o tai apsunkina galimybes panaudoti duomenis kitiems technologiniams sprendiniams, taip pat trūksta atvirųjų terminologinių duomenų. Lietuvių kalbai labai trūksta skaitmeninių gramatikų, anotuotų garsynų ir kitų išteklių, kurie prisidėtų prie spartesnės kalbos technologijų pažangos. Lietuvoje vis dar tvarkoma atvirųjų prieigų kalbos išteklių infrastruktūra, ne visai išspręsti licencijavimo klausimai – intelektinės nuosavybės teisių ir BDAR reglamentai, kurie turi būti lankstesni ir leidžiantys plačiau naudoti intelektinės nuosavybės teisėmis apsaugotus duomenis kalbos technologijų plėtrai ir išteklius taip, kad nebūtų pažeisti autorių interesai. Lietuvoje trūksta būtinųjų žmogiškųjų išteklių: trūksta kalbų technologijų IT specialistų, taip pat šios srities mokslininkų, nėra specializuotų studijų programų. Lietuvių kalbos technologijų plėtrai reikalinga stipri nacionalinė ir tarptautinė parama, įskaitant tam skirtas ilgalaikes kalbų technologijų programas, kurios vienodai remia tiek mokslinių tyrimų, tiek verslo veiklą. Svarbu sinchronizuoti nacionalinę ir tarptautinę veiklą, ypač mokslinių tyrimų infrastruktūros ir mokslinių tyrimų prioritetų atžvilgiu. The article addresses the current status of Lithuanian language technologies and presents the situation of European language equality in the digital environment. It investigates quantitative and qualitative indicators revealing language equality in the context of the European Union taking into account the number of speakers, digital language resources and technologies and the support to them, with a special focus on the case of Lithuania. The article intends to outline the work which has already been accomplished in the area of language technologies and identify the gaps and challenges which still need to be addressed in the case of Lithuanian as an official national and EU language. It provides the latest overview of the situation of Lithuanian language technologies through the analysis of digital language resources and tools/services. The results show that though a number of changes have occurred in the past ten years, there is still a shortage of language resources in education and other spheres.